Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš privatumo maudantis duše pažeidimo ir netinkamai įrengtų dušo patalpų laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. spalio 14 d., nes dušinėse nebuvo įrengtų matomumą ribojančių pertvarų, persirengimui skirtų patalpų, ventiliacijos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Atsakovė atsiliepime į skundą pripažino, kad dušuose pertvaros ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įrengtos, sutiko, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau, nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja įrengti dušo pertvarų, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti piniginę kompensaciją.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad teisės aktuose nėra reikalavimo tarp dušo galvučių (čiaupų) įrengti pertvaras, tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (ABTĮ 15 str. 1 d.) laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-356-662/2023; 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-348-662/2023; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. spalio 14 d. naudojosi dušais, kuriuose nebuvo bent minimalių matomumą ribojančių pertvarų, atsakovė šią aplinkybę pripažino, todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo teisė į privatumą, buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad į dušą buvo vedamas vieną kartą per dieną. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pagal Higienos normos 44 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, prašė vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą, skaičiuoti, kad jis dušu naudojosi vieną kartą per savaitę.

Pažymėtina, kad atsakovės nurodytas Higienos normos 44 punktas, įpareigoja atsakovę sudaryti minimaliai būtiną galimybę nuteistiesiems dušu naudotis vieną kartą per savaitę. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 17.5 punkte nurodoma, kad nuteistieji dušu gali naudotis ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien. Taigi, galimybė naudotis dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę atitinka Higienos normos 44 punkte ir Vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte įtvirtintą reglamentavimą. Pastebėtina ir tai, kad atsakovės nurodyta aplinkybė dėl pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumo (vieną kartą per savaitę), prieštarauja Vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktui, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu tik vieną kartą per savaitę.

Pareiškėjas akcentuoja, kad dušu naudojosi kiekvieną dieną. Atsakovė pateikė pažymą apie nuteistojo A. R. laikymo sąlygas (b. l. 46), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo dirbantis. Taip pat pateikė nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikus (b. l. 47, 48), kurie patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dušu naudotis tris kartus per savaitę. Pareiškėjo į bylą pateiktas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų naudojimosi dušu grafikas (b. l. 42) ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų naudojimosi sporto aikštynu grafikas yra patvirtinti 2024 metais, nepatenka į ginčui aktualaus laikotarpio (nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. spalio 14 d.) ir nagrinėjamos bylos ribas, todėl negali lemti naudojimosi dušu ginčui aktualiu laikotarpiu dažnumo.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. spalio 14 d.) turėjo teisę pasinaudoti dušu tris kartus per savaitę, t. y. 36 kartus, todėl privatumo duše pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė atskirų persirengimo kabinų (kambarių) dušuose įrengimo, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl persirengimo kambarių neįrengimo nelaikytina teisės aktų pažeidimu (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-372-821/2023; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-451-525/2022; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).

Higienos normos 17 punkte nurodoma, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Privalomas mechaninės vėdinimo sistemos dušuose įrengimas galiojančiuose teisės aktuose nėra nenumatytas. Normose nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tarp jų: suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui (13.2 p.), sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui 13.5 p.). Pareiškėjo teigimu dušo patalpose buvo suolai, sieninė pakaba drabužiams, patalpas buvo galima vėdinti per langus. Akivaizdu, kad pareiškėjo nurodytas dušų įrengimas atitiko Normų 13.2 ir 13.5 punktų bei Higienos normos 17 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į atsakovę dėl dušuose sudrėkstančių drabužių ir rankšluosčių, dėl nuo lubų krentančio tinko, dėl neveikiančios ventiliacijos, dėl nepatogumų laukiant, kol kitas asmuo pasinaudos dušu, o atsakovė į tai nereagavo. Kreipimosi į kalinimo įstaigos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, atsakovė ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjo kreipimaisi į atsakovę po to, kai buvo paduotas skundas teismui (b. l. 17, 19) nepatenka į ginčo laikotarpį ir nagrinėjamos bylos ribas, todėl nagrinėjamoje byloje nevertinami. Nesant pareiškėjo kreipimųsi raštu tuo metu, kai skunde aprašomus nepatogumus jis patyrė, argumentai dėl neveikiančios dušo patalpų ventiliacijos, sudrėkstančių drabužių bei rankšluosčių, nuo lubų krentančio tinko, nepatogumų laukiant, kol kitas asmuo pasinaudos dušu, laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos bylai turinčios reikšmės aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Atsakovės į bylą pateikta Resocializacijos skyriaus psichologės pažyma (b. l. 15) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl patiriamų išgyvenimų ir nepatogumų, kuriuos galėjo sukelti privatumo duše neužtikrinimas, nepatogus dušų įrengimas, į psichologus nesikreipė, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai, diskomfortas dėl privatumo duše neužtikrinimo nebuvo itin intensyvūs.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 3 600 Eur neturtinę žalą. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais, kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą, ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu pažeidimas), mastą ir trukmę (ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas tris kartus per savaitę), aplinkybę, jog pareiškėjas dėl privatumo neužtikrinimo į Resocializacijos skyriaus psichologus nesikreipė, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-52-1188/2024, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023), atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad neturtinę žalą būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Todėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovės priteistina 190 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą dalyje tenkinti.

Priteisti A. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 190 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.