- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-11
- Bylos Nr.
- e2-288-639/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03481-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Akmens namas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gobana“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmens namas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gobana“ dėl palūkanų ir išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gobana“ 9,59 Eur palūkanų, t. y. 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (nuo 1215 Eur sumos palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d.); 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su pavėluoto mokėjimo išieškojimu.
2. Nurodė, kad šalys sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl apdailai skirtos medžiagos LaminaM Ossido Bruno pirkimo, apdirbimo ir montavimo darbų atlikimo. Minėta sutartimi pardavėjas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, registratūros baldo apdailą, o pirkėjas – priimti medžiagas bei darbus ir už juos sumokėti sutartą sumą. UAB „Akmens namas“ už apdailos medžiagas ir darbą apskaičiavo bendrą 1004,13 Eur kainą, prie šios sumos papildomai pridedant PVM, ir nustatė darbų atlikimo terminą. UAB „Gobana“ akceptavo šias sąlygas ir pardavėjas pradėjo vykdyti sutartį. Ieškovė prekę pristatė, perdavė ir sumontavo tinkamai ir laiku bei pateikė apmokėjimui 2019 m. lapkričio 5 d., PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau atsakovė pateiktos sąskaitos neapmokėjo ir už atliktus darbus (pagamintus daiktus ir jų sumontavimo darbus) neatsiskaitė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nei į žodinius nei rašytinius raginimus atsiskaityti nereagavo. Atsakovė apmokėjo skolą tik pardavėjui kreipusis į advokatų kontorą ir pastarajai surašius bei išsiuntus pretenziją. Ieškovės teigimu, nors atsakovė skolą sumokėjo, tačiau liko neapmokėtos ieškovės apskaičiuotos komercinės palūkanos ir išlaidos, susijusios su pavėluoto mokėjimo išieškojimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktame atsiliepime nurodė, kad šalys 2019 m. vasario 1 d. sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas UAB „Gobana“ įsipareigojo užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš savo medžiagų pagal specifikaciją pagaminti ir sumontuoti baldus (Gaminys), o užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti gaminį ir už jį sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė pripažįsta, kad tam tikrų darbų atlikimui pasitelkė ieškovę, kuri turėjo atlikti darbus pagal 2019 m. liepos 2 d. pačios ieškovės sudarytą sąmatą akmeninio stalviršio gamybai 1 523,48 Eur sumai. Tačiau atsakovė nesutinka su ieškinio teiginiais, kad „ieškovė prekę pristatė, perdavė ir sumontavo tinkamai ir laiku“. Darbus ieškovė turėjo atlikti dar 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau netik kad nespėjo jų atlikti laiku, tačiau niekaip negalėjo ištaisyti savo padaryto darbo broko. Dėl šios priežasties užsakovas atsisakė apmokėti UAB „Gobana“ 2019 m. spalio 22 d. pateiktą sąskaitą 6473,50 Eur sumai ir nurodė, kad mokėjimas bus atliktas tik tinkamai atlikus visus numatytus darbus. Kadangi ieškovė nepajėgė ištaisyti savo netinkamai atliktų darbų, ieškovė sutiko sumažinti darbų kainą nuo 1 523,48 Eur iki 1 215 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovei už darbus bus sumokėta tik tada, kai su atsakove atsiskaitys užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad atsakovei UAB „Akmens namas“ sąskaita 2019 m. lapkričio 5 d. buvo išsiųsta tik elektroniniu paštu, tačiau atsakovė jos nepriėmė ir nėra jos pasirašiusi. Paskutinę įmoką UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko 2020 m. kovo 17 d., todėl iki tos datos pagal šalių susitarimą atsakovė neturėjo teisinės pareigos apmokėti sutartą 1 215 Eur sumą ieškovei. Atsakovės teigimu darbų perdavimo – priėmimo aktai šalių nebuvo pasirašyti, dėl to nėra aišku, kuo remiantis ieškovė vienašališkai nustatė prievolės atsiskaityti įvykdymo datą ir nusprendė, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą.
4. Pateiktame dublike ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, neva ieškovė vėlavo atlikti darbus ar turėjo ištaisyti padarytą broką. Ieškovės teigimu ji darbus atliko laiku ir 2019 m. rugpjūčio mėnesį atliko stalviršio montavimo darbus, tačiau pati UAB „Gobana“ paprašė numontuoti, o vėliau iš naujo sumontuoti viešbučio registratūros stalo apdailą tam, kad jie galėtų ištaisyti savo nekokybiškai atliktą darbą, tai yra - sumažinti per platų pagamintą stalą ant kurio ir buvo sumontuotas stalviršis. Ieškovė geranoriškai sutiko nuimti apdailą, o vėliau, atsakovei perdarius stalą - ją uždėjo iš naujo, tai rodo, jog ieškovė savo gaminio pakeitimų neatliko. Tai, kad broką šalino ne ieškovė, o pati atsakovė taisė savo netinkamai atliktų darbų defektus, patvirtina faktas, kad ieškovė atgal sumontavo lygiai tokį pat, tų pačių išmatavimų ir parametrų stalviršio apdailą ant perdaryto (susiaurinto) atsakovės stalo. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad užsakovas, kuriam UAB „Gobana“ atliko darbus pagal pasirašytą 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pasirašyti ir apmokėti atsakovės pateiktą sąskaitą faktūrą 6473,50 Eur sumai, nėra niekaip susijęs su ieškovės ir atsakovės sudaryta žodine sutartimi. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė klaidingai traktuoja tarp šalių susiklosčiusius santykius rangos santykiais, ir tuo pagrindu nepagrįstai teigia, jog darbai turėjo būti perduoti perdavimo-priėmimo aktu. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į perdirbto daikto vertę ši sutartis laikytina ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi, ir jai netaikomos rangos nuostatos perduoti atliktus darbus rašytiniais aktais.
Šalies argumentai
5. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal jos atsakovei 2019 m. liepos 2 d. pateiktą sąmatą – komercinį pasiūlymą, buvo numatyta akmeninio stalviršio gamybos, pristatymo ir montavimo išlaidų bendra kaina - 1 523,48 Eur. Tačiau po žodžiu tarp šalių vykusių derybų šalys susitarė dėl 1215 Eur kainos ir tokia darbų kaina buvo nurodyta atsakovei pateiktoje sąskaitoje. Tuo tarpu atsakovės teiginiai, jog ieškovė dėl padaryto broko sumažino kainą, yra nepagrįsti ir melagingi, kartu nepaneigia ir fakto, kad atsakovė, neva jos teigimu sumažintos kainos, vis tiek neapmokėjo. Ieškovė taip pat teigia, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl to, kad atsakovė su ieškove atsiskaitys tik po to, kai su atsakove atsiskaitys jos užsakovas pagal 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Toks susitarimas ieškovei, kaip pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, būtų visiškai nenaudingas.
6. Pateiktame triplike atsakovė teigia, kad ieškovės dublike nurodomos aplinkybės neatitinka realios situacijos, ieškovės teiginiai apie neva pačios atsakovės netinkamai atliktus darbus, dėl kurių buvo uždelstas stalviršio montavimas, nėra pagrįsti, ir šiuos prieštaravimus, dėl kieno kaltės buvo delsiama atlikti darbus, gali paaiškinti liudytojai. Taip pat pažymėjo, kad būtent dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų atsakovės užsakovas atsisakė atsiskaityti su atsakove iki kol bus pašalinti atliktų darbų trūkumai. Dar kartą akcentavo, kad šalys susitarė, jog ieškovei už darbus bus sumokėta tik tada, kai su atsakove atsiskaitys užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinę įmoką UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko 2020 m. kovo 17 d., todėl iki tos datos pagal šalių susitarimą atsakovė neturėjo teisinės pareigos apmokėti sutartą 1 215 Eur sumą.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Paaiškino, kad pagal sutartį šalys yra atsiskaičiusios ir ginčo tarp šalių iš esmės nei dėl suteiktų paslaugų – daiktų kokybės, apmokėjimo už pagamintą prekę ir jos sumontavimą, nėra, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl ieškovės apskaičiuotų ir atsakovės nesumokėtų palūkanų. Pažymėjo, kad atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ieškovė neįrodė, jog tinkamai įvykdė rangos sutartį, tuo tarpu ieškovės vertinimu, tarp šalių buvo sudaryta ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad sutartis buvo sudaryta žodžiu, pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojantys teisės aktai nenumato įpareigojimo prekių perdavimą įforminti priėmimo-perdavimo aktu, dėl to ieškovė neturi pareigos šiame procese įrodinėti prekių (daiktų) perdavimo – priėmimo fakto įforminimo tinkamumo. Ieškovės atstovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė, nors ir teigia, kad PVM sąskaitos-faktūros atsiuntimas elektroniniu paštu nėra tinkamas sąskaitos pateikimo būdas, tačiau gavus ieškovės pretenziją, sąskaitą apmokėjo ir jos pateikimo fakto neginčijo, pateikti PVM sąskaitą kita forma neprašė. Taip pat paaiškino, kad ieškovė neturėjo pagrindo susitarti su atsakove, kad atsiskaitymas įvyks tik tada, kai atsakovės užsakovas atliks apmokėjimus atsakovei, šio susitarimo fakto atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovės teigimu, nepagrįstais laikytini ir atsakovės argumentai dėl ieškovės atliktų darbų netinkamos kokybės ir broko ištaisymo darbų, kadangi ieškovė iš atsakovės nėra gavusi, o ir atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė gavusi sąskaita būtų pareikalavusi, kad ieškovė atliktų dar kokius papildomus ar broko ištaisymo darbus. Pažymėjo, kad ieškovė sąžiningai naudojasi Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu ir palūkanas pradėjo skaičiuoti praėjus 30 dienų, po oficialios pretenzijos atsakovei išsiuntimo. Be to pagal minėtą įstatymą ieškovė turi teisę į patirtas pretenzijos išrašymo išlaidas, kurios šiuo atveju sudaro 98 eurus. Ieškovės atstovės teigimu ieškovė laikė, kad nepaisant to, jog 2019 m. lapkričio 5 d. sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas terminas iki kada turi būti apmokėta sąskaita, ieškovė palūkanų skaičiavimo terminą skaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, t. y. palūkanos pradėtos skaičiuoti praėjus 30 dienų nuo sąskaitos išsiuntimo.
8. Iš rangos sutarties matyti, kad visa sutarties suma 6473,50 Eur, vieną mokėjimą virš 3000 atsakovė gavo anksčiau, kitą 2374,75 Eur dydžio mokėjimą gavo iš karto, kai kaip pati atsakovė pripažino, buvo priduotas ir sumontuotas stalviršis - 2019 m. lapkričio 4 d. paskutinį 1000 Eur mokėjimą gavo 2020 m. kovo mėn. Tai neaišku kaip atsakovės ir jos užsakovo atsiskaitymo terminai susiję su pareiga atsiskaityti su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius/akcininkas Dainius Veisas nurodė, kad atsakovės iš ieškovės užsakytas gaminys 3D modulis, t. y. buvo ne tik stalviršis, bet ir kitos dalys. Paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. atvyko Akmens namo darbuotojai, sumontavo stalviršį ir kitas dalis ir buvo pastebėta, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai. Paaiškino, kad ieškovė susitarimo metu neturėjo reikiamos akmens medžiagos, nurodė, kad medžiagų teks laukti, dėl to pasiūlė susitarti dėl nuolaidos, dėl šių priežasčių užsakymo laukimas užtruko iki 2019 m. spalio mėnesio. Taip pat pažymėjo, kad dėl vėluojančių darbų atsakovei pretenzijas ėmė reikšti jos užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų atlikimas dėl ieškovės kaltės užsitęsė tris mėnesius, dėl ko vėlavo užsakovo atsiskaitymas su atsakove. Pažymėjo, kad ieškovė brokuotą stalviršį nuėmė ir sumontavo naujau pagamintą 3D modulį 2019 m. lapkričio 4 d. Papildomai paaiškino, kad visi susitarimai tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryti žodžiu, šalys viena kitą pažinojo, nes naudojosi biuro patalpomis tame pačiame pastate. Žodžiu taip pat buvo susitarta, kad atsakovė su ieškove atsiskaitys tada, kai gaus apmokėjimą iš darbų užsakovo t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi užsakovas turėjo priimti atliktus darbus. Kadangi gavo pretenziją iš advokato, siekdami išvengti konfliktų apmokėjo pateiktą sąskaitą.
Atsiliepimas
10. Atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad atsakovės vertinimu tarp šalių susiklostė rangos santykiai. Tarp šalių nėra ginčo, kad nebuvo rašytinės sutarties ir, kad susitarimas buvo sudarytas žodžiu. Šalys buvo susitarusios, jog atsiskaitymas įvyks tik tada, kai užsakovas priims darbus ir pilnai atsiskaitys su atsakove. Kadangi dėl ieškovės kaltės darbų atlikimas užtruko, vėlavo ir atsiskaitymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Byloje šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad tarp UAB „Gobana“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 1 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Gobana“ pagal sutartį įsipareigojo iš savo medžiagų pagaminti baldus už sutartą 6 473,50 Eur kainą, taip pat susitarė, kad darbų atlikimo terminas 2019 m. 15-a metų savaitė. Ieškovė ir atsakovė patvirtino, jog nustatytų darbų atlikimui UAB „Gobana“ pasitelkė UAB „Akmens namas“, kuri turėjo pagaminti ir sumontuoti akmens stalviršį ir kitas jo dalis. Abi šalys patvirtino, jog šalys susitarė žodžiu, rašytinės sutarties nesudarė. Ieškovės teigimu, atsakovei užtrukus su savo darbais, ieškovei teko laukti kol bus galima sumontuoti stalviršį, taip pat jį pavyko sumontuoti tik iš antro karto, nes atsakovės stalas ant kurio buvo montuojamas stalviršis buvo netinkamo dydžio, dėl to ieškovei teko laukti kol atsakovė ištaisys savo darbų trūkumus. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad būtent ieškovės pagamintas stalviršis buvo netinkamas ir sumontuotas su trūkumais, dėl to atsakovei teko laukti kada ieškovė vėl turės reikiamų medžiagų ir galės ištaisyti savo darbų trūkumus. Atsakovės teigimu, dėl vėluojančių ieškovės darbų atlikimo, užsakovo atsiskaitymas su atsakove užtruko, dėl ko atsakovė negalėjo atsiskaityti su ieškove.
12. Ieškovė, nurodė, kad pagal sutartį bendra darbų ir daiktų kaina sudarė 1004,13 Eur be PVM, kurioje medžiagų kaina sudaro didžiąją dalį sumos. Darbų vertė yra nedidelė, todėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai turėtų būti kvalifikuojami kaip pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė su tokiu santykių kvalifikavimu nesutinka ir nurodo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kartu pažymėjo, kad ieškovė nesilaikė rangos darbų priėmimo-perdavimo tvarkos, darbai perduoti ne pagal priėmimo-perdavimo aktą.
13. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei pateikus sąskaitą-faktūrą atsakovė jos neapmokėjo, jokių paaiškinimų dėl vėlavimo atsiskaityti neteikė, taip pat nepateikė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės, dėl to ieškovė išsiuntė oficialią pretenziją dėl vėluojančio atsiskaitymo, po kurios išsiuntimo atsakovė apmokėjo sąskaitą. Nurodė, kad laikotarpiu, kurį atsakovė vengė atsiskaityti, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu skaičiavo palūkanas, kurių atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos, neapmokėjo.
14. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad nuo pat pradžių šalys buvo susitarusios, jog atsiskaitymas įvyks tik po to, kai atsakovė iš užsakovo gaus darbų apmokėjimą. Nurodė, kad ieškovė nesilaikė tinkamos darbų priėmimo - perdavimo tvarkos, sąskaitą atsiuntė elektroniniu paštu, ir elgiasi nesąžiningai savavališkai nustačiusi sąskaitos apmokėjimo terminą ir skaičiuodama palūkanas.
15. Ieškovė, vertindama perkamo daikto vertę su atliktų darbų verte, kuri yra žymiai mažesnė, nei daikto vertė, sprendė, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami, ne kaip rangos, o kaip pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.
16. Atsakovės teigimu ieškovė netinkamai vertino šalių sutartinius santykius, šalių sutarties sąlygas, tikruosius sutarties šalių ketinimus, kadangi sutartimi nebuvo parduota prekė (ar) įranga, bet buvo sulygta dėl darbų, kurie apėmė ne tik stalviršio montavimo darbus, bet ir paties stalviršio, kitų dalių pagaminimą pagal atsakovės užsakymą. Dėl to, atsakovės nuomone, šalis siejo rangos, bet ne pirkimo-pardavimo santykiai.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Tai įstatyme nustatytas ir naudojamas teismų praktikoje rangos bei pirkimo–pardavimo sutarčių atribojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016). Ieškovės teigimu, būtent šis kriterijus ginčo atveju ir sudaro pagrindą tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais. Iš šalių pateiktos 2019 m. liepos 2 d. parengtos sąmatos, matyti, kad medžiagų kaina sudaro 840,74 Eur, tuo tarpu darbų kaina sudaro apie (pjovimas, kampų nuėmimas - 198,34 Eur, matavimas, montavimas transporto išlaidos – 220 Eur).
18. Nagrinėjamu atveju sutartyje sulygta ne tik dėl darbų, kurie apėmė tik stalviršio montavimą, bet ir stalviršio ir apdailos detalių pagaminimą. Atsižvelgiant į tai, išvados dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių suformulavimui būtina įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes – tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).
19. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nepriklausomai nuo daikto nuosavybės formos pakeitimo būdo, civilinėje apyvartoje esanti prekė (daiktas) turi atitikti CK 6.306 straipsnio reikalavimus.
20. Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
21. Vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos šios sutartys, įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010; 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016). Atsakovė iš ieškovės įsipareigojo nupirkti gaminį – 3 D modulį- registratūros baldus (stalviršį su apdailos detalėmis), nurodytus sąmatoje. Registratūros baldų kainą lemia išskirtinai naudojamų medžiagų kaina. Viešai žinoma ir nereikia įrodinėti, kad tokio pobūdžio daiktų pagaminimui reikalingų atlikti darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagamintų daiktų verte, yra nedideli. Todėl ginčo šalių sudaryta Sutartis pripažintina ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi pagal CK 6.645 straipsnio 4 dalį. Ieškovei kaip pardavėjai įvykdžius sutartinę pareigą ir pagaminus stalviršį (su apdailos detalėmis), atsakovė kaip pirkėja turėjo pareigą juos priimti ir už juos sumokėti (CK 6.305 straipsnis).
22. Kartu pažymėtina, kad ieškovei pagaminus atsakovės užsakytą registratūros baldą – tiksliau stalviršį su apdailos detalėmis ir jį sumontavus atsakovės nurodytose patalpose, atsakovei išliko pareiga už juos apmokėti, nors ir nėra pasirašytų atliktų darbų aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-522/2010).
23. Iš bylos duomenų bei šalių atstovų teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų, matyti, kad šalys tarp jų susiklosčiusius santykius vertina skirtingai. Šalys ne tik nesutaria kokio pobūdžio santykiai tarp jų susiklostė, bet prieštaringai aiškina ir prekių, darbų perdavimo-priėmimo faktą bei terminus. Ieškovė nurodo, kad užsakymas buvo įvykdytas laiku, tačiau dėl atsakovės kaltės darbai – stalviršio montavimas, buvo atliktas vėliau nei planuota. Nepaisant to darbai galutinai buvo atlikti, perduoti dėl to 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra.
24. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad pagal rangos sutartį ieškovė darbų perdavimą turėjo įforminti darbų perdavimo-priėmimo aktu, bei teigia, kad užsakytas stalviršis, kitos apdailos dalys buvo pagamintos su defektais, netinkamai sumontuotos dėl to ieškovė sumažino kainą ir jas gamino bei montavo iš naujo. Šias aplinkybes patvirtino atsakovės pakviesti liudytojai: G. Z. nurodė, kad yra projektų vadovas Progresyvūs projektai (užsakovo akcininkas). Patvirtino, kad dėl padaryto broko sutarties vykdymas tarp atsakovės ir „(duomenys neskelbtini)“ užsitęsė. Patvirtino, kad darbai užtruko dėl to, kad vėlavo jų priėmimas ir dėl to užsakovas vėlavo atsiskaityti. R. S. – UAB „Gobana“ darbuotojas - stalius montuotojas patvirtino, kad 2019 m. rugpjūčio viduryje sumontavo registratūros baldus ir paliko objektą, su komercijos vadovu kalbėjo apie tai, kad UAB „Akmens namas“ darbuose buvo broko, tuo tarpu su užsakovu problemų dėl atsakovės atliktų darbų nebuvo. Pažymėjo, kad jam nebuvo žinoma kokie nustatyti darbų atlikimo terminai. Liudytojas R. P. - paaiškino, kad matė, jog objekte buvo netinkamai sumontuotas akmuo. Kada brokas ištaisytas negalėjo nurodyti, nes darbus atliko iki UAB “Akmens namas” darbų atlikimo, o po to objekte nebedirbo.
25. Atsakovė taip pat pateikė šalių susirašinėjimo ir sumontuoto stalviršio nuotraukas. Nuotraukos darytos 2019 m. rugpjūčio bei spalio mėnesiais, šios nuotraukos pagrindžia šalių diskusijas dėl atliktų darbų kokybės, tačiau atsakovė nenurodo, kuo nuotraukose užfiksuoti atliktų darbų trūkumai susiję su aplinkybe, kad po 2019 m. lapkričio mėnesį perduotų darbų ir pateiktos sąskaitos, atsakovė delsė ją apmokėti. Atsakovė nepateikė jokių duomenų – šalių susirašinėjimo ar kt., kuriuose būtų nurodyta, kad dėl nustatytų trūkumų atsakovė atsisako apmokėti pateiktą sąskaitą, nepateikta duomenų, kad dėl darbų kokybės ar kainos atsakovė, po sąskaitos pateikimo, būtų pareiškusi pretenzijas.
26. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė atsiuntė sąskaitą nesilaikydama sąskaitos pateikimo tvarkos - atsiuntė tik elektroniniu paštu. Be to paaiškino, kad šalys buvo susitarusios, jog tarp jų atsiskaitymas bus atliktas tik tada, kai darbų užsakovas UAB “(duomenys neskelbtini)” priims visus darbus ir atsiskaitys su UAB “Gobana”. Paaiškino, kad dėl ieškovės broko užtrukus darbams ir jų perdavimui užsakovui, užtruko ir atsiskaitymai, dėl ieškovės kaltės atsakovė pateko į nepatogią padėtį prieš užsakovą, nes vėlavo atlikti darbus, dėl to neragino užsakovo skubiai atsiskaityti. Tuo tarpu ieškovė elgėsi nesąžiningai ir neetiškai reikalaudama skubiai apmokėti pateiktą sąskaitą, kai viskas, įskaitant ir atsiskaitymus, užsitęsė, būtent, dėl ieškovės kaltės. Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovė dėl padaryto broko ir vėlavimo atlikti darbus sumažino jų kainą, tai patvirtina faktas, jog PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma mažesnė nei ieškovės pateiktoje sąmatoje.
27. Visų pirma, sąmata yra būsimų išlaidų ir sąnaudų finansinis planas, detalizuotas pagal jų rūšis ir tikslinę paskirtį, esminė sąmatos paskirtis nustatyti maksimalią finansavimo ribą. Tačiau dažnai sąmatoje yra nurodoma preliminari darbų kaina, kuri yra tik orientacinė, tuo tarpu galutinė kaina yra, apskaičiuojama nustačius atliktų darbų faktinį kiekį, dėl to nurodoma darbų kaina sąskaitoje ir sąmatoje gali skirtis ir tai nereiškia, jog darbų kaina buvo sumažinta. Kita vertus, net jeigu darbų ir prekių kaina buvo sumažinta dėl broko, darbų atlikimo vėlavimo ar kitų priežasčių, tai esminės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo sprendimui neturi. Kaip minėta darbai buvo atlikti, perduoti atsakovei ir jos priimti, atsakovė pateiktą sąskaitą apmokėjo, dėl darbų ir prekių kainos tarp šalių ginčo nėra, dėl to plačiau analizuoti darbų, prekių kainos pokytį nėra tikslinga.
28. Teismo vertinimu, šalių nesutarimai dėl to kokio pobūdžio santykiai tarp jų susiklostė, dėl kurios šalies kaltės užtruko darbų atlikimas – nėra esminės šios bylos kontekste nagrinėtinos aplinkybės. Nepaisant minėtų prieštaravimų tarp šalių, byloje nustatyta, o ir abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad visi susitarimai tarp šalių buvo sudaryti žodžiu. Taip pat abi šalys patvirtino, jog darbai buvo atlikti ir iš esmės perduoti užsakovui, abi šalys patirtino, kad tai įvyko 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje, ir dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Taip pat bylos nagrinėjimo teisme dieną, tarp šalių nėra ginčo dėl pagamintų prekių ir atliktų darbų trūkumų, darbų rezultatas yra perduotas ir atsakovės priimtas. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl užsakymo kainos, byloje esantys duomenys patvirtina, kad užsakymo kaina buvo 1215,00 Eur su PVM, šalys nepateikė duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi šią sumą, ar pateiktą sąskaitą faktūrą, be to byloje pateikti duomenys, jog minėta sutarties suma 2020 m. sausio 15 d. buvo apmokėta, tai teismo posėdžio metu patvirtino šalių atstovai ir teismui pateiktas UAB „Akmens namas“ 2020 m. gegužės 6 d. sąskaitos išrašas.
29. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, kada kilo atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove, ir ar ieškovė tinkamai nustatė atsiskaitymo terminą, kurį praleidus pradėjo skaičiuoti palūkanas, už vėlavimą atsiskaityti.
30. Atsakovės teigimu sąskaita jai buvo atsiųsta tik el. paštu, atsakovė nėra jos pasirašiusi dėl to nelaikytina, kad ją atsakovė priėmė. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad elektroniniame laiške, kuriuo ieškovė išsiuntė sąskaitą faktūrą atsakovei, nurodytas tekstas, kuriuo ieškovė informuoja, jog persiųstas dokumentas yra PVM sąskaitos faktūros originalas, kuris atitinka visus teisės aktuose tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas.
31. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodytas PVM tarifas (tarifai). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių, paslaugų, pateikimą.
32. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti prekes, paslaugas, darbus ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Taigi sutiktina su ieškovės pozicija, kad sąskaitos nepasirašymas nereiškia, jog atsakovė atsisakė ją priimti, nes šalių parašai ar jų nebuvimas ant sąskaitos nėra esminė sąskaitos priėmimo ar atsisakymo ją priimti sąlyga.
33. Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, darytina išvada, kad, kaip jau minėta, sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
34. Pažymėtina, jog teismui pateiktas ieškovės siųstas elektroninis laiškas, kuriame prisegta PVM sąskaita-faktūra, kuris išsiųstas elektroninio pašto adresu dainius@gobana.lt, pagal kurią atsakovė įvykdė mokėjimą, todėl laikytina, jog ieškovė tinkamu būdu pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą.
35. Kaip buvo minėta anksčiau, byloje nagrinėjamas ginčas dėl palūkanų paskaičiavimo teisėtumo ir šalių susitarimo dėl atsiskaitymo termino nustatymo. Taigi atsakovės nurodomos aplinkybės dėl neva netinkamai pateiktos sąskaitos, jos nepasirašymo, būtų reikšmingos tik tuo atveju, jeigu atsakovė byloje įrodinėtų, jog dėl šių aplinkybių ji praleido terminą atsiskaityti su ieškove, ar laikydama, jog jos nepasirašyta sąskaita yra negaliojanti, manė jog nėra pagrindo ją apmokėti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė nepripažįsta fakto, kad atsiskaitymo terminas praleistas, ir nurodo, jog šalių susitarimas dėl atsiskaitymo, nebuvo siejamas su PVM sąskaitos faktūros pateikimu, o buvo susitarta, jog atsakovė su ieškove atsiskaitys po to, kai už atliktus darbus pagal rangos sutartį sumokės užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būtent šias aplinkybes byloje ir privalo įrodyti atsakovė.
36. Ieškovė šį šalių susitarimą kategoriškai neigia, nurodydama, jog ieškovei toks susitarimas – neapibrėžtą laiką laukti atsiskaitymo, yra visiškai nenaudingas ir ji jo tikrai nebūtų sudariusi. Ieškovė atsiskaitymo terminą sieja su 2019 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitos faktūros pateikimu, kurioje nurodyta, jog sąskaitos apmokėjimo terminas yra 2019 m. lapkričio 8 d.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė išsiuntusi sąskaitą ir negavusi apmokėjimo nei atsisakymo ją apmokėti, 2019 m. gruodžio 19 d. išsiuntė pranešimą atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, raginama apmokėti pateiktą sąskaitą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovei nereaguojant į ieškovės geranoriškus raginimus atsiskaityti, ieškovė kreipėsi į advokatų kontorą teisinės pagalbos, ir pateikė duomenis, kad advokato padėjėja 2020 sausio 10 d. išsiuntė atsakovei UAB „Gobana“ pretenziją dėl atsiskaitymo su ieškove. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2020 m. sausio 15 d. atsakovė atliko mokėjimą ir apmokėjo ieškovės pateiktą sąskaitą, tai patvirtina byloje pateiktas UAB „Akmens namas“ 2020 m. gegužės 6 d. sąskaitos išrašas.
38. Atsakovė nesutiko sumokėti priskaičiuotų palūkanų bei padengti neteisminio išieškojimo išlaidas, motyvuodama tuo, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsiskaitymas įvyks po to, kai su atsakove atsiskaitys darbų užsakovas UAB “(duomenys neskelbtini)”. Ieškovė neigia tarp šalių buvus tokį susitarimą, teigia, kad visų pirma, toks susitarimas ieškovei, kaip juridiniam pelno siekiančiam asmeniui būtų visai nenaudingas, antra, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad užsakovas atliko tarpinius atsiskaitymus atsakovei. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartimi užsakovė sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovei 3236,75 Eur, likusią dalį - 3236,75 Eur įsipareigojo sumokėti po darbų atlikimo. Atsakovė pateikė 2021 m. birželio 11 d. pranešimą, kuriame pažymėta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” UAB “Gobana” yra atlikusi sekančius mokėjimus: 2019 m. lapkričio 12 d. – 1374,75 Eur, 2019 m. lapkričio 15 d. 1000 Eur bei 2020 m. kovo 17 d. – 1000 Eur, pateikė šių mokėjimų atlikimą pagrindžiančius mokėjimų nurodymus. Matyti, kad po ieškovės darbų ir prekių perdavimo bei sąskaitos pateikimo 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovei užsakovas atliko du piniginių lėšų pervedimus bendrai 2000 Eur sumai, tikėtina, kad šie apmokėjimai buvo atlikti po to, kai užsakovas iš atsakovės priėmė darbus, kurių dalį atliko ieškovė. Tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių gavusi tarpinius atsiskaitymus atsakovė neatsiskaitė su ieškove, o atsiskaitymus su ieškove siejo su paskutiniąja iš užsakovo gautina įmoka.
39. Prievolės atsiskaityti nevykdymą atsakovė argumentuoja tuo, kad šalys buvo susitarusios, jog atsiskaitoma bus tik po to, kai atsakovei sumokės užsakovas. Teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
40. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
41. Esant šioms įstatymo nuostatoms, nagrinėjamu atveju, būtent atsakovė, teigdama, jog šalys žodžiu susitarė, kad atsiskaitymas bus atliekamas po to, kai su atsakove atsiskaitys užsakovas, turi pareigą įrodyti šias aplinkybes.
42. Bylos medžiaga ir atsakovės pateikti procesiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovė neginčijo savo prievolės atsiskaityti, neginčija prašomo priteisti palūkanų dydžio ar kt., tačiau kelia klausimą dėl savo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus atsiradimo momento. Atsakovės teigimu, šalys buvo žodiniu susitarimu nustačiusios tvarką ir atsakovės prievolę atsiskaityti buvo susiejusios su trečiojo asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymo su atsakove momentu. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė pateikė 2019 m. vasario 1 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ ir atsakovės sudarytą rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti darbus užsakovei adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš šios sutarties matyti, kad ieškovė UAB ,,Akmens namas“ jos nėra pasirašiusi ir nebuvo jos dalyvė, atsakovė tam tikriems darbams atlikti pasitelkė ieškovę. Daugiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų žodinius tarpusavio susitarimus dėl atsiskaitymo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neigia atsakovės teiginius, jog toks žodinis susitarimas būtų buvęs ir pabrėžia, kad atsiskaitymai su ieškove pagal žodinę šalių sutartį niekaip nebuvo susieti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė susietumą įrodinėja vieninteliu įrodymu – jos ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartimi bei teiginiais apie žodinį susitarimą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis sutarties uždarumo principu, pagal kurį sutartis teises ir pareigas sukuria ją sudariusiems asmenims, taip pat taikant įrodymų vertinimo taisykles ir tikėtinumo principą, teismas konstatuoja, jog byloje pateiktų įrodymų visuma neduoda pagrindo pripažinti, kad atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove šalių susitarimu būtų buvusi siejama su atsakovės bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymais (CPK 185 straipsnis). Nenustačius tokios sąsajos, atsakovės nurodyti argumentai nėra pakankami atsakovės pareigai atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus ir pateiktas prekes pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą paneigti, o atsakovės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymai nėra aktualūs sprendžiant dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove. Galimo neformalaus žodinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės įrodinėjimas yra itin sudėtingas, nesant tiesioginių įrodymų - rašytinių įrodymų ar garso įrašų, tokios aplinkybės gali būti įrodinėjamos šalių elgesiu po ieškovės pareikalavimo apmokėti sąskaitą faktūrą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad po sąskaitos pateikimo būtų ieškovei pateikusi kokias nors pastabas, kad ieškovė nesilaiko susitarimo, reikalauja apmokėjimo anksčiau sutarto termino. Apskritai, nepateikta jokių įrodymų, kad kada nors šalys būtų tarpusavio susirašinėjimuose minėjusios atsiskaitymo terminus. Vien faktas, kad atsakovė gavusi sąskaitą, raginimą apmokėti sąskaitą bei pretenziją šio reikalavimo neginčijo, nereiškė pretenzijų ir jokia forma ieškovei net neužsiminė apie žodžiu nustatytą terminą, o apmokėjo gautą sąskaitą, rodo, kad pagrindo spręsti, jog tarp šalių buvo aiškiai išreikštas susitarimas dėl sąskaitos apmokėjimo termino, nėra. Dėl to atmestini kaip neįrodyti atsakovės teiginiai dėl tarp atsakovės ir ieškovės buvusio žodinio susitarimo, jog šalys už prekes ir atliktus darbus atsiskaitys tik trečiajam asmeniui – užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdžius atsiskaitymo su UAB „Gobana“ prievolę.
43. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu komercinėje sutartyje tarp ūkio subjektų mokėjimo diena arba laikotarpis nenustatyti, komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos: 1) praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą; 2) jeigu sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena neaiški, – praėjus 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo dienos. Sąskaitos faktūros arba lygiaverčio dokumento gavimo diena yra laikoma neaiškia, jeigu sąskaita faktūra arba lygiavertis dokumentas skolininkui išrašytas ir išsiųstas nesinaudojant elektroninėmis priemonėmis. Vadovaudamasi šiomis įstatymo nuostatomis ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 6 d. (t. y. praėjus 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos) iki 2020 m. sausio 10 d. skaičiavo 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (iš viso nuo 1215 Eur sumos) ir priskaičiavo 9,59 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.
44. Ginčo teisiniai santykiai patenka į Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys yra verslininkai, o ieškovės reikalavimas kyla iš komercinės sutarties, ieškovės prašymu iš atsakovės ieškovei priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už skolos sumą, ieškovės nustatytu laikotarpiu.
45. Kadangi teisė į palūkanas, ieškovės duomenimis, atsirado laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d., šioms palūkanoms apskaičiuoti taikytina palūkanų norma, galiojusi tą metų pusmetį, kurį atsakovei atsirado pareiga mokėti palūkanas, t. y. antrąjį 2019 metų pusmetį. Palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikoma 2019 m. antrąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, padidinta 8 procentiniais punktais. Nustatyta, kad teisės į palūkanas atsiradimo metu (2019 m. antrąjį pusmetį) vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. antrąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 procentų, nagrinėjamu atveju palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina palūkanų norma sudaro 8,00 procentus. Esant nurodytoms aplinkybėms bei pateiktiems rašytiniams įrodymams, teismas pripažįsta, jog ieškovės ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 9,59 Eur palūkanų, priskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą.
46. Ieškovė taip pat reikalauja atlyginti 98 Eur išlaidas, patirtas už advokato pagalbą, siekiant išieškoti skolą ikiteismine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Kreditorius taip pat turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Taigi, kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą, kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2A-1823-230/2018). Kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40,00 Eur sumos.
47. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 98 Eur sumą pagal minėto įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio pridėjo 2020 m. sausio 10 d. pretenziją atsakovui dėl skolos apmokėjimo iki ieškinio pateikimo, taip pat 2020 m. sausio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. 10/1 už teisines paslaugas (pretenzijos rengimas dėl neatsiskaitymo) 98,00 Eur sumai, taip pat 2020 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo apmokėta sąskaitos 2020 m. kovo 24 d. Nr24/1 ir 2020 m. sausio 10 d. Nr. 10/1). Atsakovė savo įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė, todėl ieškovė, įgijusi teisę į įstatyme nustatytas palūkanas, patyrė 98,00 Eur išlaidas, susijusias su pavėluoto mokėjimo išieškojimu, taigi ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 98,00 Eur išlaidas tenkintinas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).
Dėl palūkanų
48. CK 6.37 straipsnio 2 dalis yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. procesines palūkanas. Vadovaujantis minėto CK 6.210 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo papildomo reikalavimo iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė dėl skolos priteisimo iš atsakovės į teismą kreipėsi supaprastinto proceso tvarka pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovei pateiktus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė pateikė ieškinį. Ieškovė už dokumentų parengimą pirmosios instancijos teisme advokato padėjėjai sumokėjo 1010 Eur ir 8 Eur žyminio mokesčio. Atstovavimą patvirtina į bylą pateikti 2020 m. sausio 6 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis. 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. lapkričio 10 d., 2021 m. liepos 21 d. sąskaitos faktūros bei šių sąskaitų apmokėjimą pagrindžiantys mokėjimų nurodymai, kurie patvirtina apie ieškovės advokato padėjėjai sumokėtą 1010 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Teismas, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7, 8.2; 8.3, 8.18, 8.19 punktais, sprendžia, kad ieškovės patirtos 1010 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas yra realios ir pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis) dėl to ieškovės prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 - 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gobana“ 9,59 Eur (devynis eurus ir 59 centus) palūkanų, 98,00 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) išlaidas, patirtas už advokato pagalbą, siekiant išieškoti skolą neteismine tvarka, 6 (šešis) procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9,59 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1018 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akmens namas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.