- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- II-521-1109/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00324-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 16.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V., jo atstovui advokato padėjėjui A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2024 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4321-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4321-2024 A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. gruodžio 17 d. 18:05 val. krašto kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę kuriai nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones asmeniui buvo atimta, o pasibaigus atėmimo laikui, nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti. A. V. buvo skirta 300 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 (šešiems) mėnesiams (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24228908661 medžiagos 1–2 lapai).
Šalies argumentai
A. V. teismui pateiktu skundu prašo: 1. Šešias administracinių nusižengimų bylas (ROIK 24229157672, 23211700135, 24228908661, 23225891920, 23210617116, 23212315644) sujungti į vieną administracinio nusižengimo bylą. 2. Panaikinti nutarimą/us ir grąžinti bylą/as institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Skunde A. V. atstovas nurodo, kad A. V. buvo surašyti 6 administracinio nusižengimo protokolai ir 2024 m. kovo 4 d, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus buvo priimti 6 nutarimai administracinio nusižengimo bylose. Taip pat nurodoma, kad nutarimai buvo priimti dėl to, kad A. V. vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros; Vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės atėmimo vairuoti terminui neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos.
Nurodoma, kad buvo surašyti 6 skirtingi nutarimai administracinio nusižengimo bylose, todėl visi jie skundžiami atskirais skundais. Pažymima, kad visi skundai savo forma ir turiniu yra identiški, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas tas pats asmuo ir dėl tų pačių nusižengimų. Įsitikinta, jog bylų nagrinėjimas vienu metu būtų tikslingesnis, operatyvesnis, labiau atitiktų administracinių nusižengimų teisenos paskirtį, todėl prašoma šešias administracines bylas sujungti į vieną administracinio nusižengimo bylą.
Nesutinkama su Institucijos, priėmusios skundžiamus nutarimus, pozicija, jog A. V. padarė atskirus administracinius nusižengimus ir pareiškėjas įsitikinęs, jog buvo padarytas vienas trunkamojo pobūdžio administracinis nusižengimas.
Skunde remiamasi teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Nurodoma, kad trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Pažymima tai, kad skiriant nuobaudą trunkamojo pažeidimo atveju, nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis pažeidimas buvo baigtas, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio nusižengimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Iš to darytina išvada, jog asmuo už trunkamąjį pažeidimą yra baudžiamas tada, kai šis pažeidimas paaiškėja ir baigiasi (kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas).
Nagrinėjamu atveju A. V. buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Kadangi nežinojo, jog suėjus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui privalo baigti specialius kursus ir tai pagrindžiančius duomenis pateikti Regitrai, A. V., pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones terminui, pradėjo vairuoti. Kad automobiliui yra pasibaigusi techninė apžiūra, pamiršo ir nežinojo. Tik tuomet, kai gavo pirmąjį administracinio nusižengimo protokolą, A. V. sužinojo, kad visą šį laikotarpį jis vairuoti negalėjo. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, A. V. nedelsiant automobiliui atliko techninę apžiūrą, baigė specialius kursus, pateikė šiuos duomenis Regitrai, kad sistemoje butų panaikintas draudimas vairuoti transporto priemones. Iš subjektyviosios pusės A. V. veikė esant vieningam motyvui ir tikslui, jis turėjo vieną sumanymą ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną neteisėtą vientisą veiklą. Visi nusižengimai buvo padaryti vairuojant tą pačią transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad A. V. nepagrįstai buvo surašyti šeši administracinio nusižengimo protokolai ir priimti šeši nutarimai, todėl jie turi būti panaikinti, byla turi būti grąžinta Institucijai ir turi būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas už trunkamosios veikos padarymą.
Taip pat nurodoma, jog A. V. turi būti taikoma švelnesnė ANK 424 straipsnio redakcija, kuri nenumatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.). Teismui nesutikus su skundo motyvais, jog buvo padarytas trunkamojo pobūdžio nusižengimas ir turi būti taikoma švelnesnė ANK redakcija, nenumatanti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, prašoma vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir neskirti administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašoma įvertinti aplinkybes, kurios pagrindžia, jog A. V. yra būtina teisė vairuoti transporto priemones ir šios administracinio poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingai griežta priemonė.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad 2023 m. gruodžio 17 18.05 val. A. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, taip pat vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros.
A. V. 2021 m. rugpjūčio 2 d. įvykdžius administracinį nurodymą administracinio nusižengimo byloje ROIK 21129989616 dėl įvykdyto ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pasibaigus nustatytam terminui asmuo neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reglamentuotų sąlygų (neužbaigė papildomų vairuotojų mokymo) ir jam teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sugrąžinta, todėl 2023 m. gruodžio 17 d. A. V. dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.“. Nurodoma, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje nustatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo pagrindai ir sąlygos. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.“. Taigi A. V., norėdamas, kad jam būtų sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turėjo nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą. ANK nustato, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija, šiuo atveju VĮ „Regitra“. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III skyriaus 9 punktas nurodo, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti.
Atsiliepime nurodoma, jog tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali būti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Trunkamaisiais administraciniais teisės pažeidimai laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu arba teisinio draudimo pažeidimu, trunkančiu tam tikrą laiką. Trunkamas pažeidimas, prasidėjęs kokiu nors teisei priešingu veiksmu ar neveikimu, pasibaigia nutraukus pažeidimą arba pažeidėjo valia, arba dėl kitų aplinkybių. Vienas pagrindinių tęstinių ir trunkamųjų pažeidimų atribojimo požymių yra laiko faktorius - trankantieji pažeidimai daromi nepertraukiamai, o tarp tęstinio pažeidimo epizodų paprastai yra tam tikros pertraukos.
Institucijos nuomone pareiškėjo elgesio epizodai, teisingai kvalifikuoti kaip atskiri nusižengimai, laiko ir erdvės požiūriu nėra vieningi (nesudaro nepertraukiamos vientisos veikos) ir yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai, vertinant juos kaip atskirus nusižengimus. Institucija laiko, kad A. V. administracinius nusižengimus padarė dėl savo nerūpestingumo, klaidingai manydamas turįs teisę vairuoti transporto priemones, neįsitikinęs, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra iš tikrųjų grąžinta, todėl jo padaryti administraciniai nusižengimai pagrįstai kvalifikuoti kaip atskiri, pavieniai nusižengimai.
Atsiliepimas
Atsiliepime pabrėžiama, kad teismų praktikoje laikomasi formuojamos pozicijos, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vairavimas transporto priemonių neturint teisės kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. palaikė savo skundą, papildomai nurodė, jog sužinojęs apie tai, kad neturi teisės vairuoti ir pasibaigęs technikinės apžiūros galiojimas šiuos klausimus išsprendė.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A. M. skundą palaikė jame nurodytais pagrindais, papildymų neturi.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą, pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ar priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Skundžiamu nutarimu A. V. paskirta minimalaus dydžio – 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam laikui – 6 mėnesiams.
A. V. skunde teigia, jog jo atžvilgiu buvo priimti šeši nutarimai skirtingose administracinių nusižengimų bylose, tačiau visi nutarimai iš esmės yra identiški, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas tas pats asmuo ir dėl tų pačių nusižengimų. Teigiama, kad bylų nagrinėjimas vienu metu būtų tikslingesnis, operatyvesnis, labiau atitiktų administracinių nusižengimų teisenos paskirtį (ANK 566 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju aptariamas nusižengimas buvo padarytas 2023 m. gruodžio 17 d. 18.05 val., administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir pareiškėjo elektroninio pašto adresu išsiųstas 2024 m. sausio 4 d., o nutarimas priimtas 2024 m. kovo 4 d. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2024 m. kovo 4 d. buvo priimti dar penki nutarimai administracinio nusižengimo bylose dėl analogiškų nusižengimų padarymo laikotarpyje nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. gruodžio 27d.
Iš aukščiau nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui A. V. per tą patį laikotarpį (nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. gruodžio 27 d.) galimai padarius šešis vienarūšius pažeidimus, jo veiksmai buvo įvertinti atskirais procesiniais dokumentais, taip sukuriant teisinę situaciją, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, kurioje nedviprasmiškai pasisakoma, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesprendžiant jų sujungimo galimybių, ypatingai tuomet, kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), iškyla piktnaudžiavimo teise pavojus ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimus priimanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, dėl kurių po to ir priimami nutarimai administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-64-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-293-468/2022).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. neneigia padaręs nusižengimą, kas matyti iš to, kad buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, tačiau mano, kad jo padarytas nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio, dėl ko jam negali būti skirtos šešios administracinės nuobaudos. Transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka nebuvo atlikta techninė apžiūra, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui jos nesusigrąžino, tačiau tik sužinojęs apie padarytus nusižengimus iš karto atliko automobilio techninę apžiūrą ir atliko būtinus veiksmus tam, kad susigrąžintų teisę vairuoti transporto priemones.
Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Todėl, esant to paties asmens atžvilgiu keliems analogiškiems nusižengimams, turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tęstiniam (trunkamajam) nusižengimui būdingų požymių ir tai gali padaryti tik bylą inicijavusi institucija, o ne teismas (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-445-1121/2020, AN2-168-806/2022, AN2-183-468/2022, AN2-184-929/2022, AN2-168-806/2022). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus (spręsti ar nebuvo padaryta viena tęstinė veika), kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-876/2023).
Dėl trunkamojo pobūdžio veikos vertinimo taip pat yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. AN2-62-348/2020, kur, nors tai ir nėra susiję su tuo pačiu nusižengimo dalyku, tačiau konstatuota, jog asmuo, vairuodamas transporto priemonę, kuomet buvo padaryti ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, buvo trunkamosios veikos būsenoje, kadangi veikė vieninga tyčia ir atliko analogiškus veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, kad klausimą dėl asmens traukimo administracinėn atsakomybėn sprendžia būtent administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimą priimanti institucija, kuri turi galimybę vertinti A. V. galimai padarytų pažeidimų kvalifikavimą, jų galimą tapatumą ar galimą vieną trunkamąją veiką, subjekto kaltės klausimus ir pan., ir toks nutarimas bet kokiu atveju privalo būti motyvuotas, nustačius, jog nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės (nebuvo įvertinta ar A. V. padarytas administracinis nusižengimas nėra trunkamojo pobūdžio), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-4321-2024 administracinio nusižengimo byloje naikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kadangi byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnas įgalioti atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
A. V. atstovo advokato padėjėjo A. M. skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-4321-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24228908661) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 24228908661 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.