Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varedas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varedas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Medvedis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės R. V. 2021 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-21-74-27896 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0074/21/01066 kaip pradėtą nesant tam teisinio pagrindo.

2.1. Išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medvedis“ pateikė antstolei R. V. vykdyti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-614-459/2021 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 2 156,22 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, kuris antstolės 2021 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu Nr. S-21-74-27896 priimtas vykdyti. Pažymėjo, kad išieškotoja vykdomąjį dokumentą perdavė vykdymui piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, kadangi žinojo apie tai, kad UAB „Varedas“ prievolė mokėti teismo priteistą sumą yra pasibaigusi įskaitymu.

2.2. Antstolė minėtą vykdomąjį raštą nepagrįstai priėmė vykdyti, nors 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo informuota, kad UAB „Varedas“ minėtos skolos neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Varedas“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei atmetė pareiškėjos prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

4.1. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas į 10 902,73 Eur skolos sumą įskaityti teismo priteistą 2 156,22 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą negali būti laikomas lygiaverčiu ir akivaizdžiu pagal anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, nes dėl 10 902,73 Eur skolos yra galimas teisinis ginčas, ši skola nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu. Darė išvadą, kad pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 9 d. atlikto įskaitymo pagrindu antstolė negalėjo konstatuoti, jog antstolei pateiktas vykdomasis dokumentas dėl 2 156,22 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Varedas“ išieškotojos UAB „Medvedis“ naudai yra visiškai įvykdytas ir atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o jį priėmus – nutraukti vykdomąją bylą dėl pareiškėjos vienašalio įskaitymo, atlikto CK 6.130 straipsnio pagrindu, nes pareiškėja įskaitė skolą, dėl kurios galimas teisinis ginčas, ir dėl šios skolos nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo ir išduoto vykdomojo rašto, todėl skola nėra lygiavertė ir akivaizdi reikalavimui, dėl kurio yra išduotas ir vykdomas vykdomasis raštas, ši skolos dalis negalėjo būti įskaityta.

4.2. Nurodė, kad byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, susijusių su suinteresuoto asmens UAB „Medvedis“ veiksmais, visetas nesudaro pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl konstatavo, kad pareiškėjos prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0074/21/01066 priimtą antstolės R. V. 2021 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-21-74-27896 bei vykdomąją bylą Nr. 0074/21/01066 nutraukti kaip pradėtą nesant tam teisinio pagrindo. Prašė skirti UAB „Medvedis“ penkių tūkstančių eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų iš šios baudos skirti UAB „Varedas“. Taip pat prašė neskirstyti bylinėjimosi išlaidų.

6.1. Nurodė, kad yra svarbu tai, kad priešpriešinis vienarūšis reikalavimas buvo įskaitytas ne vykdymo procese. Teigia, jog UAB „Varedas“ įskaitymą atliko 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. dar iki Klaipėdos apygardos teismui išduodant vykdomąjį raštą. Pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad apie UAB „Varedas“ atliktą įskaitymą iki vykdymo veiksmų pradžios buvo informuota ir UAB „Medvedis“, ir antstolė R. V.

6.2. Mano, kad yra akivaizdu, jog būdama tinkamai informuota apie 2021 m. rugsėjo 9 d. UAB „Varedas“ atliktą įskaitymą ir piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, UAB „Medvedis“ neginčijo teisme UAB „Varedas“ atlikto įskaitymo, o perdavė išieškojimui antstolei neegzistuojančią skolą. Akcentavo, jog vėliau antstolė, žinodama apie UAB „Varedas“ atliktą įskaitymą, nepagrįstai priėmė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 2021 m. rugsėjo 9 d. pasibaigusios prievolės vykdymo.

6.3. Nurodė, kad ginčo atveju įskaitymas atliktas 2021 m. rugsėjo 9 d., kai vykdymo procesas dar nebuvo pradėtas, todėl teigia, jog skundo esmė ir yra tai, kad po vienašališkai atlikto vienarūšių prievolių įskaitymo, būdama tinkamai apie įskaitymą informuota, UAB „Medvedis“ perdavė vykdymui neegzistuojančią skolą (UAB „Varedas“ prievolė mokėti bylinėjimosi išlaidas pasibaigė 2021 m. rugsėjo 9 d. atliktu įskaitymu, UAB „Medvedis“ skola po įskaitymo sumažėjo nuo 10 902,73 Eur iki 8 746,51 Eur), o antstolė vykdomąjį raštą dėl neegzistuojančios skolos nepagrįstai priėmė vykdymui, neįvertinusi informacijos, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, teigia, jog antstolė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nesikreipė su prašymu į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką.

6.4. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Medvedis“, atstovaujama byloje profesionalaus atstovo – advokato, žinodama apie UAB „Varedas“ atliktą įskaitymą, nesiėmė veiksmų ginčyti įskaitymą teisme ir nepagrįstai (nesant tam teisinio pagrindo) piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pateikė vykdomąjį raštą antstolei R. V. dėl neegzistuojančios skolos išieškojimo, dėl to nepagrįstai buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0074/21/01066.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Medvedis“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Skirti UAB „Varedas“ 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant UAB „Medvedis“. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad UAB „Varedas“ elgesys, vertinant tiek materialiąja, tiek procesine teisine prasme, yra nesąžiningas ir neteisėtas surašant negaliojantį įskaitymo aktą dėl reikalavimo, kuris ne tik nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau ir procesiniais teismų sprendimais yra konstatuota, kad yra ginčijamas ir nepatvirtintas. Teigia, jog apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju turėtų įvertinti, kad toks UAB „Varedas“ procesinis elgesys negali būti vertinamas niekaip kitaip kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl mano, kad teismas turėtų skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą teise.

8.2. Nurodė, kad įsiteisėjusiais res judicata galią turinčiais procesiniais teismų sprendimais yra pripažinta, kad UAB „Varedas“ reikalavimas yra ginčijamas. Pažymi, jog šį faktą patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teisme, Klaipėdos miesto rūmuose užvestoje civilinėje byloje Nr. e2-8700-980/202 nagrinėjami reikalavimai. Mano, kad UAB „Medvedis“ neturi pareigos atskirame procese ginčyti UAB „Varedas“ neteisėtai surašyto įskaitymo akto, o kitoks aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

8.3. Nurodė, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė pateiktą vykdomąjį raštą. Mano, kad pareiškėjas, teigdamas, jog antstolė dėl tariamo įskaitymo neturėjo priimti vykdomojo rašto, iš esmės teigia, kad antstolė turėtų vertinti ir kaip teisingumą vykdantis asmuo konstatuoti, jog pareiškėjo įskaitymas yra teisėtas. Tačiau atkreipia dėmesį, jog antstolis nevykdo teisingumo ir negali konstatuoti ir nustatyti faktų dėl skolininko ir išieškotojo materialiųjų teisinių santykių, kurie nebuvo nagrinėjami teisme ir dėl jų nebuvo priimtas teismo sprendimas.

8.4. Akcentavo, jog nuo to momento, kai antstoliui yra pateikiamas vykdomasis raštas, įskaitymas galimas tik CPK 687 straipsnio pagrindu, t. y. skolininkas turėtų prisiteisti sumą, kurią siekia įskaityti ir atitinkamai pateiktų vykdomąjį dokumentą, kuriuo teismo priteistą sumą siekia įskaityti. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas nėra prisiteisęs sumos, kurią siekia įskaityti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nutraukti vykdomąją bylą teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/21/01066, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eB2-614-459/2021 dėl 2 156,22 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Varedas“ išieškotojos UAB „Medvedis“ naudai. 2021 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-74-27896 antstolė vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti bei 2021 m. rugsėjo 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-21-74-27913 apskaičiavo 67,74 Eur vykdymo išlaidas. 2021 m. rugsėjo 28 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-21-74-27912 skolininkė raginta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 2 156,22 Eur skolą ir 67,74 Eur vykdymo išlaidų į antstolės depozitinę sąskaitą.

13. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Tinkamas ieškinio (skundo) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, prašydama panaikinti 2021 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-21-74-27896 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0074/21/01066 kaip pradėtą nesant tam teisinio pagrindo. Tai reiškia, jog šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar antstolė turėjo teisę priimti ir vykdyti suinteresuoto asmens UAB „Medvedis“ pateiktą, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-614-459/2021 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 2 156,22 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo bei iš to išplaukiančių išvestinių reikalavimų, nustatymas.

15. Pagal CPK nuostatas vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tačiau pažymėtina, jog antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Taigi ir teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.

16. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

17. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolei pateiktas vykdomasis dokumentas atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino. Be to, šių aplinkybių neginčija ir pareiškėja, todėl akivaizdu, kad kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nebuvo.

18. Dar daugiau, sutiktina tiek su antstolės 2021 m. spalio 7 d. patvarkyme dėl UAB „Varedas“ 2021 m. rugsėjo 30 d. skundo Nr. S-21000316, tiek su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nevertina dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustato akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės veiksmai priimant vykdymui suinteresuoto asmens UAB „Medvedis“ vykdomąjį dokumentą dėl 2 156,22 Eur baudos išieškojimo iš UAB „Varedas“ ir surašant skundžiamus procesinius dokumentus, buvo teisėti ir atlikti atsižvelgiant į visus tuo metu vykdomojoje byloje turėtus duomenis, nepažeidžiant teisės normose įtvirtintų reikalavimų.

19. Nors atskiruoju skundu gana plačiai analizuojamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos atliktu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu (pareiškėja teigia, kad yra skolinga suinteresuotajam asmeniui UAB „Medvedis“ 2 156,22 Eur sumą, tačiau ji vienos šalies pareiškimu atliko priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymą 2 156,22 Eur sumos, po kurio UAB „Varedas“ nebėra skolinga UAB „Medvedis“, o UAB „Medvedis“ lieka skolinga UAB „Varedas“ 8 746,51 Eur), teismo bei antstolės informavimą apie atliktą įskaitymą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog skolininko prievolė yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio pagrindu.

20. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

21. Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio saugoma nuosavybe, inter alia (be kita ko), pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis prieš Graikiją, peticijos Nr. 13427/87, 59 punktas; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje Burdov prieš Rusiją, peticijos Nr. 59498/00, 40 punktas). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo motyvus, jog pareiškėjos reikalavimas į 10 902,73 Eur skolos sumą įskaityti teismo priteistą 2 156,22 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą negali būti laikomas lygiaverčiu ir akivaizdžiu pagal nurodytą tiek kasacinio, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nes dėl 10 902,73 Eur skolos yra galimas teisinis ginčas, ši skola nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu.

24. Šiuo atveju taip pat svarbu akcentuoti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2‑405-980/2022 dėl minėtos 10 902,73 Eur skolos priteisimo iš suinteresuoto asmens UAB „Medvedis“. Tai reiškia, jog pareiškėjos reikalavimas į 10 902,73 Eur skolos sumą yra ginčijamas, o tai suponuoja išvadą, kad toks reikalavimas negali būti laikomas lygiaverčiu ir akivaizdžiu.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį raštą dėl neegzistuojančios skolos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

26. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo

28. Pareiškėja atskiruoju skundu teigia, jog suinteresuotas asmuo UAB „Medvedis“, atstovaujama byloje profesionalaus atstovo – advokato, žinodama apie UAB „Varedas“ atliktą įskaitymą, nesiėmė veiksmų ginčyti įskaitymą teisme ir nepagrįstai (nesant tam teisinio pagrindo) piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pateikė vykdomąjį raštą antstolei R. V. dėl neegzistuojančios skolos išieškojimo, dėl to nepagrįstai buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0074/21/01066, todėl prašo skirti suinteresuotajam asmeniui 5 000 Eur baudą, pusę jos paskiriant pareiškėjai.

29. Taip pat suinteresuotas asmuo UAB „Medvedis“ teigia, jog būtent UAB „Varedas“ elgesys, vertinant tiek materialiąja, tiek procesine teisine prasme, yra nesąžiningas ir neteisėtas surašant negaliojantį įskaitymo aktą dėl reikalavimo, kuris ne tik nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau ir procesiniais teismų sprendimais yra konstatuota, kad yra ginčijamas ir nepatvirtintas. Mano, jog toks pareiškėjos procesinis elgesys negali būti vertinamas niekaip kitaip kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

30. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

32. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ginčas tarp šalių iš esmės kyla dėl 10 902,73 Eur skolos pagrįstumo. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.). Pažymėtina, jog tai, kad šalys viena kitos veiksmus vertina kaip galbūt nesąžiningą elgesį, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju konstatuotina, jog šalys įgyvendina joms įstatymais suteiktas teises į teisminę gynybą, kurios garantuojamos kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos UAB „Varedas“ bei suinteresuotojo asmens UAB „Medvedis“ prašymai dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

34. Nors pareiškėjas atskiruoju skundu pažymėjo, jog bylos šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ir prašo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neskirstyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „Medvedis“ interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi akivaizdžiai yra priešingi, nes išieškotoja nesuinteresuota vykdomosios bylos nutraukimu, o suinteresuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai priteistos piniginės sumos grąžinimu, tačiau pareiškėja priešingai – siekia vykdomosios bylos nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintas, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti suinteresuoto asmens „Medvedis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Pažymėtina, jog 2021 m. gruodžio 7 d. teisme gautas suinteresuoto asmens UAB „Medvedis“ atstovo advokato V. P. prašymas priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, t. y. 2021 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ML Nr. 758-0053 bei 2021 m. gruodžio 7 d. Paysera mokėjimo išrašas, iš kurio matyti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Medvedis“ sumokėjo advokatui 326,70 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens UAB „Medvedis“ prašoma priteisti 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

36. Atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotajam asmeniui „Medvedis“ iš pareiškėjos UAB „Varedas“ 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.