- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- 1S-9-327/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02597-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- E. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 2 d. priimtą nutarimą Nr. LK-195 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Ž. nuteistas 2017 m. balandžio 4 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį paskiriant dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 6 d., pabaiga – 2020 m. rugsėjo 4 d.
1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 2 dienos (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).
2. Komisija sprendė, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog kol kas nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti skundžiamą 2018 m. lapkričio 26 d. teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
4.1. Skunde nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka doktrininių reikalavimų, yra tiesiogiai priešinga Konstitucijai, priešinga įstatymams ir teismų praktikai, pažeidžia tarptautinės teisės reikalavimus ir nuteistojo teises. Skunde taip pat pažymėta, kad nagrinėdamas Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismas neturi atsižvelgti į prokuroro atsiliepimą. Klaidinančius prokuroro teiginius teisingas ir bešališkas teismas privalo įvardinti esant klaidinančiais. Skirtingas asmenų teisės į lygtinį paleidimą realizavimas „asmenybę charakterizuojančių aplinkybių“ pagrindu neabejotinai yra diskriminavimas. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo privalomumą įtvirtina Europos Tarybos rekomendacija.
4.2. Nuteistasis taip pat pažymi, kad bausmės paskirties klausimas yra sprendžiamas tik nuosprendį priimančio teismo, bausmės tikslai yra įgyvendinami priimant teisingą ir pagrįstą nuosprendį, o vykdant bausmę šie klausimai jau nebekvestionuojami. Taigi, sprendžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje numatytus klausimus, kelti klausimą ar „lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos bus pasiekti bausmės tikslai“, negalima kategoriškai, nes šis klausimas yra išspręstas. Skundžiamoje nutartyje pažymėti ankstesni nuteistojo teistumai, jo teigimu, prieštarauja Konstitucijai.
4.3. Nuteistasis teigia, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos straipsnių nuostatos yra tuščiažodžiavimas, o nutartyje padarytas rašymo apsirikimas pažeidžia nuteistojo teises, nes yra surašytas ne teisėjo. Nuteistojo teigimu, dalis skundžiamos nutarties teksto neturi reikšmės rezoliucinei skundžiamos nutarties daliai pagrįsti. Teismas, nepateikęs teisinių argumentų, tiesiog deklaruoja neturintis savo nuomonės, o besivadovaujantis prokuroro subjektyvia nuomone. Motyvuojamosios baigiamojo teismo akto dalies skundžiamoje nutartyje nėra, kas sudaro absoliutų pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti. Joks įstatymas nesuteikia teismui įgaliojimų nagrinėti klausimą „ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals“, nes tokio klausimo nagrinėti teismas apskritai negali dėl Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos.
4.4. Skunde pažymėta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs daugybę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo aukštesniais ir priklausė netgi ne vidutinei, bet aukštai rizikai, o nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas tikrai ne pagal aprobuotą OASys metodiką, o buvo tiesiog prasimanytas.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. Ž. priklauso vidutinei rizikos grupei – 83 balai. Ir nors nuteistasis skunde teigia, jog minėti balai yra prasimanymas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių šį jo teiginį, todėl jis laikytinas deklaratyviu.
8. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kriminogeniniams veiksniams. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai, kurie yra susiję su ankstesniais teisės pažeidimais, finansiniais sunkumais, gyvenimo būdu, impulsyviu, neatsakingu elgesiu ir prognostinių įgūdžių stoka. Vertindamas Evaldo Žemeikio pažangą šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bylos duomenis nuteistasis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina, suvokia, kad anksčiau jam daroma įtaka buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis bendraudamas siekia sukelti gailestį, sudaro nesavarankiško asmens įspūdį, yra elgęsis impulsyviai, siekiant atlygio. Siekdamas išspręsti problemas nuteistasis išgyvena daugelį neigiamų emocijų, su kuriomis jam sunku susidoroti, todėl dažniau atidėlioja veiksmus nei jų imasi, stokoja konkretumo apibūdindamas savo tikslus, savo elgesį linkęs pateisinti kitų nusikaltimais. Šie duomenys yra svarbūs atsižvelgiant į tai, kad E. Ž. būdingas tam tikras nusikalstamas modelis. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bet anksčiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Ši aplinkybė parodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Įvertinus šiuos nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nėra pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.
10. Nesutiktina ir su tuo skundo argumentu, jog skundžiama teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendaciją Rec (2003)22. Nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.
11. Nesutiktina taip pat ir su skundo argumentu, jog nuteistasis, priimant skundžiamą nutartį, buvo diskriminuojamas. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo bei dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinamos aplinkybės, kurios yra labai individualios, jų visuma, todėl vien pats faktas dėl didesnio rizikos balo bei nusikalstamų veikų pobūdžio negali būti lyginamuoju kriterijumi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundo argumentai dėl diskriminacijos ir apylinkės teismo nukrypimo nuo vyraujančios teismų praktikos, atmetami kai nepagrįsti.
12. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog E. Ž. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą nebuvo pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.
13. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.