- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-12
- Bylos Nr.
- e2-190-796/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00118-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Šauktinis“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini 1)“
- Trečiasis asmuo
- T. Š., I. R., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini 3)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovui advokatui G. D.,
tretiesiems asmenims T. Š., I. R., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini 3)“ direktoriui A. S.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Šauktinis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini 1)“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini 2), tretieji asmenys T. Š., I. R. (I. R.), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini 3)“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir UAB (duomenys neskelbtini 2) (toliau – ir atsakovė 2, (duomenys neskelbtini 2)), tretieji asmenys T. Š., I. R., UAB „(duomenys neskelbtini 3)“, dėl 96 320,00 Eur be PVM žalos (nuostolių) atlyginimo už kito tokio paties ekskavatoriaus įsigijimą; 912,32 Eur kitų išlaidų atlyginimo; 12 875,12 Eur be PVM negautų pajamų, skaičiuojamų nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo (už 17 mėn.), priteisimo; 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo; taip pat prašė priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė du kartus (2025 m. sausio 20 d. ir 2020 m. balandžio 11 d.) teikė pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo.
1.1 Nurodo, jog 2022 m. sausio 1 d. tarp ieškovės MB „Šauktinis“, kaip nuomotojos, ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, kaip nuomininkės, buvo sudaryta mechanizmo nuomos sutartis Nr. 01/22 (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu nuomotoja MB „Šauktinis“ laikinai išnuomojo nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ekskavatorių. Nuomos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę subnuomoti išnuomotą mechanizmą pagal šią sutartį tretiesiems fiziniams asmenims ar juridiniams asmenims be raštiško nuomotojo sutikimo. 2022 m. birželio 27 d. tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, kaip nuomotojos (subnuomotojos), ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2), kaip nuomininkės (subnuomininkės), buvo sudaryta technikos nuomos sutartis Nr. S((duomenys neskelbtini 2))-0473/22 (toliau – subnuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ išnuomojo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini 2) ekskavatorių. Sudarytos subnuomos sutarties pagrindu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2) užsakė pas atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ 2022 m. lapkričio 17 d. atlikti geležinkelio kelio išplovų iškasimo (pašalinimo) darbus objekte: Vievis–Žasliai, I kelias, 51 km, 3 pk (toliau – objektas). Užsakyme numatytiems darbams atlikti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini 2) buvo nustatyta traukinių eismo pertrauka, kuri turėjo prasidėti 2022 m. lapkričio 17 d. nuo 23 val. 50 min. Tačiau atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas I. R., kuris buvo atsakingas už darbų vykdymą objekte, AB „LTG Infra“ traukinių eismą valdančių darbuotojų paklausęs prie būsimos darbų vietos artėjančių traukinių eismo laikus, suteiktai traukinių eismo pertraukai dar neprasidėjus, nurodė ekskavatoriaus vairuotojui T. Š. pervažiuoti su ekskavatoriumi per tarpstočio geležinkelio kelius į darbų pradžios vietą. Ekskavatoriui nespėjus pervažiuoti tarpstočio geležinkelio kelių, pasirodė prekinis traukinys (toliau – ir lokomotyvas), jis nespėjo sustoti ir susidūrė su ekskavatoriumi. Susidūrimo metu ekskavatorius buvo stipriai apgadintas ir dėl padarytų sugadinimų toliau nėra eksploatuojamas.
1.2 Pažymi, kad iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ surinktos atlikto vidinio tyrimo medžiagos matyti, jog atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas trečiasis asmuo I. R., žinodamas, kad traukinių eismo pertrauka dar neprasidėjusi, taip pat žinodamas, kad prekinis traukinys važiuoja ir bus Vievio stotyje po 10 minučių, veikdamas itin neapdairiai, neatsargiai ir nerūpestingai, davė nurodymus ekskavatoriaus vairuotojui trečiajam asmeniui T. Š. pervažiuoti per tarpstočių geležinkelio kelius į darbų pradžios vietą, dėl to įvyko susidūrimas ir ekskavatorius buvo smarkiai apgadintas. Nustatant, kuris asmuo yra kaltas dėl įvykusio geležinkelio eismo įvykio ir dėl to įvykusio ekskavatoriaus apgadinimo (darbų vadovas I. R. ar ekskavatoriaus vairuotojas T. Š.), teisinę reikšmę turi ir pavaldumo santykiai. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“), statybos darbams vadovauja, juos organizuoja, priima sprendimus ir privalomuosius nurodymus duoda statinio statybos vadovas, statinio statybos bendrųjų darbų vadovas (tuo atveju, kai jis nėra statinio statybos vadovas). Šiuo konkrečiu atveju ekskavatoriaus vairuotojas T. Š. veikė ne savo iniciatyva, o būtent pagal atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovo I. R. nurodymus, todėl trečiojo asmens T. Š. katės dėl traukinių eismo įvykio ir ekskavatoriaus sugadinimo nėra. Teisinę reikšmę dėl žalos kilimo turi ir tai, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas I. R., pamatęs atvykstančio traukinio žiburį, delsė ir nepranešė apie situaciją traukinių eismą valdantiems asmenims, neinicijavo ryšio priemonėmis pavojaus skambučio, o traukinį stabdė rankiniais signalais. Taigi, nesiėmė visų būtinųjų priemonių išvengti susidūrimo net ir po to, kai pamatė atvykstantį lokomotyvą. Lietuvos transporto saugos administracija atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovą I. R. 2023 m. kovo 3 d. priimtu nutarimu pripažino kaltu ir konstatavo, kad dėl to, jog atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas netinkamai atliko savo pareigas, įvyko ekskavatoriaus ir prekinio traukinio susidūrimas.
1.3 Ieškovė nurodo, kad ekskavatoriui padaryta žala kilo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovui I. R. organizuojant darbus prie geležinkelio, kas laikytina pavojinga veikla, todėl konkrečiu atveju UAB (duomenys neskelbtini 2) šioje byloje yra traukiama atsakove ir turi atsakyti ieškovei pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.270 straipsnis). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal tarp ieškovės MB „Šauktinis“ bei atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ sudarytos nuomos sutarties 4.1 punktą atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ buvo įsipareigojusi, sugadinus ekskavatorių, visiškai sutvarkyti jo būklę, kad jis būtų techniškai tvarkingas, arba atlyginti nuomotojui visus dėl to patirtus nuostolius, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ šioje byloje taip pat yra traukiama atsakove ir turi atsakyti ieškovei už ekskavatoriui padarytą žalą pagal sutartinės atsakomybės taisykles. Kadangi atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atsakomybė ieškovei MB „Šauktinis“ kyla nuomos sutarties, o atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) atsakomybė – delikto pagrindu (CK 6.270 straipsnis), remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008), abi atsakovės turi atsakyti ieškovei už ekskavatoriaus sugadinimą solidariai.
1.4 Ieškovė prašo solidariai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) priteisti: 96 320,00 Eur be PVM žalos (nuostolių) atlyginimą už kito tokio paties ekskavatoriaus įsigijimą; 912,32 Eur kitų išlaidų atlyginimą; 12 875,12 Eur be PVM negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo (už 17 mėn.); 6,00 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas ieškovės mažosios bendrijos „Šauktinis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2) pateikė atsiliepimą, juo prašo ieškinį atmesti; į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini 3)“; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
2.1 Nurodo, jog 2022 m. birželio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini 2) ir UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ sudarė technikos nuomos sutartį Nr. S((duomenys neskelbtini 2))-0473/22 (toliau – subnuomos sutartis), pagal kurią atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini 1)“ išnuomojo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini 2) ekskavatorių. Pagal subnuomos sutartį atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2) 2022 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. elektroniniais laiškais pateikė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ užsakymą (toliau – užsakymas) 2022 m. lapkričio 17 d. atlikti geležinkelio kelio išplovų iškasimo (pašalinimo) darbus objekte: Vievis–Žasliai, l kelias, 51 km, 3 pk. Tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ žinotų, kur tiksliai turi būti pristatytas ekskavatorius, UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas I. R. ekskavatoriaus vairuotojui T. Š. išsiuntė koordinates, tačiau ekskavatorius buvo pristatytas ne iš I kelio pusės, o iš priešingos – II kelio pusės, t. y. į priešingą geležinkelių bėgių pusę. Kadangi ekskavatorius buvo atvežtas į priešingą geležinkelių bėgių pusę, nei yra objektas, ekskavatoriaus vairuotojas T. Š. patikino, kad nesunkiai gali pervažiuoti per geležinkelį į reikiamą pusę. Tačiau, ekskavatoriaus vairuotojui važiuojant per tarpstočio geležinkelio kelius į darbų pradžios vietą, ekskavatorius įstrigo balaste, dėl to susidūrė su prekiniu traukiniu ir buvo apgadintas.
2.2 Nesutinka, jog atsakovei atsakomybė kyla deliktinės atsakomybės pagrindu, nes ekskavatorius UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ buvo perduotas nuomos sutarties pagrindu, tad ieškovei buvo padaryta žala vykdant nuomos sutartį. Dėl to konstatuotina, kad žala kyla iš neteisėtų veiksmų, atliktų vykdant nuomos sutartį, t. y. nesilaikius bendrosios rūpestingumo pareigos ir taip padarius ieškovei žalos. Šiuo atveju taikytina non cumul taisyklė ir sutartinės atsakomybės prioritetas prieš deliktinę atsakomybę, todėl UAB (duomenys neskelbtini 2) negali būti taikoma deliktinė atsakomybė. UAB (duomenys neskelbtini 2) įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę, kadangi ieškovė atsakovėms reiškia piniginį reikalavimą. Kadangi prievolės dalykas (atlyginti nuostolius) yra dalus, dėl to, jei teismas nuspręstų, kad dėl įvykio atsakingos abi atsakovės, vadovaujantis atsiliepime nurodyta kasacinio teismo praktika turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė.
2.3 Pažymi, kad tik UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ kyla sutartinė atsakomybė, nes UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ neišsaugojo ir negrąžino ieškovei ekskavatoriaus tokios būklės, kokios jis buvo gautas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ kiltų sutartinė atsakomybė ir tuo atveju, jei ekskavatorius būtų subnuomos sutarties pagrindu perduotas kitiems asmenims. Tačiau aptariamu atveju, ekskavatorius pagal subnuomos sutartį įvykio metu nebuvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini 2), nes įvykio metu jokie darbai objekte nebuvo pradėti, ekskavatorius jokių darbų objekte nevykdė, nebuvo UAB (duomenys neskelbtini 2) žinioje, o važiavo į objektą.
2.4 Jei teismas nuspręstų, kad ieškovė gali savo pažeistas teises ginti deliktinės teisės normomis (su kuo UAB (duomenys neskelbtini 2) nesutinka), nurodo, kad nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė, vadovaudamasi AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlikto tyrimo 2022 m. gruodžio 20 d. geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimo aktu Nr. LS(L TG)-8855/2022 (toliau – Aktas) ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. kovo 3 d. priimtu nutarimu dėl administracinio nusižengimo, ieškinyje nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovo I. R. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neturėjo derinti ekskavatoriaus pervažiavimo į kitą geležinkelio kelių pusę nenustatytoje geležinkelio kelio kirtimo vietoje; privalėjo nedelsiant, tik pastebėjus užstrigusį ekskavatorių, imtis priemonių artėjančiam traukiniui sustabdyti (GSM-R radijo ryšiu inicijuoti pavojaus skambutį). Pažymi, kad Akte yra nurodyta, jog geležinkelio eismo įvykio pagrindinė priežastis yra ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. veiksmai, kuris atvyko į kitą nei iš anksto nurodytą vietą (iš kelio Vievis–Žasliai II kelio pusės) ir, susiderinęs su darbų vadovu I. R., kirto tarpstočio geležinkelio kelius juose nenutraukus geležinkelių transporto eismo, tuo pažeisdamas norminių aktų reikalavimus. Lietuvos transporto saugos administracijos nutarimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje ir vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas, nes Lietuvos transporto saugos administracijos nutarimo nepatvirtino joks teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, taip pat UAB (duomenys neskelbtini 2) nedalyvavo nurodytoje administracinio nusižengimo byloje. Taigi nepaisant to, jog Akte ir Nutarime yra nurodyti tam tikri UAB (duomenys neskelbtini 2) darbuotojo I. R. neteisėti veiksmai, šie neteisėti veiksmai savaime nelemia civilinės atsakomybės taikymo, nes šie veiksmai priežastiniu ryšiu niekaip nesusiję su įvykiu.
2.5 Jeigu T. Š. būtų vadovavęsis Kelių eismo taisyklėmis ir draudžiamu būdu nevažiavęs ekskavatoriumi per geležinkelį, akivaizdu, kad įvykis nebūtų kilęs, todėl būtent ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. veiksmai yra faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su įvykiu. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini 2) darbuotojo I. R. veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su įvykiu. Jei nebūtų buvę I. R. veiksmų, o būtų buvę tik T. Š. veiksmai, įvykis bet kuriuo atveju būtų kilęs. Vadinasi, I. R. veiksmai nėra faktiniu priežastiniu ryšiu susiję su įvykiu.
2.6 Pažymi, kad įvykio metu jokie darbai objekte nebuvo pradėti, darbo vieta nebuvo atitverta signaliniais ženklais, ekskavatorius jokių darbų objekte nevykdė, nebuvo UAB (duomenys neskelbtini 2) žinioje, o važiavo į objektą. Kadangi įvykio metu jokie darbai objekte nebuvo pradėti, ekskavatorius taip pat nedirbo, o įvykį sukėlė važiuodamas į objektą. Tai reiškia, kad darbų vadovo I. R. ir ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. įvykio metu nesiejo jokie pavaldumo santykiai. Įvykio metu (nevykdydamas darbų, o valdydamas ekskavatorių kaip transporto priemonę) T. Š. veikė savarankiškai ir savo rizika. Be to, UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas I. R. įvykio metu net neturėjo įgaliojimų leisti ar neleisti kirsti veikiančio geležinkelio. T. Š. turėjo aukštesnę kvalifikaciją eismo saugos srityje nei I. R., todėl neabejotinai žinojo ir suprato, kad neturi teisės ekskavatoriumi kirsti geležinkelio neleistinoje vietoje. Taip pat T. Š. neabejotinai žinojo, kad I. R. neturi įgaliojimų neprasidėjus eismo pertraukai leisti / neleisti T. Š. atlikti tokius neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad T. Š. įvykio metu veikė išimtinai savo rizika.
2.7 Dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio pažymi, jog ieškovė yra PVM mokėtoja, tad turi teisę į PVM atskaitą, t. y. jei įsigytų naują ekskavatorių už 116 402 Eur su PVM, galėtų susigrąžinti sumokėtą 20 202 Eur PVM mokestį iš valstybės, tokiu atveju praturtėdama atsakovių atžvilgiu. Jei teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, galėtų būti priteista 90 320 Eur (96 200 Eur – 5 880Eur) nuostolių už ekskavatoriaus sugadinimą; ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie patiriamas ekskavatoriaus nuomos veiklos sąnaudas, todėl ieškovės nurodomi nuostoliai (negautos pajamos) yra neįrodyti.
3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ byloje pateikė atsiliepimą, jame nurodė, jog su ieškiniu, pareikštu jos atžvilgiu, nesutinka, nes dėl kilusių nuostolių yra kalta ne UAB „Gerlanga“, o atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2).
3.1 Atsakovė nurodo, jog sudarytos subnuomos sutarties pagrindu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ pateiktam užsakymui vykdyti išnuomojo ekskavatorių su operatoriumi. Objekte statybos rangos darbus vykdė ir organizavo atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2), kuri turėjo sudariusi sutartį su užsakovu dėl geležinkelio kelio išplovų iškasimo (pašalinimo) rangos darbų atlikimo. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ su atsakove UAB (duomenys neskelbtini 2) nebuvo sudariusi rangos sutarties šiems darbams atlikti, o tik subnuomos sutarties pagrindu išnuomojo ekskavatorių su operatoriumi. Už rangos darbų atlikimą ir organizavimą visa apimtimi buvo atsakinga atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2). Subnuomos sutarties specialiųjų sąlygų 2.5.2 punkte numatyta, kad technika nuomojama su technikos vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teikimu. Taigi subnuomos sutartis kvalifikuotina kaip transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, kuriai taikomos LR CK 6.512–6.521 straipsniuose numatytos taisyklės. CK 6.515 straipsnio 3 dalies prasme operatorius, kaip išnuomotos transporto priemonės vairuotojas, vykdė atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2), kaip transporto priemonės nuomininkės, darbų vadovo reikalavimus.
3.2 Tai, kad operatorius vykdė išimtinai atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovo reikalavimus, ir tai, kad dėl atsakovės darbų vadovo veiksmų ekskavatorius buvo sugadintas, patvirtina ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliktas tyrimas, kurio pagrindu 2022 m. gruodžio 20 d. surašytas geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimo aktas, kuriame nurodoma, jog darbų vadovas, kaip atsakingas už darbų saugą asmuo, neatliko savo teisėtų pareigų, organizavo darbus ne eismo pertraukos metu, neinformavo apie traukinių eismo atnaujinimą geležinkelio ruože, t. y. didesnio pavojaus vietoje, ir tai lėmė avariją bei sunkių padarinių atsiradimą. Nors tyrime nustatyta daug pažeidimų, kuriuos atliko atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas savo neteisėtais veiksmais, tačiau nepaisant to, galutinė išvada padaryta tokia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovo neteisėtų veiksmų (nurodymų operatoriui), o dėl ekskavatoriaus operatoriaus veiksmų, kuris kirto tarpstočio geležinkelio kelius juose nenutraukus geležinkelių transporto eismo, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad operatorius tokio veiksmo net nebūtų atlikęs, jei atsakovės darbų vadovas nebūtų davęs tokio nurodymo ir (ar) sulaikęs nuo tokio veiksmo kaip atsakingas asmuo už darbų vykdymą ir saugumą.
3.3 Vertinant Akte nustatytas aplinkybes ir atlikto tyrimo padarytų išvadų objektyvumą ir Akto įrodomąją reikšmę byloje, pažymėtina tai, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2) yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės įmonė, kurios vienintelis akcininkas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ patronuojančioji bendrovė. Be to, Lietuvos transporto saugos administracija, priimdama 2023 m. kovo 3 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VKTI-ANR_N-699- 2023 (toliau – nutarimas), atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovo atžvilgiu rėmėsi surinkta tyrimo medžiaga, tačiau konstatavo, kad būtent dėl darbų vadovo veiksmų įvyko įvykis.
3.4 Šioje byloje, kvalifikuojant padarytus veiksmus ir nustatant atsakingą už kilusią žalą asmenį, svarbu ir tai, kad geležinkelio kelyje dirbantis ekskavatorius nelaikytinas eisme dalyvaujančia transporto priemone. Atliktame tyrime ekskavatorius klaidingai laikomas eisme dalyvaujančia transporto priemone, o ekskavatoriaus operatoriui yra neteisingai inkriminuojami Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimai už tai, kad operatorius kirto tarpstočių geležinkelio kelius, gavęs atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovo nurodymą vykti į darbų pradžios vietą. Darbuotojo valdomas ekskavatorius atliko darbo funkciją (įrengė triukšmą mažinančias užtvaras), t. y. veikė kaip darbo mašina. Kasacinio teismo nuomone, toks transporto priemonės naudojimas nepatenka į ,,transporto priemonių eismo“ sąvoką.
3.5 Pažymi, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, kaip nuomos sutarties su ieškove šalis, nepažeidė nei sutartyje nustatytų įsipareigojimų, nei bendrosios rūpestingumo pareigos. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ neatliko jokių veiksmų, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su ieškovei padaryta žala, todėl civilinė atsakomybė jai negali kilti. Žalą padarė atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2) delikto pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovei atlyginti padarytą žalą ir solidarioji atsakomybė negali būti taikoma.
3.6 Dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio pažymi, kad atsakovė neginčija prašomo žalos dydžio už kito ekskavatoriaus įsigijimą (110 522,00 Eur) ir kitų išlaidų, tiesiogiai susijusių su ekskavatoriaus sugadinimu, kurios sudaro 912,32 Eur už ekskavatoriaus būklės (defektų) nustatymą po 2022 m. lapkričio 17 d. eismo įvykio ir už 2022 m. lapkričio 28 d. defektų akto bei 2022 m. gruodžio 5 d. ekskavatoriaus remonto (atstatymo) sąmatos parengimą. Ieškovė prašo negautų pajamų, remdamasi sudaryta sutartimi, kad mechanizmo nuomos kaina 3 700 Eur/mėn. plius PVM, tačiau ieškinyje nenurodė, koks būtų grynasis pelnas atskaičius sąnaudas iš šių pajamų, jeigu jos būtų gautos, taip pat nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų.
Šalies argumentai
4. Ieškovė byloje pateikė dubliką, jame papildomai paaiškino:
Atsiliepimas
4.1 Nesutinka su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, kad ekskavatorius atsakovei UAB (duomenys neskelbtini 2) nebuvo perduotas ir pristatytas į objektą ir dėl to nebuvo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) žinioje, kad ekskavatorius tik vyko į objektą, dėl ko atsakovei UAB (duomenys neskelbtini 2) neturėtų kilti atsakomybė. Nurodo, kad abejonę dėl UAB (duomenys neskelbtini 2) atsiliepime išdėstytų argumentų, kad ekskavatorius dėl navigacijos klaidos pristatytas į kitą nei nurodytą vietą, sukėlė tai, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2) su atsiliepimu pateikė pakoreguotus trečiojo asmens T. Š. 2022 m. lapkričio 21 d. rašytinius paaiškinimus, kurie skiriasi nuo T. Š. tos pačios dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) rašytinių paaiškinimų, esančių įvykio tyrimo medžiagoje. Rašytinių paaiškinimų esminis skirtumas yra tai, kad pakoreguotuose rašytiniuose paaiškinimuose T. Š. nurodė, kad jis ekskavatorių dėl navigacijos klaidos pristatė į kitą geležinkelio pusę, o pirminiame rašytiniame paaiškinime T. Š. nebuvo šių aplinkybių nurodęs. Pažymi, jog T. Š. nuo 2024 m. kovo 18 d. dirba pas atsakovę UAB (duomenys neskelbtini 2). UAB (duomenys neskelbtini 2) atsiliepimą į ieškinį ir pakoreguotus T. Š. rašytinius paaiškinimus pateikė 2024 m. gegužės 17 d. Nurodo, kad ekskavatorius į objektą buvo pristatytas dienos metu, todėl jeigu ekskavatorius būtų buvęs pristatytas į netinkamą vietą, būtų buvę pakankamai laiko jį pervežti į tinkamą vietą, byloje duomenų, kad dėl to būtų pareikštos pretenzijos atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ar T. Š., nėra.
4.2 Nesutinka su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) nurodytomis aplinkybėmis, kad įvyko metu objekte nebuvo vykdomi jokie darbai, nes darbuotojų, dirbusių objekte, rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad objekte vyko paruošiamieji darbai, kuriems vadovavo I. R..
4.3 Taip pat nurodo, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliko įvykio tyrimą ir 2022 m. gruodžio 20 d. surašė geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimo aktą Nr. LS(LTG)-8855/2022 (toliau – ir Aktas). Tyrimą atliko kompetentingi, vadovaujantis Saugos įstatymu paskirti įgalioti asmenys, tarp kurių buvo ir pačios atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbuotojai, t. y. UAB (duomenys neskelbtini 2) rangos ir technikos vadovas V. M., todėl nėra pagrindo abejoti Akto teisėtumu ir juo nesivadovauti šioje civilinėje byloje. Taip pat Lietuvos transporto saugos administracija 2023 m. kovo 3 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VKTI-ANR_N-699-2023, kuriuo trečiajam asmeniui I. R. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą pagal ANK 375 straipsnio 1 dalį. Nors priimtas nutarimas neturi prejudicinės galios, tačiau priimtas nutarimas ir jame nustatytos faktinės aplinkybės yra svarbus įrodymas sprendžiant atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) civilinės atsakomybės klausimą konkrečiai dėl jos darbų vadovo trečiojo asmens I. R. atliktų veiksmų teisėtumo, už kurio, kaip buvusio darbuotojo, veiksmus atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2), kaip buvusi darbdavė, yra atsakinga. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2) su savo atsiliepimu nepateikė į bylą nė vieno rašytinio ar kitos rūšies objektyvaus įrodymo, kuris paneigtų akte ir nutarime nurodytas nustatytas esmines faktines aplinkybes bei konstatuotą netinkamą pareigų atlikimą iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovo I. R. pusės.
4.4 Darbų vadovas I. R., neprasidėjus eismo pertraukai organizuodamas paruošiamuosius darbus ir duodamas objekte dirbantiems asmenims nurodymus, privalėjo užtikrinti visų objekte dirbančių asmenų saugumą, taip pat ir ekskavatoriaus operatoriaus T. Š.. Jeigu nebūtų buvę darbų vadovo trečiojo asmens I. R. nurodymo ekskavatoriaus operatoriui T. Š. važiuoti per geležinkelio bėgius, nesulaukus, kol pravažiuos prekinis traukinys, ir neįsitikinus, kad artimiausiu metu geležinkelio I ir II keliu nenumatytas joks traukinių judėjimas, ekskavatoriaus ir lokomotyvo susidūrimo būtų buvę išvengta. Todėl pagrįstai laikytina, kad darbų vadovo I. R. veiksmai – netinkamas pareigų vykdymas yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, o kaltės forma – didelis nerūpestingumas.
4.5 Nesutinka su UAB (duomenys neskelbtini 2) nurodytomis aplinkybėmis, jog trečiasis asmuo T. Š. neva pats nusprendė kirsti geležinkelį tam neskirtoje vietoje, veikė savarankiškai ir savo rizika, todėl turi būti laikoma, kad įvykis įvyko dėl trečiojo asmens T. Š. kaltės, nes Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2023 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos T. Š..
5. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ byloje pateikė tripliką, juo prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Papildomai paaiškina, kad:
5.1 Nuomos sutarties 4.1 punktas numatė, jog, sugadinus ekskavatorių, nuomininkas turi atlyginti visus dėl to patirtus nuostolius nuomotojui, tačiau šioje situacijoje svarbu tai, kad ekskavatorius buvo subnuomotas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini 2) ir ekskavatorius nebebuvo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ disponuojamas ir (ar) valdomas, kai įvyko įvykis, dėl kurio ieškovė patyrė žalą. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2) yra kalta dėl kilusių padarinių, nes ekskavatorius su operatoriumi jau buvo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) žinioje pagal sudarytą subnuomos sutartį, o operatorius išimtinai vykdė UAB (duomenys neskelbtini 2) atsakingų asmenų, šiuo atveju atsakovės paskirto darbų vadovo, nurodymus ir reikalavimus. Tai pagrindžia Tyrimo akte surinkta medžiaga, Saugos administracijos nutarimas, operatoriaus, darbų vadovo ir kitų asmenų paaiškinimai, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2023 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (toliau – VPK nutarimas) ekskavatoriaus operatoriui T. Š..
5.2 Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) argumentai, kad ekskavatorius dar nebuvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini 2), t. y. nebuvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas ir nebuvo pristatytas į objektą, o tik važiavo į jį, yra deklaratyvūs ir iš esmės objektyviai nepagrįsti. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ekskavatorius buvo pristatytas į objektą ir perduotas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini 2), t. y. objekte vyko paruošiamieji darbai, kartu su operatoriumi buvo kiti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbuotojai, t. y. brigada, UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas organizavo ekskavatoriaus pervažiavimą į darbų pradžios vietą ir atitinkamai davė nurodymus operatoriui važiuoti. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2), siekdama pagrįsti savo argumentus, kad ekskavatorius dar nebuvo pristatytas į objektą, galbūt pareikalavo iš operatoriaus perrašyti savo 2022 m. lapkričio 21 d. paaiškinimus, kadangi naujojo dokumento versijoje atsirado atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) atsiliepime nurodytai pozicijai naudingos aplinkybės.
5.3 Pažymi, kad ekskavatorius į objektą buvo pristatytas dar dienos metu, darbai buvo suplanuoti tik nuo 23.50 val., todėl UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas, kaip atsakingas už darbų organizavimą ir saugą asmuo, turėjo teisę įpareigoti ekskavatorių nugabenti į tinkamą geležinkelio pusę, tačiau to nepadarė, o priėmė sprendimą ne eismo pertraukos metu, žinodamas, kad po 10 min. atvyksta traukinys, duoti komandą operatoriui pervažiuoti per geležinkelio dvikelį į darbų pradžios vietą, taip pasielgdamas itin neatsargiai ir nerūpestingai. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl įvykusio įvykio ir kilusios žalos yra kaltas UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas, atitinkamai – atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2).
5.4 Pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodo, kad ekskavatorius buvo sugadintas ne dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ veiksmų, o dėl UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovo veiksmų ir dėl kilusius žalos yra kalta ne UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, o UAB (duomenys neskelbtini 2). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atsakytų už kitų asmenų, nesusijusių su UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, atliktus veiksmus ir atitinkamai sukeltus padarinius vien dėl to, kad šalis saistė sutartiniai teisiniai santykiai, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Šiuo atveju atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taip pat nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko galėjo kilti žala ieškovei. Šioje byloje pagrindinis aspektas yra teisės aktams prieštaraujančiais veiksmais sukeltos žalos atlyginimas, o ne prievolės pagal sutartį įvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kadangi atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovo veiksmai, sukėlę žalą, yra kvalifikuotini kaip deliktas, žala patirta ne esant sutartiniams teisiniams santykiams, žalą patyrė ieškovė, nesusijusi sutartimi su atsakove UAB (duomenys neskelbtini 2). Šiuo atveju neteisėti veiksmai yra kvalifikuotini kaip deliktas, o ne kaip sutartinių prievolių pažeidimas. Taip pat yra negalima ir solidari atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) civilinė atsakomybė, kadangi nėra solidariosios atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) 1) nesieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) nesieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; 3) nesieja bendra kaltė; 4) nesieja bendri neteisėti veiksmai ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ neatliko veiksmų, sukėlusių žalą; 5) pareiga atlyginti žalą neatsirado skirtingu pagrindu ir 6) atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ nėra atsakinga už atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) deliktą.
6. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini 2) byloje pateikė tripliką, jame nurodė, jog nesutinka su ieškovės dublike išdėstytais argumentais ir paaiškina, kad:
6.1 Ekskavatorius dėl navigacijos klaidos pristatytas į kitą, nei nurodyta, vietą. Tai, kad T. Š. papildė savo paaiškinimus šia reikšminga aplinkybe, niekaip nelemia aplinkybės neteisingumo. Tai, kad ekskavatorius buvo atvežtas ne į objektą, yra akivaizdu, nes būtent dėl šios priežasties ekskavatorius pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bandė pervažiuoti geležinkelio kelią, dėl ko ir įvyko įvykis. Byloje esantys UAB (duomenys neskelbtini 2) darbuotojų rašytiniai paaiškinimai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad ekskavatorius buvo pristatytas į objektą. Kadangi kelio darbininkai matė, jog ekskavatorius atvyko į priešingą geležinkelio pusę, o galbūt ir bendravo su T. Š., todėl ir kasdiene buitine kalba nurodė, jo ekskavatorius atvyko į objektą. Tačiau teisės požiūriu susiklosčiusios situacijos, kai ekskavatorius buvo pristatytas į priešingą bėgių pusę, nei buvo numatyti darbai, niekaip negalima vertinti kaip tinkamo ekskavatoriaus pristatymo į objektą ar tuo labiau perdavimo UAB (duomenys neskelbtini 2). Ieškovės nurodomų Geležinkelių infrastruktūros priežiūros ir remonto darbų organizavimo geležinkelio stotyse ir tarpstočiuose, nenutraukus geležinkelių transporto eismo, taisyklių Nr. 335/SS nuostatos nėra aktualios, kadangi aptariamu atveju nebuvo planuojami ir vykdomi darbai nenutraukus geležinkelių transporto eismo. Įvykio metu ekskavatorius nevykdė jokių paruošiamųjų darbų, jis tiesiog draudžiamoje vietoje važiavo į objektą. Ekskavatoriui net nebuvo numatyta jokių paruošiamųjų darbų objekte.
6.2 Dėl įrodymų, pagrindžiančių trečiojo asmens I. R. netinkamų pareigų vykdymą, paaiškino, jog Akte ir Nutarime yra nurodyti tam tikri UAB (duomenys neskelbtini 2) darbuotojo I. R. neteisėti veiksmai, tačiau šie neteisėti veiksmai savaime nelemia civilinės atsakomybės taikymo, nes šie veiksmai priežastiniu ryšiu niekaip nesusiję su įvykiu. Atsakovės įsitikinimu, būtent T. Š. neteisėti veiksmai yra tiesioginiu faktiniu priežastiniu ryšiu susiję su įvykio atsiradimu, nes T. Š. nusprendė kirsti geležinkelį tam neskirtoje vietoje. Jei T. Š. būtų vadovavęsis Kelių eismo taisyklėmis ir draudžiamu būdu nevažiavęs ekskavatoriumi per geležinkelį, akivaizdu, kad įvykis nebūtų kilęs, todėl būtent ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. veiksmai yra faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su įvykiu. Įvykio metu T. Š. turėjo aukštesnę kvalifikaciją eismo saugos srityje nei I. R., tad neabejotinai žinojo ir suprato, jog neturi teisės ekskavatoriumi kirsti geležinkelio neleistinoje vietoje. Taip pat T. Š. neabejotinai žinojo, kad I. R. neturi įgaliojimų neprasidėjus eismo pertraukai leisti / neleisti atlikti tokius neteisėtus veiksmus.
6.3 Akte yra nurodyta, kad geležinkelio eismo įvykio pagrindinė priežastis yra ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. veiksmai, kuris atvyko į kitą nei iš anksto nurodytą vietą (iš kelio Vievis–Žasliai II kelio pusės) ir, susiderinęs su darbų vadovu I. R., kirto tarpstočio geležinkelio kelius juose nenutraukus geležinkelių transporto eismo. Pažymi, kad Lietuvos transporto saugos administracijos nutarimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje ir vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas.
6.4 Aptariamu atveju ekskavatorius UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ buvo perduotas nuomos sutarties pagrindu, tad ieškovei buvo padaryta žala vykdant nuomos sutartį. Dėl to konstatuotina, kad žala kila iš neteisėtų veiksmų vykdant nuomos sutartį, t. y. nesilaikius bendrosios rūpestingumo pareigos ir taip padarius ieškovei žalos. Šiuo atveju taikytina non cumul taisyklė ir sutartinės atsakomybės prioritetas prieš deliktinę atsakomybę.
6.5 Pažymi, kad ieškovė dublike visiškai nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, susijusių su ieškovės reikalaujamos žalos dydžiu, taigi, neįgyvendino įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ieškinys gali būti atmestas ieškovei neįrodžius žalos dydžio. Atsakovė visiškai palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, kad į nuostolius dėl sunaikinto ekskavatoriaus negali būti įtraukiamas PVM mokestis. Taip pat, siekiant visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo, iš ieškovės ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ išreikalautini duomenys, susiję su ekskavatoriaus remonto išlaidomis ir (ar) už liekanas gautomis pajamomis. Ieškovė nei su ieškiniu, nei su dubliku nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie patiriamas ekskavatoriaus nuomos veiklos sąnaudas, todėl ieškovės nurodomi nuostoliai (negautos pajamos) yra neįrodyti. Taip pat ieškovė neįrodė žalos dydžio negautų pajamų išraiška, todėl ši ieškinio dalis turėtų būti atmesta.
7. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ byloje pateikė atsiliepimą, jame prašo ieškovės ieškinį išnagrinėti Lietuvos įstatymuose nustatyta tvarka. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės patirta žala turi būti atlyginta atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2), nes jos darbuotojo ir atsakingo asmens I. R. elgesys bei veiksmai buvo tiesioginė ieškovės ieškinyje nurodytos žalos dėl ekskavatoriaus sugadinimo atsiradimo priežastis.
7.1 Nurodė, jog tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ 2022 m. spalio 24 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. R-22-10-24-01 (toliau – paslaugų sutartis), kurios pagrindu buvo išsinuomotas UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ darbuotojas – operatorius T. Š.. 2022 m. lapkričio 18 d. iš ryto operatorius T. Š., o kiek vėliau ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ direktorius V. Š. informavo, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) objekte kelio Vievis–Žasliai tarpstotyje, kuriame dirbo operatorius T. Š., įvyko įvykis, t. y. susidūrė traukinys su operatoriaus T. Š. valdomu ekskavatoriumi, operatorius T. Š. spėjo iššokti iš ekskavatoriaus ir nenukentėjo. 2022 m. lapkričio 18 d. operatorius T. Š. pateikė paaiškinimą. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 17–19 d. per naktinę eismo pertrauką turėjo pašalinti išplovą. Prieš eismo pertraukos pradžią atsakingas darbų vadovas I. R. nurodė vykdyti paruošiamuosius darbus. Turėjo ekskavatorių pervaryti per geležinkelio dvikelį. Dėl laiko stokos ir mažo atstumo, kadangi kreivė, nespėjo perlipti su ekskavatoriumi per antrą kelią ir išvengti susidūrimo. Įvertinęs situaciją, pasišalino iš ekskavatoriaus gelbėdamas savo gyvybę ir sveikatą. Pažymėjo, kad objektui vadovavo ne UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ darbų vadovas. Jo žiniomis, darbų vadovas I. R. pripažino padaręs klaidą. 2022 m. lapkričio 22 d. trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ atliko incidento tyrimą, nustatė, kad incidento priežastis yra netinkamas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovo darbų organizavimas. Daugiau nėra žinomos jokios aplinkybės.
7.2 Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ jokių teisinių santykių neturėjo nei su ieškove, nei su atsakove UAB (duomenys neskelbtini 2), su jomis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebendravo. Nors operatorius T. Š. buvo UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ darbuotojas, tačiau atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2) objekte veikė jau pagal atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir atsakovės 2 sudarytą technikos nuomos sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ pretenzijų iš bylos šalių negavo, jokiuose kituose atliekamuose tyrimuose nedalyvavo, į juos nebuvo kviesta.
7.3 Susipažinę su bylos medžiaga ir pateiktais į bylą įrodymais, mano, kad dėl įvykio yra kaltas atsakovės 2 darbų vadovas I. R. – dėl netinkamo darbų organizavimo, saugos taisyklių pažeidimo ir bendros rūpestingumo pareigos nesilaikymo. Operatorius T. Š. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o tik vykdė už save aukštesnes pareigas užimančio darbų vadovo nurodymus.
8. Tretieji asmenys I. R. ir T. Š. atsiliepimų byloje nepateikė.
9. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės MB „Šauktinis“ atstovė adv. A. J. palaikė ieškinyje ir pareiškimuose dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo išdėstytas faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovės (duomenys neskelbtini 2) atstovas D. J. teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį vertinimą ir prašė ieškinį atsakovės (duomenys neskelbtini 2) atžvilgiu atmesti.
11. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovas advokatas G. D. bylos nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį vertinimą ir prašė ieškinį atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atžvilgiu atmesti.
12. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ direktorius V. Š. 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su UAB (duomenys neskelbtini 2) seniai bendradarbiauja, dėl užsakymų pasiskambindavo pasitikslinti, ar gali reikalingai datai išnuomoti techniką, ir tada dar atsiųsdavo elektroninį laiškelį, jį ir laiko užsakymu. Šį kartą prašė net dviem dienoms, duomenis jis persiuntė technikos direktoriui, jie suorganizavo automobilvežį, nes (duomenys neskelbtini 2) klausė, ar gali atvežti, bet sumokėjo (duomenys neskelbtini 2). Nuo to momento, kai T. Š. užsikėlė ekskavatorių ant automobilvežio, ekskavatorius jau buvo (duomenys neskelbtini 2) žinioje. Gal tai ir nėra niekur numatyta, bet nuo to momento už ekskavatoriaus nuomą, atvežimą moka (duomenys neskelbtini 2). Nuo to momento jis jau nebesikiša, jau (duomenys neskelbtini 2) nurodo, kur ekskavatorius turi vykti, ir viską tvarkosi, taip buvo ir šį kartą. Jų darbų vadovas jau viskam vadovauja. Šiuo atveju buvo užsakymas dviem objektams vienas po kito, užsakė dviem dienoms, tęstinumas darbų buvo, jis atidavė ekskavatorių ir daugiau nebesikišo, nesidomėjo, kur tas ekskavatorius dirbs ir kada. Darbų vadovas buvo I. R. ir davė T. Š. nurodymą, į kokią vietą atvykti. Pervažiuoti į kitą vietą 17 d. T. Š. nurodymą davė taip pat I. R.. Jie jau čia niekur nesikiša. Jis jokių koordinačių iš (duomenys neskelbtini 2) negavo ir niekada negaudavo. Su (duomenys neskelbtini 2) turi sudarę nuomos technikos sutartį. Priėmimo–perdavimo aktų niekada nerašydavo. Su ieškovės ieškiniu nesutinka, nes jų kaltės dėl ekskavatoriaus sugadinimo nėra, nesvarbu, kad sutartyje numatyta jų atsakomybė.
13. Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ direktorius A. S. 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog išnuomojo savo darbuotoją T. Š., yra pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, jie dalijasi pajėgumais. Iš praktikos yra žinoma, kad kai yra perduodamas ekskavatorius, jį valdantis darbuotojas jau turi klausyti darbų vadovo. Ekskavatorius nuo automobilvežio nukeliamas artimiausioje darbų atlikimo vietoje, iki kurios automobilvežis gali privažiuoti. Su UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ vadovais ar akcininkais jokių giminystės ryšių nėra. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ dėl ekskavatorininko nuomos kreipiasi žodžiu, pasiskambina, jeigu tuo metu operatorius laisvas, perduoda.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo T. Š. 2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis įvykio metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ darbuotojas ir jį UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ buvo išnuomojusi UAB „(duomenys neskelbtini 1)“. Nurodymus šiuo konkrečiu atveju dėl būsimų darbų, greičiausiai, gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ technikos direktoriaus V. Š., jis visada pasako, maždaug kur kokius darbus reikės atlikti, kad žinotų, kokią įrangą prie ekskavatoriaus dėtis. Ekskavatorių iš vienos darbų vietos į kitą visada perveža automobilvežis. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ technikos direktorius V. Š. jam pasakė, kad atvažiuos automobilvežis ir nuveš į kitą objektą, automobilvežis ne visada priveža prie pat tos vietos, kur vyks darbai. I. R., kuris buvo darbų vadovas, jam buvo minėjęs, kad reikia apvažiuoti iš kitos pusės, bet automobilvežio vairuotojas buvo kaunietis ir pasakė, kad žino tą vietą, taigi jie normaliai neišsiaiškino, kur reikia atvykti. Atvykus su automobilvežio vairuotoju I. R. toje vietoje dar nebuvo, tada jis telefonu kalbėdamas su I. R. ir išsiaiškino, jog atvyko ne iš tos bėgių pusės. Kadangi automobilvežio vairuotojas skubėjo, jis paleido automobilvežį ir pats liko laukti I. R.. Automobilvežio vairuotojas buvo minėjęs, kad yra pervaža už kelių kilometrų, bet jis su automobilvežio vairuotoju pasitarė, jog su ekskavatoriumi perlips per bėgius, ir automobilvežis išvažiavo. Taip jam yra tekę daryti ne kartą, tačiau bet kokie tokie veiksmai yra daromi leidus darbų vadovui. Būdavo, kad iki paskelbtos eismo pertraukos darbų vadovas suderinęs su stoties budėtoja leisdavo pradėti darbus anksčiau. Kai I. R. pasakė, kad lipam ant bėgių, jis su ekskavatoriumi ir lipo. Perlipus vieną kelią ir bandant perlipti kitą kelią užstrigo ekskavatorius, ir įvyko nelaimė. Iš kur automobilvežio vairuotojas gauna informaciją, kur važiuoti, jis tiksliai nežino, tikriausiai irgi iš darbų vadovo arba operatoriaus, nes automobilvežis taip pat ne visada iki pat nurodytos vietos gali privažiuoti, o su ekskavatoriumi irgi negali važiuoti ilgo atstumo. Ekskavatoriumi neleisdavo ilgų atstumų važiuoti, nebent bėgiais apie 5–6 km, bet ir tai tik su darbų vadovo leidimu. Kas jam atsiuntė nuorodą, kur vykti, jis tiksliai negali pasakyti. Tik bylos metu pamatęs dokumentus mano, kad nuorodą jam atsiuntė programa „Messenger“ I. R.. Automobilvežio vairuotojo nei vardo, nei pavardės nežino, būna, kad samdo automobilvežius ir vairuotojus, kai trūksta savo pajėgumų. V. Š., UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ technikos direktorius, pasakė, kad atvažiuos automobilvežis ir nuveš į kitą objektą. Paaiškinimų rašė turbūt tris įvykio vietoje, o paskui po dviejų ar trijų dienų jam paskambino R. Š. ir pasakė, kad reikia patikslinti vietą, kuriame piketaže įvyko įvykis, jis tada nuvyko į (duomenys neskelbtini 2) ir ten parašė patikslintą paaiškinimą. Rašė paaiškinimus iš karto po įvyko R. Š., UAB (duomenys neskelbtini 2) Technikos skyriaus vadovui, UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ direktoriui; V. Š., UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ technikos direktoriui, ir ekskavatoriaus savininkui. Ir po dviejų dienų parašė patikslintą paaiškinimą UAB (duomenys neskelbtini 2). Patvirtino, jog byloje esantys du paaiškinimai yra rašyti jo. R. Š. pasakė tik tiek, kad įrašytų piketažus ir kurioje vietoje jis dirbo, daugiau nieko jis jam neliepė įrašyti. Nuo 2024 m. kovo 3 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini 2) ratinės technikos operatoriumi. R. Š. nebedirba, jam grįžus dirbti jis jau nebedirbo. Nurodė, kad pripažįsta, jog atvyko ne iš tos bėgių pusės, o turėjo atvykti iš kitos kelio pusės. Jeigu būtų atvykęs iš kitos tinkamos bėgių pusės, jam nebūtų reikėję perlipti per bėgius, jis tik dirbdamas būtų turėjęs užlipti ant bėgių ir nuo bėgių dirbti. Jis perlipo antro kelio dvejus bėgius per kokias 3 minutes ir pradėjo lipti per pirmo kelio bėgius ir tada ekskavatorius užstrigo. Nežino, kodėl jam nepavyko perlipti per bėgus. Avarija įvyko ant pirmo kelio, ant to kelio, ant kurio būtų turėjęs dirbti. Paaiškino, jog toje vietoje, kur reikėjo dirbti, kažkada buvo pervaža, todėl navigacija ir parodė atvažiuoti iš antro geležinkelio kelio pusės.
15. T. Š. 2025 m. gegužės 13 d. posėdžio metu atsakydamas į papildomus klausimus paaiškino, jog šiuo atveju jam pasakė, kad išnuomoja jį UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, ir jis toliau bendravo su V. Š. iš UAB „(duomenys neskelbtini 1)“. Tada, jam atrodo, jis kontaktavo su I., šis pasakė, kur atvažiuoti ir kokie darbai bus vykdomi. Dėl laiko, kiek maždaug vyks darbai, nurodė V., tiksliai jau pasakydavo atvykus į vietą darbų vadovas, šiuo atveju I.. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini 3)“, jis su I. R. dirbo tik du kartus. Lapkričio 14–15 d. naktį dirbo objekte (duomenys neskelbtini 2), jame vadovas taip pat buvo I. R. (garso įrašo 1:09:22). Kai baigėsi darbai, ekskavatorius liko darbų atlikimo vietoje prie geležinkelio, tada lapkričio 17 d. transportavo ekskavatorių. Informaciją, kada atvykti užkelti ekskavatoriaus ant automobilvežio, kad jis būtų pervežtas į kitą objektą lapkričio 17–18 d. darbams, gavo, atrodo, iš V. Š., informaciją, kur reikės dirbti ir kiek maždaug laiko, gavo iš V. Š.. Dėl tikslesnio laiko jis jam sakė kontaktuoti su darbų vadovu. Nurodytu laiku atvyko prie ekskavatoriaus, užkėlė jį ant automobilvežio ir išvažiavo į kitą objektą. Mano, kad tuo metu jau turėjo koordinates, kur reikia vykti, nes tada, kiek jis pamena, automobilvežį samdė ir pervežimą organizavo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“. Po įvykio jis taip pat skambino V. Š.. Po šito įvykio, kiek jis pamena, tikrai nieko nepildė apie šitą darbą. Apie 14–15 d. darbus jis turėjo būti užpildęs darbo laiko žiniaraščius. Rašo pervežimą į objektą, darbo objekte ir poilsio laikus, nes yra mokama ir už kelionę į objektą. Ar baigęs darbus lapkričio 14–15 d. su I. R. aptarė, kur dirbs vėliau, nepamena. Jis žinojo, kad darbai vyks ant I kelio, jam tai pasakė I. R..
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo I. R. 2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kadangi toje vietoje nėra kelio, jis nusiuntė koordinates, į kokią vietą reikia atvažiuoti. Jis pats buvo atvykęs į tą vietą iš vakaro, viską apžiūrėjo, nustatė koordinates ir jas išsiuntė. T. Š. yra patyręs ekskavatorininkas, jis patikino, kad lengvai per 10 min. perlips per bėgius. Bėgių kirtimas buvo suderintas su stoties budėtoja. Tuo metu pradėjo snigti, matyt, pabėgiai buvo slidūs, pradėjo buksuoti ir užstrigo, viskas įvyko labai greitai. Kai tik pamatė traukinio šviesas, iš karto bėgo jo stabdyti. Jeigu ekskavatorius būtų buvęs pristatytas į kitą bėgių pusę, jam nebūtų reikėję perlipti bėgių. Jis turi geležinkelio inžinieriaus išsilavinimą, turi visus pažymėjimus, sertifikatus. Navigacijos klaida pasireiškė tuo, jog navigacija atveda iš priešingos bėgių pusės. Kai išsiuntė koordinates, jis su T. susiskambino ir pasakė T. apie situaciją, T. apie tai informavo automobilvežio vairuotoją, kuris patikino, kad žino tą vietą. Patvirtino, kad nurodymą lipti per bėgius davė jis, ir dar nebuvo eismo pertraukos, o dėl to, kad ekskavatorių per bėgius pervarys į kitą bėgių pusę, buvo susitarimas su T. Š..
17. Trečiasis asmuo I. R. 2025 m. gegužės 13 d. posėdžio metu paaiškino, kad lapkričio 14–15 d. dirbo su T. Š., jis nuo lapkričio 15 iki 17 d. dirbo dar kituose objektuose, kur tuo metu dirbo T. Š., jis nežino. Lapkričio 17 d. objekte jam pasirašinėjo įvairius dokumentus kiti darbuotojai, T. Š. nieko nepasirašė, tas dokumentas, kuris yra pridėtas prie tyrimo medžiagos, yra pasirašomas vieną kartą ir galioja dirbant objektuose, esančiuose toje teritorijoje. Ekskavatorius buvo pristatytas, T. Š. pravažiavo II kelią ir užstrigo I nelyginiame kelyje, juo ir atvažiavo traukinys. Pravažiavimas per bėgius per 10 min. buvo suderintas su stotimi ir T. T. žinojo, kad turi 10 min., ir jis patvirtino, kad pervažiuos per bėgius per tą laiką. Tai buvo saugus bėgių kirtimas. Jeigu ekskavatorius būtų buvęs pristatytas į tinkamą bėgių pusę, jie būtų sulaukę eismo pertraukos, ekskavatorius būtų užlipęs ant bėgių ir pradėjęs darbus, nebūtų reikėję pervažiuoti bėgių. Per eismo pertrauką II keliu traukiniai vis tiek būtų važiavę, jie vis tiek būtų turėję lipti per bėgius, kuriais važiuos traukiniai. Paaiškino, jog tuo metu esant eismo pertraukai pirmame kelyje kirsti II kelią būtų buvę dar sudėtingiau, nes tada visi traukiniai būtų buvę paleisti II keliu iš abiejų pusių (garso įrašo 1:39: 04). Būtų susidariusi tokia situacija, kad nors suteikta eismo pertrauka I kelyje, dirbti nieko nebūtų galėję, nes ekskavatorius stovėtų kitoje geležinkelio pusėje, o II keliu važiuotų traukiniai, jo kirsti negalima (garso įrašo 1:39:40). Jis suprato, kad po pokalbio su stoties budėtoja tikrai yra 10 min. kirsti bėgius, ypač kai T. sakė, kad jam kirsti bėgius užteks kelių minučių. Kodėl paaiškinime nurodė, jog traukinys bus išleistas tik po 10 min., negali pasakyti. Po lapkričio 17–18 d. T. Š. jokių laiko apskaitos žiniaraščių nepildė, nes jeigu pildydavo, tai jis turėjo pasirašyti. Navigacijos klaida pasireiškė tuo, kad padėjus tašką ir suformavus maršrutą jis atveda iš kitos bėgių pusės, nes ten kažkada buvo pervaža ir navigacija taip suformuoja maršrutą. Kadangi jie važiavo iš Kaišiadorių, jiems nereikėjo kirsti geležinkelio Žąsliuose, o per kaimelį privažiuoti iki vietos. Tai žinodamas apie tai įspėjo T. telefonu, kai nusiuntė koordinates. O jie kirto geležinkelį Žąsliuose ir atvažiavo iš kitos pusės (garso įrašo 4:56:30). T. pasakė, kad nusiuntė koordinates automobilvežio vairuotojui, kuris patvirtino, jog žino tą vietą. Jis pats vietos, kurioje bus vykdomi darbai ir reikės atvykti, koordinates nustatė atvykęs į tą vietą. T. Š. nusiuntė koordinates dieną, kai buvo atvykęs į vietą ir apžiūrėjo, kur vyks darbai. Su T. dar ir telefonu pakalbėjo dėl vietos. Pirminė idėja, kad kirs bėgius, buvo T., kai su juo kalbėjo telefonu pavakaryje, kai jis atvyko į vietą ir paaiškėjo, kad atvyko ne į tą vietą. Kalbant jis pasakė T., kad turi apvažiuoti iš kitos bėgių pusės, bet T. pasakė, kad automobilvežio vairuotojas neturi laiko pervežti ekskavatoriaus, o užtruks apie valandą pervažiuoti per visus kaimelius ir privažiuoti iš kitos pusės geležinkelio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Byloje nustatyta, kad ieškovei MB „Šauktinis“ nuosavybės teise priklauso ratinis ekskavatorius „Caterpillar M315D Smart Boom“, valst. Nr. B724L (ieškinio priedas Nr. 2). 2022 m. sausio 1 d. tarp ieškovės MB „Šauktinis“, kaip nuomotojos, ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, kaip nuomininkės, buvo sudaryta mechanizmo nuomos sutartis Nr. 01/22, kurios pagrindu nuomotoja MB „Šauktinis“ laikinai išnuomojo nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ekskavatorių (ieškinio 3 priedas). Nuomos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę subnuomoti išnuomotą mechanizmą pagal šią sutartį tretiesiems fiziniams asmenims ar juridiniams asmenims be raštiško nuomotojo sutikimo. 2022 m. birželio 27 d. tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, kaip nuomotojos (subnuomotojos), ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2), kaip nuomininkės (subnuomininkės), buvo sudaryta technikos nuomos sutartis Nr. S((duomenys neskelbtini 2))-0473/22, kurios pagrindu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ išnuomojo atsakovei (duomenys neskelbtini 2) ekskavatorių (ieškinio priedas Nr. 13.1). Sudarytos Subnuomos sutarties pagrindu atsakovė (duomenys neskelbtini 2) 2022 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. elektroniniais laiškais pateikė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ekskavatoriaus nuomos paslaugos užsakymą 2022 m. lapkričio 17 d. atlikti geležinkelio kelio išplovų iškasimo (pašalinimo) darbus objekte: Vievis–Žasliai, I kelias, 51 km, 3 pk. (ieškinio priedas Nr. 13.2). Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog šiems darbams atlikti (duomenys neskelbtini 2) iš UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ išsinuomojo ekskavatorių kartu su operatoriumi T. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ekskavatoriaus operatorių T. Š. 2022 m. spalio 24 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. R-22-10-24-01, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini 3)“, pagrindu darbams atlikti išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini 3)“ (2024 m. spalio 25 d. rašytinių paaiškinimų DOK NR. 12733 priedas). Užsakyme numatytiems darbams atlikti atsakovei (duomenys neskelbtini 2) buvo nustatyta traukinių eismo pertrauka, kuri turėjo prasidėti 2022 m. lapkričio 17 d. nuo 23 val. 50 min. ir baigtis 2022 m. lapkričio 18 d. 5 val. 20 min. Pranešime apie traukinių eismo pertraukos suteikimą nurodoma, kad kontaktinio tinklo atjungimo vieta yra kelio Vievis–Žąsliai I nelyginis kelias, nelyginių traukinių eismas vykdomas tarpstočio II lyginiu keliu telefono ryšių traukinių eismas (b. f. I, b. l. 40). 2022 m. lapkričio 17 d. apie 22 val. 48 min. kelio Vievis–Žasliai 50 km 3 pk prekinis traukinys Nr. 3113V susidūrė su ratiniu ekskavatoriumi.
Dėl atsakingo už ieškovės ekskavatoriui padarytą žalą asmens
19. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir (duomenys neskelbtini 2) 110 107,61 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, kurį sudaro: 96 320,00 Eur be PVM žalos (nuostolių) atlyginimas už kito tokio paties ekskavatoriaus įsigijimą; 912,32 Eur kitų išlaidų atlyginimas; 12 875,29 Eur be PVM negautos pajamos, skaičiuojamas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo. Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atsakomybė ieškovei MB „Šauktinis“ kyla nuomos sutarties, o atsakovės (duomenys neskelbtini 2) atsakomybė ieškovei – delikto pagrindu (CK 6.270 straipsnis) ir, remiantis teismų praktika, abi atsakovės turi solidariai atsakyti ieškovei už ekskavatoriaus sugadinimą.
20. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog už ekskavatoriaus sugadinimą yra atsakingas atsakovės (duomenys neskelbtini 2) darbuotojas I. R., todėl pagal pateiktą ieškinį turi atsakyti tik (duomenys neskelbtini 2). Ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ prašė atmesti.
21. Atsakovė (duomenys neskelbtini 2) byloje nurodė, jog nagrinėjamu atveju ekskavatorius UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ buvo perduotas nuomos sutarties pagrindu, tad ieškovei buvo padaryta žala vykdant nuomos sutartį. Dėl to žala kilo iš neteisėtų veiksmų vykdant nuomos sutartį, t. y. nesilaikius bendrosios rūpestingumo pareigos ir taip padarius ieškovei žalos. Šiuo atveju taikytina non cumul taisyklė ir sutartinės atsakomybės prioritetas prieš deliktinę atsakomybę, todėl ieškinys (duomenys neskelbtini 2) turi būti atmestas.
22. CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, kuri apibrėžia deliktinę atsakomybę, nustatytas pagrindinis sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo kriterijus – deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus įstatymo numatytus atvejus.
23. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos;
24. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas, dėl kieno neteisėtų veiksmų įvyko ekskavatoriaus ir traukinio susidūrimas.
25. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog ekskavatoriui padaryta žala kilo atsakovės (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovui I. R. netinkamai organizuojant darbus prie geležinkelio, kas laikytina pavojinga veikla. Atsakovė (duomenys neskelbtini 2) bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog būtent T. Š. neteisėti veiksmai yra tiesioginiu faktiniu priežastiniu ryšiu susiję su įvykiu, nes T. Š. nusprendė kirsti geležinkelį tam neskirtoje vietoje, jis veikė savarankiškai ir savo rizika, todėl turi būti laikoma, kad įvykis įvyko dėl trečiojo asmens T. Š. kaltės. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ byloje įrodinėjo, kad įvykis įvyko dėl (duomenys neskelbtini 2) darbuotojo darbų vadovo I. R. neteisėtų veiksmų.
26. Iš byloje pateikto pranešimo Nr. 4602 apie traukinių eismo pertraukos suteikimą nustatyta, jog už darbus objekte „Žąsliai–Vievis, I kelias, 51 km, 3pk, išplovų iškasimas (pašalinimas)“ atsakingas darbų vadovas I. R.. I. R., kaip darbų vadovui, nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. buvo išduota Paskyra-leidimas atlikti darbus pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietoje (toliau – ir Paskyra-leidimas) (ieškovės ieškinio priedas Nr. 13.12, 43 psl.). Paskyros-leidimo 4 punkte yra nurodyti darbai, kurie turi būti atliekami prieš darbų pradžią, o 5 punkte numatyti darbai, kurie turi būti nuolat atliekami darbų metu. Darbų vadovo priemonės, kurios turi būti įvykdytos darbų pradžioje, – eil. Nr. 12 (prieš darbų pradžią) – <...> dirbant nenutraukus riedmenų eismo vadovautis Geležinkelių infrastruktūros priežiūros ir remonto darbų organizavimo geležinkelio stotyse ir tarpstočiuose, nenutraukus geležinkelių transporto eismo, taisyklėmis Nr. 335/SS (toliau – ir Taisyklės).
27. Byloje yra pateiktas 2023 m. sausio 4 d. Geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimo aktas, kuriame nurodyta, jog geležinkelio transporto eismo įvykio priežastis – neteisėtas ekskavatoriaus užvažiavimas ant geležinkelio bėgių, kertant geležinkelį tam nenustatytoje vietoje. Tyrimo komisijos nuomone, geležinkelio eismo įvykis įvyko dėl ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. veiksmų, kuris atvyko į kitą nei iš anksto nurodytą vietą (iš kelio Vievis–Žasliai II kelio pusės) ir, susiderinęs su darbų vadovu I. R., kirto tarpstočio geležinkelio kelius juose nenutraukus geležinkelių transporto eismo, tuo pažeisdamas 1999 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 452 patvirtintų Techninio geležinkelio naudojimo nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – TNN) 5.5.2 punktą, pagal kurį draudžiama nenustatytose vietose kirsti geležinkelį transporto priemonėms ir savaeigėms mašinoms <...> (2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (su aktualiais pakeitimais) 173 punkto 1 dalis), 4.7 punktą, pagal kurį draudžiama šalia geležinkelio kelio palikti (laikyti) bet kokius įrenginius, mechanizmus, transporto priemones arčiau kaip 2,5 metro nuo kraštinio bėgio galvutės išorinės briaunos, ir 10.2.7 punktą, pagal kurį draudžiama pradėti darbus tol, kol darbų vadovas negavo traukinių tvarkdario įsakymo (raštu, telefonograma ar telegrama) dėl eismo nutraukimo tarpstotyje arba tam tikruose keliuose ir kol darbų vieta nebus paženklinta atitinkamais signaliniais ženklais. Papildomai darbų vadovas I. R., derindamas ekskavatoriaus važiavimą tarpstočio geležinkelių keliais geležinkelių transporto eismo metu tam neskirtoje vietoje, neužtikrino geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų laikymosi, tuo pažeisdamas TNN 10.2.1 punktą, kuriame nustatyta, kad statiniai ir įrenginiai turi būti remontuojami nepažeidžiant traukinių eismo grafiko, sudarant saugias eismo ir darbų saugos sąlygas, taip pat 10.2.7 punktą, kuriame nustatyta, kad draudžiama pradėti darbus tol, kol darbų vadovas negavo traukinių tvarkdario įsakymo (raštu, telefonograma ar telegrama) dėl eismo nutraukimo tarpstotyje arba tam tikruose keliuose ir kol darbų vieta nebus paženklinta atitinkamais signaliniais ženklais, taip pat lokalinius AB „LTG Infra“ norminius dokumentus, įpareigojančius pradėti vykdyti darbus tik tinkamai atitvėrus signaliniais ženklais darbų vietą. Be to, darbų vadovas I. R. darbus organizavo pažeisdamas 2022 m. gegužės 27 d. išduoto Paskyros-leidimo 8 punkto nuostatas, nurodančias, kad darbų vadovas privalo garantuoti saugų traukinių eismą, praleidžiant riedmenis per ir greta darbų vietos, ir užtikrinti, kad įrenginiai, medžiagos, mechanizmai, įranga ir įrankiai bei kiti daiktai, jų galimo kritimo zona nebūtų arčiau kaip 2,5 metro nuo veikiančių geležinkelių kraštinio bėgio išorinės briaunos, 11 p., nurodantį užtikrinti, kad atliekant darbus geležinkelio keliuose ir šalia jų, likus ne mažiau kaip 400 m iki artėjančio traukinio, visi darbai būtų sustabdyti, visa darbo technika ir mechanizmai stovėtų ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo kraštinio bėgio, įrengimų ir mechanizmų darbinės dalys (ekskavatorių ar kitų spec. transporto priemonių strėlės ir kiti įrenginiai, krovinių prikabinimo įtaisai, kabliai ir pan.) būtų nuleistos žemyn ir užfiksuotos lygiagrečiai kelio ašiai, darbuotojai būtų atsitraukę į artimiausią šalikelę ne arčiau kaip 2,5 m nuo kraštinio bėgio, ant geležinkelio kelio nebūtų palikta jokių įrenginių, darbo priemonių, įrankių ir kitų daiktų, trukdančių riedmenų eismui (ieškinio priedas Nr. 13.12).
28. Lietuvos transporto saugos administracija, kuriai yra suteikta teisė vykdyti administracinių nusižengimų teiseną Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka dėl šio geležinkelių transporto įvykio, kurio metu 2022 m. lapkričio 17 d. apie 22 val. 48 min. kelio Vievis–Žasliai 50 km 3 pk prekinis traukinys Nr. 3113V susidūrė su ratiniu ekskavatoriumi, kirtusiu geležinkelių kelius geležinkelių linijoje tam nenustatytoje vietoje, atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Lietuvos transporto saugos administracija 2023 m. kovo 3 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VKTI-ANR_N-699-2023 (toliau – Nutarimas), ir juo trečiajam asmeniui I. R. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą pagal ANK 375 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Nutarime nurodyta: ,,Darbų vadovas turėdamas pareigą pradėti darbus tik gavus traukinių eismo tvarkdario įsakymą dėl eismo nutraukimo, pranešimą, kad mašinistams išduoti įspėjamieji lapeliai bei kai darbo vieta atitverta nustatytais signaliniais ženklais, šią pareigą atliko netinkamai, todėl įvyko ratinio ekskavatoriaus ir prekinio traukinio susidūrimas. <...> Žinodamas apie atvykstantį prekinį traukinį, darbų vadovas suderino su ekskavatoriaus vairuotoju pervažiavimą geležinkelio dvikelį ruožą statmenai iš II lyginio tarpstočio geležinkelio kelio pusės ir davė komandą važiuoti. Vieną kelio pusę ekskavatorius pervažiavo gan lengvai, o bandant pervažiuoti antrąjį kelią, ekskavatorius įstrigo balaste. Ekskavatoriui užstrigus balaste, darbų vadovas nepranešė apie pavojų eismą valdantiems darbuotojams, o delsė, kol pamatė atvykstančio traukinio žiburį ir tik tuomet pradėjo stabdyti traukinį rankiniais signalais.“ Lietuvos transporto saugos administracija atsakovės (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovą I. R. pripažino kaltu ir konstatavo, kad dėl to, jog atsakovės (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas netinkamai atliko savo pareigas, įvyko ekskavatoriaus ir prekinio traukinio susidūrimas.
29. Nutarimas nebuvo apskųstas ir jis yra įsiteisėjęs, o Lietuvos transporto saugos administracijos priimti nutarimai turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. I. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog Nutarimo neskundė. Pažymėtina, jog atsakovė (duomenys neskelbtini 2) nepateikė į šią bylą Nutarimą ir geležinkelio transporto eismo įvykio tyrimo akto išvadas paneigiančių įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti šiais dokumentais, kaip rašytiniais įrodymas, sprendžiant klausimą dėl atsakovių atsakomybės.
30. Ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog teismas turėtų kritiškai vertinti į bylą pateiktus T. Š. rašytus paaiškinimus dėl įvykusio įvykio, kadangi šiuo metu T. Š. dirba (duomenys neskelbtini 2) ekskavatoriaus operatoriumi.
31. Nustatyta, jog į bylą yra pateikti du 2022 m. lapkričio 21 d. T. Š. rašyti ir pasirašyti rašytiniai paaiškinimai. Viename iš paaiškinimų, kuris buvo pateiktas kartu su (duomenys neskelbtini 2) atsiliepimu į ieškinį, papildomai yra nurodyta, jog „darbai buvo numatytai 1 kelyje, dėl navigacijos klaidos atvykau iš Antro kelio pusės“. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo apie T. Š. darbovietes nustatyta, jog nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. spalio 14 d. T. Š. dirbo (duomenys neskelbtini 2), nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. T. Š. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini 3)“, nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, o nuo 2024 m. kovo 18 d. dirba (duomenys neskelbtini 2). T. Š. 2025 m. balandžio 1 d. posėdžio metu pažymėjo, jog abu byloje pateikti paaiškinimai yra rašyti jo, jis šias aplinkybes patvirtino. Paaiškino, jog R. Š., (duomenys neskelbtini 2) darbuotojas, jam sakė, kad reikia papildyti paaiškinimą ir jame nurodyti įvykio vietą piketažą, daugiau nieko neliepė papildyti.
32. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, jog T. Š. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kodėl buvo rašomas patikslintas paaiškinimas, įvertinęs, kad T. Š. po įvykio tam tikrą laiko tarpą dirbo ir pas atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, o (duomenys neskelbtini 2) yra dirbęs dar ir iki įvykio, tai, jog T. Š. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes teisme davė kelis kartus, teismas išsamiai aiškinosi aplinkybes, susijusias su navigacijos klaida, todėl T. Š. pateikti paaiškinimai yra vertinami kartu su kitais byloje esančiai įrodymais.
33. Iš byloje pateiktų įvykio metu buvusių darbuotojų (V. K., A. K., T. L., M. P., M. V.) paaiškinimų, 2023 m. sausio 4 d. Geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimo akto, Nutarimo, trečiųjų asmenų T. Š. ir I. R. paaiškinimų nustatyta, kad traukinio ir ekskavatoriaus avarija įvyko 2022 m. lapkričio 17 d. apie 22 val. 48 min., t. y. dar neprasidėjus eismo pertraukai. I. R. ir T. Š. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog I. R. suderinęs su stoties budėtoja, kad geležinkelio bėgiais 10 minučių nevyks joks traukinys, nurodė T. Š. kirsti geležinkelio bėgius. Pravažiavęs II lyginį geležinkelio kelią, ekskavatorius kirsdamas I nelyginį kelią užstrigo ir atvykęs traukinys susidūrė su ekskavatoriumi.
34. 2025 m. balandžio 1 d. ir 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžių metu tretieji asmenys T. Š. ir I. R. davė parodymus apie įvykio aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismas pažymi ir sutinka su ieškovės baigiamosiose kalbose nurodyta aplinkybe, jog T. Š. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu, yra gana prieštaringi ir nekonkretūs. Pažymėtina, jog T. Š. daugeliu atveju nurodydavo, jog tam tikrų aplinkybių neprisimena, nes po įvykio praėjo daug laiko. T. Š. duodamas paaiškinimus 2025 m. balandžio 1 d. posėdžio metu iš pradžių nurodė, jog I. R. nurodė, kad reikia atvykti iš kitos pusės, negu rodo koordinatės, ir kad automobilvežio vairuotojas patvirtino, jog žino tą vietą, o jau atsakydamas į ieškovės atstovės klausimus nurodė, jog I. R. pats nežinojo, kad navigacija meta klaidą, taip pat atsakydamas į kitą panašų klausimą nurodė, kad tik atvykus I. R. sužinojo, jog atvyko ne į tą geležinkelio bėgių pusę. Atsakydamas į teisėjos klausimus T. Š. nurodė, jog su automobilvežio vairuotoju atvykęs į vietą ir susiskambinęs telefonu su I. R. išsiaiškino, kad atvyko ne į tą geležinkelio bėgių pusę. Kitą kartą atsakydamas į ieškovės atstovės klausimus nurodė, jog supratęs, kad atvyko ne į tą bėgių pusę, su automobilvežio vairuotoju sutarė, kad jis nesunkiai perlips per bėgius, ir automobilvežis išvažiavo, nes vairuotojas turėjo vykti į kitą objektą ir labai skubėjo. Kitą kartą jis jau nurodo, jog su I. R. sutarė, kad jis nesunkiai perlips per bėgius, ir tada leido automobilvežio vairuotojui išvažiuoti. Duodamas paaiškinimus apie koordinates nurodė, jog koordinates automobilvežio vairuotojas tikriausiai gavo iš I. R. arba operatoriaus, kitą kartą atsakydamas į advokato G. D. klausimą jau atsakė, kad gal jis automobilvežio vairuotojui perdavė jam I. R. siųstas koordinates. Į (duomenys neskelbtini 2) atstovo D. J. klausimus paaiškino, jog su automobilvežio vairuotoju atvykęs iki koordinatėse nurodytos vietos apsižiūrėjęs pasakė, kad jis laisvai perlips geležinkelį ir atsidurs tinkamoje bėgių pusėje, todėl leido automobilvežio vairuotojui išvažiuoti. Kad atvyko ne į tą bėgių pusę, jis suprato po pokalbio su I. R.. Greičiausiai, jis su I. R. kalbėjo dar esant vairuotojui ir supratęs, kad atvyko ne į tą bėgių pusę, leido automobilvežiui išvažiuoti, nes priėmė sprendimą, leidus darbų vadovui, per bėgius perlipti, kadangi tai buvo ne pirmas kartas jo darbo karjeroje. Jis nelipo per bėgius, kol neatvažiavo darbų vadovas ir neleido jam lipti (2025 m. gegužės 13 d. posėdžio garso įrašas, 4:16:42). Teismas pažymi, kad 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu užduodant T. Š. papildomus klausimus jis nurodė, kad pripažįsta, jog atvyko ne iš tos geležinkelio bėgių pusės, turėjo atvykti iš geležinkelio bėgių pusės. Jeigu būtų atvykęs iš kitos tinkamos bėgių pusės, jam nebūtų reikėję perlipti per bėgius, jis tik dirbdamas būtų turėjęs užlipti ant bėgių ir nuo bėgių dirbti.
36. I. R. 2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog T. Š. buvo išsiųstos koordinatės, jis anksčiau pats buvo atvykęs į vietą, apsižiūrėjo ir įvertinęs, kad ten gali automobilvežis privažiuoti ir bus kur jam apsisukti, išsiuntė T. Š. koordinates. T. Š. atvykęs į vietą jam paskambino ir pasakė, kad atvyko ne iš tos bėgių pusės, patikino, kad lengvai perlips bėgius, nes automobilvežio vairuotojas nebeturi laiko jo dabar pervežti į kitą geležinkelio bėgių pusę, tai buvo lapkričio 17 d. apie 16–17 val. Jis T. Š. tada dar pasakė, kad be jo neliptų per bėgius (2025 m. balandžio 1 d. garso įrašas, 4:43:52). 2025 m gegužės 13 d. teismo posėdžio metu I. R. nurodė teismui, kad jis sakė T. Š. pervažiuoti į kitą geležinkelio pusę su automobilvežiu (2025 m. balandžio 1 d. garso įrašas, 01:55:16). Vėliau duodamas paaiškinimus patikslino, jog kai T. Š. patikino jį, kad lengvai perlips per bėgius, jie susitarė, kad taip ir padarys. T. Š. 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas, 2:01:18) nurodė, jog tokio nurodymo pervežti ekskavatorių iš kitos bėgių pusės I. R. telefonu jam nedavė, jie pasitarė. Jis jau buvo apžiūrėjęs tą vietą ir pasakė, kad kai bus eismo pertrauka, laisvai perlips per bėgius. Tokio nurodymo pervažiuoti iš kitos pusės nebuvo, jie diskutavo, jis pasakė, kad automobilvežio vairuotojas yra užimtas, neturi laiko, o apvažiuoti per visus kaimelius užimtų laiko, o jis irgi ten anksčiau nėra buvęs. Tai buvo pasitarimas, diskusija ir jie priėmė sprendimą, kad T. Š. su ekskavatoriumi perlips per geležinkelio bėgius. T. Š. 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo susitarimas su I. R., kad perlips per bėgius, telefonu pasikalbėjo ir priėmė sprendimą, kad perlips per bėgius, o nurodymas, kada lipti per bėgius, buvo I. R., kai jau buvo šalia ruošiantis darbams (2025 m. gegužės 13 d. garso įrašas, 2:13:20).
37. Įvertinęs I. R. ir T. Š. parodymus, teismas daro išvadą, jog automobilvežiui atvežus ekskavatorių ne iš tos geležinkelio bėgių pusės T. Š. įvertinęs bėgius, taip pat žinodamas, jog automobilvežio vairuotojas skuba vykti į kitą objektą, su I. R. susitarė, jog į darbų vietą atvykus I. R. ir jam suderinus su budėtoja, kad yra saugu kirsti bėgius, jis su ekskavatoriumi juos nesunkiai kirs.
38. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ direktorius duodamas parodymus 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu teigė, jog nuo to momento, kai T. Š. užsilaipino ekskavatorių ant automobilvežio, ekskavatorius jau buvo (duomenys neskelbtini 2) žinioje. Pažymėjo, jog nors tai ir nėra niekur numatyta, bet nuo to momento už ekskavatoriaus nuomą, atvežimą moka (duomenys neskelbtini 2). Nuo to momento jis jau nebesikiša. (duomenys neskelbtini 2) nurodo, kur ekskavatorius turi vykti, ir viską tvarkosi, taip buvo ir šį kartą, todėl už įvykį yra atsakingas (duomenys neskelbtini 2). Šį kartą ekskavatorius buvo išnuomotas 2025 m. lapkričio 14 d. ir atsakovo (duomenys neskelbtini 2) žinioje turėjo būti iki pat 2025 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini 2) darbų vadovas jau viskam vadovavo. 2022 m. birželio 27 d. Technikos nuomos sutarties Nr. S((duomenys neskelbtini 2))–0473/22 3.3 punktas numato, jog technika perduodama ir priimama (grąžinama) pasirašant priėmimo–perdavimo aktus. Technika perduodama ir priimama (grąžinama) Specialiosiose sąlygose ir (ar) Nuomos užsakymuose nurodytuose vietose ir laikais. Šiuo atveju nustatyta, jog užsakymas buvo pateiktas surašant elektroninį laišką. Iš byloje pateikto elektroninio laiško nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini 2) spec. technikos vadovas R. Š. atsiuntė laišką V. Š., kad „reikalinga jūsų pagalba išplovos iškasimo darbuose iš 14 į 15 apytiksliai nuo 19:30 iki 07:30 Išplovų iškasimas (pašalinimas) Kaišiadorys-Livintai nelyginis kelias 70 km 3 pk (pervaža 69+228). Darbų vadovas I. R. (duomenys neskelbtini). Taip pat poreikis yra „Išplovų iškasimas (pašalinimas) Balasto rūšis – skaldos“ „Vievis - Žasliai I kelias 51 km 3 pk, 7 m.k.“ penktadienį nuo 02:25 iki 05:25. Darbų vadovas I. R. (duomenys neskelbtini)“. Vėliau 2022 m. lapkričio 9 d. R. Š. atsiuntė elektroninį laišką apie pailginamą langą ir nurodė: „Žasliai-Vievis I 51 km 3 pk Išplovų iškasimas (pašalinimas) 5:30 2022-11-17 23:50 val. 2022-11-18 05:20 val.“ (ieškinio priedas 13.2). Bylos nagrinėjimo metu tiek UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, tiek atsakovo (duomenys neskelbtini 2) atstovas patvirtino, jog ekskavatoriaus priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. T. Š. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog apie tai, kada ir kokiu laiku jis turi užkelti ekskavatorių ant automobilvežio, jį informavo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ technikos direktorius V. Š. ir automobilvežio, kuris pervežė ekskavatorių, atlikus darbus 2025 m. lapkričio 14–15 d. į objektą, kuriame įvyko avarija, atvykimą organizavo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“. Taip pat 2025 m. balandžio 1 d. posėdžio metu paaiškino, jeigu I. R. būtų pasakęs, kad atvažiavo ne į tą vietą, ir būtų liepęs atvažiuoti iš kitos pusės, būtų skambinęs V. Š. arba A. ir gavęs jų leidimą važiuoti su ekskavatoriumi aplinkui arba kvietęs automobilvežį, kad ekskavatorių nuvežtų į kitą geležinkelio bėgių pusę, sprendimo nebūtų priėmęs nesuderinęs su jais (2025 m. balandžio 1 d. garso įrašas, 4:27:22). I. R. bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog jis kaip darbų vadovas visada pasirašo ant ekskavatoriaus operatoriaus surašyto Transporto ir mechanizmo kelionės lapo, jam atrodo, kad už darbus 2022 m. lapkričio 17–18 d. T. Š. tokių dokumentų jam nedavė pasirašyti. Taigi vadovaudamasis Technikos nuomos sutarties nuostatomis ir T. Š. bei I. R. duotais paaiškinimais teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju ekskavatoriaus pristatymą į darbų vietą 2022 m. lapkričio 17–18 d. organizavo ir už tinkamą pristatymą buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini 1)“.
39. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog I. R. nusiuntė T. Š. koordinates, į kurią vietą turi būti pristatytas ekskavatorius. Byloje yra pateikta telefono ekrano nuotrauka, kurioje matyti koordinačių nuoroda (atsakovo (duomenys neskelbtini 2) atsiliepimo 1 priedas, b. f. 1, f. l. 37). Iš ekrano nuotraukos matyti, jog žinutė buvo siunčiama T. Š. ketvirtadienį 14.30 val. Teismas pažymi, jog 2022 m. lapkričio 17 d. ir buvo ketvirtadienis. Bylos nagrinėjimo metu I. R. patvirtino, jog jis siuntė koordinates T. Š.. Aplinkybę, jog iš I. R. gavo koordinates, pripažino ir T. Š.. Ieškovo atstovė ir UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovas advokatas G. D. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog I. R. nenusiuntė T. Š. teisingų koordinačių, tačiau teismas nesutinka su tokiu teiginiu. Nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 21 d. paaiškinime dėl eismo įvykio I. R. nurodė, jog dėl navigacijos klaidos nuomojama technika dar dienos metu atvyko į objektą ne iš reikiamos geležinkelio pusės (ieškinio priedas 13.12, 13 lapas). I. R. 2025 m. balandžio 1 d. ir 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžių metu paaiškino, jog koordinatės buvo tikslios ir teisingos, bet kada paspaudi, kad būtų suformuotas maršrutas, priklauso iš kokios vietos važiuoji, nes jeigu važiuoji iš kitos pusės, atveda prie kitos geležinkelio bėgių pusės, negu reikia. I. R. nurodė, kad taip turbūt yra dėl to, jog anksčiau toje vietoje buvo pervaža ir buvo galimybė kirsti bėgius (2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas, 2:02:56). Navigacijos klaida pasireiškė tuo, kad padėjus tašką ir suformavus maršrutą jis atveda iš kitos bėgių pusės, nes ten kažkada buvo pervaža ir navigacija taip suformuoja maršrutą. Kadangi ekskavatorius buvo vežamas iš Kaišiadorių, jiems nereikėjo kirsti geležinkelio Žąsliuose, o per kaimelį privažiuoti. Jis tai žinodamas apie tai įspėjo T. Š. telefonu, kai nusiuntė koordinates. O jie kirto geležinkelį Žąsliuose ir atvažiavo iš kitos pusės (2025 m. balandžio 1 d. posėdžio garso įrašas, 4:56:30).
40. T. Š. 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas, 2:04:07) patvirtino šias I. R. nurodytas aplinkybes ir pasakė, kad I. R. paskambinęs jam pasakė, kad reikia atvažiuoti pagal koordinates, bet iš kitos geležinkelio pusės, minėjo kažkokius kaimus. Jis tai pasakė automobilvežio vairuotojui, kuris pasakė, kad žino tą vietą, o kai atvažiavo, paaiškėjo, kad atvažiavo iš kitos geležinkelio bėgių pusės. T. Š. paaiškino (2025 m. gegužės 13 d. posėdis, 2:06:48), kad darbų vadovai dažniausiai atsiunčia koordinates arba pasako vietą, kur atvažiuoti, kartais atsiunčia maršrutą, bet jo dažniausiai nereikia, nes darbų vadovas negali žinoti, iš kurios vietos technika važiuos. Ten anksčiau buvo pervaža, todėl, matyt, maršrutas ir atvedė prie pervažos. Teismas pažymi, kad ieškovė ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ įrodymų, jog I. R. koordinatės vedė ne į darbų atlikimo vietą, nepateikė. Teismas pažymi, kad tiek I. R., tiek T. Š. duodami paaiškinimus teismo posėdžių metu nurodė, jog I. R. perspėjo T. Š., kad jeigu jis važiuos nuo Kaišiadorių pusės, tai maršrutas veda į kitą geležinkelio pusę, nes kažkada ten būdavo pervaža, matyt, „Google maps“ žemėlapiai nėra atnaujinti ir jie ne turi kirsti geležinkelį, o privažiuoti per kaimą.
41. Teismas vertina, jog šioje situacijos yra svarbu tai, kad navigacija pagal nurodytas koordinates suformuoja maršrutą taip, kad vykstant iš Kaišiadorių pusės atvažiuojama iš kitos geležinkelio bėgių pusės, negu bus vykdomi darbai. Šiuo atveju nors atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ direktorius 2025 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje duodamas parodymus teismui nurodė, jog I. R. turėjo pateikti maršrutą, tačiau nenurodė, kur tokia darbų vadovo pareiga numatyta. Be to, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė T. Š., darbų vadovas nežino, iš kokios vietos vyks technika, todėl maršruto suformavimas nėra galimas. Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ organizavo ekskavatoriaus pristatymą į objektą, darbų vadovas atsiuntė koordinates, maršrutą, kaip iki tos vietos atvykti, turėjo susiformuoti UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ darbuotojas, atsakingas už ekskavatoriaus pristatymą į vietą.
42. Atsakovas (duomenys neskelbtini 2) byloje laikėsi pozicijos, kad ekskavatorius nebuvo perduotas (duomenys neskelbtini 2) ir nebuvo jo žinioje ir tuo metu, kai įvyko avarija, ekskavatorius nebuvo pristatytas į objektą, o į jį tik vyko. Įvykio metu objekte nebuvo vykdomi jokie darbai, todėl darbų vadovas – trečiasis asmuo I. R. negalėjo duoti jokių nurodymų trečiajam asmeniui T. Š.. Teismas su tokiu atsakovo (duomenys neskelbtini 2) vertinimu nesutinka.
43. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog tuo metu, kada įvyko įvykis, jau vyko paruošiamieji darbai, I. R. darbininkams skirstė darbus (tai patvirtina byloje pateikti darbuotojų paaiškinimai ir T. Š. ir I. R. paaiškinimai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlikto tyrimo dėl įvykusio įvykio medžiaga, ieškinio priedas Nr. 13.12). Kaip nustatyta anksčiau, I. R. su T. Š. sutarė, jog ekskavatorių T. Š. pervarys per bėgius, kada atvyks I. R.. Tiek I. R., tiek T. Š. duodami paaiškinimus teismui nurodė, jog I. R. perspėjo T. Š. nekirsti ekskavatoriumi bėgių, kol jis neatvyks. Be to, jie abu patvirtino, kad jų darbo praktikoje tokia situacija yra gana dažna ir įprasta, kad nesulaukus eismo pertraukos darbų vadovui susiderinus su stoties budėtoja laiku, kada nevažiuoja traukiniai, yra kertamas geležinkelis, taip pat nesulaukus eismo pertraukos yra pradedami paruošiamieji darbai, nes kada jau yra eismo pertrauka, turi būti daromi numatyti darbai ant geležinkelio, jų atlikimui jau turi būti pasiruošta. Bylos nagrinėjamo metu nustatyta, tai patvirtina Pranešimas apie traukinių eismo pertraukos suteikimą, kad darbai turėjo būti vykdomi kelio Vievis–Žąsliai I nelyginiame kelyje, 51 km, 3 pk, nagrinėjamu atveju ekskavatorius buvo pristatytas į tą vietą, tačiau iš kitos geležinkelio bėgių pusės. Teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju darbų objektas negali būti traktuojamas taip siaurai, kaip nurodo atsakovo (duomenys neskelbtini 2) atstovas. Ekskavatorius buvo pristatytas, tačiau tam, kad darbai būtų pradėti vykdyti, reikėjo kirsti geležinkelio bėgius. Teismo vertinimu, I. R. žinodamas, jog ekskavatorius yra kitoje bėgių pusėje, ir susitaręs su T. Š., kad jis pervažiuos geležinkelio bėgius, o vėliau suderinęs su stoties budėtoja laiką, kada 10 min. nevyks traukiniai per abu geležinkelio bėgius, savo veiksmais priėmė netinkamą ekskavatoriaus pristatymą ir susiderinęs su T. Š. organizavo ekskavatoriaus bėgių kirtimą.
44. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog I. R. davė nurodymą T. Š. kirsti bėgius dar neprasidėjus eismo pertraukai ir tuo pažeidė savo kaip darbų vadovo pareigas.
45. Paskyros-leidimo (ieškinio priedo Nr. 13.12, psl. 43–54) 5 punkte nustatyta, kad darbų vadovas I. R. darbų metu nuolat turi garantuoti saugų darbą, gaisrinę ir aplinkos apsaugą objekte, užtikrinti šalia dirbančių ir judančių žmonių saugą nuo vykdomų darbų sukeliamų pavojų: aptverti ir paženklinti pavojingas zonas, kasdien įsitikinti aptvarų tvarkingumu (Eil. Nr. 1); darbų metu dirbant eksploatuojamų geležinkelių apsaugos zonoje, laikytis saugaus eismo taisyklių reikalavimų, darbo metu palaikyti ryšį ir laiku gauti informaciją apie riedmenis, važiuojančius per darbų vietą ar gretimais keliais (Eil. Nr. 5); darbų metu nuolat garantuoti saugų traukinių eismą, praleidžiant riedmenis per ir greta darbų vietos ir užtikrinti, kad įrenginiai, medžiagos, mechanizmai, įranga ir įrankiai bei kiti daiktai, jų galimo kirtimo zona nebūtų arčiau kaip 2,5 metro nuo veikiančių geležinkelių krašto bėgio išorinės briaunos (Eil. Nr. 8); darbų metu nuolat užtikrinti, kad atliekant darbus geležinkelio keliuose ir šalia jų, likus ne mažiau kaip 400 m iki artėjančio traukinio, visi darbai būtų sustabdyti, visa darbo technika ir mechanizmai stovėtų ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo kraštinio bėgio, įrenginių ir mechanizmų darbinės dalys (ekskavatorių ar kitų spec. transporto priemonių strėlės ir kiti įrenginiai, krovinių prikabinimo įtaisai, kabliai ir pan.) būtų nuleistos žemyn ir užfiksuotos lygiagrečiai kelio ašiai, darbuotojai būtų atsitraukę į artimiausią šalikelę ne arčiau kaip 2,5 m nuo kraštinio bėgio, ant geležinkelio kelio nebūtų palikta jokių įrenginių, darbo priemonių, įrankių ir kitų daiktų, trukdančių riedmenų eismui (Eil. Nr. 11); darbų metu atliekant didesnės rizikos (pavojingus) darbus (krovinių tvarkymą rankomis, darbus aukštyje, sąstatų formavimą ir išformavimą bei manevravimą, dirbant ant autokelių ir geležinkelio kelio, kur vyksta eismas ar jų pavojingoje zonoje, naudojant pavojingas chemines medžiagas, dirbant elektros įrankiais ir įrenginiais ir kt.), užtikrinti darbuotojų saugų elgesį, nuolat kontroliuoti darbuotojų veiksmus pavojingų darbų vykdymo zonoje (Eil. Nr. 13).
46. Teismas sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog I. R. pasirinko patį trumpiausią laiko tarpą, kada neturėjo važiuoti traukinys. I. R. duodamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog T. Š. buvo jį patikinęs, kad 10 minučių kirsti bėgius jam užteks, ir po pokalbio su stoties budėtoja jis žinojo, kad tiek laiko jie turi, todėl buvo pasirinktas laikas kirsti bėgius tuo metu. I. R. taip pat nurodė, jog laukti eismo pertraukos nebuvo tikslinga, nes eismo pertrauka buvo numatyta tik I nelyginiame kelyje, o II lyginiu keliu vis tiek būtų vykęs traukinių eismas ir jį, sulaukus eismo pertraukos, kirsti būtų buvę dar sudėtingiau, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina byloje pateikti dokumentai. Iš Vievio geležinkelio stoties traukinių eismo pažymos nustatyta, jog 2022 m. lapkričio 17 d. nuo 21.00 val. iki 7.00 val. lyginiu keliu neturėjo važiuoti joks traukinys, o I nelyginiu keliu turėję vykti keturi traukiniai 0.10 val., 0.30 val. 2.08 val. ir 3.50 val. eismo pertraukos metu bus nukreipti važiuoti II lyginiu keliu (ieškinio priedas 13.12, 41–42 lapai). Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu I. R. patvirtino, jog Vievio geležinkelio stoties traukinių eismo pažymą jis turėjo.
47. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo priemonių, kuriomis nustatomi faktiniai duomenys, sąrašas nėra baigtinis. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Klausimas, ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiamas pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 61 punktas). Pažymėtina tai, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas šalies įrodinėjamas ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 9 1075/2024, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 105 punktas).
49. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog dėl įvykusio įvykio yra darbų vadovo I. R. kaltė. Teismo vertinimu, I. R., organizuodamas paruošiamuosius darbus ir duodamas objekte dirbantiems asmenims nurodymus, privalėjo užtikrinti visų objekte dirbančių asmenų saugumą, taip pat ir ekskavatoriaus tinkamą ir saugų eksploatavimą, tačiau to neužtikrino. Jeigu nebūtų buvę darbų vadovo – trečiojo asmens I. R. nurodymo ekskavatoriaus operatoriui T. Š. važiuoti per geležinkelio bėgius, ekskavatoriaus ir lokomotyvo susidūrimo būtų buvę išvengta. Todėl pagrįstai laikytina, kad nurodyti darbų vadovo I. R. veiksmai yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, jo kaltės forma – didelis nerūpestingumas.
50. Taip pat, teismo vertinimu, T. Š., turėdamas būtiną darbuotojo, kurio darbas netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, kvalifikaciją, žinodamas, jog ekskavatorius pristatytas ne į tą geležinkelio bėgių pusę, nesielgė kaip pakankamai atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo, nes nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų ekskavatoriaus pristatymą į tinkamą geležinkelio bėgių pusę, taip pat netinkamai įvertino savo galimybes kirsti geležinkelio bėgius. Teismo vertinimu, T. Š. nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumos atveju einant tokio pobūdžio pareigas ir dirbant didesnio pavojaus šaltinio vietoje, ėmusis papildomų atsargumo priemonių ir automobilvežiu pervežus ekskavatorių į kitą bėgių pusę, kilusių padarinių buvo galima išvengti. Tačiau nagrinėjamos situacijos atveju, jam įvertinus situaciją vietoje ir patikinus telefonu darbų vadovą I. R., kad jis su ekskavatoriumi be problemų perlips bėgius, taip pat kad tai yra daręs ne vieną kartą, tokie veiksmai turėjo įtakos tolesniam įvykių procesui bei darbų vadovo I. R. veiksmams. Pažymėtina, jog Geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimo akte taip pat nurodyta, jog geležinkelio transporto eismo įvykio priežastis – neteisėtas ekskavatoriaus užvažiavimas ant geležinkelio bėgių, kertant geležinkelį tam nenustatytoje vietoje. Tyrimo komisijos nuomone, geležinkelio eismo įvykis įvyko ir dėl ekskavatoriaus vairuotojo T. Š. veiksmų, kuris atvyko į kitą nei iš anksto nurodytą vietą (iš kelio Vievis–Žasliai II kelio pusės) ir susiderinęs su darbų vadovu I. R. kirto tarpstočio geležinkelio kelius juose nenutraukus geležinkelių transporto eismo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendžia, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti ne tik atsakovo (duomenys neskelbtini 2), bet ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ mišrią kaltę dėl įvykusio įvykio (CK 6.264 straipsnio 1 dalis, CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
Dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės
51. Ieškovė byloje nurodė, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atsakomybė ieškovei MB „Šauktinis“ kyla iš nuomos sutarties, o atsakovo (duomenys neskelbtini 2) atsakomybė ieškovei – delikto pagrindu (CK 6.270 straipsnis) ir, remiantis procesiniuose dokumentuose išdėstyta teismų praktika, abi atsakovės turi solidariai atsakyti ieškovei už ekskavatoriaus sugadinimą.
52. Atsakovas (duomenys neskelbtini 2) byloje laikėsi nuomonės, jog, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Ekskavatorius UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ buvo perduotas nuomos sutarties pagrindu, tad ieškovei buvo padaryta žala vykdant nuomos sutartį. Dėl to žala kilo iš neteisėtų veiksmų vykdant nuomos sutartį, t. y. nesilaikius bendrosios rūpestingumo pareigos ir taip padarius ieškovei žalos. Šiuo atveju taikytina non cumul taisyklė ir sutartinės atsakomybės prioritetas prieš deliktinę atsakomybę. Aptariamu atveju žala susijusi su sutartine UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atsakomybe pagal nuomos sutartį, todėl (duomenys neskelbtini 2) negali būti taikoma deliktinė atsakomybė.
53. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jos kaltės vykdant sutartį nėra. Nuomos sutarties 4.1 punkte yra aiškiai nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja visiškai atsakyti už išnuomoto mechanizmo apsaugą per visą sutarties galiojimo laikotarpį, sugadinus mechanizmą visiškai atkurti jo būklę. Atsakovės vertinimu, ji prieš nuomotoją atsako, tik jeigu dėl jos veiksmų buvo sugadintas ekskavatorius. Šiuo atveju dėl ekskavatoriaus sugadinimo jos kaltės nėra, dėl to kaltas (duomenys neskelbtini 2), todėl tik (duomenys neskelbtini 2) turi atsakyti MB „Šauktinis“.
54. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; kt.).
55. CK 6.490 straipsnio 6 dalis numato, jog subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Jeigu subnuomininkas iš esmės pažeidžia subnuomos sutartį ir savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams, tai nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti subnuomos sutartį. CK 6.489 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už šio straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos (naudotis išsinuomotu daiktu taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams) vykdymą. Be to, nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Tačiau, kaip minėta, už kitų asmenų, kuriems nuomininkas suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus prieš nuomotoją atsako nuomininkas. Taigi daikto sugadinimo atveju nuomininkas negali prieš nuomotoją panaudoti aplinkybės, kad žala daiktui atsirado dėl subnuomininko kaltės – pagal nustatytą teisinį reguliavimą, žalą nuomotojui turi atlyginti nuomininkas (CK 6.490 straipsnio 6 dalis, 6.489 straipsnio 3 dalis).
56. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog 2022 m. sausio 1 d. tarp ieškovės MB „Šauktinis“, kaip nuomotojos, ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, kaip nuomininkės, buvo sudaryta mechanizmo nuomos sutartis Nr. 01/22, kurios pagrindu nuomotoja MB „Šauktinis“ laikinai išnuomojo nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ekskavatorių (ieškinio 3 priedas). Nuomos sutarties 4.4 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę subnuomoti išnuomotą mechanizmą pagal šią sutartį tretiesiems fiziniams asmenims ar juridiniams asmenims be raštiško nuomotojo sutikimo. Nuomos sutarties 4.4 punkte numatyta, jog nuomotojas turi teisę subnuomoti išnuomotą mechanizmą pagal šią sutartį tretiesiems fiziniams ar juridiniams asmenims be raštiško nuomotojo sutikimo. 2022 m. birželio 27 d. tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, kaip nuomotojos (subnuomotojos), ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini 2), kaip nuomininkės (subnuomininkės), buvo sudaryta technikos nuomos sutartis Nr. S((duomenys neskelbtini 2))-0473/22, kurios pagrindu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ išnuomojo atsakovei (duomenys neskelbtini 2) ekskavatorių (ieškinio priedas Nr. 13.1).
57. Taigi ieškovę MB „Šauktinis“ ir atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ siejo ekskavatoriaus nuomos teisiniai santykiai, o atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ su atsakove UAB (duomenys neskelbtini 2) siejo subnuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog šalių sudaryta nuomos sutartimi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ įsipareigojo imtis nuo jos priklausančių veiksmų, kad būtų išvengta įrangos sugadinimo bei sunaikinimo (sutarties 4.4 ir 4.2 punktai), ir vadovaujantis CK nuostatomis (sprendimo 55 punktas) UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ su (duomenys neskelbtini 2) sudaryta subnuomos sutartis nepaneigia UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atsakomybės prieš nuomotoją už šios nuomos sutarties sąlygos vykdymą (CK 6.490 straipsnio 6 dalis). Be to, kaip jau sprendimo 50 punkte nurodė teismas, žala atsirado ir dėl T. Š. veiksmų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta nustatyta, jog nuomos sutarties pagrindu būtent UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ yra atsakinga už ekskavatoriaus sugadinimą / žuvimą ir dėl to atsiradusius nuostolius prieš ieškovę.
58. Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015, išaiškino, kad CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul (nekonkuravimo) principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Plėtodamas šią taisyklę ir pabrėždamas jos svarbą, kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul (nekonkuravimo) principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2024, 29 punktas). Taigi kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-537-516/2024).
59. Ieškovė prašydama taikyti sutartinę ir deliktinę atsakomybę vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-946/2015, pateiktais išaiškinimais. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, jog „civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovei pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos būdo – reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju ieškovės turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas“. Teismo vertinimu, minėtoje kasacinio teismo nutartyje teisės aiškinimai yra pateikti byloje, kurioje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra panašus į nagrinėjamos bylos, todėl šiuo išaiškinimu teismas nesivadovauja.
60. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą non cumul (nekonkuravimo) principą, kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, teismas vertina, jog ieškovės reikalavimas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini 2) taikyti deliktinę atsakomybę nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas.
61. Nagrinėjamoje byloje konstatavęs, kad ieškovei žala turi būti atlyginama vadovaujantis sutartinės atsakomybės normomis, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog už ieškovei padarytą žalą solidariai yra atsakingos abi atsakovės, nes: (i) atsakovės (duomenys neskelbtini 2) ir ieškovės nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai; (ii) atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tuo pažeisdama nuomos sutarties 4.1 punktą, ir turi CK 6.489 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą atsakyti už kitų asmenų, kuriems ji suteikė teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus, todėl pagal sutartinės atsakomybės normas ji ir yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą.
Dėl žalos dydžio
62. Ieškovė pirminiu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovių 110 522,00 Eur sumą už kito panašaus ekskavatoriaus įsigijimą (116 402 Eur su PVM neapgadinto ekskavatoriaus rinkos vertė – 5 880,00 Eur likutinė ekskavatoriaus vertė = 110 522,00 Eur); 912,32 Eur už ekskavatoriaus būklės (defektų) nustatymą po 2022 m. lapkričio 17 d. eismo įvykio ir už 2022 m. lapkričio 28 d. defektų akto bei 2022 m. gruodžio 5 d. ekskavatoriaus remonto (atstatymo) sąmatos parengimą. Šias ieškovės patirtas išlaidas patvirtina 2022 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra WOLT0045839 ir 2022 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas (ieškinio 5 priedas); 62 678,00 Eur su PVM dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos.
63. Atsakovas (duomenys neskelbtini 2) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė yra PVM mokėtoja, tad turi teisę į PVM atskaitą, t. y. jei įsigytų naują ekskavatorių už 116 402 Eur su PVM, galėtų susigrąžinti sumokėtą 20 202 Eur PVM mokestį iš valstybės, tokiu atveju praturtėdama atsakovių atžvilgiu. Jei teismas nuspręstų tenkinti ieškinį, galėtų būti priteista 90 320 Eur (96 200,00 Eur – 5 880,00 Eur) nuostolių už ekskavatoriaus sugadinimą. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie patiriamas ekskavatoriaus nuomos veiklos sąnaudas, todėl ieškovės nurodomi nuostoliai (negautos pajamos) yra neįrodyti.
64. UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neginčija prašomo žalos atlyginimo dydžio už kito ekskavatoriaus įsigijimą. Dėl negautų pajamų nurodė, jog ieškovė ieškinyje nenurodė, koks būtų grynasis pelnas atskaičius sąnaudas iš šių pajamų, jeigu jos būtų gautos, taip pat nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų.
65. 2025 m. sausio 20 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ir reikalavimą dėl 62 678,00 Eur su PVM negautų pajamų dydžio sumažino iki konkrečios 15 159,58 Eur be PVM sumos. Nurodė, kad kiti ieškinio reikalavimai išlieka nepakitę. Pažymėjo, kad atsižvelgusi į atsakovo (duomenys neskelbtini 2) triplike išsakytas pastabas dėl privalomojo draudimo įmokų, kaip sąnaudų, ieškovė šiuo pareiškimu mažina ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo, iš gautų pajamų už ekskavatoriaus nuomą minusuodama ekskavatoriaus draudimo įmokas, kurios sudaro 510,89 Eur už 2020–2022 metų laikotarpį, kaip ekskavatoriaus eksploatavimo sąnaudas. Todėl laikytina, kad ieškovės gautos pajamos už ekskavatoriaus nuomą, atėmus sąnaudas, sudaro 27 644,08 Eur be PVM dydžio sumą (28 154,97 Eur be PVM – 510,89 Eur = 27 644,08 Eur), kadangi ieškovė MB „Šauktinis“ gaudavo už ekskavatoriaus nuomą vidutiniškai apie 891,74 Eur be PVM pajamų kas mėnesį (27 644,08 Eur be PVM : 31 mėn. (2020-05-11 – 2022-11-30) = 891,74 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė MB „Šauktinis“ paskutinę sąskaitą už ekskavatoriaus nuomą išrašė 2022 m. lapkričio 30 d., nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pateikimo (2024 m. balandžio 12 d.), iš viso už 17 mėnesių, ieškovė negavo pajamų už ekskavatoriaus nuomą, kurias pagrįstai tikėjosi gauti.
66. 2025 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini 2) atstovas D. J. nurodė, jog ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl įsigijusi naują ekskavatorių turės teisę susigrąžinti PVM, todėl sprendžiant dėl sumos už kito ekskavatoriaus įsigijimą priteisimo PVM suma turėtų būti išminusuota. Taip pat pažymėjo, jog reikalavimą dėl negautų pajamų nors ir sumažino, tačiau liko įtraukta 4 000 Eur eksploatacinių išlaidų suma, kuri turėtų būti išminusuota.
67. 2025 m. balandžio 11 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo. Pareiškimu ieškovė 2024 m. balandžio 12 d. ieškinio rezoliucinės dalies 1.1 punkte nurodytą reikalavimą dėl 110 522,00 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo už kito tokio paties ekskavatoriaus įsigijimą sumažino iki 90 320,00 Eur be PVM, kuris sumažėjo išminusavus 20 202,00 Eur PVM sumą už naujo ekskavatoriaus įsigijimą; 2024 m. balandžio 12 d. ieškinio ir 2025 m. sausio 20 d. pareiškimo rezoliucinės dalies 1.3 punkte nurodytą reikalavimą dėl 15 159,58 Eur be PVM negautų pajamų, skaičiuojamų nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo (viso už 17 mėn.), priteisimo sumažino iki 12 875,29 Eur be PVM, jis sumažėjo išminusavus 4 165,57 Eur be PVM ekskavatoriaus remonto išlaidas už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2022 m. 12 mėn. kaip ekskavatoriaus eksploatavimo sąnaudas, kurių dydį pagrindžiantys įrodymai į bylą buvo pateikti su ieškovės MB „Šauktinis“ 2025 m. sausio 20 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo.
Žemesnės instancijos teismas
68. Teismas pažymi, kad po 2025 m. balandžio 11 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo 2025 m. gegužės 13 d. posėdžio metu nei duodama papildomus paaiškinimus, nei baigiamųjų pasisakymų metu atsakovių atstovai naujų nesutikimo su prašomu priteisti žalos atlyginimo dydžiu argumentų neišdėstė.
69. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
70. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 38 punktas; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas).
71. Byloje nustatyta, kad ieškovė į bylą pateikė 2023 m. rugsėjo 29 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2230729, pagal kurią neapgadinto ekskavatoriaus vertė vertinimo dieną buvo 116 402 Eur su PVM (ieškinio 11 priedas). Sugadinto ekskavatoriaus likutinė vertė apskaičiuota pagal metalo laužo kainą, kuri sudaro 5 880,00 Eur (16,8 t ekskavatoriaus masė, nurodyta ekskavatoriaus registracijos liudijime x 350,00 Eur/t rinkos metalo kaina = 5 880,00 Eur likutinė vertė) (ieškinio 14 priedas). Taigi, prašoma priteisti bendra sumažinta turtinės žalos atlyginimo suma už kito panašaus ekskavatoriaus įsigijimą sudaro 96 320,00 Eur be PVM (116 402 Eur su PVM neapgadinto ekskavatoriaus rinkos vertė – 20 202,00 Eur PVM – 5 880,00 Eur likutinė ekskavatoriaus vertė = 96 320,00 Eur be PVM). Teismas pažymi, jog prašomos priteisti 96 320 Eur sumos be PVM už kito panašaus ekskavatoriaus įsigijimą byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti sumos už kito tokio paties ekskavatoriaus įsigijimą dydį.
72. Ieškovė prašo priteisti 12 875,29 Eur be PVM negautas pajamas. Negautos pajamos yra apskaičiuotos už 17 mėnesių laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 12 d.
73. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013).
74. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, yra ne kartą konstatavęs, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
75. 2022 m. sausio 1 d. nuomos sutarties 8 punktas numato, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus sutarties terminui ir, šalims neprieštaraujant, sutartis automatiškai pratęsiama maksimaliai vieneriems metams. Pažymėtina, kad ekskavatoriaus nuoma tarp ieškovės MB „Šauktinis“ ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ buvo ne kartą pratęsta, o šalių sutartiniai santykiai iki 2022 m. lapkričio 17 d. įvykio tęsėsi jau 2,5 metų nepertraukiamai. Tai, kad nuomos sutartis gali būti pratęsta dar vieneriems metams, patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir (duomenys neskelbtini 2) 2022 m. birželio 27 d. technikos nuomos sutartis Nr. S((duomenys neskelbtini 2))-0473/02, kurios Specialiosios dalies 2.3.1 papunktyje nurodyta, kad sutartis galioja 12 mėnesių ir, jei likus 30 dienų iki sutarties galiojimo termino pabaigos nė viena iš Sutarties Šalių nepraneša nutraukianti sutartį, ši sutartis automatiškai pratęsiama dar 12 mėnesių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas vertina, jog ieškovė pagrindė ir įrodė, kad nuomos sutartis su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ būtų buvusi pratęsta ir būtų galiojusi iki 2024 m. birželio 27 d., t. y iki tos dienos, kada buvo numatyta galimybė pratęsti Subnuomos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir (duomenys neskelbtini 2), todėl ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio pateikimo 2024 m. balandžio 12 d., iš viso už 17 mėnesių, yra pagrįstas.
76. Teismas pažymi, jog ieškovė nurodė, kad iš pateikiamų sąskaitų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. išrašė sąskaitų ir gavo 28 154,97 Eur be PVM pajamų. Teismas patikrinęs prašomos sumos pagrįstumą ir perskaičiavęs sąskaitose nurodytas sumas gavo 28 038,42 Eur be PVM sumą (2025 m. sausio 20 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo 4 priedas). Įvertinęs nereikšmingą sumos skirtumą teismas vertina, jog nurodant prašomą priteisti sumą buvo padaryta skaičiavimo klaida. Iš šitos sumos išminusavus ekskavatoriaus draudimo įmokas, kurias sudaro 511,09 Eur (teismas pažymi, kad ieškovė nurodo, jog už draudimo įmokas buvo sumokėta 510,89 Eur suma, bet atlikus sumų 241,10 Eur + 241,10 Eur + 28,89 Eur perskaičiavimą gauta 511,09 Eur, tai laikytina aritmetine klaida) už 2020–2022 metų laikotarpį, ir ekskavatoriaus remonto išlaidas, kurias sudaro 4 165,57 Eur be PVM už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2022 m. 12 mėn., kaip ekskavatoriaus eksploatavimo sąnaudos (2025 m. sausio 20 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo 2 ir 5 priedai), laikytina, kad ieškovės MB „Šauktinis“ gautos pajamos už ekskavatoriaus nuomą, atėmus sąnaudas, sudarė 23 361,76 Eur be PVM dydžio sumą (28 038,42 Eur be PVM – 511,09 Eur – 4 165,57 Eur be PVM = 23 361,76 Eur be PVM). Taigi, ieškovė MB „Šauktinis“ gaudavo už ekskavatoriaus nuomą vidutiniškai apie po 753,60 Eur be PVM pajamų kas mėnesį (23 361,76 Eur be PVM be PVM : 31 mėn. (2020-05-11 – 2022-11-30) = 753,60 Eur). Taigi jeigu nebūtų įvykęs ekskavatoriaus ir lokomotyvo susidūrimas, ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos 2024 m. balandžio 17 d. būtų gavusi 12 811,20 Eur pajamų (753,60 Eur x 17 mėn.).
77. Ieškovė MB „Šauktinis“ taip pat prašo priteisti išlaidas, tiesiogiai susijusias su ekskavatoriaus sugadinimu, kurios sudaro 912,32 Eur už ekskavatoriaus būklės (defektų) nustatymą po 2022 m. lapkričio 17 d. eismo įvykio ir už 2022 m. lapkričio 28 d. defektų akto ir 2022 m. gruodžio 5 d. ekskavatoriaus remonto (atstatymo) sąmatos parengimą. Šias ieškovės patirtas išlaidas patvirtina byloje esanti 2022 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra WOLT0045839 ir 2022 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas. Dėl šių patirtų išlaidų ir jų dydžio byloje taip pat ginčo nekilo, jos yra pagrįstos ir ieškovės patirtos būtent dėl įvykusio įvykio, todėl priteistinos iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“.
78. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovei MB „Šauktinis“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ priteistina 110 043,52 Eur žalos atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų
79. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių šešių procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas tik vienos iš atsakovių atžvilgiu, ieškovei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
80. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
81. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
82. Ieškovė byloje pateikė prašymą priteisti solidariai iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ ir UAB (duomenys neskelbtini 2) 7 969,32 Eur su PVM dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią sudaro 5 687,00 Eur su PVM už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus, rengiantis teismo posėdžiui ir atstovaujant ieškovei teismo posėdyje šioje civilinėje byloje, 2 281,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant ieškinį, 1,32 Eur už išrašo iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro teikimą.
83. Kadangi ieškovė ieškinį reiškė atsakovėms solidariai, ieškinys yra tenkintas iš dalies, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atžvilgiu tenkintas, o (duomenys neskelbtini 2) atžvilgiu atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei priteistina tik iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“.
84. Byloje nustatyta, kad ieškovė MB „Šauktinis“, paduodama ieškinį teismui, 2024 m. kovo 18 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 2 281,00 Eur žyminio mokesčio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimų dėl žalos ir negautų pajamų sumas nuo 174 112,32 Eur iki 110 107,61 Eur, todėl ieškovei tenkanti mokėti žyminio mokesčio dalis už ieškinio reikalavimus sudaro 1 801,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktais ieškovei grąžintina 480,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis (2 281,00 Eur – 1 801 Eur = 480,00 Eur). Likusi 1 801,00 Eur suma priteistina iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“.
85. Įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, ieškovės atstovės pateiktų procesinių dokumentų skaičių (byloje buvo pateiktas ieškinys, dublikas, baigiamoji kalba, taip pat prašymai, nuomonės dėl prašomų išreikalauti įrodymų, dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą), teismo posėdžių skaičių ir trukmę (vyko trys teismo posėdžiai), teismas nusprendžia, kad prašomos priteisti ieškovo procese patirtos 5 687,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis.
86. Ieškovė taip pat prašo priteisti 1,32 Eur už išrašo iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro teikimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Išraše yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, jis yra pateiktas į bylą, todėl, teismo vertinimu, šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos.
87. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovei MB „Šauktinis“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ priteistina 7 489,32 Eur (1 801,00 Eur + 5 687,00 Eur + 1,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
88. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 980,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. f. 2, f. l. 120–122). Kadangi ieškovės ieškinys atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atžvilgiu yra tenkintas, atsakovės bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
89. Atsakovas (duomenys neskelbtini 2) nepateikė įrodymų dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Šauktinis“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini 1)“ 110 043,52 Eur (vieną šimtą dešimt tūkstančių keturiasdešimt tris Eur 52 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. procesines palūkanas skaičiuojant jas nuo 110 043,52 Eur (vieno šimto dešimt tūkstančių keturiasdešimt trijų Eur 52 ct) sumos nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 489,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.