Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-9-327/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-04-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. T-364-549/2018Nutartis · 2018-08-24Klaipėdos apylinkės teismas
  3. T-717-1021/2018Nutartis · 2018-11-26Marijampolės apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-03Kauno apygardos teismas
  5. T-37-549/2019Nutartis · 2019-03-08Klaipėdos apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-10Klaipėdos apygardos teismas
  7. T-320-633/2019Nutartis · 2019-05-21Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-25Kauno apygardos teismas
  9. T-25-633/2020Nutartis · 2020-01-03Marijampolės apylinkės teismas
  10. T-40-588/2021Nutartis · 2021-01-28Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-03
Bylos Nr.
1S-9-327/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02597-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
E. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-9-327/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02597-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skun­dą dėl Marijampolės apy­linkės teis­mo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Ko­mi­sija) 2018 m. lapkričio 2 d. priimtą nutarimą Nr. LK-195 taikyti nu­teis­tajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Ž. nuteistas 2017 m. balandžio 4 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį paskiriant dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 6 d., pabaiga – 2020 m. rugsėjo 4 d.

1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 2 dienos (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

2. Komisija sprendė, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog kol kas nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti skundžiamą 2018 m. lapkričio 26 d. teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.

4.1. Skunde nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka doktrininių reikalavimų, yra tiesiogiai priešinga Konstitucijai, priešinga įstatymams ir teismų praktikai, pažeidžia tarptautinės teisės reikalavimus ir nuteistojo teises. Skunde taip pat pažymėta, kad nagrinėdamas Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismas neturi atsižvelgti į prokuroro atsiliepimą. Klaidinančius prokuroro teiginius teisingas ir bešališkas teismas privalo įvardinti esant klaidinančiais. Skirtingas asmenų teisės į lygtinį paleidimą realizavimas „asmenybę charakterizuojančių aplinkybių“ pagrindu neabejotinai yra diskri­mi­navimas. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo privalomumą įtvirtina Europos Tarybos rekomendacija.

4.2. Nuteistasis taip pat pažymi, kad bausmės paskirties klausimas yra sprendžiamas tik nuos­prendį priimančio teismo, bausmės tikslai yra įgyvendinami priimant teisingą ir pagrįstą nuos­prendį, o vykdant bausmę šie klausimai jau nebekvestionuojami. Taigi, sprendžiant Lie­tu­vos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje numatytus klausimus, kelti klausimą ar „lygtinai paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos bus pa­siekti bausmės tikslai“, negalima kategoriškai, nes šis klausimas yra išspręstas. Skun­džia­moje nutartyje pažymėti ankstesni nuteistojo teistumai, jo teigimu, prieštarauja Kons­titu­cijai.

4.3. Nuteistasis teigia, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos straipsnių nuostatos yra tuščia­žo­džia­vimas, o nutartyje padarytas rašymo apsirikimas pažeidžia nuteistojo teises, nes yra su­ra­šytas ne teisėjo. Nuteistojo teigimu, dalis skundžiamos nutarties teksto netu­ri reikšmės rezoliucinei skundžiamos nutarties daliai pagrįsti. Teismas, nepateikęs tei­si­nių argumentų, tiesiog deklaruoja neturintis savo nuomonės, o besivadovaujantis prokuroro subjektyvia nuomone. Motyvuojamosios baigiamojo teismo akto dalies skundžiamoje nutar­ty­je nėra, kas sudaro absoliutų pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti. Joks įstatymas nesu­teikia teis­mui įgaliojimų nagrinėti klausimą „ar yra pagrindas manyti, kad asmuo lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals“, nes tokio klausimo nagrinėti teismas apskritai negali dėl Kons­ti­tu­cijos 31 straips­nio l dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos.

4.4. Skunde pažymėta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs daugybę Ko­mi­si­jos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio ri­zikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo aukštesniais ir priklausė netgi ne vi­du­tinei, bet aukštai rizikai, o nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas tikrai ne pagal aprobuotą OASys metodiką, o buvo tiesiog prasimanytas.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Ž. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­ty­mų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­do­jant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. Ž. priklauso vidutinei rizikos gru­pei – 83 balai. Ir nors nuteistasis skunde teigia, jog minėti balai yra prasimanymas, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių šį jo teiginį, todėl jis laikytinas deklaratyviu.

8. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bū­tina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kri­­minogeniniams veiksniams. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti net penki kri­mi­no­geniniai veiksniai, kurie yra susiję su ankstesniais teisės pažeidimais, finansiniais sunkumais, gy­venimo būdu, impulsyviu, neatsakingu elgesiu ir prognostinių įgūdžių stoka. Vertindamas Eval­do Žemeikio pažangą šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bylos duomenis nu­teistasis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau jį sumenkina, suvokia, kad anks­čiau jam daroma įtaka buvo susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis bendraudamas siekia sukelti gailestį, sudaro nesavarankiško asmens įspūdį, yra elgęsis impulsyviai, siekiant atlygio. Siekdamas išspręsti problemas nuteistasis išgyvena daugelį neigiamų emocijų, su kuriomis jam sunku susidoroti, todėl dažniau atidėlioja veiksmus nei jų imasi, stokoja konkretumo apibū­din­da­mas savo tikslus, savo elgesį linkęs pateisinti kitų nusikaltimais. Šie duomenys yra svarbūs atsi­žvel­giant į tai, kad E. Ž. būdingas tam tikras nusikalstamas mo­delis. Nors nusi­kals­tamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas nega­li būti sava­ran­kišku pagrindu lyg­tinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bet anksčiau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Ši ap­lin­kybė parodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus drau­dimus. Įver­tinus šiuos nuteistojo mąs­tymo ir el­gesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, ga­limo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis priemonėmis. Apeliacinės ins­tancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lyg­tinio pa­lei­dimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, priešingai nei teigiama nuteistojo skun­de, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nėra pakankama jo nusikals­ta­miems po­lin­kiams pakeisti.

10. Nesutiktina ir su tuo skundo argumentu, jog skundžiama teismo nutartis prieš­ta­rauja Lietuvos Res­­publikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendaciją Rec (2003)22. Nuteistojo minima rekomendacija dėl lyg­tinio paleidimo yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakei­čia įstatymuose nus­ta­tytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos va­do­vaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiš­kias lygtinio pa­lei­dimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atli­ki­mas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusi­kals­tamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją maži­nant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.

11. Nesutiktina taip pat ir su skundo argumentu, jog nuteistasis, priimant skundžiamą nutartį, buvo dis­kriminuojamas. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio pa­lei­dimo bei dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinamos aplinkybės, kurios yra labai individualios, jų visuma, todėl vien pats faktas dėl didesnio rizikos balo bei nu­si­kalstamų veikų pobūdžio negali būti lyginamuoju kriterijumi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skun­do argumentai dėl diskriminacijos ir apylinkės teismo nukrypimo nuo vyraujančios teismų praktikos, atmetami kai nepagrįsti.

12. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pa­grindo teigti, jog E. Ž. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažin­da­mas nu­si­kals­ta­mo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įs­tatymų ir nenu­si­kals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplin­ky­bes, ku­rio­mis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol by­loje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.

13. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas