- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- 1S-449-245/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02597-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- E. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Daivos Jankauskienės, Aurelijaus Rauckio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą taikyti E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Ž. nuteistas 2017 m. balandžio 4 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį galutine laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. kovo 6 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. LK-27 nutarė nuteistajam E. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad Komisijos išvados dėl materialaus pagrindo E. Ž. lygtiniam paleidimui egzistavimo neatitinka faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis E. Ž. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. LK-27 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis teigia, jog nutartis yra nemotyvuota, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymo leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, pažeidžia nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius, todėl privalo būti panaikinta. Nutartis priimta vadovaujantis prokuroro atsiliepimu, nors nutartyse Nr. T-603-503/2018, T-748-503/2018 pasisakyta, kad teismas neturi atsižvelgti į prokuroro atsiliepimą, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnis numato tik teismo pareigą informuoti prokurorą, tačiau nesuteikia šiam teisės teikti atsiliepimą bei nenumato teismui pareigos vadovautis prokuroro atsiliepimu. Nagrinėjamu atveju teismas, nutartyje nurodęs prokuroro atsiliepime išdėstytus argumentus ir nepateikęs šių teiginių teisinio vertinimo, anot nuteistojo, pažeidė tiek Konstitucijos, tiek kitų teisės aktų reikalavimus ir jau vien dėl to nutartis turi būti panaikinta.
5.2. Skunde pabrėžiama, kad atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, atsižvelgdamas į ankstesnius teistumus, teismas nuteistąjį pakartotinai nubaudė, kadangi į šią aplinkybę jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę, o vertindamas turimus lizingo įsipareigojimus, diskriminavo nuteistąjį pagal turtinį požymį.
5.3. Skunde akcentuojama, kad įstatymo leidėjas klausimus dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės nagrinėti pavedė Lygtinio paleidimo komisijoms, tuo tarpu teismas turi tik patikrinti ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Todėl teismas, skundo autoriaus įsitikinimu, neturi teisės spręsti, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, o darydamas tokias išvadas, pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, kas, pasak skundo autoriaus, yra absoliutus pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui.
5.4. Skunde nuteistasis nurodo, jog yra jauno amžiaus, turi šeimą, mažametį vaiką, šeimos materialinė padėtis labai sunki ir jai reikalinga jo pagalba. E. Ž. pataisos namuose dirba, uždirbtus pinigus siunčia šeimai ir atlygina turimus įsiskolinimus bei nusikaltimu padarytą žalą. Bausmę atlieka tinkamai, lanko įvairias elgesį koreguojančias programas, vykdo socialinės reabilitacijos planą, mokosi, skatintas 4 kartus. Nesilaiko nuteistųjų subkultūros. Nuteistasis tikina bausmės atlikimo metu supratęs tikrąsias vertybes, į kurias neatsakingai žiūrėjo praeityje, mano, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, pasižada daugiau nepažeidinėti įstatymų ir lygtinio paleidimo sąlygų. Laisvėje turėtų darbą, tad gyventų iš oficialių pajamų.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus atsiliepime į nuteistojo E. Ž. skundą prašo skundo netenkinti, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti galioti kaip teisėtą ir pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Komisijos nutarime padarytos išvados ir prokuroro atsiliepime, kurį, priešingai nei kad mano skundo autorius, šis, vadovaujantis BPK 360 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi teisę pateikti, išdėstyti argumentai teismo nesaisto, tačiau tiek Komisijos, tiek prokuroro nuomonė padeda teismui suformuoti nuomonę apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Be to, nuteistasis pataisos įstaigoje charakterizuojamas iš esmės teigiamai – dirba, mokosi, drausmine tvarka nebausta , skatintas 4 kartus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, pagal galimybes siunčia pinigų vaiko išlaikymui. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra būtent žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (74 balai). Nuo ankstesnio vertinimo, nors ir yra sumažėjusi, bet ne itin ženkliai (nuo 83 balų iki 74 balų). Iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių veiksnių net 29 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kurie, priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme, mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, dar gali kisti. Jau vien šios aplinkybės leidžia teigti, jog akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra. Be to, įvertinus nuteistojo asmenybę, tai, kad pagal Socialinio tyrimo išvadą jam vis dar išskiriami keturi kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikaltimai; finansiniai sunkumui (turi neatlygintų ieškinių); gyvenimo būdas; prognostinių įgūdžių stoka, neleidžia manyti, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. Ž. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (visi jo daromi nusikaltimai yra turtinio pobūdžio). Praeityje jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikytas lygtinis paleidimas. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidinėjo. Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos, ir aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis negeba bei pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir šiuo atveju, ypač įvertinus ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis supranta, jog turi problemų bei jaučia poreikį jas spręsti, tačiau jų vertinime visgi yra tam tikrų prieštaravimų. Siekdamas išspręsti problemas išgyvena daugelį neigiamų emocijų, su kuriomis jam sunku susidoroti, ir todėl dažniau atidėlioja veiksmus, nei jų imasi. Kaip ir minėta, nuteistojo teistumai susiję su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu. Nusikaltimus darydavo nepriklausomai nuo to, kad turėjo ir oficialių pajamų, tad faktas, kad laisvėje jis būtų įdarbintas, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, ir į tai, kad nuteistasis turi įsiskolinimų, negali būti pakankamas išvadai, kad E. Ž., būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
12. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priešingai nei kad tvirtina skundo autorius, nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo E. Ž. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.