- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 1S-33-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02597-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pareiškėjas
- E. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Ž. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-03-08 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nuosprendžio peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. Ž. Palangos miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-04-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-01-17 iki 2017-01-19 (dvi dienos). Taip pat Plungės apylinkės teismo 2018-08-24 nutartimi į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo pagal Europos arešto orderį Vokietijoje laikas nuo 2018-03-26 iki E. Ž. faktinio perdavimo Lietuvos Respublikai, t. y. 2018-05-04.
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-03-08 nutartimi atmestas pareiškėjo prašymas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės ¼ sumažinimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-03-08 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir jam inkriminuotą veiką perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį bei sumažinti jam skirtą bausmę. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimtą nutartį grindė ne įstatymu, o teisės aiškinimu, pateiktu kasacinio teismo nutartyse. Pareiškėjas sutinka, kad aukštesnės instancijos teismo teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, pirmosios instancijos teismą saisto, tačiau teigia, jog šiuo atveju kyla kolizija su teisingumo ir teisės principu, kad pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit), bei LR Konstitucijos 109 straipsnio nuostata, kad teisėjas klauso tik įstatymo. Pareiškėjas nurodo, kad nuo veikos, už kurią jis nuteistas, padarymo momento iki MGL dydžio pakeitimo praėjo mažiau nei metai. Teigia, jog jeigu būtų teisiamas metais vėliau, nekiltų jokių abejonių, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl mano, kad šioje situacijoje galima įžvelgti ir diskriminavimo požymį – veikų pavojingumas nesiskiria nuo to, ar veika įvykdyta diena iki 2018-01-01, ar diena po šios datos, tačiau veikos kvalifikavimo sunkumas skiriasi iš esmės. Mano, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas perkvalifikuoti veiką neatitinka teisingumo principo. Nurodo, kad veikos perkvalifikavimas patenkintų daugiau moralinius nuteistojo interesus, nes bausmės dydis realiai skirtųsi vos pusantro mėnesio.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmestinas.
5. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundą, skundžiamą procesinį sprendimą, konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-03-08 nutartis, kuria atmestas nuteistojo E. Ž. prašymas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nuosprendžio peržiūrėjimo, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas nenustatė teisingumo ir teisės principo, kad pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią, pažeidimų. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismo teisėjas vadovavosi baudžiamuoju bei baudžiamojo proceso įstatymais, priimtas procesinis sprendimas atitinka įstatymo leidėjo valią bei teismų praktiką.
6. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018-01-01 nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (50 Eur) (vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui), BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko šiuo atveju nėra taikomos, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turi tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis.
7. Pažymėtina, jog nuo 2015-01-01 iki 2018-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 euro (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“). Nagrinėjamoje byloje svetimo turto, kurį pasikėsino pagrobti apeliantas, vertė buvo 10 959,77 Eur ir viršijo nusikalstamos veikos padarymo metu (2017-01-17) kvalifikavimui pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį reikšmingą 250 MGL dydžio (37,66 x 250 = 9 415 Eur) sumą, todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas E. Ž. pagrįstai nuteisė būtent už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe. Kadangi, kaip minėta, MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių, tai jo nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Sprendžiant klausimą dėl turto ar turtinės teisės vertės atsižvelgiama į MGL dydį, kuris galiojo veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2011, Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-42-1, 2K-1-697/2019, 2K-2-693/2019 ir kt.).
8. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apygardos teismas pripažįsta, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019-03-08 nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nuosprendžio peržiūrėjimo, yra teisėta ir pagrįsta, jos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, dėl to E. Ž. skundas atmestinas ir paliktina galioti skundžiama nutartis (BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-03-08 nutartį.
Nutartis neskundžiama.