- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-2451-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00530-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Ieškovas
- A. V. P.
- Atsakovas
- V. K., A. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. A., A. A., J. P., T. D.
- Trečiasis asmuo
- notarė Svajonė Šaltauskienė, notarė Auksė Poškuvienė
- Kategorijos
- 3.1.8Užstatas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. P. ieškinį atsakovams V. K., A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. A., A. A. (A. A.), J. P. (J. P.), T. D., tretieji asmenys notarė Svajonė Šaltauskienė, notarė Auksė Poškuvienė dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. P. pateikė ieškinį, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiomis 2005 m. vasario 8 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), mainų sutartį ir 2005 m. lapkričio 18 d. bei 2008 m. balandžio 28 d. sudarytas šio buto perleidimo sutartis; 2) pripažinti negaliojančiomis 2006 m. rugsėjo 20 d. sudarytą buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1944/66105 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ir šio turto 2007 m. gegužės 21 d. bei 2011 m. kovo 1 d. sudarytas perleidimo sutartis; 3) taikyti restituciją, priteisiant iš kiekvienos šalies kitai šaliai pagal sandorius gautas piniginės lėšas; 4) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei V. K. – nuosavybės teisę į butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1944/66105 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 5) iškeldinti atsakovus I. A., A. A. (A. A.) iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
2. Atsakovai I. A. ir A. A. (A. A.) pateikė prašymą, kuriame prašė: 1) nustatyti ieškovui penkių dienų terminą sumokėti į teismo sąskaitą 1300 Eur dydžio užstatą atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui; 2) per teismo nustatytą terminą ieškovui užstato nesumokėjus, ieškinį palikti nenagrinėtą. Prašyme nurodė, kad:
2.1.ieškinys grindžiamas tuo, kad 2005 m. vasario 8 d. mainų sutarties sudarymo metu ieškovas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau nepateikė įrodymų, kuriais būtų pagrindžiamos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės 2005 m. vasario 8 d. sudaryto sandorio metu. Ginčydamas sandorius ieškovas nenurodė motyvų, kuriais remiantis reiškiami reikalavimai dėl buto pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais;
2.2. nuo visų sudarytų ginčijamų sandorių sudarymo momento praėjo daugiau kaip dešimt metų, t. y. suėjo ieškinio senatis, tačiau ieškovas dėl ieškinio senaties praleidimo nenurodė jokių aplinkybių. Tuo tarpu proceso dalyviai pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė prašymus taikyti ieškinio senatį;
Šalies argumentai
2.3. ginčydamas atsakovų buto nuosavybę ir jo įgijimo sandorį ieškovas nenurodė aplinkybių, kuriomis grįstų atsakovų nesąžiningumą ir ieškovo teisę iš jų išreikalauti butą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki ir jis negali sumokėti žyminio mokesčio. Teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovų nuosavybės teisių į butą perleidimo draudimo. Ieškinys pareikštas septyniems atsakovams, dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti du asmenys, dalis proceso dalyvių, tarp jų ir atsakovai I. A., A. A., atstovaujami advokatų, todėl atsakovai patiria bylinėjimosi išlaidas, kurių suma ieškovui, pagal jo ieškinyje nurodytas aplinkybes, bus labai didelė ir jis, negalėdamas sumokėti žyminio mokesčio, negalės sumokėti ir žymiai didesnių bylinėjimosi išlaidų;
2.4. byloje susiklostė nelygiavertė procesinė situacija, kai ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymas užtikrintas, o tuo tarpu atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, netenkinus ieškinio, nėra užtikrintas, o atsakovams patirtos bylinėjimosi išlaidos, ginantis nuo nepagrįsto ieškinio, faktiškai liks neatlygintos;
2.5. ieškovas gali piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis reikšdamas ieškinį, kadangi ieškinio senatis yra suėjusi, o ketindamas išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo ieškovas nenurodo jokių motyvų. Ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties bei kitos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovų už advokato pagalbą patirtos 1300 Eur dydžio išlaidos, teismui netenkinus ieškinio, gali būti neatlygintos. Užstato sumokėjimas neapsunkins ieškovo teisių, o užtikrins proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, t. y. ieškinio patenkinimo atveju užstatas ieškovui bus grąžintas, o jo pareikštų reikalavimų įvykdymą užtikrins teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo tarpu netenkinus ieškinio laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, o atsakovams bus užtikrintas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš sumokėto užstato.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi tenkino atsakovų I. A. ir A. A. (A. A.) prašymą ir įpareigojo ieškovą per penkias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos ar nuorašo įteikimo dienos sumokėti į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą 1300 Eur užstatą galimų I. A. ir A. A. (A. A.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taip pat išaiškino ieškovui, jog nesumokėjus užstato per nustatytą terminą, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
4. Teismas nustatė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos. Nurodė, kad tenkintas iš dalies ieškovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir ieškovas atleistas nuo 461 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, kadangi mokėtina 611 Eur žyminio mokesčio suma, kurią ieškovas turėtų sumokėti už ieškinį, palyginus su jo gaunamomis pajamomis, yra didelė. Nurodė, kad ieškovas sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį. Nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, įvertinus ieškovo turto ir pajamų lygį, jam teikiama 15 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Remdamasis byloje esančia Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, Teismų informacinėje sistemoje gautu išrašu apie ieškovo darbovietes ir mokamas išmokas, nustatė, jog ieškovui kas mėnesį mokama maitintojo netekimo pensija, t. y. ieškovas gauna pastovias VSDFV išmokas, kurių dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. – apie 500 Eur, taip pat ieškovas verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, tačiau ši veikla yra trumpalaikė – nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. spalio 14 d., kas nesudaro pagrindo vertinti, jog užtikrinamos ieškovui nuolatinės pajamos. Todėl teismas laikė esant tikimybę, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinio netenkinimo atveju ieškovas gali neatlyginti iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas taip pat vertino ieškovo pateiktus duomenis apie jo iniciatyva pradėtas kitas civilines bylas, teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis apie šių civilinių bylų baigtį ir teisinį rezultatą ir sprendė, jog esant netenkintiems ieškovo reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (vienas sprendimas įsiteisėjęs) ir iš ieškovo esant priteistoms bylinėjimosi išlaidoms, ieškovo veiksmuose galima įžvelgti galimybę piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
6. Teismas įvertino ir atsakovų prašomo sumokėti užstato dydžio pagrįstumą. Nustatė, kad atsakovai už atstovo suteiktas teisines paslaugas yra sumokėję 1300 Eur, o šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodyto užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio. Laikė tikėtina aplinkybę, jog tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos iš ieškovo ieškinio netenkino atveju.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir atsakovų prašymo įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui netenkinti. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatyme numatytais atvejais, tačiau nagrinėjamu atveju į ribojimus nebuvo atsižvelgta. Teismas savo iniciatyva rinko duomenis apie Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltas kitas civilines bylas, apie ieškovo turtinę padėtį, kurių pagrindu sprendė, jog egzistuoja CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos. Tačiau, nagrinėjama byla yra dispozityvi, atsakovai yra atstovaujami advokato, todėl teismas neturėjo pagrindo padėti atsakovams įgyvendinti procesines teises ir rinkti įrodymus už juos;
7.2. nustatyta 1300 Eur užstato suma yra reikšminga, todėl nėra galimybės ją sumokėti per trumpą laiko tarpą. Įpareigojimas visiškai netikėtas, nenumatytas iš anksto. Tačiau, priešingai nei nurodoma nutartyje, netenkinus ieškinio, būtų galimybė padengti atsakovų bylinėjimosi išlaidas per protingus terminus. Pirmos instancijos teismas nustatęs, kad ieškovo pajamos sudaro apie 500,00 Eur, turėjo numatyti, jog pagal teisinį reglamentavimą pagal vykdomuosius dokumentus galės būti išieškoma dvidešimt procentų; išieškant apie 100,00 Eur / mėn., bylinėjimosi išlaidos atsakovų naudai būtų išieškotos per trylika mėnesių, kas akivaizdžiai nėra neprotingai ilgas laikotarpis. Vertindamas, kad ieškovas negalės sumokėti atsakovams 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, neatsižvelgė į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudaro 7460,00 Eur ir išieškojimas galėtų būti vykdomas iš šio turto. Teismas taip pat rėmėsi prielaidomis, teigdamas, jog aplinkybė, kad ieškovas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nepalankaus teismo sprendimo atveju negalės atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų;
7.3. teismas, vertindamas ieškovo iškeltas nagrinėjamas/išnagrinėtas bylas, nepagrįstai nustatė ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad ieškiniai nepagrįsti, kadangi dviejose civilinėse bylose yra pateikti apeliaciniai skundai ir priimti sprendimai nėra įsiteisėję. Kiekviena byla yra individuali, todėl ieškinių dėl sandorių nuginčijimo netenkinimas nesudaro pagrindo ieškovo veiksmų vertinti kaip galimo piktnaudžiavimo. Todėl teismas piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažino nenustatęs išimtinumo aplinkybės;
7.4. skundžiama nutartimi nustatytas 5 dienų terminas nuo nutarties priėmimo / įteikimo paneigia teisę skųsti nutartį. Terminas užstatui sumokėti turėjo būti skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos;
7.5. skundžiama nutartis teisę į ieškinio išnagrinėjimą iš esmės padarė priklausomą nuo ieškovo turtinės padėties, dėl ko pažeidžiama ieškovo konstitucinė teisė į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
8. Atsakovai A. A. ir I. A. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
8.1. CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas teismas nustatė nurodydamas ieškovo sunkią turtinę padėtį, kurios jis pats neginčija, jo gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir įvertindamas paties ieškovo nurodytus panašius ginčus, kurie jau buvo išnagrinėti teismuose ir dėl jų buvo priimti ieškovo atžvilgiu neigiami sprendimai. Šios aplinkybės visiškai pakankamos konstatuoti CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas dėl įpareigojimo ieškovą sumokėti užstatą;
8.2. teismas turi pareigą savo iniciatyva užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise, todėl šioje dalyje teismas turi teisę savo iniciatyva gauti ir rinkti su šiomis aplinkybėmis susijusius įrodymus. Teismo surinkti įrodymai apie ieškovo gaunamas pajamas ir duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nesusiję byloje nagrinėjimo ginčo objektu, jais nėra paneigiamos ar patvirtinamos ieškovo ieškinyje ir kitų asmenų atsiliepimuose į ieškinį nurodytos aplinkybės, o skirti vertinti ieškovo galimą piktnaudžiavimą teise ir su tuo susijusias aplinkybes dėl ieškovo finansinių galimybių, ką teismas ir privalėjo padaryti remdamasis CPK 95 straipsnio 3 dalimi;
8.3. ieškovas pripažįsta, jog neturės galimybių atlyginti atsakovams bylinėjimosi išlaidas, o jos tęsiant procesą dar labiau padidės. Ieškovas negalėjo sumokėti žyminio mokesčio, byloje esami duomenis apie ieškovo gaunamas pajamas taip pat pagrindžia, jog jos iš esmės yra minimalios ir yra pakankamos tik ieškovo būtiniausiems poreikiams tenkinti. Atsakovams nėra priimtinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas dalimis kiekvieną mėnesį, juolab kad dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo reikės pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, kurio metu ir atsakovai ir ieškovas patirs papildomas išlaidas. Be to, tikėtina, ieškovas turės ir kitus kreditorius, kadangi šioje byloje yra ir daugiau atsakovų;
8.4. CPK 95 straipsnio 3 dalis nenumato koks terminas turi būti numatytas užstatui sumokėti, leidžiant tai padaryti pačiam teismui. Atitinkamai CPK 102 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog užstatui įmokėti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trijų darbo dienų termino. Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog diskrecija nustatyti užstato sumokėjimo terminą yra numatyta teismui ir toks terminas negali būti trumpesnis nei 3 darbo dienos. Teismo nustatytas 5 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 1300 Eur užstatą atitinka teisinį reglamentavimą, o tuo atveju, jeigu toks terminas per trumpas, ieškovas turi teisę prašyti jį pratęsti. Tuo tarpu ieškovas tokio prašymo neteikė, iš argumentų matyti, kad užstato sumokėti nesutinka iš esmės, todėl argumentai dėl termino neturi lemiamos reikšmės;
8.5. ieškovo teisė kreiptis į teismą įgyvendinta, kadangi teismas priėmė ieškovo ieškinį. Atskirajame skunde nurodyti motyvai dėl ieškovo nevaržomos teisės kreiptis į teismą papildomai pagrindžia pagrindą manyti, jog ieškovas piktnaudžiauja šia teise, nes jis teisę kreiptis į teismą suvokia kaip absoliučią neribojamą teisę bet kada ir su bet kokiu ieškiniu kreiptis į teismą. Ieškovui esant sunkios finansinės padėties šios teisės nevaržo nei žyminis mokestis, jam yra teikiama valstybės garantuojama pagalba, o sukėlęs kitiems asmenims nuostolius, jis realiai jų negalės atlyginti, tačiau toliau turės teisę kreiptis su ieškiniais į teismą ir tęsti tokį elgesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostata, įpareigojo ieškovą sumokėti 1300 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus duomenis – 2023 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriuo grindžia aplinkybę, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino ieškovo turimo nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galimybė atlikti galimai priteistų atlyginti bylinėjimosi išlaidų išieškojimą.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo su atskiruoju skundu pateiktas 2023 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas apie ieškovo turimą nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą neturi lemiamos reikšmės nagrinėjamo klausimo sprendimui bei bylos aplinkybių vertinimui, nepriima naujo įrodymo.
14. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Taigi, šios procesinės normos taikymui numatytos dvi sąlygos: (1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; (2) jis, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Byloje turi būti įrodyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma. Neįrodžius bent vienos sąlygos, CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas institutas negali būti taikomas.
15. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant atsakovus nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant pradėto proceso operatyvumą, koncentruotą ir aiškų bylos išnagrinėjimą. Kadangi CPK 95 straipsnio nuostatos yra taikomos iš esmės nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekiant piktnaudžiavimui užkirsti kelią, šio straipsnio 3 dalies nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, jog asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti nereikalingas ar perteklines bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1129-516/2022).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojimą ieškovui sumokėti 1300 Eur užstatą motyvavo galimu piktnaudžiavimu ieškovui suteiktomis procesinėmis teisėmis bei finansinės galimybės padengti galimas bylinėjimosi išlaidas galimu nebuvimu. Teismo įsitikinimu, ieškovo gaunamos pajamos, tai, kad ieškovas dėl finansinės padėties atleistas nuo žyminio mokesčio ir jam teikiama 15 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, leidžia spręsti, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinio netenkinimo atveju ieškovas gali neatlyginti iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teismas galimą ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis siejo su ieškovo iškeltomis civilinėmis bylomis, kuriose ginčijami sandoriai, ir teisiniu šių bylų rezultatu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą, iš esmės vadovavosi prielaida apie ieškovo finansinį nepajėgumą ateityje padengti galimai iš jo šioje byloje priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir galimą nesąžiningumą dėl ieškovui priimtų nepalankių procesinių sprendimų. Toks teismo vertinimas neatitinka aukščiau pateiktų teismų išaiškinimų dėl CPK 95 straipsnio 3 dalies normos taikymo sąlygų.
17. Apeliantas teisingai nurodė, kad jo iškeltos civilinės bylos ir civilinių bylų teisinis rezultatas nesudaro pagrindo prielaidai, jog piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, o teismas piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pripažino nenustatęs išimtinumo aplinkybės.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
19. Tuo tarpu ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir su jomis susijusius kitus reikalavimus, pasinaudojo teise į teisminę galimai pažeistų teisių gynybą. Aplinkybė, kad ieškovas yra inicijavęs kitus civilinius ginčus ar juos išsprendus priimti ieškovui nepalankūs procesiniai sprendimai, negali būti pripažįstami piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, kiekviena byla nagrinėjama individualiai, procesinis sprendimas priimamas įvertinus faktines aplinkybes, todėl, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra pagrindo laikyti, jog ir šiuo nagrinėjamu atveju bus priimtas ieškovui nepalankus sprendimas. Atsakovų atsiliepime nurodomi argumentai, susiję su ieškovo reikalavimų vertinimu, nėra atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas ir jie teisinės reikšmės sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą neturi, kadangi nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas ieškovo materialinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimas.
20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį skyrė ieškovo finansinėms galimybėms atlyginti galimas atsakovų bylinėjimosi išlaidas, vertino ieškovo pajamas, rėmėsi tuo, kad ieškovas atleistas nuo dalies žyminio mokesčio, jam teikiama 15 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmens sunkti finansinė būklė ir jo nemokumas, taip pat teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybė, savaime niekaip nepagrindžia galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir negali būti sąlyga nustatyti pareigą sumokėti užstatą kitos šalies galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1152-912/2022; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-700-464/2022). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, šios bylos pralaimėjimo atveju, galimai nesugebės padengti atsakovų bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai įvertinta pakankamu pagrindu CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui.
21. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti užstatą, kartu nenurodė jokių aplinkybių, kad ieškovas galimai nesąžiningai siekia išvengti kitose civilinėse bylose iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Tai vėlgi nepatvirtina pagrindo CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui.
22. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje nebuvo nustatyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma. Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šaliai, neįvykdžiusiai teismo nurodymo sumokėti užstatą, taikoma pakankamai griežta procesinė sankcija – pateiktas procesinis dokumentas paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytas apribojimas į teisminę gynybą, todėl nesant objektyvių bei pagrįstų duomenų, jog ieškovas gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir dėl to neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, įpareigojimas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinti užstatu gali neproporcingai suvaržyti ar sumažinti ieškovui suteiktą teisę kreiptis į teismą bei iškreipti bylos šalių interesų pusiausvyrą.
23. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantą įmokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 3 dalies normas, reglamentuojančias šio instituto taikymą, dėl to ši skundžiamos nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytas užstatas ieškovo atžvilgiu netaikomas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti apelianto (ieškovo) atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų I. A., A. A. prašymą įpareigoti ieškovą A. V. P. sumokėti užstatą atsakovų galimoms bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.