Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pirkimo dalyko / objekto dalyje, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. S., buvusi notarė V. J. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 27 d. gautas ieškovo atstovo prašymas panaikinti ieškovui skirtą baudą. Nurodė, kad teisinių paslaugų sutarties nutraukimą iniciavo advokatas O. M., o ne ieškovas. Asmens negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos negali būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Joks pranešimas / siūlymas pasirūpinti atstovavimu byloje ieškovui teismo nebuvo įteiktas bei ieškovui toks teismo pasiūlymas nebuvo žinomas. Sutartis su advokatu E. K. nebuvo sudaryta dėl aplinkybės, kad 2024 m. gruodžio 9 d. advokatas E. K. negalėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje dėl užimtumo. 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdis neįvyko dėl ieškovo ligos bei šias aplinkybes teismas įvertino svarbiomis, o 2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdis neįvyko dėl to, kad ieškovas siekė pasinaudoti teise turėti atstovą, o tokią jo teisę garantuoja įstatymas. Todėl teisėtas, sąžiningas ieškovo elgesys teismo negalėjo būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tuo labiau, kad teismui atidėjus bylos nagrinėjimą, teismui buvo pateikti duomenys apie sutarties sudarymą su advokatu E. K.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas netenkintas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi paskyrė ieškovui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovas (jo atstovas) prašyme dėl baudos panaikinimo nurodė, kad ieškovas negalėjo sudaryti atstovavimo sutarties su advokatu E. K. dėl šio užimtumo, be to, nežinojo apie tai, kad jam buvo pasiūlyta pasirūpinti savo atstovavimu.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), atsižvelgdamas į ieškovo argumentus nusprendė, kad neturi pagrindo padaryti kitokias išvadas, negu buvo konstatuota 2024 m. gruodžio 9 d. nutartyje, o būtent, jog ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ir jomis piktnaudžiavo.

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdis neįvyko dėl ieškovo ligos, šias aplinkybes teismas įvertino svarbiomis. Jo nuomone, 2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdis neįvyko dėl to, kad ieškovas siekia pasinaudoti teise turėti atstovą, o tokią jo teisę garantuoja įstatymas. Apelianto nuomone, toks teisėtas, sąžiningas ieškovo elgesys teismo negalėjo būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

13. Pagal CPK 95 straipsnį teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas CPK 107 straipsnyje įtvirtinta tvarka.

14. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo tokios nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Taigi, CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-323-798/2025).

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

17. Nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį iškelta dar 2021 m. gruodžio 29 d.

18. Nagrinėjama byla pirmosios instancijos teisme du kartus – 2022 m. balandžio 8 d. ir 2023 m. kovo 17 d. buvo sustabdyta dėl kitų bylų nagrinėjimo. Ieškovas 2021 m. gruodžio 17 d., 2024 m. balandžio 3 d., 2024 m. rugsėjo 9 d. tikslino ieškinį, ieškovas kartą keitė atsakovą.

19. Ieškovo ir jo atstovo susitarimu po 2024 m. spalio 8 d. vykusio teismo posėdžio buvo nutraukta atstovavimo sutartis su jį atstovavusiu advokatu O. M. Nutraukimo priežastis buvo nurodyta minėto advokato prašyme dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės panaikinimo (DOK-48377). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisinių paslaugų sutartį inicijavo ieškovas, skundžiamos nutarties esmės nekeičia. Nutraukimo inicijatorius nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

20. Ieškovas neatvyko ir į prieš tai byloje paskirtą 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdį, pateikė medicininę pažymą, jog negali atvykti dėl ligos nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d., nors, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pažymą pats atnešė į teismą 2024 m. lapkričio 26 d.

21. Pažymėtina, kad po 2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio, teismas, vadovaudamasis CPK 161 straipsniu, 2024 m. lapkričio 27 d. pranešimu pasiūlė ieškovui pasirūpinti atstovavimu. Minėtas 2024 m. lapkričio 27 d. pranešimas ieškovui buvo išsiųstas paštu, elektroniniu paštu. Akcentuotina, kad ieškovas yra EPP vartotojas, tai matosi iš jo statuso Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato posistemio paskyrą; apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis nieko apie raginimą pasirūpinti atstovavimu nežinojo / negalėjo žinoti.

22. Ieškovas tik 2024 m. gruodžio 6 d. teismą informavo (DOK-56908), kad iki pat 2024 m. gruodžio 9 d. posėdžio, t. y. per beveik du mėnesius kito atstovo nerado. Ieškovas formaliai paaiškino, kad kiti advokatai atsisakė su juo sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Ieškovas taip pat nurodė, kad yra susitaręs sudaryti teisinių paslaugų sutartį su advokatu E. K., tik minėtas advokatas negalėjo dalyvauti paskirtame 2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje.

23. Pažymėtina, kad dėl ieškovo pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu nevykdymo buvo daug kartų atidėtas bylos nagrinėjamas, gaišinamas visų kitų proceso dalyvių ir teismo laikas, vilkinamas bylos išnagrinėjimas. Sunku patikėti, kad ieškovas beveik du mėnesius visoje Lietuvos Respublikoje nerado advokato, ar advokato padėjėjo, kuris sutiktų dalyvauti 2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje. Kaip žinoma, šiuo metu lanksčiau naudojamos galimybės atstovauti nuotoliniu būdu.

24. Dera pažymėti tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos nevertino kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teismas tokią išvadą padarė iš visumos bylos duomenų, kurie leido spręsti dėl ieškovo pasyvaus elgesio, pareigų nevykdymo inicijavus civilinę bylą (CPK 42 straipsnis).

25. Taigi, iš šiam apeliacinės instancijos teisme sprendžiamam ginčui aktualių byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovo elgesys gali būti vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

26. Šias išvadas papildo ir faktinė aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovo prašymu ieškinys paliktas nenagrinėtas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ieškovui pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos, kadangi ieškovas nevykdė pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, tokie anksčiau nurodyti ieškovo veiksmai vienareikšmiškai vilkina bylos nagrinėjimą ir sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Sumažinti baudos irgi nėra teisinio pagrindo.

28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė baudos institutą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai nusprendė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo prašymo tenkinti.

Dėl kitų argumentų

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32. Apelianto skundo netenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.