- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-621-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26399-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- I. Z.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Z. N. ieškinį atsakovei I. Z. dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo formos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. N. prašė teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14509-862/2014 iš atsakovės priteisto nepilnamečiams vaikams D. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir S. Z., (duomenys neskelbtini), išlaikymo periodinėmis išmokomis formą bei priteisti iš atsakovės nepilnametei S. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą vienkartine 10 542,48 Eur išmoka už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
2. Nurodė, kad ieškovės dukra yra atsakovė, kuri nuo pilnametystės turėjo problemų su alkoholio vartojimu, problemos vis sunkėjo, atsakovė pradėjo gyventi asocialų gyvenimo būdą, nesusitvarkyti su savo turimais įsipareigojimais ir su turimu turtu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia jos vaikams D. Š. ir S. Z., priteistas išlaikymas iš atsakovės kiekvienam vaikui po 350 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. kovo 3 d., o globėja paskirta atsakovės mama ir vaikų močiutė – ieškovė. Atsakovė išlaikymo vaikams neteikė, todėl ieškovė kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad išlaikymo išmokų įsiskolinimų nebeturi, nuo 2014 m., kai vaikų globėja buvo paskirta ieškovė, atsakovės santykiai su ieškove buvo geri, ji pasiimdavo vaikus nakvoti pas save, tačiau 2016 m. gruodį santykiai pablogėjo. Ji moka išlaikymą kas mėnesį, todėl nemato pagrindo visus pinigus dukrai skirti vienkartine išmoka. Būstą nuomojasi, per mėnesį moka 270 Eur.
4. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą, kad išlaikymo formos pakeitimas į išlaikymą konkrečia pinigų suma geriau atitiks nepilnametės S. Z. interesus, papildomai paaiškino, kad išlaikyti savo vaikus yra konstitucinė tėvų pareiga, nuo kurios negali būti atleistas nei vienas iš tėvų. Nepilnametės poreikiai yra dideli, mergaitė turi sveikatos problemų, kurių išsprendimui reikia lėšų, mergaitė lanko privačią mokyklą, būrelius. Psichologė yra nurodžiusi, kad atsakovė reguliariai pas ją lankosi, siekia atkurti ryšį su vaikais, tačiau dar per anksti vertinti, ar pokyčiai yra ilgalaikiai. Institucija pateikė išvadą, kad išlaikymo formos pakeitimas į išlaikymą vienkartine išmoka geriausiai atitiktų nepilnametės interesus, būtų naudinga pinigus pervesti į asmeninę S. Z. sąskaitą.
II. Teismo sprendimo esmė
5. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. Z. (gimusiai (duomenys neskelbtini) formą ir priteisti iš atsakovės I. Z. nepilnamečiam vaikui S. Z. išlaikymą konkrečia 10 542,48 Eur pinigų sumą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, kad iš atsakovės I. Z. priteistas išlaikymas konkrečia 10542,48 Eur pinigų suma už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės įmokėtinas į nepilnamečio vaiko S. Z. vardu atidarytą banko sąskaitą. Teismas paskyrė Z. N. nepilnamečiam vaikui S. Z. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nustatė, kad Z. N. be teismo leidimo turi teisę kas mėnesį panaudoti nepilnamečio vaiko S. Z. poreikiams ne daugiau kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu priteisto išlaikymo sumą, t. y. po 101,37 Eur, iš atsakovės I. Z. priteisto išlaikymo konkrečia pinigų suma.
6. Priteisto išlaikymo vaikams (350 Lt per mėnesį S. Z.) išieškojimas iš atsakovės buvo vykdomas priverstine tvarka, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2017 m. birželio 6 d. iš atsakovės buvo išieškota viso 77,11 Eur išlaikymas dviems vaikams. Išlaikymo skola 2018-11-01 su vykdymo išlaidomis sudarė 11 716,81 Eur. Pardavusi 2019 m. vasario mėn. butą, esantį Tuskulėnų g. 41-20, Vilniuje, atsakovė atsiskaitė su visais kreditoriais (banku, paslaugų teikėjais, išlaikytiniais) ir šiuo metu finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Bylos duomenys patvirtina atsakovės teiginius, kad atsakovė sumokėjo visą išlaikymo įsiskolinimą vaikams, susidariusį iki 2019 m. sausio 1 d., ir nuo 2019 m. vasario mėn. moka priteistą išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis, pervesdama priteistą sumą tiesiogiai išieškotojams Atsakovė po buto pardavimo iki 2019 m. liepos 1 d. kas mėnesį moka priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai S. Z..
7. Atsakovė tvirtina, kad ji dirba, gauna darbo užmokestį ir yra pajėgi teikti priteistą išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė gali susirasti darbą, tačiau atsakovės darbiniai santykiai yra nepastovūs ir trumpalaikiai, pertraukiami atsakovės nedarbingumo laikotarpių. Pati atsakovė nurodė, kad per du mėnesius gavo 4000 Eur pajamų, vykdydama individualią veiklą, tačiau neteikė jokių įrodymų, kad gavusį tokias pajamas padengė dalį išlaikymo skolos ar mokėjo priteistą išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės darbo santykiais, sutiktina su ieškove, išvadą teikiančios institucijos atstovo argumentais, jog aplinkybė, kad atsakovė yra darbinga, šiuo metu turi darbinius santykius nepatvirtina, kad išlaikymas vaikui bus teikiamas nuolat ir priteisto dydžio. Kaip nurodė pati atsakovė, pardavus jai priklausantį butą ir atsikaičius su kreditoriais, jai liko apie 16 000 Eur, iš kurių ji sumokėjo nuomos buto mokestį su užstatu (780 Eur), nupirko kompiuterį (300 Eur), televizorių (370 Eur), automobilį (4800 Eur), žemės sklypą (6500 Eur), sumokėjo bendrijai, kad galėtų padaryti gręžinį, komunikacijas, jokių santaupų iš šios sumos, anot atsakovės, jai neliko. Atsakovė paaiškino, kad už nuomojamą būstą moka 270 Eur, už komunalinius patarnavimus – apie 21 Eur, už šildymą – apie 56 Eur, už mobilųjį ryšį – 4,35 Eur, maistui skiria apie 80 Eur per mėnesį. Be to, minėta, atsakovė ketina statyti gyvenamąjį namą, tačiau iš kokių lėšų atsakovė rengiasi jį statyti, nėra aišku, nes atsakovė santaupų neturi, nepateikti duomenys, kad atsakovė kreipėsi dėl paskolos suteikimo. Atsakovei bus reikalingos ženklios lėšos gyvenamojo būsto statybai, o nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad būtų sumokėtas priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, t. y. kad išlaikymas dukrai būtų teikiamas reguliariai, ar buvo neteiktas tam tikru periodu dėl objektyvių nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad tai, jog atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir įsigijo bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise žemės sklypą, bei per kelis mėnesius išleido likusią iš sandorio pinigų sumą (16 000 Eur) rodo, kad jos turtinė padėtis pasikeitė (pasunkėjo). Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudarė pagrindą peržiūrėti iš atsakovės priteisto išlaikymo būdą, kadangi byloje nepaneigta grėsmė vaiko interesams, priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis nebuvo pakankamai efektyvus (CPK 185 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
8. Atsakovė I. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodė, kad po bylos iškėlimo pardavė nekilnojamąjį turtą ir padengė išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2017 metų lankosi pas psichologą, dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose, lankėsi pozityvios tėvystės programoje. Atsakovė pakeitė gyvenimo būdą ir atsisakė alkoholio vartojimo. Su vaikais nuolatos šiltai bendrauja.
10. Atsakovė nurodė aplinkybes susijusias su kito nepilnamečio D. Š. sveikatos būkle ir nurodo, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje neatsižvelgė į minėto nepilnamečio interesus, nes nepilnamečių D. Š. ir S. Z. interesai iš esmės vienodi. Byloje nebuvo įvertinta informacija, kad tėvas D. Z. moka išlaikymą dukros S. Z. išlaikymui.
11. Atsakovė turi nuolatinį darbą, nuosavą automobilį, nuomojasi butą ir teikia vaikams priteistą išlaikymą. Pagal kasacinio teismo praktiką konkreti pinigų suma ar turtas natūra parastai priteisiami tais atvejais, kai vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų ir iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų.
Šalies argumentai
12. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu prašė priimti naujus įrodymus apie jos lankomas psichologės konsultacijas, pajamas turto nuomos ir individualios veiklos, turto pasidalijimą su sutuoktiniu D. Z..
Atsiliepimas
13. Ieškovė Z. N. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad atsakovė realiai priklausomybės nuo alkoholio nesigydo, tai gali lemti situaciją, kuri buvo anksčiau – atsakovė nustos dirbti ir išlaikyti nepilnamečius vaikus. Aplinkybė, kad atsakovė ir toliau vartoja alkoholį bei neišsigydė priklausomybės, konstatuota ir teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-352-930/2019 dėl atsakovės kaip motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
Šalies argumentai
14. Apeliantė skunde nurodo, kad šiuo metu gyvena su sugyventiniu. Tačiau sugyventinis vartoja alkoholį ir smurtauja, todėl ir toliau egzistuoja alkoholio vartojimui palanki terpė.
15. Apeliantė nurodė, kad pardavus būstą liko 16000 eur, tačiau ruošiasi statyti būstą. Tai reiškia, kad atsakovė linkusi išleisti turimus pinigus bei lauktų dar didesnės išlaidos ir neliktų pinigų vaikų išlaikymui.
16. Apeliantė pateikė įrodymus, kad gauna vidutiniškai 520,21 eur per mėnesį pajamų. Atsakovė už būsto nuomą moka 270 eur/mėn. ir komunalinius patarnavimus bei šildymą 80 eur/mėn. Maistui skiria apie 80 eur mėnesiui, tai lieka 110 eur laisvų lėšų kitiems poreikiams. Tačiau vaikų išlaikymui būtina 218 eur/mėn suma. Tai patvirtina, kad aiškiai neužtenka lėšų išlaikymo įsipareigojimams vykdyti.
17. Apeliantės argumentai, kad nebus užtikrinti kito nepilnamečio vaiko D. Š. poreikiai gydymui apmokėti, nepagrįsti. D. Š. paskirtas kitas globėjas, o gydymo išlaidos apmokamos iš ligonių kasų biudžeto.
18. Aplinkybė, ar teikia išlaikymą kitas iš tėvų D. Z., neturi didesnės reikšmės, nes kiekvieno iš tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra savarankiška. Taip pat nereikšmingas klausimas, kokią mokyklą lanko S. Z..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.). Šie įrodymai negalėjo būti pateikti iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos 2019-08-20, nes pavirtina reikšmingas aplinkybes ir parodo situaciją po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos.
22. Apeliaciniame skundo esmę sudaro apeliantės argumentai, kad ji dėl gaunamų nuolatinių pajamų ir pasikeitusio gyvenimo būdo, šalinančio galimybę ateityje prarasti nuolatines pajamas, galės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. Z. periodinėmis išmokomis.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vyraujanti nepilnamečių vaikų išlaikymo forma yra periodinių išmokų priteisimas ir tokia išlaikymo forma leidžia paisyti ir tėvų, ir vaikų interesų. Konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas kas mėnesį vaiko (vaikų) poreikiams tenkinti, jei išlaikymas yra mokamas nepažeidžiant mokėjimo tvarkos. Ši išlaikymo forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018). Pirmiau pateikti išaiškinimai dėl kriterijų, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl labiausiai vaiko (vaikų) interesus atitinkančios išlaikymo formos parinkimo (žr. šios nutarties 21-24, 27 punktus) koreliuoja su kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika nagrinėjamo pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017).
24. Tam kad būtų pakeista išlaikymo forma iš išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, į išlaikymą, mokamą konkrečia pinigų suma, būtina nustatyti, ar atsakovė yra pajėgi teikti išlaikymą dukrai vienkartine pinigų suma. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja kad apeliantė nuo 2019 m. kovo mėnesio nuolatos dirba vienoje įmonėje UAB “ (duomenys neskelbtini)”, jos pajamos yra pastovios (nuo 583 Eur iki 760 Eur per mėnesį), papildomai gauna nuolatines pajamas iš automobilio nuomos, gavo vienkartines 4000 Eur pajamas iš individualios veiklos, o tai reiškia, kad turi galimybę ateityje gauti papildomas pajamas. Atsakovė pati be priverstinio išieškojimo reguliariai vykdo išlaikymo pareigą – moka priteistą išlaikymą abiems vaikams S. Z. ir D. Š. (po 109,15 Eur per mėnesį), bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimo neturi.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovei aiškiai neužtenka lėšų išlaikymo įsipareigojimams periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis vykdyti. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu duomenys, 2020-01-06 gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, patvirtina, kad situacija nepasikeitė ir apeliantė ir toliau dirba toje pačioje įmonėje UAB “ (duomenys neskelbtini)”, jos pajamos yra pastovios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pajamos yra stabilios ir pakankamos išlaikymui periodinėmis išmokomis teikti, nėra didelės tikimybės, akd atsakovė nebeturės pakankamų nuolatinių pajamų. Gerbtina ir atsakovės teisė savarankiškai tvarkyti savo turtinius klausimus be teismo įsikišimo.
26. Net vertinant apeliantės pajamų pakankamumą CPK 736 str. nustatytos išieškojimo iš skolininko procentinę dalies dydžio atžvilgiu (iki 50 proc. pajamų neviršyjančių Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos) apeliantės pajamos yra pakankamos abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui po 109,15 Eur kiekvienam mokėti bei pačios apeliantės pragyvenimui.
27. Kiti šalių argumentai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė teisės normas, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
29. Teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi ateštavo atsakovės turimą turtą. Teismas bendru ieškovės ir atsakovės prašymu 2018 m. spalio 19 d. nutartimi pakeitė teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – leido atsakovei parduoti ieškovei atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę nei 24578,68 Eur sumą, iš sandorio gautus 24578,68 Eur pervedant į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą. Iš 2018 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad ieškovė Z. N. 24578,68 Eur pervedė pagal teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą. Teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų ir tuo pačiu pakeitė teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, jį sumažindamas nuo 24578,68 Eur iki 10643,85 Eur. Ieškinį atmetus, naikinamos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).
30. Apeliantei atidėtas 216 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki byla bus išnaginėta apeliacine tvarka ir teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškinys pareikštas dėl išlaikymo priteisimo konkrečia pinigų suma, todėl ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinį skundą patenkinus bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 2 d.).
31. Atsakovė faktiškai patyrė 100 eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą patenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimis uždėtą areštą atsakovės I. Z. 10643,85 Eur pinginėms lėšoms, esančioms Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitoje.
Priteisti atsakovei I. Z. iš ieškovės Z. N. 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.