Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1133-642/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-16
Bylos Nr.: e2A-1133-642/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03481-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1133-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03481-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-288-639/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl palūkanų ir išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 9,59 Eur palūkanų, t. y. 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (nuo 1 215 Eur sumos, palūkanos skaičiuojamos nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d.); 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su pavėluoto mokėjimo išieškojimu.

2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad šalys sudarė žodinę pirkimo– pardavimo sutartį dėl apdailai skirtos medžiagos „LaminaM Ossido Bruno“ pirkimo, apdirbimo ir montavimo darbų atlikimo. Minėta sutartimi pardavėjas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), registratūros baldo apdailą, o pirkėjas – priimti medžiagas, darbus ir už juos sumokėti sutartą sumą. UAB (duomenys neskelbtini) už apdailos medžiagas ir darbą apskaičiavo bendrą 1 004,13 Eur kainą, prie šios sumos papildomai pridedant PVM, ir nustatė darbų atlikimo terminą. UAB (duomenys neskelbtini) akceptavo šias sąlygas ir pardavėjas pradėjo vykdyti sutartį. Ieškovė prekę pristatė, perdavė ir sumontavo tinkamai, laiku ir pateikė apmokėti 2019 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau atsakovė pateiktos sąskaitos neapmokėjo ir už atliktus darbus (pagamintus daiktus ir jų sumontavimo darbus) neatsiskaitė. Atsakovė apmokėjo skolą tik pardavėjai kreipusis į advokatų kontorą ir pastarajai surašius pretenziją. Ieškovės teigimu, liko neapmokėtos ieškovės apskaičiuotos komercinės palūkanos ir išlaidos, susijusios su pavėluoto mokėjimo išieškojimu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškinio teiginiais, jog „ieškovė prekę pristatė, perdavė ir sumontavo tinkamai ir laiku“. Darbus ieškovė turėjo atlikti dar 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau ne tik kad nespėjo jų atlikti laiku, tačiau niekaip negalėjo ištaisyti savo padaryto darbo broko. Dėl šios priežasties užsakovė atsisakė apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 22 d. pateiktą sąskaitą už 6 473,50 Eur sumą ir nurodė, kad mokėjimas bus atliktas tik tinkamai atlikus visus numatytus darbus. Kadangi ieškovė nepajėgė ištaisyti savo netinkamai atliktų darbų, ieškovė sutiko sumažinti darbų kainą nuo 1 523,48 Eur iki 1 215 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovei už darbus bus sumokėta tik tada, kai su atsakove atsiskaitys užsakovė UAB (duomenys neskelbtini). Paskutinę įmoką UAB (duomenys neskelbtini) atliko 2020 m. kovo 17 d., todėl iki tos datos pagal šalių susitarimą atsakovė neturėjo teisinės pareigos apmokėti sutartą 1 215 Eur sumą ieškovei. Atsakovės teigimu, darbų perdavimo– priėmimo aktai šalių nebuvo pasirašyti, todėl nėra aišku, kuo remdamasi ieškovė vienašališkai nustatė prievolės atsiskaityti įvykdymo datą ir nusprendė, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą.

4. Pateiktame dublike ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, neva ieškovė vėlavo atlikti darbus ar turėjo ištaisyti padarytą broką. Ieškovės teigimu, ji darbus atliko laiku ir 2019 m. rugpjūčio mėnesį atliko stalviršio montavimo darbus, tačiau pati UAB (duomenys neskelbtini) paprašė numontuoti, o vėliau iš naujo sumontuoti viešbučio registratūros stalo apdailą tam, kad jie galėtų ištaisyti savo nekokybiškai atliktą darbą, tai yra – sumažinti per platų pagamintą stalą, ant kurio ir buvo sumontuotas stalviršis. Ieškovė geranoriškai sutiko nuimti apdailą, o vėliau, atsakovei perdarius stalą, – ją uždėjo iš naujo, tai rodo, jog ieškovė savo gaminio pakeitimų neatliko. Tai, kad broką šalino ne ieškovė, o pati atsakovė taisė savo netinkamai atliktų darbų defektus, patvirtina faktas, kad ieškovė atgal sumontavo lygiai tokį pat, tų pačių matmenų ir parametrų stalviršio apdailą ant perdaryto (susiaurinto) atsakovės stalo. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad užsakovė, kuriai UAB (duomenys neskelbtini) atliko darbus pagal pasirašytą 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartį Nr. 077, atsisakė pasirašyti ir apmokėti atsakovės pateiktą sąskaitą faktūrą už 6 473,50 Eur sumą, nėra niekaip susijęs su ieškovės ir atsakovės sudaryta žodine sutartimi. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė klaidingai traktuoja tarp šalių susiklosčiusius santykius rangos santykiais, ir tuo pagrindu nepagrįstai teigia, jog darbai turėjo būti perduoti perdavimo–priėmimo aktu. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į perdirbto daikto vertę, ši sutartis laikytina ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi, ir jai netaikomos rangos nuostatos perduoti atliktus darbus rašytiniais aktais. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal jos atsakovei 2019 m. liepos 2 d. pateiktą sąmatą – komercinį pasiūlymą, buvo numatyta akmeninio stalviršio gamybos, pristatymo ir montavimo išlaidų bendra kaina – 1 523,48 Eur. Tačiau po žodžiu tarp šalių vykusių derybų šalys susitarė dėl 1 215 Eur kainos ir tokia darbų kaina buvo nurodyta atsakovei pateiktoje sąskaitoje. Tuo tarpu atsakovės teiginiai, jog ieškovė dėl padaryto broko sumažino kainą, yra nepagrįsti ir melagingi, kartu nepaneigia ir fakto, kad atsakovė, neva jos teigimu, sumažintos kainos vis tiek neapmokėjo. Ieškovė taip pat teigia, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl to, kad atsakovė su ieškove atsiskaitys tik po to, kai su atsakove atsiskaitys jos užsakovė pagal 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Pateiktame triplike atsakovė teigia, kad būtent dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų atsakovės užsakovė atsisakė atsiskaityti su atsakove, iki kol bus pašalinti atliktų darbų trūkumai. Dar kartą akcentavo, kad šalys susitarė, jog ieškovei už darbus bus sumokėta tik tada, kai su atsakove atsiskaitys užsakovė UAB (duomenys neskelbtini). Paskutinę įmoką UAB (duomenys neskelbtini) atliko 2020 m. kovo 17 d., todėl iki tos datos pagal šalių susitarimą atsakovė neturėjo teisinės pareigos apmokėti sutartą 1 215 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 9,59 Eur palūkanų, 98 Eur išlaidas, patirtas už advokato pagalbą, siekiant išieškoti skolą neteismine tvarka, 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9,59 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 018 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė iš ieškovės įsipareigojo nupirkti gaminį – 3D modulį – registratūros baldus (stalviršį su apdailos detalėmis), nurodytus sąmatoje. Registratūros baldų kainą lemia išskirtinai naudojamų medžiagų kaina. Teismo vertinimu, viešai žinoma ir nereikia įrodinėti, kad tokio pobūdžio daiktų pagaminimui reikalingų atlikti darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagamintų daiktų verte, yra nedideli. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo šalių sudaryta sutartis pripažintina ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi pagal CK 6.645 straipsnio 4 dalį. Ieškovei kaip pardavėjai įvykdžius sutartinę pareigą ir pagaminus stalviršį (su apdailos detalėmis), atsakovė kaip pirkėja turėjo pareigą juos priimti ir už juos sumokėti (CK 6.305 straipsnis).

8. Pažymima, kad ieškovei pagaminus atsakovės užsakytą registratūros baldą – stalviršį su apdailos detalėmis ir jį sumontavus atsakovės nurodytose patalpose, atsakovei išliko pareiga už juos sumokėti, nors ir nėra pasirašytų atliktų darbų aktų.

9. Teismo vertinimu, šalių nesutarimai dėl to, kokio pobūdžio santykiai tarp jų susiklostė, dėl kurios šalies kaltės užtruko darbų atlikimas – nėra esminės šios bylos kontekste nagrinėtinos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad visi susitarimai tarp šalių buvo sudaryti žodžiu, taip pat abi šalys patvirtino, jog darbai buvo atlikti ir iš esmės perduoti užsakovui, abi šalys patvirtino, kad tai įvyko 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl užsakymo kainos – 1 215 Eur su PVM, minėta suma 2020 m. sausio 15 d. buvo apmokėta. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, kada kilo atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove ir ar ieškovė tinkamai nustatė atsiskaitymo terminą, kurį praleidus pradėjo skaičiuoti palūkanas už vėlavimą atsiskaityti.

10. Teismas pažymėjo, kad teismui pateiktas ieškovės siųstas elektroninis laiškas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), laiške prisegta PVM sąskaita faktūra, pagal kurią atsakovė įvykdė mokėjimą, todėl laikytina, jog ieškovė tinkamu būdu pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovė, teigdama, jog šalys žodžiu susitarė, kad atsiskaitymas bus atliekamas po to, kai su atsakove atsiskaitys užsakovė, turi pareigą įrodyti šias aplinkybes. Ieškovė neigia atsakovės teiginius, jog toks žodinis susitarimas būtų buvęs, ir pabrėžia, kad atsiskaitymai su ieškove pagal žodinę šalių sutartį niekaip nebuvo susieti su UAB (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis sutarties uždarumo principu, pagal kurį sutartis teises ir pareigas sukuria ją sudariusiems asmenims, taip pat taikydamas įrodymų vertinimo taisykles ir tikėtinumo principą, konstatavo, jog byloje pateiktų įrodymų visuma neduoda pagrindo pripažinti, kad atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove šalių susitarimu būtų buvusi siejama su atsakovės ir UAB (duomenys neskelbtini) tarpusavio atsiskaitymais.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad vien faktas, jog atsakovė, gavusi sąskaitą, raginimą apmokėti sąskaitą ir pretenziją šio reikalavimo neginčijo, nereiškė pretenzijų ir jokia forma ieškovei net neužsiminė apie žodžiu nustatytą terminą, o apmokėjo gautą sąskaitą, rodo, kad pagrindo spręsti, jog tarp šalių buvo aiškiai išreikštas susitarimas dėl sąskaitos apmokėjimo termino, nėra. Todėl teismas nusprendė atmesti kaip neįrodytus atsakovės teiginius dėl tarp atsakovės ir ieškovės buvusį žodinį susitarimą, jog šalys už prekes ir atliktus darbus atsiskaitys tik trečiajam asmeniui – užsakovei UAB (duomenys neskelbtini) – įvykdžius atsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini) prievolę.

13. Teismas pripažino, atsakovė savo įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė, todėl ieškovė, įgijusi teisę į įstatyme nustatytas apskaičiuotas palūkanas – 9,59 Eur, patyrė 98 Eur išlaidas, susijusias su pavėluoto mokėjimo išieškojimu, kurios priteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

14.1. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės pozicija, kad sąskaitos nepasirašymas nereiškia, kad buvo atsisakyta ją priimti. Todėl, ieškovės vertinimu, lieka neaišku, kodėl teismas nustatė atsiskaitymo terminus pagal ieškovės nurodytas aplinkybes.

14.2. Apeliantė nurodo, kad šalys susitarė, kad ieškovei už darbus bus sumokėta tik tada, kai su atsakove atsiskaitys užsakovė UAB (duomenys neskelbtini). Paskutinę įmoką UAB (duomenys neskelbtini) atliko 2020 m. kovo 17 d., todėl iki tos datos pagal šalių susitarimą atsakovė neturėjo teisinės pareigos apmokėti sutartą 1 215 Eur sumą atsakovei. Tik atsakovės geros valios dėka ieškovei 1 215 Eur suma buvo pervesta 2020 m. sausio 15 d. ir tai nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo atstovų siųsta pretenzija.

14.3. Apeliantės nuomone, jokių mokėjimo terminų atsakovė nepraleido, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 9,59 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d. yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, atitinkamai atmetant išvestinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 9,59 Eur palūkanų sumą priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14.4. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neapgrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei dėl tikslaus prievolės atsiskaitymo termino nustatymo. Ieškovė, sudarydama žodinę sutartį, prisiėmė galimas tokio veiksmo pasekmes – kreipiantis į teismą įrodyti teisiškai reikšmingą aplinkybę – sutartą prievolės įvykdymo terminą. Vien sąskaitos išsiuntimas elektroniniu paštu neįrodo, jog jau yra suėjęs atsiskaitymo terminas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė vėlavo atlikti darbus, iš pradžių juos atliko netinkamai, todėl atitinkamai užsakovė su UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė vėliau.

14.5. Apeliantės nuomone, ieškovės reikalavimų patenkinimas, nesant tam tinkamo pagrindo, reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovės sąskaita.

Atsiliepimas

15. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

15.1. Ieškovė pažymi, kad atsakovės tarpusavio santykiai ir atsiskaitymo sąlygos su užsakove nėra ir nebuvo nei tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos žodinės pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, nei, ieškovės įsitikinimu, kaip nors kitaip koreliavo su šiuo ginču. Ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokias atsiskaitymo sąlygas buvo sutarę UAB (duomenys neskelbtini) ir apeliantė, ir kokius apskritai santykius reglamentavo ši tarp šalių sudaryta sutartis, todėl ieškovė nebuvo atsakinga už trečiųjų asmenų sudarytus sandorius ir iš jų kylančias prievoles.

15.2. Apeliantė, įrodinėdama, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas, kad ieškovė privalo laukti atsiskaitymo tol, kol su apeliante atsiskaitys minėta įmonė, neatkreipia dėmesio, kad net iki ieškovės pretenzijos pateikimo momento atsakovei (2020 m. sausio 10 d.) UAB (duomenys neskelbtini) mokėtinas likutis buvo beveik ketvirtadaliu mažesnis nei atsakovės įsipareigojimas ieškovei.

15.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, remdamasis į bylą pateiktų įrodymų ir pateiktų paaiškinimų visuma, kad žodinis susitarimas nukelti mokėjimo prievolę, siejant ją su trečiųjų asmenų atsiskaitymu, nebuvo sudarytas. Atsakovė tokį neva buvusį susitarimą įrodinėja tik savo žodiniais paaiškinimais. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė ne vieną rašytinį įrodymą, paneigiantį tokius atsakovės teiginius, faktinis atsakovės elgesys taip pat paneigia tokio susitarimo egzistavimo tikimybę: kaip pripažino pati atsakovė bylos teisminio nagrinėjimo metu, jokių pretenzijų po sąskaitos pateikimo ji ieškovei neturėjo.

Šalies argumentai

15.4. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija dėl to, kad neva teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei dėl tikslaus prievolės atsiskaitymo termino nustatymo. Atsakovė pati pasirinko savo gynybinę poziciją.

15.5. Ieškovė nurodė, kad ji įrodė tinkamai perdavusi pirkimo–pardavimo sutartimi sutartą daiktą, po tinkamo jo perdavimo išrašė sąskaitą faktūrą, savo prievoles pagal sudarytą sutartį atliko tinkamai, todėl įgijo teisę į apmokėjimą, o atsakovei tinkami neįvykdžius šios pareigos – turėjo teisę skaičiuoti įstatyme numatytas palūkanas ir atgauti su pavėluoto mokėjimo išieškojimu susijusias išlaidas, kadangi šios vertybės ir teisiniai gėriai yra ginamos ir saugomos įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl palūkanų ir išieškojimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atliktų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo daikto verte yra nedideli, įvertinęs kitas reikšmingas aplinkybes – tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo, tarp šalių susiklosčiusius santykius tinkamai kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo teisinius santykius.

20. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas ir apeliaciniame skunde pripažino apeliantė, byloje nėra ginčo, kad atsakovė buvo skolinga ieškovei 2019 m. lapkričio 5 d. pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. AN 585 nurodytą sumą – 1 215 Eur, tačiau apeliantė kvestionuoja skolos apmokėjimo atsiradimo momentą ir nurodo, kad teismas, priimdamas palankų ieškovei sprendimą, nepagrindė ir neargumentavo tokių savo padarytų išvadų.

21. Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde teigia, jog šalys žodžiu susitarė, kad ieškovei už darbus bus sumokėta tik tada, kai su atsakove atsiskaitys užsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pagal pasirašytą 2019 m. vasario 1 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinę įmoką UAB (duomenys neskelbtini) atliko 2020 m. kovo 17 d., todėl iki tos datos pagal šalių susitarimą, atsakovės teigimu, atsakovė neturėjo teisinės pareigos apmokėti sutartą 1 215 Eur sumą atsakovei.

22. Pažymėtina, kad, pagal byloje esančius duomenis, ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir užsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovė nebuvo pasirašiusi sutarties su užsakove UAB (duomenys neskelbtini), ji taip pat nebuvo ir atsakovės su užsakove pasirašytos 2019 m. vasario 1 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvė. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokias atsiskaitymo sąlygas buvo sutarusios užsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė, ir kokius apskritai santykius reglamentavo minėta atsakovės ir užsakovės sudaryta sutartis.

23. Akcentuotina, jog vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2014). Sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

24. Taigi nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė nebuvo tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos sutarties šalis ir ši sutartis negali daryti įtakos ieškovei. Ieškovė nėra atsakinga už trečiųjų asmenų sudarytus sandorius ir iš jų kylančias prievoles, todėl atsakovės ir UAB (duomenys neskelbtini) tarpusavio susitarimai dėl atsiskaitymų nėra aktualūs ir negali daryti įtakos atsakovės pareigai tinkamai atsiskaityti su ieškove.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė neva buvusį ieškovės ir atsakovės žodinį susitarimą dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškove po to, kai su atsakove atsiskaitys užsakovė UAB (duomenys neskelbtini), įrodinėja tik savo žodiniais paaiškinimais. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12 straipsnyje, 178 straipsnyje, 179 straipsnyje. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – taigi įrodyti žodinio susitarimo egzistavimą buvo atsakovės pareiga.

26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra išsami ir nuosekliai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

27. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų visuma, konstatavo, kad atsakovė neįrodė žodinio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su ieškove egzistavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė el. paštu išsiuntė apeliantei 2019 m. lapkričio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. AN 585, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad po jos gavimo būtų ieškovei pateikusi pastabas ar pretenzijas, kad ieškovė nesilaiko susitarimo dėl vėlesnio apmokėjimo termino. Neapmokėjusi minėtos sąskaitos faktūros ir gavusi raginimą, pretenziją, atsakovė ieškovės reikalavimo taip pat neginčijo. Faktas, kad po gautos pretenzijos atsakovė apmokėjo gautą sąskaitą, taip pat nesuteikia pagrindo spręsti , jog tarp šalių buvo aiškiai išreikštas susitarimas dėl vėlesnio sąskaitos apmokėjimo termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

28. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei dėl tikslaus prievolės atsiskaityti termino nustatymo. Tačiau tokius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko visus reikiamus veiksmus tam, kad byla būtų išsamiai ir teisingai išspręsta, t. y. jis aktyviai ir visapusiškai vertino surinktus bei byloje pateiktus įrodymus, išsamiai analizavo jų turinį, gilinosi į šalių ir liudytojų paaiškinimus. Pažymėtina, kad už įrodymų rinkimą ir pateikimą į bylą yra atsakingos proceso šalys, jos turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, vykdydama šią pareigą, pateikė į bylą ieškinio dalyką pagrindžiančius įrodymus: atsakovei pateiktą sąskaitą faktūrą, šalių susirašinėjimą, nurodė atsakovės veiksmus (neveikimą) vykdant tarp šalių sudarytą stalviršio pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes apie tai, kad po sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei, ši ieškovei jokių pretenzijų neturėjo, o skolą apmokėjo tik gavusi pretenziją. Tuo tarpu atsakovė byloje rėmėsi tik neva egzistavusiu žodiniu susitarimu tarp šalių, kad mokėjimas bus atliktas, kai atsakovė gaus pinigus iš trečiojo asmens. Šios savo pozicijos, kaip jau minėta, atsakovė neįrodė jokiais objektyviais įrodymais, jos nepatvirtino ir pačios atsakovės atlikti veiksmai. Taigi, remiantis CPK įtvirtintais dipozityvumo (CPK 13 straipsnis) ir rungtyniškumo (CPK 12 straipsnis) principais, atsakovė turėjo pagrįsti savo pasirinktą gynybinę poziciją, būti aktyvi ir paneigti į bylą ieškovės pateiktus objektyvius įrodymus.

29. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius apie tai, kad „jokie atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai nėra šalių pasirašyti ir neaišku, kodėl ieškovė vienašališkai nusprendė, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą“. Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tarp šalių buvo sudaryta ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta žodine forma (įstatymo leidėjas nėra nenumatęs pareigos tokį susitarimą įforminti raštu (CK 6.311 straipsnis) ir į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis nenumato pareigos perduoti prekę atskiru rašytiniu dokumentu, nagrinėjamu atveju ieškovė pareigos perduoti pirkimo–pardavimo sutartimi tiekiamą prekę atskiru dokumentu apskritai neturėjo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog prekė – akmeninis stalviršis – buvo perduota atsakovės nuosavybėn, o tai suponavo jos pareigą už prekę atsiskaityti laiku ir tinkamai (CK 6.314 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

30. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, pavėluotas mokėjimas yra suprantamas kaip mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį. Apeliantės nuomone, jokių mokėjimo terminų atsakovė nepraleido. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš ieškovės atsakovei 2019 m. lapkričio 5 d. pateiktos sąskaitos faktūros Nr. AN 585, siųstame dokumente buvo aiškiai nurodytas mokėjimo terminas – apmokėti sąskaitą faktūrą reikėjo iki 2019 m. lapkričio 8 d. Nors atsakovė laiku su ieškove pagal pateiktą sąskaitą faktūrą neatsiskaitė, ieškovė pradelsto mokėjimo palūkanas skaičiavo ne nuo sąskaitoje faktūroje nurodyto termino (2019 m. lapkričio 8 d.), tačiau, atsižvelgdama į Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytą trisdešimties dienų terminą, – nuo 2019 m. gruodžio 6 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė palūkanas apskaičiavo iki pretenzijos atsakovei pateikimo, t. y. iki 2020 m. sausio 6 d.

31. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kreditorius visais atvejais turi teisę į komercines palūkanas, jei jis įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytas pareigas, bet kreditorius laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pažymėtina, kad tokias palūkanas kreditorius skolininkui gali taikyti be atskiro įspėjimo.

32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios pašalintų atsakovės atsakomybę už ne laiku atliktą mokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, priėjo prie išvados, jog ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d. priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (iš viso nuo 1 215 Eur sumos) – 9,59 Eur. Be to, atsakovei savo įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdžius, ieškovė, įgijusi teisę į įstatyme nustatytas palūkanas, patyrė ir 98 Eur išlaidas, susijusias su pavėluoto mokėjimo išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 98 Eur išlaidas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

36. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą ir apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė