Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jam paskirta 51 MGL (t. y. 2 550 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 31 d. 11.30 val. iki 2022 m. balandžio 1 d. 11.00 val. (1 para), ir paskirta galutinė 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. Ž. AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteista 1 250,80 Eur (tūkstantis du šimtai penkiasdešimt eurų 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Ž. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. gegužės 4 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), smūgiuodamas kumščiais tyčia sugadino svetimą turtą – gatvėje stovėjusį įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Volkswagen“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sulankstydamas automobilio bagažinės dangtį, tuo padarydamas 691,26 Eur turtinę žalą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas Kęstutis Jonaitis prašė tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė Ina Zabielienė, nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, sprendimai dėl civilinio ieškinio, todėl šie klausimai, sprendžiant V. Ž. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik V. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, teigiant, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygos, o nuteistojo sutuoktinės I. Ž. pozityvi įtaka sudarys pagrindą V. Ž. ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Nesutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais ir atsisakyti V. Ž. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinus V. Ž. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinio skundo motyvus, nesant pagrindo abejoti jų pagrįstumu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio dalis dėl V. Ž. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos jam paskirtos bausmės naikintina, baudžiamąją bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukiant, V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiant pagal laidavimą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas, BK 40 straipsnis).

5. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018).

6. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju, nenustatė pagrindo netaikyti BK 40 straipsnyje numatyto, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, instituto. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad V. Ž. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Ši veika BK 11 straipsnio 3 dalies pagrindu priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis nustatyta, jog V. Ž. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat nėra priimta įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių (2 t., b. l. 10-47). Nors šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama viena baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tačiau joje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad BK esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, taip pat tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-635/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-145-895/2018). Šioje byloje nustačius, jog V. Ž. yra padaręs vieną nusikaltimą, anksčiau nuteistas nebuvo, yra visos sąlygos daryti išvadai, kad V. Ž. laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Be kita ko, šią aplinkybę skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažino taip pat apylinkės teismas.

7. Vertinant V. Ž. elgesį, pažymėtina, jog teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tuomet, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atitinkamai BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, t. y. visiškas kaltės pripažinimas, teismų praktikoje paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga nereiškia kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis kaltę pripažino visiškai, neigiamai vertino savo elgesį ir dėl to apgailestavo (3 t., b. l. 57-58). Jo kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, spręsdamas laidavimo klausimą, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendyje visiškai nepagrįstai šios nustatytos aplinkybės nepripažino kaip vienos iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, išimtinį dėmesį skyręs nuteistojo elgesiui ikiteisminio tyrimo metu bei neatvykimo į teismo posėdžius analizei bei padaręs prieštaringą išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje V. Ž. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuoseklūs ir neatspindi tikrojo V. Ž. požiūrio į padarytą nusikaltimą, jog V. Ž. kaltės pripažinimą teisme įtakojo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį ir sudaryti galimybę jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog V. Ž. įvykusiame pirmajame teisiamajame posėdyje pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savanoriškai, išsamiai ir nieko neslėpdamas nurodė visas esmines padaryto nusikaltimo aplinkybes ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Be to, būtent dėl V. Ž. prisipažinimo ir teisme duotų išsamių parodymų, esant visoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnio 1 dalyje sąlygoms, ši byla buvo išnagrinėta operatyviai per vieną teisiamąjį posėdį, atliekant joje sutrumpintą įrodymų tyrimą. Ir nors bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. neatvyko kviečiamas 2022 m. sausio 27 d., kovo 2 d. ir kovo 30 d. į teismą, jo nepavyko atvesdinti, ko pasėkoje buvo priimta nutartis pakeisti kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą ir paskelbta jo paieška ir 2022 m. kovo 30 d. 11.30 val. jis buvo sulaikytas, tačiau vykusio teismo posėdžio metu, kuomet buvo sprendžiamas kardomosios priemonės suėmimo klausimas, V. Ž. nurodė, kad į teismą neatvyko dėl ligos, o dėl paskutinio teismo posėdžio laiko – žmogiškai suklydo ir nuoširdžiai apgailestavo dėl įvykusių nesusipratimų ir pažadėjo į kitus teismo posėdžius atvykti ir šią savo pareigą sėkmingai įvykdė. Todėl, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tos aplinkybės, jog V. Ž. nepripažino kaltės ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo pradžioje neatvyko į teismą ir nepavyko bylą nagrinėti iš karto, negali būti laikomos lemiamomis aplinkybėmis, atmetant prašymą atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinio proceso metu V. Ž. visiškai atlygino savo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, tai yra 1 250,80 Eur (3 t., b. l. 94, 133).

11. Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro pirmininko charakteristikos apie V. Ž., matyti, kad V. Ž. apibūdina kaip entuziastingą bendruomenės ((duomenys neskelbtini)) narį, kuris pasižymi atkaklumu ir darbštumu, visada prisideda prie bendruomenės organizuojamų renginių, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, visada linkęs padėti kitiems žmonėms, yra kruopštus, nuoširdus, atsakingas bei pareigingas (3 t., b. l. 51). Šių aplinkybių visuma neabejotinai teigiamai charakterizuoja V. Ž. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikaltimas nėra jam būdingo elgesio modelio dalis. Kaip iš bylos duomenų nustatyta anksčiau, jog V. Ž. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ir nors apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje ypatingas dėmesys skiriamas V. Ž. administraciniams nusižengimams, kurių per paskutinius 5 metus padarė 13, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštaus pobūdžio, dalis paskirtų baudų yra sumokėtos ir nebegaliojančios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. Ž. visiškai pripažino savo kaltę pirmojo teisiamojo posėdžio metu, dėl savo poelgio gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį, teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. Akivaizdu, kad byloje nėra duomenų, kad V. Ž. prieš nusikalstamos veikos padarymą ar po jos padarymo būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, nes šiuo metu vykstantis bylos nagrinėjimas apylinkės teisme nesudaro pagrindo vertinti V. Ž. kaip teistą asmenį. Įvertinusi tiek V. Ž. asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus bei jo elgesį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog V. Ž. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau išsamiai aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, kad ateityje V. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą baudžiamojoje byloje pateiktą medžiagą, duomenis bei skundo argumentus, daro išvadą, kad V. Ž. nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikaltimas iš esmės pasižymėjo atsitiktiniu pobūdžiu.

12. Byloje V. Ž. sutuoktinė I. Ž. pateikė prašymą perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės (3 t., b. l. 45-49). Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

13. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007, Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010).

14. Teisėjų kolegijos nuomone, I. Ž. yra tinkama laiduotoja byloje ir abejoti I. Ž. tinkamumu būti V. Ž. laiduotoja, įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktus I. Ž. charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Iš UAB „V“ 2022 m. balandžio 6 d. I. Ž. charakteristikos matyti, kad ji įmonėje dirba personalo skyriaus specialistės pareigose, darbdavio apibūdinama kaip pareiginga, iniciatyvi, komunikabili, mandagi ir kūrybiška, laikosi darbo drausmės ir saugos reikalavimų. Charakteristikoje taip pat pažymima, jog I. Ž. dirbdama drausmės pažeidimų neturėjo, drausminių nuobaudų jai skirta nebuvo (3 t., b. l. 49). Byloje yra pateikti duomenys, kad ji neteista, bausta administracine tvarka vieną kartą (3 t., b. l. 40), tačiau nuobauda yra nebegaliojanti ir toks jos elgesys nepasižymėjo ypatingu pavojingumu, labiau buvo atsitiktinio pobūdžio, taip pat byloje nėra duomenų apie neigiamą jos elgesį, įstatymų nesilaikymą ar pan. Akivaizdu, kad V. Ž. po šio įvykio labai išgyveno, kaltę pripažino. Darytina išvada, kad I. Ž. gali daryti įtaką savo sutuoktiniui V. Ž., kadangi tarp jų yra bendras sutarimas ir artimi šeiminiai santykiai, santuokoje gyvena ilgą laiką, kartu augina nepilnametę dukrą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, I. Ž. laikytina vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, kuri gali daryti teigiamą įtaką V. Ž. ir gali koreguoti jo vertybines nuostatas.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, teisėjų kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant V. Ž. pagal laidavimą jo sutuoktinei I. Ž. ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

16. Nors skunde apeliantai, V. Ž. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Jonaitis, prašo laidavimo terminą nustatyti 1 metų laikotarpiui, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantų prašymu ir laidavimo terminą nustatyti minimaliam laikotarpiui. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, įvertinus tiek V. Ž. asmenybę, tiek laiduotojos I. Ž. darbinės veiklos pobūdį ir asmenybę, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus galima užtikrinti atleidžiant V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai yra taikant BK 40 straipsnio nuostatas, nustatant kiek ilgesnį nei minimalų laidavimo terminą, t. y. 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

17. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendis panaikinamas ir byla nutrauktina, kadangi yra BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, BK 66 straipsniu paskirta galutinė 32 MGL (t. y. 1 600 Eur) dydžio bauda, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu, V. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį sutuoktinės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. Ž., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.