Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovėms A. B., E. R. dėl civilinio turto konfiskavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – J. R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

6. J. R. tyrimo laikotarpiu, tai yra nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, o jo motinos E. R. ir sugyventinės A. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas Kauno mieste, Kauno rajone bei Palangos savivaldybės teritorijoje.

7. Trečiasis asmuo J. R. (tiriamasis) tyrimo laikotarpiu taip pat neturėjo ir savo vardu registruotų transporto priemonių, o A. B. ir E. R. vardu registruotos šios transporto priemonės: 1) BMW 740LI, (duomenys neskelbtini); 2) „Mercedes Benz S550“, (duomenys neskelbtini); 3) BMW 740XI, (duomenys neskelbtini); 4) „Volkswagen Tiguan“, (duomenys neskelbtini); 5) „Cadillac ATC“, (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, sudarytose sutartyse dėl automobilių pirkimo–pardavimo nurodytos daug mažesnės automobilių kainos nei tuo metu viešosios įstaigos „Emprekis“ nustatytos analogiškų automobilių vidutinės rinkos vertės, taip galimai siekiant nuslėpti realias pajamas bei išlaidas.

8. Tiriamasis asmuo J. R. tiriamuoju laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenimis dirbo: 1) (duomenys neskelbtini) – nuo 1993 m. gruodžio 6 d. iki 1994 m. kovo 9 d.; 2) (duomenys neskelbtini) – nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d.; nuo 2005 m. rugpjūčio 22 d. iki 2006 m. lapkričio 4 d. buvo draustas valstybės lėšomis asmens, auginančio vaiką iki 3 metų.

9. Ieškinyje pažymėta, kad A. B. paaiškinime dėl pranešimo apie galimą civilinį turto konfiskavimą nurodyta, jog J. R. gavo pajamas (svarais sterlingų (toliau – GBP), dirbant Jungtinėje Karalystėje pagal patentą (verslo liudijimą) statybų srityje (vidaus apdailos darbai), iš viso 65 609 GBP (75 575,09 Eur). Taip pat buvo pateikti dokumentai, susiję su išmokomis dėl pandemijos (COVID-19), kuriuose išmoka sudaro 8 780 GBP (10 068,69 Eur).

10. Atsakovė A. B. tiriamuoju laikotarpiu (1995–2015 m.) Sodros duomenimis dirbo 7 įmonėse, o nuo 2016 m. iki 2022 m. pabaigos – pagal verslo liudijimą. Taip pat nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2006 m. lapkričio 12 d. iki 2007 m. birželio 30 d., nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. lapkričio 11 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. buvo drausta valstybės lėšomis asmens, auginančio vaiką iki 3 metų. A. B. buvo įgijusi verslo liudijimą nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Verslo liudijimo rūšis – fotografavimo veikla (išskyrus fotoreporterių veiklą). Ieškovė nurodo, kad, analizuojant atsakovės A. B. AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, jog įvairūs asmenys atliko A. B. banko pavedimus, kurių paskirtis: „už fotopaslaugas“, „už fotosesiją“ ir pan. Tiriamuoju laikotarpiu, įsigijus verslo liudijimą fotografavimo paslaugoms vykdyti, iš viso gavo pavedimais 64 597,64 Eur pajamų, tačiau ieškovės teigimu, teiktos fotografavimo paslaugos kelia pagrįstų abejonių (iš esmės nepatvirtintos faktinėmis aplinkybėmis).

12. Tyrimo metu nustatyta, kad E. R. nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. spalio 7 d. vykdė butų (duomenys neskelbtini), statybas, tačiau pagal tyrimo metu surinktus duomenis ir dokumentus bei tyrimo pažymą, E. R. neturėjo pakankamai lėšų vykdyti šias statybas, todėl preziumuojama, jog statybos buvo vykdomos iš J. R. lėšų. Turto tyrimo duomenimis, E. R. tiriamuoju laikotarpiu gavo 358 388,18 Eur teisėtų pajamų ir galimai galėjo patirti 368 833,70 Eur išlaidų. Taigi, vertinamuoju laikotarpiu išlaidos viršijo 53 873,03 Eur asmens oficialias teisėtas pajamas. Iš viso siūloma konfiskuoti E. R. turtą (nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos), kurio vertė 53 873,03 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

20.4. Iš ieškovės atsakovėms bylinėjimosi išlaidos yra priteistos pagrįstai, todėl nėra pagrindo šių išlaidų mažinti.

21. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis konstatuota, jog šioje byloje nenustačius, kad trečiasis asmuo verčiasi nusikalstama veika, nėra pagrindo taikyti civilinį turto konfiskavimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad atliekant turto tyrimą buvo netinkamai nustatytos turto vertės, dėl to nėra pagrindo spręsti apie tai, jog turtas buvo įgytas iš neteisėtų pajamų.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinį turto konfiskavimą, įrodinėjimo dalyką ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą bylose dėl civilinio turto konfiskavimo, aiškinimo ir taikymo.

24. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos prokuratūra siekia įrodyti, kad egzistuoja CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4–5 punktuose, 3 dalyje ir 4 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų visuma, pagal kurią gali būti konfiskuojamas turtas ne iš paties asmens, kuris yra įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą, bet iš nesąžiningai jį įgijusio bei bendrai su CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardintu asmeniu ūkį tvarkančio asmens.

25. Ieškinyje nurodyta, kad trečiasis asmuo J. R. atitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas sąlygas: jis yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos identifikuotas ir įtrauktas į 2021 m. birželio 2 d. Nacionalinio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimo organizuotų nusikalstamų grupių lyderių ir narių sąrašą Nr. 38-S7-36(RN). A. B. atitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalis 5 punkte numatytus pagrindus ir sąlygas: ji su J. R. bendrai tvarko ūkį. E. R. atitinka CTKĮ 2 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 1 punkte numatytus pagrindus ir sąlygas: ji, būdama J. R. motina, nesąžiningai įgijo turtą ir iš jo gavo turtinę naudą.

26. Ieškovės teigimu, trečiojo asmens J. R. faktiškai valdomo, jo sugyventinės A. B. ir motinos E. R. vardu registruoto nekilnojamojo ir kito privalomo registruoti turto bei turto, esančio A. B. vardu atidarytose AB „Swedbank“ ir AB „SEB bankas“ sąskaitose bendra vertė neatitinka A. B. ir E. R. teisėtų pajamų. Šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą, todėl preziumuojama, kad prašomas konfiskuoti turtas nėra gautas teisėtu būdu.

27. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovių turimo bei prašomo konfiskuoti turto sąsajos su įtarimus sukeliančia, galimai daroma konkrečia J. R. nusikalstama veika nėra nustatytos ir įrodytos. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė kasacinio teismo praktikoje suformuotos pareigos įrodyti priez?astini? rys?i? tarp konfiskuotino turto įgijimo ir galimai neteise?tos ar nusikalstamos veiklos, todėl šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Ieškovė skundžia šias teismo išvadas ir mano, kad jas lėmė netinkamas CTKĮ nustatyto teisinio reglamentavimo taikymas.

Dėl civilinio turto konfiskavimo procedūros taikymo sąlygų

28. Civilinis turto konfiskavimas laikomas svarbia valstybės politikos priemone kontroliuojant sunkius savanaudiškus, organizuotus, taip pat korupcinius nusikaltimus, prisidedantis prie to, kad „nusikaltimai neapsimokėtų“ paimant iš nusikaltimų gaunamą naudą. Tokios griežtos priemonės proporcingumas grindžiamas visuomenės intereso apsisaugoti nuo sunkių, organizuotų, savanaudiškų, korupcinių nusikaltimų svarba (S. Bikelis, S. Mikšys. Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje. Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2018, p. 11). Kadangi sprendžiant dėl turto konfiskavimo iškyla asmens nuosavybės teisinio neliečiamumo klausimas, šio instituto taikymo sąlygos ir pagrindai yra griežtai reglamentuoti CTKĮ.

29. CTKĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija. CTKĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.; 3 dalyje – šis įstatymas taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d.; 4 dalyje – civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui.

30. CTKĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas ir iš jo gauta turtinė nauda gali būti konfiskuojami šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra pagrindas manyti, jog šis turtas nėra gautas teisėtu būdu, ir kai šio turto bendra vertė neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens ar asmenų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 nustatytas bazinės bausmės dydis yra 50 Eur, atitinkamai 2 000 bazinių bausmių sudaro 100 000 Eur).

31. CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurias atitinkantiems asmenims yra pagrindas pradėti turto konfiskavimo procedūrą. Pagal minėtą teisės normą preziumuojama, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš šių sąlygų atitinkantys asmenys: 1) kurie buvo įtariami, kaltinami ar nuteisti už šiame įstatymo punkte konkrečiai įvardytų nusikaltimų padarymą; 2) kuriems baudžiamąjį procesą dėl šių nusikaltimų buvo atsisakyta pradėti įstatyme įtvirtintais pagrindais, o jeigu baudžiamasis procesas pradėtas, – jis nutrauktas įstatyme įtvirtintais pagrindais; 3) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nurodytus nusikaltimus; 4) kurie yra įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašus; 5) kurie yra prieš tai išvardytų asmenų sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai tvarko ūkį.

32. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tam, jog būtų taikoma civilinio turto konfiskavimo procedūra, būtina nustatyti šias sąlygas: 1) yra pagrindas manyti, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu; 2) turto bendra vertė neatitinka CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įvardintų asmenų teisėtų pajamų; 3) skirtumas tarp turto vertės ir teisėtų pajamų viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, t. y. 100 000 Eur.

Dėl civilinio turto konfiskavimo procese įrodinėtinų ir teismo tirtinų aplinkybių nustatymo

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama sąlygų taikyti civilinio turto konfiskavimą egzistavimą, pateikė duomenis apie tai, kad J. R. į Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą organizuotų nusikalstamų grupių ir jų narių sąrašą įtrauktas Lietuvos policijos generalinio komisaro: 2017 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-35(RN), 2020 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-17(RN); 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-11(RN) ir 2022 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-30(RN). Be to, ieškovės teigimu, pagal turto tyrimo išvadų duomenis nustatyta, kad su J. R. susijusių asmenų (kartu gyvenančios bei bendrai ūkį vedančios A. B. ir jo motinos E. R.) pajamos nepagrindžia prašomo konfiskuoti, jų vardu registruoto turto įsigijimo, dėl to yra pagrindas pagal CTKĮ 2 straipsnio 2 dalį preziumuoti, kad prašomas konfiskuoti turtas nėra gautas teisėtu būdu.

34. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė nepagrindė (nenurodė) J. R. atliktų konkrečių neteisėtų veiksmų ir jų tiesioginės sąsajos su prašomu konfiskuoti turtu.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi jos prieštarauja ne tik teisiniam reglamentavimui, bet teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams dėl CTKĮ taikymo.

36. Visų pirma, CTKĮ nuostatos neįtvirtina reikalavimo įrodyti tiesioginę konfiskuotino turto sąsają su neteisėta veika. Iš CTKĮ nuostatų turinio vertinama, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, konkreti nusikalstama veika nėra būtinoji sąlyga civilinio turto konfiskavimui pritaikyti (CTKĮ 2 straipsnio 1, 2 dalys) ir neturi sudaryti būtino įrodinėjimo dalyko civilinėje byloje.

37. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad civilinis turto konfiskavimas ypatingas tuo, jog jį taikant nereikia įrodyti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025, 74 punktas).

38. Iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatų (šios nutarties 31 punktas) spręstina apie tai, kad įstatymų leidėjo valia gali būti konfiskuojamas ne tik asmens, kuris buvo įtariamas, kaltinamas ar nuteistas dėl tiesiogiai CTKĮ išvardintų nusikalstamų veikų, turtas. CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai nustato, kad preziumuojama, jog turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti asmuo, kuris yra įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašus, bei asmenys, kurie yra CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodyto asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo 2 dalies 1–4 punktuose nurodytas asmuo bendrai tvarko ūkį.

39. Antra, kasacinis teismas nurodė, kad civilinio turto konfiskavimo procese jo kilmės neteisėtumas (potencialų ryšį su nusikalstama veikla) nustatomas taikant ne tokį griežtą įrodinėjimo standartą, kaip baudžiamajame procese, ne remiantis konkrečiu tikėtinai padarytu nusikaltimu, iš kurio gautas turtas, dėl kurio asmuo nėra pripažintas kaltu baudžiamojo proceso tvarka, bet remiantis netiesioginiais įrodymais, pagrindžiančiais turto sąsajas su baudžiamojo įstatymo draudžiama veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025, 72 punktas).

40. Civilinio turto konfiskavimo bylose turėtų būti taikomas įrodinėjimo standartas, pagal kurį teisėjas, civilinio turto konfiskavimo byloje įvertinęs įrodymų visumą, turi susiformuoti vidinį įsitikinimą, jog egzistuoja bylos duomenų visuma pagrįsta tikimybė, kad konfiskuotinas turtas yra susijęs su galimai neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025, 74 punktas).

41. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl įrodinėjimo dalyko ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo bylose dėl civilinio turto konfiskavimo išaiškino, kad ieškovui (viešąjį interesą ginančiam prokurorui) civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygas, bei prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla, kurios prevencijai skirtas CTKĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025, 72 punktas).

42. Šiuo atveju ieškovė pagrindė, kad J. R. patenka į CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardintų asmenų kategoriją (šios nutarties 33 punktas). Ieškovė nurodė, kad yra CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos (CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta turto neteisėtumo prezumpcija – preziumuojama, jog turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti tam tikras sąlygas atitinkantys asmenys). Ieškovė pagal turto tyrimo išvadas bei VMI duomenis teigia, kad J. R. ir A. B. tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., gavo 449 162,31 Eur teisėtų pajamų ir galėjo patirti 888 865,17 Eur išlaidų, t. y. vertinamuoju laikotarpiu išlaidos viršijo 471 098,02 Eur asmenų oficialias teisėtas pajamas. Tuo tarpu E. R. tiriamuoju laikotarpiu gavo 358 388,18 Eur teisėtų pajamų ir galėjo patirti 368 833,70 Eur išlaidų – vertinamuoju laikotarpiu išlaidos viršijo 53 873,03 Eur asmens oficialias teisėtas pajamas.

43. Kasacinis teismas pažymėjo, kad CTKĮ turi būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į jo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tikslą. Šis tikslas akivaizdžiai negalėtų būti pasiektas, jei jame įtvirtinta turto neteisėtumo prezumpcija būtų taikoma formaliai, neatsižvelgiant į turto sąsajas su neteisėta (nusikalstama) veikla, kuriai užkardyti CTKĮ ir yra skirtas. Bylose dėl civilinio turto konfiskavimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant preziumuojama, jog turtas nėra gautas teisėtu būdu, nustatinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025, 65 punktas).

44. Civilinėje byloje dėl civilinio turto konfiskavimo nagrinėjimo dalyku turėtų būti prašomo konfiskuoti turto ar turtinės naudos ryšys su neteisėtais veiksmais, kuriuos galimai atliko ar su kuriais yra susijęs asmuo, kurio turtą prašoma konfiskuoti, ar toks asmuo turi artimus ryšius su kitais asmenimis, galimai atlikusiais neteisėtus veiksmus ar su jais susijęs (CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-790/2024, 82 punktas).

45. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl jo taikymo, turėjo atlikti konfiskuotino turto kilmės ryšį su neteisėtais veiksmais, t. y. nustatyti, ar šiuo atveju egzistuoja sąlygos konfiskuotiną turtą laikyti gautu neteisėtu būdu ir, pasitvirtinus šiai prezumpcijai, vertinti, ar atsakovių pateikti duomenys ir įrodymai paneigia prezumpciją, t. y. ar jie pagrindžia turto įsigijimo teisėtumą.

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik klausimo, ar trečiasis asmuo J. R. patenka į asmenų, išvardintų CTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje, ratą įvertinimu, ir nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo nėra subjektas, kuriam gali būti pradėta civilinio turto konfiskavimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, neatlikęs ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais buvo siekiama įrodyti, kad atsakovių vardu registruotas turtas yra gautas neteisėtai, bei atsakovių pateiktų duomenų, kuriais buvo siekiama paneigti turto neteisėtumo prezumpciją, įvertinimo. Teismas nusprendė, kad turto tyrimo išvados nelaikytinos pagrįstomis, tačiau nenurodė konkrečių motyvų, kokie į bylą pateikti įrodymai ar duomenys sudaro pagrindą abejoti turto tyrimo išvadų pagrįstumu ar objektyvumu.

47. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad neatlikęs ieškovės prašomo konfiskuoti turto kilmės įvertinimo ir neištyręs aplinkybių, ar prašomas konfiskuoti turtas gali būti susijęs su J. R., įtraukto į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą, bei neįvertinęs šalių pateiktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

48. Nurodytų aplinkybių įvertinimas turi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes prašomo konfiskuoti turto ryšys su trečiuoju asmeniu J. R., įtrauktu į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašą, turi būti įvertinamas siekiant nustatyti, ar egzistuoja CTKĮ taikymo sąlygos. Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo vien apeliacinės instancijos teisme (kai paminėtos aplinkybės nebuvo nustatytos bei įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), būtų sukurta ydinga procesinė situacija, kai tokios aplinkybės apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje būtų nustatomos ir teisiškai įvertintos pirmą kartą, o dėl to bylos šalys negalėtų pasinaudoti apeliacijos teise dėl šių aplinkybių nustatymo.

49. Kadangi pirmosios instancijos teismo padarytas materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, egzistuoja pagrindas, panaikinus skundžiamą sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

50. Teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovės reikalavimo taikyti E. R. civilinio turto konfiskavimą. Ieškovė teigia, kad E. R. atitinka CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytus pagrindus ir sąlygas: ji, būdama J. R. motina, nesąžiningai įgijo turtą ir iš jo gavo turtinę naudą.

51. CTKĮ įtvirtinta, kad gali būti konfiskuojamas ne tik asmens, kuris įvardintas CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, turtas. CTKĮ 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įtvirtintos sąlygos bei pagrindai, kuriuos nustačius gali būti konfiskuojamas ir kitus šio teisės akto specialiuosius reikalavimus atitinkančių asmenų turtas. CTKĮ 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad konfiskuojamas taip pat gali būti ir šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas ar jo dalis, kurį šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo (civilinio turto konfiskavimo tiesioginis subjektas) perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, jog šio turto perdavimo arba įsigijimo tikslas buvo išvengti šio turto konfiskavimo (toliau – ir nesąžiningas įgijėjas).

52. CTKĮ 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos kelios sąlygos turto įgijėjo nesąžiningumui preziumuoti. Nagrinėjamu atveju aktuali CTKĮ 2 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, kad įgijėjas yra nesąžiningas, kai turtas perleidžiamas šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens artimiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams). Vertinant nurodytą įstatymo normą, akivaizdu, kad šiuo atveju prezumpcija, jog įgijėjas yra nesąžiningas, yra taikoma tik tuo atveju, kai turtas yra įgyjamas iš CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ar 5 punkte nurodyto asmens.

53. Ieškovė prašo konfiskuoti iš atsakovės E. R. (ieškovės teigimu, nesąžiningos įgijėjos) jos vardu registruotą 1/2 dalį žemės sklypo. Todėl iš naujo nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme pagal ieškovės reikalavimus, turi būti sprendžiama, ar prašomas konfiskuoti E. R. vardu registruotas turtas patenka į CTKĮ 2 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį, t. y. buvo įgytas neteisėtu būdu (perleistas J. R. motinai E. R., ar ji žinojo (turėjo žinoti), kad šio turto perdavimo tikslas buvo išvengti šio turto konfiskavimo).

Dėl bylos procesinės baigties

54. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo civilinę bylą, neatsižvelgdamas į CTKĮ įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje išaiškintas civilinio turto konfiskavimo taikymo sąlygas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu dėl būtinybės turto įgijimo priežastinį ryšį su CTKĮ nustatytų rūšių nusikalstamomis veikomis, bet tai padarė pažeisdamas precedentų aiškinimo ir taikymo taisykles. Kasacinio teismo išaiškinimas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pateiktas dėl CTKĮ 2 straipsnio 2 punkto nuostatos (prezumpcijos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025, 47 punktas). Nagrinėjamoje byloje prokuratūra ieškinį pareiškė pagal CTKĮ 2 straipsnio 4 punkte įtvirtintą, t. y. kitą negu dėl kurios pasisakė kasacinis teismas nurodytoje kasacinėje byloje, turto neteisėtumo prezumpciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė taikyti CKTĮ 2 straipsnio 4 punkte nustatytą prezumpciją, bet nepateikė motyvų, kodėl nusprendė taip padaryti.

55. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad galiojant CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai prezumpcijai (kuri nagrinėjamoje byloje ir yra taikoma), pareiga ją paneigti tenka atsakovėms. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą nagrinėjamoje byloje šalims paskirstė neteisingai, t. y. atsakoves atleido nuo pareigos įrodyti, kad jų turtas įgytas teisėtai (įrodyti konkrečias turto įgijimo teisėtumo aplinkybes) ir paneigti turto įgijimo neteisėtumo prezumpciją, bet įpareigojo ieškovę įrodyti CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytai prezumpcijai taikyti reikšmingas aplinkybes, jas susiejęs ne su šioje teisės normoje įtvirtintomis nuostatomis, bet su kituose CTKĮ 2 straipsnio 2 dalies punktuose nustatytų prezumpcijų sąlygomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

56. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nevertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės procesinei bylos baigčiai. Perdavus civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas turės iš esmės įvertini pareikštus reikalavimus ir įrodymus, bei paskirstyti bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nesprendžiami (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.