Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-01-03 · Civilinė byla Nr. e2-177-810/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-03Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-03
Bylos Nr.
e2-177-810/2022
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00529-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Ieškovas
Š. G.
Atsakovas
Druskininkų
Advokatai
Irina Lemežytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-177-810/2022Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00529-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 2.6.2.5; 2.6.6.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 3 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant ieškovo Š. G. atstovei advokatei Irinai Lemežytei,atsakovės Druskininkų kredito unijos atstovams Ž. R. ir J. A.,nedalyvaujant ieškovui Š. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. G. ieškinį atsakovei Druskininkų kredito unijai dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Š. G. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo pripažinti, kad Š. G. prievolė atsakovei Druskininkų kredito unijai (toliau – ir atsakovė) pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 24 841,00 Eur sumai ir jo pagrindu 2019 m. vasario 24 d. Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 424, yra pasibaigusi (dokumentų kopijų bylos l. 1-4).

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad tarp paskolos gavėjo UAB ,,Inspira LT“ (toliau – ir paskolos gavėjas) ir Druskininkų kredito unijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 15-00022 (toliau – ir Sutartis) dėl 24 841,00 Eur paskolos. Sutartyje buvo numatytas paskolos grąžinimo terminas – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Paskolos grąžinimui užtikrinti atsakovei buvo pateiktas Š. G. 2015 m. rugpjūčio 19 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis (toliau – ir Vekselis), kuriame nurodyta, kad vekselio davėjas Š. G. 2018 m. gruodžio 30 d. besąlygiškai privalo sumokėti 24 841,00 Eur. Aplinkybę, kad vekselis buvo išduotas laiduojant už UAB „Inspira LT“ prievolių pagal Sutartį įvykdymą, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-830-608/2021, atsakovo ieškinys bei Vekselio ir Sutarties pagrindinės sąlygos – sudarymo data, Sutartyje ir vekselyje nurodyta sumos, paskolos grąžinimo terminas ir vekselio apmokėjimo terminas.

Žemesnės instancijos teismas

Paskolos gavėjas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl atsakovė su paskolos gavėju sudarytą paskolos sutartį 2017 m. kovo 16 d. nutraukė. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1821-221/2017, paskolos gavėjui iškelta bankroto byla ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintas Druskininkų kredito unijos reikalavimas 20 410,41 Eur sumai. Nutartis dėl paskolos gavėjo UAB ,,Inspira LT“ veiklos pabaigos priimta 2019 m. lapkričio 13 d., tuo pagrindu UAB „Inspira LT“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. sausio 9 d. (Juridinių asmenų registro išrašas).

2019 sausio 24 d., t. y. po paskolos gavėjo pabaigos ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, atsakovė kreipėsi į notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal ieškovo išduotą Vekselį. Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarė R. G. atliko 2019 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 424 (toliau – ir vykdomasis įrašas), kuriuo reikalaujama išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai per Vekselio terminą nesumokėtą sumą - 19 469,96 Eur ir 5,49 proc. metines palūkanas, t. y. 2 653,89 Eur, taip pat kitas išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, viso - 22 238,64 Eur. Vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstoliui G. S..

Ieškinyje teigiama, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.70 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Nors tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta atskira rašytinė sutartis dėl laidavimo, tačiau ieškovas Vekselį atsakovei išdavė būtent kaip laiduotojas, laiduodamas už paskolos gavėją dėl prievolių pagal Sutartį įvykdymo, t. y., Vekselio išdavimo pagrindas – ieškovo laidavimas už paskolos gavėjo prievolių įvykdymą. Pažymėjo, kad ieškovas nebuvo paskolos gavėjas, todėl Vekselis nebuvo išduotas kaip paties skolininko užtikrinimo priemonė dėl paskolos grąžinimo, siekiant palengvinti skolos išieškojimo procesą. Ieškovo teigimu, Vekselis buvo išduotas kaip laidavimas dėl paskolos grąžinimo pagal Sutartį, o pasibaigus prievolei pagal Sutartį, pasibaigė ir ieškovo prievolė pagal Vekselį. Ieškovas taip pat nurodo, kad, net jeigu teismas vertintų, kad Vekseliu nebuvo sukurti laidavimo santykiai, atsižvelgiant į aukščiau formuojamą teismų praktiką, pasibaigus pagrindinei prievolei, kurios vykdymo užtikrinimui buvo išduotas Vekselis, baigiasi ir prievolė pagal Vekselį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad CK 6.128 straipsnio 3 dalis nustato, jog, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, jog, jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5–¬6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011)

Atsižvelgiant, į tai, kad Vekselis buvo išduotas ne skolininko, o ieškovo, kaip laiduotojo, Vekseliui atliekant prievolės užtikrinimo funkciją, akivaizdu, kad šiuo atveju, pasibaigus pagrindinei prievolei dėl skolininko likvidavimo, baigiasi ir prievolė pagal Vekselį, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Ieškovas taip pat pažymėjo, kad vykdomasis įrašas Vekselyje buvo atliktas jau po skolininko likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. atsakovė, esant galiojančiai pagrindinei prievolei, nepasinaudojo savo teise pareikšti reikalavimus ieškovui, kaip laiduotojui, todėl laikytina, kad ieškovo prievolė pagal Vekselį baigėsi 2019 m. sausio 9 d., atitinkamai ir prievolė pagal vykdomąjį įrašą taip pat yra pasibaigusi.

Atsakovė Druskininkų kredito unija pateikė atsiliepimą į ieškinį (dokumentų kopijų bylos l. 31-36), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra neteisėtas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ir ĮPVĮ) bei teismų praktikoje numatytų prievolių pasibaigimo pagrindų.

Atsakovė nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodytu teiginiu, kad Vekselis buvo išduotas kaip laidavimas dėl paskolos grąžinimo pagal Sutartį, o pasibaigus prievolei pagal Sutartį, pasibaigė ir ieškovo prievolė pagal Vekselį.

Atsakovės teigimu, pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.

Vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą.

2015 m. rugpjūčio 19 d. vekselio davėjas Š. G. išrašė Druskininkų kredito unijai neprotestuotiną paprastąjį vekselį 24 841,00 Eur sumai. Šioje byloje ginčo, kad pasibaigus Vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, Vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl pagal ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktą atsakovas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal Vekselį asmenį – Š. G., nėra. Prievolė pagal vekselį nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, todėl ieškovo teiginiai, kad Vekselis buvo išduotas kaip laidavimas dėl paskolos grąžinimo pagal Sutartį, o pasibaigus prievolei pagal Sutartį, pasibaigė ir ieškovo prievolės pagal Vekselį, yra neteisėtas ir neatitinkantis CK, ĮPVĮ, teismų praktikoje nustatytų prievolės pagal vekselį vykdymo principų.

Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad, jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5–¬6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės teigimu, ieškovas akivaizdžiai neteisėtai sutapatina prievolę pagal vekselį su Civilinio kodekso šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardinta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone – laidavimu. Laidavimas, įtvirtintas CK, skiriasi nuo prievolės pagal vekselį pagal ĮPVĮ. Ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai 2015 m. rugpjūčio 19 d. Druskininkų kredito unijos ir UAB „Inspira“ pasirašytos paskolos sutarties Nr. 15-00022 pasibaigimą sieja su jo prievole pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Kaip minėta, vekselio davėjas, išduodamas vekselį, sukuria vekselio turėtojo naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Šios prievolės pagal Vekselį pasibaigimas jokiu būdu negali būti tapatinamas su prievolės tarp Druskininkų kredito unijos ir UAB „Inspira“ galiojimu ar negaliojimu. Prievolės pagal Vekselį subjektas negali remtis prievolės tarp Druskininkų kredito unijos ir UAB „Ispira“ galiojimu ar negaliojimu, atsisakydamas vykdyti pareigas, kilusias iš prievolės pagal Vekselį, todėl ieškovo teiginys, kad, kai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis), yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovės teigimu, prievolių pagal vekselius santykiams taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ 1 straipsnis). Laidavimas pagal CK inter alia yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o prievolės pagal vekselį sukūrimo atveju pakanka tik vienašalio vekselio davėjo valios išraiškos vekselyje. Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Pagal ĮPVĮ vekselio davėjo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus.

Kadangi Š. G. nėra laidavęs už UAB „Inspira“ prievoles laidavimo sutartimi, o yra pateikęs Druskininkų kredito unijai paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip vertybinį popierių, kuris negali būti tapatinamas su laidavimu kaip prievolės užtikrinimo priemone CK nustatyta tvarka, todėl UAB „Inspira“ prievolės pasibaigimas pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartį Nr. 15-00022 negali būti laikomas prievolės pabaiga pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. Š. G. Druskininkų kredito unijai pateiktą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad, atsižvelgiant, jog vekselis buvo išduotas ne skolininko, o ieškovo, kaip laiduotojo, ir vekseliui atliekant prievolės užtikrinimo funkciją, akivaizdu, kad šiuo atveju pasibaigus pagrindinei prievolei dėl skolininko likvidavimo, baigiasi ir prievolė pagal vekselį, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė.

Kaip minėta aukščiau, dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Įstatyme nenustatyta, kad vekselyje gali ar turi būti nurodytas jo išdavimo teisinis pagrindas – sandoris, kurio prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas vekseliu. Tai susiję su vekselio kaip abstraktaus vienašalio sandorio prigimtimi (LAT 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Š. G., 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateikdamas Druskininkų kredito unijai neprotestuotiną paprastąjį vekselį 24 841,00 Eur sumai, sukūrė kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai visiškai kitą prievolę – prievolę pagal vekselį. Ieškinyje nėra pateikta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. Š. G. pateiktas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra negaliojantis. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Minėta, jog vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Šioje byloje ieškovo pateiktas vekselis nėra ginčijamas CK nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais.

Ieškovo Š. G. atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino aplinkybes, analogiškas nurodytoms ieškinyje.

Atsakovės Druskininkų kredito unijos atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino aplinkybes, analogiškas nurodytoms atsiliepime į ieškinį.

Ieškinys netenkinamas.

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5496-810/2021, kurioje dalyvavo šios bylos šalys, nustatyta, kad tarp paskolos gavėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Inspira LT“ ir Druskininkų kredito unijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 15-00022 dėl 24 841 Eur. paskolos suteikimo, paskolos grąžinimo terminas – iki 2018 m. gruodžio 31 d (dokumentų kopijų bylos l. 5-6). Sutarties 2.12 punktu šalys susitarė, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas Lietuvos Respublikos įstaigos garantija bei paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai pirminiu įkeitimu įkeičiant visas paskolos lėšomis perkamas ilgalaikis turtas 24 841,00 Eur sumai. Paskolos grąžinimo užtikrinimas laidavimu Sutartyje nenumatytas. Sutarties 2.16 punkte be kita ko numatyta, kad Š. G. turi pasirašyti neprotestuotiną paprastąjį vekselį visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui. Vykdant šią Sutarties nuostatą Š. G. Druskininkų kredito unijai pateikė 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį Š. G. įsipareigojo 2018 m. gruodžio 30 d. Druskininkų kredito unijai besąlygiškai sumokėti 24 841,00 Eur.

Druskininkų kredito unija 2017 m. kovo 16 d. nutraukė su paskolos gavėju sudarytą paskolos sutartį. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1821-221/2017, paskolos gavėjui iškelta bankroto byla ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintas Druskininkų kredito unijos reikalavimas 20 410,41 Eur sumai. Nutartis dėl paskolos gavėjo UAB ,,Inspira LT“ veiklos pabaigos priimta 2019 m. lapkričio 13 d., tuo pagrindu UAB „Inspira LT“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. sausio 9 d. (dokumentų kopijų bylos l. 10-13, 19-22). UAB „Inspira LT“ prievolė pagal Sutartį baigėsi juridinį asmenį likvidavus (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

2019 m. sausio 24 d. atsakovė kreipėsi į notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal ieškovo išduotą Vekselį. Lazdijų rajono 2 notarų biuro notarė R. G. atliko 2019 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 424, kuriuo reikalaujama išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai per Vekselio terminą nesumokėtą sumą - 19 469,96 Eur ir 5,49 proc. metines palūkanas, t. y. 2 653,89 Eur, taip pat kitas išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, viso - 22 238,64 Eur (dokumentų kopijų bylos l. 9). Vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstoliui G. S..

Ieškinyje teigiama, jog, nors tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta atskira rašytinė sutartis dėl laidavimo, tačiau ieškovas Vekselį atsakovei išdavė būtent kaip laiduotojas, laiduodamas už paskolos gavėją dėl prievolių pagal Sutartį įvykdymo, t. y., Vekselio išdavimo pagrindas – ieškovo laidavimas už paskolos gavėjo prievolių įvykdymą. Ieškovo teigimu, jis nebuvo paskolos gavėjas, todėl Vekselis nebuvo išduotas kaip paties skolininko užtikrinimo priemonė dėl paskolos grąžinimo, siekiant palengvinti skolos išieškojimo procesą. Kadangi Vekselis buvo išduotas kaip laidavimas dėl paskolos grąžinimo pagal Sutartį, todėl, pasibaigus prievolei pagal Sutartį, pasibaigė ir ieškovo prievolė pagal Vekselį.

Tačiau teismas su tokiais ieškovo argumentais sutikti negali.

CK 6.70 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Pagal CK 6.77 straipsnio 1 dalį, laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Vekselis patrauklus civilinės apyvartos dalyviams dėl palyginti paprasto ir operatyvaus skolos išieškojimo. Dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vekselio abstraktumas ir besąlygiškumas nepaneigia jo galimybės atlikti prievolės užtikrinimo funkciją, sprendžiant iš tokio pobūdžio civilinių santykių kylančius ginčus, gali būti aktualus ir tam tikra apimtimi vertinamas iš vekselio atsirandančio reikalavimo santykis su prievole, kuriai užtikrinti vekselis išduotas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014). Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų – ir kreditoriaus, ir skolininko – teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad Š. G. Druskininkų kredito unijai pateiktas 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis, pagal kurį Š. G. įsipareigojo 2018 m. gruodžio 30 d. Druskininkų kredito unijai besąlygiškai sumokėti 24 841,00 Eur, buvo išduotas kaip paskolos gavėjo UAB „Inspira LT“ prievolės pagal UAB „Inspira LT“ ir Druskininkų kredito unijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 15-00022 įvykdymo užtikrinimo priemonė, kaip tai numatyta Sutarties 2.16 punkte. Išduodant Vekselį, laidavimo sutartis sudaryta nebuvo. Kaip jau buvo minėta, laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, teigdamas, jog Vekselio išdavimas nagrinėjamu atveju prilyginamas laidavimui, nenurodė ir neįrodė laidavimo pagrindo (laidavimo sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo). Todėl teismas, įvertinęs Sutarties nuostatas, Vekselyje nurodytus duomenis (Sutarties ir Vekselio sudarymo data, Sutartyje ir Vekselyje nurodytos sumos, paskolos grąžinimo terminas ir vekselio apmokėjimo terminas sutampa), daro išvadą, kad Vekselis buvo išduotas kaip prievolės pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau ši priemonė nėra prilyginama laidavimui, kaip tai apibrėžta CK 6.67 straipsnio 1 dalyje. Todėl ir CK 6.87 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė, nepaisant to, kad nutartis dėl Sutarties šalies paskolos gavėjos UAB „Inspira LT“ veiklos pabaigos buvo priimta 2019 m. lapkričio 13 d. (2020 m. sausio 9 d. UAB „Inspira LT“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro), negali būti taikoma.

Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytu argumentu, kad, kadangi Š. G. nėra laidavęs už UAB „Inspira“ prievoles laidavimo sutartimi, o yra pateikęs Druskininkų kredito unijai paprastąjį neprotestuotiną vekselį kaip vertybinį popierių, kuris negali būti tapatinamas su laidavimu kaip prievolės užtikrinimo priemone CK nustatyta tvarka, todėl UAB „Inspira“ prievolės pasibaigimas pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartį Nr. 15-00022 negali būti laikomas prievolės pabaiga pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. Š. G. Druskininkų kredito unijai pateiktą neprotestuotiną paprastąjį vekselį.

Atskirai teismas pažymi, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2019 m. sausio 24 d., t. y. po paskolos gavėjo pabaigos ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, atsakovė kreipėsi į notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal ieškovo išduotą Vekselį, o Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. G. atliko 2019 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 424, kuriuo reikalaujama išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai per Vekselio terminą nesumokėtą sumą - 19 469,96 Eur ir 5,49 proc. metines palūkanas, t. y. 2 653,89 Eur, taip pat kitas išlaidas, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu, viso - 22 238,64 Eur.

Tačiau teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad nutartis dėl paskolos gavėjo UAB ,,Inspira LT“ veiklos pabaigos buvo priimta 2019 m. lapkričio 13 d., o UAB „Inspira LT“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. sausio 9 d., kas akivaizdžiai patvirtina, kad vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 424, Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. G. atliko 2019 m. sausio 24 d., t. y., iki juridinio asmens UAB „Inspira LT“ likvidavimo likus beveik metams, o ne jį likvidavus, kaip teigiama ieškinyje. Vykdomojo įrašo atlikimo metu 2019 m. sausio 24 d. paskolos gavėjo UAB „Inspira LT“ prievolė pagal Sutartį nebuvo pasibaigusi.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas nustatytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas pripažinti, kad Š. G. prievolė atsakovei Druskininkų kredito unijai pagal 2015 m. rugpjūčio 19 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 24 841,00 Eur sumai ir jo pagrindu 2019 m. vasario 24 d. Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 424, yra pasibaigusi, yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl ieškinys netenkinamas.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje nesusidarė.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270, 301, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė