Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei Eglei Toliūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Druskininkų kredito unijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, dėl garantijos sumos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovė Druskininkų kredito unija ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ 2010 m. lapkričio 2 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. BS/2010/58/G dėl individualių garantijų teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams suteikiamoms paskoloms. Minėta sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija užtikrino 80 proc. paskolos gavėjui suteiktos paskolos sumos, t. y. 19 872,8 EUR. Garantijos suteikimo sąlygos buvo nurodytos uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. G-15-0480, kurio 12 punktas numatė, kad paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas R. G.. Druskininkų kredito unijos 2015 m. liepos 16 d. prašymo pagrindu uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. G-15-0545 pakeistas uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. G-15-0480 12 punktas numatant, kad paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G.. Tarp paskolos gavėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Inspira LT“ ir Druskininkų kredito unijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 15-00022 dėl 24 841 EUR paskolos suteikimo; paskolos grąžinimo terminas – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ suteikė paskolos garantiją Nr. 05421. Tarp uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ir Druskininkų kredito unijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sudaryta nauja bendradarbiavimo sutartis Nr. SVVPG-KU-2016-01. Druskininkų kredito unija 2017 m. kovo 16 d. nutraukė su paskolos gavėju sudarytą paskolos sutartį. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1821-221/2017 paskolos gavėjui uždarajai akcinei bendrovei „Inspira LT“ iškelta bankroto byla, nutartis dėl paskolos gavėjo veiklos pabaigos priimta 2019 m. lapkričio 13 d., paskolos gavėjas uždaroji akcinė bendrovė „Inspira LT“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. sausio 9 d. Druskininkų kredito unija 2020 m. vasario 25 d. pateikė prašymą uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl garantijos išmokos išmokėjimo. Uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. G-IŠMOK-20-0011 nuspręsta neišmokėti garantijos išmokos Druskininkų kredito unijai. Atsisakymo išmokėti garantijos sumą pagrindu atsakovė nurodė Druskininkų kredito unijos neįvykdymą garantijos suteikimo sąlygų. Druskininkų kredito unija pateikė Š. G. 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, pagal kurį Š. G. įsipareigojo 2018 m. gruodžio 30 d. besąlygiškai sumokėti 24 841 EUR Druskininkų kredito unijai, tačiau nepateikė paprastojo neprotestuotino paskolos gavėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ vekselio visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduoto Š. G., t. y. kredito unija nepateikė paskolos gavėjo ir laiduotojo pasirašyto vekselio, pagal kurį pagrindinis skolininkas ir laiduotojas pagal vekselį būtų atsakę solidariai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90 straipsnio 1 dalis numato, kad garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Tai paprastoji, sąlyginė garantija, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). CK 6.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012, išaiškinta, kad garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, todėl jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją. Dėl to garantijos kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis).

Uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijų teikimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtintais Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais, kurių 4 punkte nurodyta, kad nurodytos bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Nurodytų normų laikymasis yra itin reikšmingas dėl to, kad atsakovės teikiamos garantijos prilyginamos valstybės garantijai (valstybės pagalbai, kuriai taikomas 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai). Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo svarbą aptariamo pobūdžio garantijų teikimo santykiams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai garantijos santykiams taikomi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtinti Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatai, sprendžiant dėl garanto prievolės mokėti garantijos išmoką, turi būti vertinamos ne tik šalių valia nustatytos, bet ir imperatyviosiose šio teisės akto nuostatose įtvirtintos garantijos sąlygos.

Garantijų teikimo nuostatų 2 punkte nurodyta, kad garantijos išmoka – pinigų suma, sumokama garantijos gavėjui, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, t. y. teisinis garantijos išmokos mokėjimo pagrindas – paskolos gavėjo gautos paskolos negrąžinimas. Garantijas teikiančios bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas vykdymą reglamentuojančiame Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad kai paskolos gavėjas negrąžina paskolos, bendrovė garantijos išmoką moka garantijos gavėjui, jei paskolos gavėjas negrąžino paskolos pirmosios dalies ir garantijos gavėjui jos nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų. Nuostatų 18 punkte įtvirtinta, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, garantijos gavėjo garantijas teikiančiai bendrovei pateikiamas reikalavimas įvykdyti bendrovės įsipareigojimus pagal suteiktą garantiją turi būti pagrįstas dokumentais ir kitais įrodymais. Pagal Nuostatų 19 punktą bendrovė garantijos išmoką sumoka garantijos gavėjui bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju Druskininkų kredito unija neįvykdė garantijos suteikimo sąlygos, numatančios, kad paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G..

Druskininkų kredito unija pateikė Š. G. 2015 m. rugpjūčio 19 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, pagal kurį Š. G. įsipareigojo pagal nurodytą vekselį 2018 m. gruodžio 30 d. besąlygiškai sumokėti 24 841 EUR Druskininkų kredito unijai, tačiau nepateikė paskolos gavėjo ir laiduotojo pasirašyto vekselio, pagal kurį pagrindinis skolininkas ir laiduotojas pagal vekselį būtų atsakę solidariai.

Tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties 14.2 punktu šalys susitarė, jog pasirašius šią sutartį, 2010 m. lapkričio 2 d. bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp šalių, taikoma iki šios sutarties pasirašymo dienos pasibaigusioms (nutrauktoms) paskolos sutartims tarp kredito unijos ir paskolos gavėjų, už kurias yra suteiktos atsakovės garantijos. Visoms kitoms paskolos sutartims, už kurių įvykdymą yra suteiktos atsakovės garantijos, taikomos šios sutarties nuostatos. Ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Inspira LT“ paskolos sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 16 d., todėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams taikytinos 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties nuostatos.

2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 3.2 punkte numatyta, kad esmine paskolos sąlyga laikytinas kredito unijai įkeičiamas turtas ir kitos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės, taip pat numatyta sąlyga, kad po atsakovės sprendimo dėl garantijos suteikimo priėmimo dienos, esminės paskolos sąlygos, kurios yra numatytos atsakovės sprendime dėl garantijos suteikimo ir (ar) garantijos lakšte, be rašytinio uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ sutikimo negali būti keičiamos. Taigi, Druskininkų kredito unija neturėjo teisės paskolos grąžinimo užtikrinti kitokiu, nei sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nurodytu vekseliu, t. y. vekselis turėjo būti išduotas paskolos gavėjo ir būti laiduotas Š. G..

2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 3.4 punkte taip pat numatyta, kad garantijos suteikimo sąlygos yra nustatomos INVEGOS priimtame spendime dėl garantijos suteikimo. Kredito unija turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos nurodytos garantijos suteikimo sąlygos. Garantijos teikimo sąlygas numatančio uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2015 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. G-15-048012 punkte nurodyta, kad paskolos grąžinimui užtikrinti kredito unijai turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis visai paskolos sumai visam paskolos laikotarpiui, laiduotas Š. G.. Minėto įsakymo 15 punkte, taip pat 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 8.1 punkte numatyta, kad garantija yra antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė ir pagal ją mokama, tik esant įvykdytoms garantijos suteikimo sąlygoms ir realizavus pirmaeiles paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones, nurodytas 11 ir 12 punktuose.

Taigi, pagal minėtas sutarties sąlygas Druskininkų kredito unija įgyja teisę reikalauti iš atsakovės išmokėti pilną garantijos išmoką tik po to, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka realizuoja paskolos grąžinimui įkeistą turtą ir iš paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių negauna savo reikalavimų dėl paskolos gavėjo skolos visiško patenkinimo. 2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 8.3.3 punkte įtvirtinta, kad kreipdamasi dėl garantijos išmokos išmokėjimo, kredito unija turi pateikti atsakovei dokumentus (jų kopijas) ir įrodymus, patvirtinančius atsakovės sprendime dėl garantijos suteikimo numatytų garantijos suteikimo visų sąlygų įvykdymą.

2016 m. rugsėjo 30 d. bendradarbiavimo sutarties 10.4.3 punkte numatyta INVEGOS teisė mažinti garantijos išmoką, jeigu kredito unija be INVEGOS sutikimo pakeitė esmines paskolos sutarties sąlygas ir tai pablogino INVEGOS, kaip garanto, padėtį, tačiau padarytos žalos dydis apskaičiuojamas garantijos išmoką mažinant dydžiu, atitinkančiu pažeidimo didį. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte numatyto paskolos gavėjo prievolių užtikrinimo (vekselio su laidavimu) 24841,00 EUR sumai, o garantijos likutis yra 14501,76 EUR. Taigi, garantijos sąlygų pažeidimo suma viršija garantijos likučio sumą, todėl atsakovės sprendimas neišmokėti garantijos išmokos yra pagrįstas ir teisėtas. Kredito unijai paskolos grąžinimo neužtikrinus laiduotu vekseliu, buvo prarasta galimybė vekselio apmokėjimo reikalauti tiek iš vekselį išrašiusio asmens, tiek ir iš vekselį laidavusio asmens.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Druskininkų kredito unijos valstybei 16,23 EUR (šešiolika eurų, dvidešimt tris euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.