Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-537-516/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-17
Bylos Nr.: e2A-537-516/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01375-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas
Atsakovas: R. N.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-537-516/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01375-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kortis“ ieškinį atsakovams R. N. ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baurona“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kortis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „Baurona“ ir R. N. 120 473,14 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-360-425/2022 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kortis“, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Ripsus“. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-122-425/2023 atstatydino MB „Ripsus“ iš BUAB „Kortis“ nemokumo administratorės pareigų ir bankrutuojančios įmonės nemokumo administratore paskyrė MB „Atisa“.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-122-425/2023 buvo patvirtinti BUAB „Kortis“ 5 001,14 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai bei nuspręsta iš BUAB „Kortis“ nemokumo bylos išskirti į atskirą bylą nemokumo administratorės ginčijamą UAB „Metalitus“ pareikštą 195 125,99 Eur finansinį reikalavimą ir jo pagrįstumą nagrinėti atskiroje byloje. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi BUAB „Kortis“ nemokumo byloje patvirtino antrosios eilės kreditorės BUAB „Metalitus“ papildomą 95 932,01 Eur kreditorinį reikalavimą, o 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi BUAB „Metalitus“ kreditorinis reikalavimas padidintas iki 96 396,02 Eur.

4. Remiantis UAB „Kortis“ juridinių faktų (su istorija) išrašu, bendrovės vadovas nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. buvo atsakovas R. N., kuris taip pat buvo ir šios įmonės akcininkas.

5. Nemokumo administratorė nustatė, kad UAB „Kortis“ atsakovei UAB „Baurona“ per laikotarpį nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. iš viso sumokėjo 120 473,14 Eur, tačiau išrašytose sąskaitose išvardintos prekės nemokumo administratorei perduotos nebuvo.

6. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-177-425/2023 (teismo nutartis įsiteisėjusi) nurodyta, kad BUAB „Kortis“ akcininkas ir vadovas R. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pagal sudarytą įrangos tiekimo sutartį tarp UAB „Kortis“ ir UAB „Metalitus“, kurios vadovas buvo V. A., UAB „Metalitus“ pervedė 195 000 Eur įrangos pirkimui UAB „Kortis“. V. A. tuo pat metu buvo ir UAB „Baurona“ akcininkas bei vadovas, todėl su V. A. buvo susitarta, kad UAB „Kortis“ iš pervestų UAB „Metalitus“ 195 000 Eur pagal sutartį 120 000 Eur perves UAB „Baurona“, kuri nupirks ir perduos reikiamą įrangą UAB „Metalitus“. R. N. teigė, kad UAB „Kortis“ perdavė UAB „Metalitus“ įrangą pagal dvi sąskaitas už bendrą 88 267,99 Eur sumą, o 120 000 Eur UAB „Kortis“ pervedė UAB „Baurona“ pagal susitarimą su V. A., tačiau jokios įrangos iš UAB „Baurona“ negavo.

7. BUAB „Kortis“ nemokumo administratorė 2023 m. spalio 6 d. raštu, adresuotu UAB „Baurona“, nurodė, kad pagal apskaitos duomenis UAB „Kortis“ yra sumokėjusi UAB „Baurona“ 120 473,14 Eur bei prašė pateikti informaciją, ar nupirktos už šią pinigų sumą prekės buvo pristatytos UAB „Kortis“, jei taip, prašė pateikti tai įrodančius dokumentus. Pažymėjo, kad jeigu prekės nepristatytos, UAB „Baurona“ privalo grąžinti UAB „Kortis“ 120 473,14 Eur. Atsakymas į šį raštą nebuvo gautas.

8. BUAB „Kortis“ nemokumo administratorė neturi duomenų, kad UAB „Baurona“ už gautus 120 473,14 Eur iš UAB „Kortis“ būtų pristačiusi nors kažkiek prekių pagal šias sąskaitas faktūras: 2020 m. spalio 28 d. sąskaitą faktūrą BAU Nr. 00000251, 2021 m. sausio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. BAU 265, 2021 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą BAU Nr. 00000270, 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą BAU Nr. 00000279.

9. Už šiuos UAB „Kortis“ patirtus nuostolius yra atsakingas ir buvęs ieškovės vadovas R. N.. Kaip matyti iš UAB „Kortis“ sąskaitos išrašo, 120 473,14 Eur atsakovei UAB „Baurona“ buvo sumokėti ne iš karto, o dalimis, tęstiniu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. (daugiau nei pusės metų laikotarpiu). UAB „Baurona“ 120 473,14 Eur buvo sumokėti be jokių užtikrinimo priemonių, nieko mainais už tai negaunant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Kortis“ solidariai iš atsakovų BUAB „Baurona“ ir R. N. 120 473,14 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei iš atsakovo R. N. 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, kai ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia bankroto administratorius

11. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Baurona“ neperdavė prekių ieškovei UAB „Kortis“ nuosavybėn pagal sąskaitas faktūras, tačiau 120 473,14 Eur iš UAB „Kortis“ yra gavusi. Dėl to teismas nusprendė, kad ji turi pareigą atlyginti dėl prekių neperdavimo UAB „Kortis“ nuosavybėn įmonei padarytus 120 473,14 Eur nuostolius. Tokiu atveju civilinė atsakomybė už UAB „Kortis“ patirtus reikšmingus nuostolius, teismo vertinimu, kyla ir buvusiam UAB „Kortis“ vadovui R. N..

12. Teismas nesutiko su R. N. argumentu, kad nėra įrodytas prašomas priteisti žalos dydis. Nurodė, kad UAB „Kortis“ sumokėjo UAB „Baurona“ 120 473,14 Eur ir už tai mainais nieko negavo – nėra nė vieno priėmimo–perdavimo akto, kad UAB „Baurona“ būtų pristačiusi UAB „Kortis“ nors vieną daiktą, nurodytą UAB „Baurona“ išrašytose sąskaitose. Taip pat nėra jokio kito dokumento (suderinimo akto, trišalio akto ir pan.), kad už kokią nors dalį UAB „Kortis“ sumokėtų 120 473,14 Eur UAB „Baurona“ būtų pristačiusi įrangą į UAB „Metalitus“, taip nors iš dalies įvykdydama prievolę UAB „Kortis“.

13. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad 120 473,14 Eur iš UAB „Kortis“ sąskaitos atsakovei UAB „Baurona“ buvo sumokėti ne iš karto, o dalimis bei tęstiniu laikotarpiu – nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. gegužės 25 d., t. y. daugiau nei pusės metų laikotarpiu. Reikšminga pinigų suma – 120 473,14 Eur – UAB „Baurona“ buvo sumokėta be jokių užtikrinimo priemonių, nieko mainais už tai negaunant, nors tokiam nerūpestingam bei neatidžiam elgesiui jokio pateisinamo pagrindo teismas nenustatė. Toks UAB „Kortis“ buvusio vadovo R. N. elgesys, atsakovei UAB „Baurona“ mokant be jokių užtikrinimo priemonių pinigų sumas ir mainais negaunant nieko, pasak teismo, vertintinas kaip neteisėtas bei kaltas veikimas, padaręs UAB „Kortis“ žalą (120 473,14 Eur). Be to, teismas nusprendė, kad toks UAB „Kortis“ buvusio vadovo R. N. elgesys, kai šiai įmonei priklausančios didelės pinigų sumos tęstiniu laikotarpiu mokamos kitai įmonei (UAB „Baurona“), mainais už tai nieko negaunant, taip pat laikytinas prieštaraujančiu UAB „Kortis“ interesams bei pažeidžiančiu vadovo lojalumo pareigą. Teismas nurodė, kad tokie R. N., kaip buvusio UAB „Kortis“ vadovo, veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys vadovo rūpestingumo pareigą. R. N. turėjo užtikrinti, kad UAB „Kortis“ priklausančios lėšos būtų naudojamos išimtinai šios įmonės interesais, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

Dėl deliktinės solidariosios atsakomybės taikymo

14. Teismas nurodė, kad pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.5 straipsnis), tačiau deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

15. Teismas nusprendė, kad UAB „Kortis“ buvusio vadovo R. N. elgesys, kuomet jo vadovaujama bendrovė be jokių užtikrinimo priemonių atsakovei UAB „Baurona“ tęstiniu laikotarpiu mokėjo reikšmingas pinigų sumas, mainais už tai nieko negaudama, vertintinas kaip jo ir UAB „Baurona“ subjektyvusis bendrininkavimas (todėl ir jų abiejų civilinė atsakomybė prieš UAB „Kortis“ solidari), nes abu atsakovai R. N. ir UAB „Baurona“ veikė bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti UAB „Kortis“ žalą.

16. Teismas konstatavo, kad 120 473,14 Eur žala UAB „Kortis“ atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių – be buvusio šios įmonės vadovo R. N. kaltų neteisėtų veiksmų UAB „Baurona“ nebūtų turėjusi galimybės be užtikrinimo priemonių iš UAB „Kortis“ gauti tokią reikšmingą pinigų sumą, nieko už tai mainais neperduodama. Teismo vertinimu, kiekvienas iš atsakovų – tiek UAB „Baurona“, tiek ir R. N. – prisidėjo prie 120 473,14 Eur žalos ieškovei atsiradimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad abiejų atsakovų atsakomybė yra solidari.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į UAB „Baurona“ procesinį elgesį, t. y. kad atsakovė UAB „Baurona“ dėl neperduotų dokumentų negalėjo pateikti išsamios pozicijos, bet iš esmės neprieštaravo dėl ieškinio patenkinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovo R. N..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atsakovas R. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o teismui nusprendus, kad yra nustatytos visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu, atsakovą R. N. atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 4 dalies ir (ar) 5 dalies pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, padarė akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas apsiribodamas formaliu, fragmentišku bei selektyviu bylos aplinkybių vertinimu, išskirtinę reikšmę teikdamas ieškovės argumentams. Sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą dėl UAB „Baurona“ atliktų mokėjimo pavedimų, turėjo būti taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgement rule), pagal kurią ieškovei teko pareiga paneigti prezumpciją, kad atsakovas UAB „Kortis“ atžvilgiu veikė sąžiningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai vadovo, interesais, įrodant, jog atsakovas sandorį sudarė ir vykdė pažeisdamas fiduciarines pareigas, peržengdamas akivaizdžią protingos ūkinės komercinės veiklos riziką, aplaidžiai ar viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Be to, nemokumo administratorė turėjo įrodyti, kad atsakovui atliekant tariamai neteisėtus veiksmus UAB „Kortis“ finansinė būklė tapo tokia, jog tuo metu egzistavo atsakovo, kaip įmonės vadovo, fiduciarinė pareiga kreditoriams, kada ši pareiga buvo pažeista ir kiek ji lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

18.2. Atlikus UAB „Baurona“ ieškovei išrašytų sąskaitų faktūrų ir ieškovės UAB „Metalitus“ išrašytų sąskaitų faktūrų analizę matyti, kad didžioji dalis įrangos, nurodytos UAB „Metalitus“ sąskaitose faktūrose, buvo įsigyta iš UAB „Baurona“, kadangi didžioji dalis prekių pozicijų tiek UAB „Burona“ ieškovei išrašytose sąskaitose faktūrose, tiek ieškovės UAB „Metalitus“ išrašytose sąskaitose faktūrose sutampa. UAB „Kortis“ iš UAB „Baurona“ įsigyta įranga buvo perduota UAB „Metalitus“, kadangi priėmimo perdavimo aktuose yra nurodyta ir UAB „Kortis“ iš UAB „Baurona“ įsigyta įranga. Iš UAB „Baurona“ įsigyta įranga buvo perparduota UAB „Metalitus“, gaunant už tai kur kas didesnes pajamas. Nei priėmimo perdavimo aktų tarp UAB „Kortis“ ir UAB „Baurona“ nebuvimas, nei jokio kitokio teismo nurodyto dokumento nebuvimas (suderinimo akto, trišalio akto ir pan.), nesudaro pagrindo nuspręsti, kad už atsakovei UAB „Baurona“ pervestas lėšas įranga, nurodyta sąskaitose faktūrose, nebuvo gauta. Byloje esantys įrodymai (tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai) patvirtina, kad ieškovės UAB „Kortis“ iš atsakovės UAB „Baurona“ įsigyta įranga buvo perduota UAB „Metalitus“ ir ieškovė atsakovei UAB „Baurona“ mokėjimus atliko esant teisiniam bei faktiniam pagrindui, o ne už nieką.

18.3. Sprendimas sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį dėl įrangos įsigijimo su UAB „Baurona“ buvo sudarytas veikiant geriausiais UAB „Kortis“ interesais. Tiek sudarydamas tiekimo sutartį su UAB „Metalitus“, tiek nuspręsdamas įsigyti dalį įrangos iš UAB „Baurona“ tiekimo sutarčiai įvykdyti bei atlikdamas mokėjimo pavedimus atsakovei UAB „Baurona“ už įsigytą ir UAB „Metalitus“ pristatytą įrangą, atsakovas R. N. nepažeidė jo, kaip vienasmenio bendrovės valdymo organo, fiduciarinių pareigų, neperžengė protingos komercinės rizikos, buvo rūpestingas, atidus ir apdairus.

18.4. Teismas sprendime nurodė, kad R. N. ir UAB „Baurona“ veikė bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti UAB „Kortis“ žalą. Tai reiškia, kad teismas taikė subjektyvųjį bendrininkavimą, kuris nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Teismas sprendime nurodė, kad taikytinas ir objektyvusis bendrininkavimas, kurio atveju pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą.

18.5. Atsakovo R. N. atsakomybė kildinama iš delikto, o UAB „Baurona“ – iš sutartinių santykių (pirkimo–pardavimo sandorio), todėl UAB „Baurona“ atžvilgiu apie jokią kitą, kaip tik sutartinę civilinę atsakomybę, nebuvo pagrindo kalbėti. Sprendimo dalies pavadinimas „Dėl deliktinės solidariosios atsakomybės taikymo“ suponuoja teismą taikius deliktinę solidarią atsakomybę abiem atsakovams, taip pažeidžiant non cumul (konkurencijos draudimo) principą.

18.6. Sprendimas yra neišsamus ir nepakankamai motyvuotas. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebuvo išsamiai ištirtos sprendimo priėmimui bei teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės reikšmingos aplinkybės bei įrodymai, nurodyti atsakovo procesiniuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

18.7. Teismas nepagrįstai ir nesąžiningai, netinkamai taikydamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovo R. N., nors byloje buvo du atsakovai. Teismas, tenkindamas ieškinį, turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata ir paskirstyti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas abiem atsakovams. Teismas, atleisdamas UAB „Baurona“ nuo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, suformavo ydingą praktiką, leidžiančią bylinėjimosi išlaidų nepriteisti iš atsakovės vien todėl, kad ji procese buvo pasyvi, iš esmės neprieštaravo pareikštiems reikalavimams.

Atsiliepimas

19. Ieškovė BUAB „Kortis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1 766,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad UAB „Kortis“, vadovaujant apeliantui, tęstiniu laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. mokėjo UAB „Baurona“ reikšmingas pinigų sumas, iš viso sumokėjo net 120 473,14 Eur, tačiau už tai mainais nieko negavo: nėra nė vieno priėmimo perdavimo akto, kad UAB „Baurona“ būtų pristačiusi UAB „Kortis“ nors vieną daiktą, nurodytą UAB „Baurona“ išrašytose ir ieškinyje bei teismo sprendime išvardintose sąskaitose faktūrose; nėra jokio kito dokumento, kad už kokią nors dalį UAB „Kortis“ sumokėtų 120 473,14 Eur UAB „Baurona“ būtų pristačiusi įrangą į kitą įmonę – į UAB „Metalitus“, taip nors iš dalies įvykdydama prievolę UAB „Kortis“. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad už šiuos UAB „Kortis“ patirtus reikšmingus 120 473,14 Eur nuostolius yra atsakingas buvęs vadovas R. N.. Dėl to pagrįstai konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai.

19.2. UAB „Kortis“ atlikti reikšmingų piniginių sumų mokėjimai UAB „Baurona“ per tęstinį laikotarpį be užtikrinimo priemonių, mainais nieko negaunant, nepripažintini verslo sprendimu bei tokiam veikimui netaikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Tai nėra sąžiningai priimtas verslo sprendimas. Verslo sprendimas turi būti priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – tiek rūpestingumo, tiek lojalumo, taip pat neviršyti protingos komercinės rizikos. Apeliantas nė karto net nepasidomėjo ir neįsitikino, kad nors viena prekė, už kurią mokėjo UAB „Kortis“ atsakovei UAB „Baurona“, iš pastarosios faktiškai buvo perduota UAB „Metalitus“, taip UAB „Kortis“ vykdant savo prievoles UAB „Metalitus“.

19.3. R. N. turėjo užtikrinti, kad UAB „Kortis“ priklausančios piniginės lėšos būtų naudojamos išimtinai šios įmonės interesais, saugiai, jų neprarandant, už jas gaunant tinkamą ekvivalentą, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, t. y. atliko neteisėtus kaltus veiksmus. Dėl to UAB „Kortis“ patyrė 120 473,14 Eur žalą, kuri priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusi su R. N. kaltu neteisėtu veikimu. R. N. veiksmai yra žalos atsiradimo pagrindas.

19.4. Įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-177-425/2023, kuria BUAB „Kortis“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Metalitus“ papildomas 95 932,01 Eur kreditorinis reikalavimas, faktiškai yra teismo sprendimas, kuriuo galutinai išspręstas tarp UAB „Kortis“ ir UAB „Metalitus“ ginčas dėl tarpusavio įsipareigojimų pagal tiekimo sutartį. Nutartyje konstatuota, kad būtent UAB „Kortis“ perdavė UAB „Metalitus“ prekių (įrangos) už 99 657,99 Eur. Todėl apeliaciniame skunde išsakomos prielaidos, kad UAB „Metalitus“ galimai buvo perduota prekių (įrangos) už didesnę sumą, pirmiausia prieštarauja prejudiciniams faktams (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, R. N. paminėtoje byloje pripažino, kad jokios įrangos UAB „Kortis“ iš UAB „Baurona“ už jai sumokėtus 120 473,14 Eur negavo. R. N. rėmėsi tik tuo, kad jis neva tikėjo, jog UAB „Baurona“ už jai UAB „Kortis“ sumokėtus 120 473,14 Eur pristatys prekes (įrangą) UAB „Metalitus“.

19.5. Atmestini apelianto teiginiai, kad teismas netinkamai nustatė ieškovei padarytos žalos dydį. UAB „Kortis“ yra praradusi konkretų konkrečios vertės turtą, o tai pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra įmonės patirta žala.

19.6. UAB „Kortis“ buvusio vadovo R. N. neteisėtas veikimas lėmė, kad UAB „Kortis“ jokio turto neturi ir dėl to negali net iš dalies padengti nei kreditorių finansinių reikalavimų, nei bankroto proceso administravimo išlaidų.

19.7. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nustatė objektyvųjį bendrininkavimą bei kad buvo pažeistas non cumul principas. Abiejų atsakovų veiksmų bendrumas padarant žalos UAB „Kortis“ aiškiai išreikštas. UAB „Kortis“ 120 473,14 Eur žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių – be buvusio šios įmonės vadovo R. N. kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų galimybės UAB „Baurona“ be jokių užtikrinimo priemonių iš UAB „Kortis“ gauti tokią reikšmingą pinigų sumą (120 473,14 Eur), nieko už tai mainais neperduodant. Nenustatytas žalos nedalomumas, todėl abiejų atsakovų atsakomybė solidari.

19.8. Apelianto atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas laikytina solidaria ir pagrindo mažinti iš jo teismo priteistas ieškovei bylinėjimosi išlaidas pagrindo nėra. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į apelianto procesinį elgesį, nes jo nesutikimas su ieškiniu nemaža dalimi lėmė ir bylinėjimosi išlaidų apimtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė.

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

21. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-360-425/2022, iškėlė bankroto bylą UAB „Kortis“, o 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-177-425/2023, patvirtino BUAB „Metalitus“ 95 932,01 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Kortis“ bankroto byloje.

22. BUAB „Kortis“ vadovu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. buvo atsakovas R. N..

23. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Kortis“ ir UAB „Metalitus“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pasirašė įrangos tiekimo sutartį, pagal kurią UAB „Kortis“ turėjo pristatyti įrangą už 368 351 Eur, o UAB „Metalitus“ – priimti įrangą ir atsiskaityti.

24. Ieškovė UAB „Kortis“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. išrašė UAB „Metalitus“ 194 825,99 Eur sąskaitas faktūras už įrangą. UAB „Metalitus“ už prekes laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. sumokėjo UAB „Kortis“ 195 590 Eur.

25. Ieškovė UAB „Kortis“ ir UAB „Metalitus“ 2021 m. sausio 4 d. ir 2021 m. vasario 1 d. pasirašė prekių perdavimo–priėmimo aktus, kuriais patvirtino, kad UAB „Kortis“ perdavė, o UAB „Metalitus“ priėmė prekių iš viso už 99 657,99 Eur (pagal 2021 m. sausio 4 d. aktą – 48 496,99 Eur, pagal 2021 m. vasario 1 d. aktą – 51 161 Eur).

26. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė UAB „Baurona“ laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. išrašė ieškovei UAB „Kortis“ sąskaitas faktūras, kurias pastaroji laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. apmokėjo, pervesdama UAB „Baurona“ 120 473,14 Eur.

27. Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas atsakovų UAB „Baurona“ ir R. N., kaip buvusio ieškovės UAB „Kortis“ vadovo, solidariosios civilinės atsakomybės klausimas dėl ieškovei padarytos 120 473,14 Eur žalos, įrodinėjant, kad ieškovė, atstovaujama vadovo R. N., pervedė UAB „Baurona“ 120 473,14 Eur už prekes, kurios turėjo būti pristatytos UAB „Metalitus“, tačiau prekės nebuvo gautos, o už jas sumokėti pinigai negrąžinti.

28. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkinęs ir priteisęs ieškovei solidariai iš atsakovų R. N. ir UAB „Baurona“ 120 473,14 Eur žalos atlyginimą, konstatavo, kad toks R. N., kaip buvusio UAB „Kortis“ vadovo, elgesys, kuomet įmonei tęstiniu laikotarpiu be jokių užtikrinimo priemonių yra mokamos reikšmingos pinigų sumos UAB „Baurona“, pastarajai mainais UAB „Kortis“ nieko neperduodant, laikytinas prieštaraujančiu UAB „Kortis“ interesams, pažeidžiančiu vadovo lojalumo pareigą ir vertintinas kaip neteisėtas bei kaltas veikimas, padaręs ieškovei žalos. Teismas taip pat konstatavo, kad kiekvienas iš atsakovų – tiek UAB „Baurona“, tiek ir R. N. – prisidėjo prie žalos UAB „Kortis“ atsiradimo, todėl abiejų atsakovų atsakomybė prieš ieškovę yra solidari.

Dėl ieškovei padarytos žalos, neperdavus prekių ir negrąžinus už prekes sumokėtos sumos

29. Kaip minėta, ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, kad ieškovė UAB „Kortis“, atstovaujama atsakovo – vadovo R. N., sumokėjusi atsakovei UAB „Baurona“ 120 473,14 Eur už prekes, kurias pagal įrangos tiekimo sutartį turėjo pristatyti UAB „Metalitus“, prekių negavo, jos nebuvo pristatytos ir UAB „Metalitus“, o atsakovei UAB „Baurona“ sumokėti 120 473,14 Eur ieškovei grąžinti nebuvo.

30. Bylos duomenys patvirtina kad vykdant įrangos tiekimo sutartį, UAB „Kortis“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gegužės 20 d. už prekes išrašė UAB „Metalita“ iš viso 194 825,99 Eur sąskaitas faktūras. UAB „Metalitus“ už įrangą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. sumokėjo ieškovei 195 590 Eur. Byloje esantys UAB „Kortis“ ir UAB „Metalitus“ pasirašyti 2021 m. sausio 4 d. ir 2021 m. vasario 1 d. prekių perdavimo–priėmimo aktai patvirtina, kad UAB „Kortis“ perdavė, o UAB „Metalitus“ priėmė prekių už 99 657,99 Eur. Paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad iš UAB „Metalitus“ ieškovei sumokėtų 195 590 Eur, buvo pristatyta prekių bent jau už abiejų sutarties šalių pasirašytuose prekių perdavimo–priėmimo aktuose nurodytą sumą – 99 657,99 Eur. Tokią išvadą patvirtina ir įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-177-425/2023, kuria BUAB „Kortis“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Metalitus“ 95 932,01 Eur kreditorinis reikalavimas, teismui konstatavus, kad byloje įrodyta, jog UAB „Kortis“ pagal prekių perdavimo–priėmimo aktus perdavė UAB „Metalitus“ direktoriui V. A. prekių (įrangos) už 99 657,99 Eur, tačiau neperdavė prekių (įrangos) už 95 932,01 Eur iš pervestų 195 590 Eur (195 590 Eur – 99 657,99 Eur) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

31. Apelianto R. N. tvirtinimu, reikiamą įrangą, kuri buvo parduodama UAB „Metalitus“, ieškovė UAB „Kortis“ pirkdavo iš atsakovės UAB „Baurona“, kuri prekes pristatydavo tiesiogiai UAB „Metalitus“. Tokias aplinkybes apeliantas R. N. įrodinėjo byloje esančiomis UAB „Baurona“ ieškovei laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. išrašytomis sąskaitomis faktūromis, kurias ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. apmokėjo, pervesdama atsakovei UAB „Baurona“ 120 473,14 Eur.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlikus prieš tai paminėtų byloje esančių sąskaitų faktūrų, ieškovės išrašytų UAB „Metalitus“ ir atsakovės UAB „Baurona“ išrašytų UAB „Kortis“, analizę, nustatyta, jog didžioji dalis šiose sąskaitose nurodytų prekių sutampa. Pavyzdžiui, UAB „Baurona“ ieškovei išrašytose sąskaitose faktūrose yra nurodytos tokios prekės kaip šlifavimo staklės, šaltkalvio vežimėlis su įrankiais, darbastalis su spaustuvais, dviejų kolonų keltuvas, dyzelinių purkštukų stendas ir kt. Analogiškos prekės yra nurodytos ir UAB „Kortis“ sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „Metalitus“.

33. Be to, palyginus atsakovės UAB „Baurona“ ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras, pagal kurias, kaip minėta, ieškovė sumokėjo atsakovei 120 473,14 Eur, ir UAB „Kortis“ bei UAB „Metalitus“ pasirašytus 2021 m. sausio 4 d. ir 2021 m. vasario 1 d. prekių perdavimo–priėmimo aktus bendrai už 99 657,99 Eur, matyti, jog didžioji dalis UAB „Metalitus“ parduotų prekių, nurodytų paminėtuose aktuose, taip pat sutampa su UAB „Baurona“ ieškovei išrašytose sąskaitose nurodytomis prekėmis (pvz., sutampa šaltkalvio vežimėlis, darbastaliai su spausdintuvais, įrankių spintos, suvirinimo stalai ir kt.).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo byloje esančių prieš tai aptartų rašytinių įrodymų – sąskaitų faktūrų, prekių perdavimo–priėmimo aktų, įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-177-425/2023, nustatytų šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių, nevertino paminėtų įrodymų turinio iš esmės ir jų neaptarė. Jeigu UAB „Kortis“ prekes nupirko iš UAB „Baurona“ (tą liudija sąskaitos faktūros ir jose sutampantys įsigytų prekių duomenys) ir jas, kaip įrodinėjo atsakovas R. N., perdavė UAB „Metalitus“ (tą patvirtina tiek prekių perdavimo–priėmimo aktai, tiek įsiteisėjusi teismo nutartis), tai nebūtų pagrindo teigti, kad ieškovė, sumokėjusi 120 473,14 Eur, jokių prekių iš UAB „Baurona“ negavo ir kad ieškovei buvo padaryta būtent tokio dydžio žala. Vadinasi, pasitvirtinus aplinkybei, kad prekių perdavimo–priėmimo aktuose nurodytos prekės, kurios perduotos UAB „Metalitus“, visos buvo nupirktos iš UAB „Baurona“, tokiu atveju spręstinas klausimas dėl reikalaujamos atlyginti 120 473,14 Eur žalos mažinimo paminėtuose prekių perdavimo–priėmimo aktuose nurodyta 99 657,99 Eur suma arba kita suma, jei, įvertinus įrodymus, būtų nustatyta, kad iš atsakovės UAB „Baurona“ buvo nupirkta tik dalis aptartuose aktuose nurodytų prekių.

35. Taigi visi šie pieš tai aptarti rašytiniai įrodymai, t. y. sąskaitos faktūros, prekių perdavimo–priėmimo aktai, įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-177-425/2023, ir joje nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo visiškai nebuvo aptartos ir įvertintos. Dėl to, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, yra pagrindas konstatuoti, jog nebuvo atskleista bylos esmė – neįvertinta, kad prekės (jų dalis) UAB „Metalitus“ vis tik buvo pristatytos, neįvertinta kiek prekių ir už kokią sumą, iš UAB „Kortis“ pervestų 120 473,14 Eur, UAB „Baurona“ pristatė ieškovei ir (ar) tiesiogiai UAB „Metalitus“, ar visos UAB „Kortis“ ir UAB „Metalitus“ pasirašytuose prekių perdavimo–priėmimo aktuose nurodytos prekės buvo pirktos iš UAB „Baurona“. Visų šių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas yra svarbus ir reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, siekiant nustatyti, kokio dydžio žala buvo padaryta (jei ji buvo padaryta) ieškovei UAB „Kortis“.

36. Pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje.

37. Nustačius ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Dėl solidariosios atsakomybės taikymo

38. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti abiem atsakovam solidariąją deliktinę civilinę atsakomybę. Apelianto teigimu, civilinė atsakomybė atsakovams kilo skirtingais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos atlyginimą priteisė solidariai tiek iš R. N., tiek iš UAB „Baurona“, be to, taikydamas deliktinę solidariąją civilinę atsakomybę abiem atsakovam, teismas pažeidė non cumul principą.

39. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio, reglamentuojančio solidariąją skolininkų pareigą, ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą (pacituodamas kasacinio teismo praktiką, taikant paminėtus CK straipsnius), nuostatomis, nusprendė, kad abu atsakovai R. N. ir UAB „Baurona“ veikė bendrai, todėl abu yra solidariai atsakingi už ieškovei padarytą žalą.

40. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

41. Visų pirma pažymėtina tai, kad civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

42. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan.

43. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo, netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo ir kt. pagrindais.

44. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė abiem atsakovam buvo kildinama visiškai skirtingais pagrindais: atsakovo R. N. – iš delikto, ieškovei įrodinėjant, kad jis, kaip įmonės vadovas, pažeidė fiduciarines pareigas, o atsakovei UAB „Baurona“ – iš sutartinių teisinių santykių (pirkimo–pardavimo sandorio), įrodinėjant, kad pastaroji, gavusi 120 473,14 Eur, prekių nepristatė ir pinigų ieškovei negrąžino. Nepaisant to (skirtingų civilinės atsakomybės kilimo pagrindų), pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, ieškovės reikalautą žalą iš abiejų atsakovų priteisė solidariai.

45. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aptarta kasacinio teismo praktika ir nenurodė įstatymo, kurio pagrindu sutartiniuose santykiuose prievolinius teisinius santykius (pirkimo–pardavimo sandorį) pažeidusiai šaliai – atsakovei UAB „Baurona“ – būtų galima taikyti deliktinę atsakomybę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju esant skirtingoms atsakomybės rūšims, t. y. vienam iš atsakovų taikant deliktinę civilinę atsakomybę, kildinamą iš fiduciarinių pareigų pažeidimo, o kitam – sutartinę civilinę atsakomybę, kildinama iš pirkimo–pardavimo sandorio tinkamo neįvykdymo, solidarioji abiejų atsakovų civilinės atsakomybės forma yra negalima. Tokiu atveju būtina išspręsti klausimą, kokia civilinės atsakomybės forma (subsidiari, dalinė) gali būti taikoma atsakovams. Šio klausimo pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė.

47. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantu, kad skundžiamame sprendime buvo aptartos tik atsakovo R. N., kaip buvusio ieškovės vadovo, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl UAB „Baurona“ civilinės atsakomybės nepasisakyta visiškai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir aptaręs atsakovo R. N. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (iš esmės pacitavęs bendrovės vadovo deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką), priėjo prie išvados, kad žala ieškovei buvo padaryta bendrais abiejų atsakovų veiksmais, todėl, kaip minėta, nusprendė taikyti solidariąją civilinę atsakomybę, visiškai nevertindamas, ar nagrinėjamu atveju tokia atsakomybės forma (solidarioji), atsižvelgiant į atsakovams taikytinas skirtingas atsakomybės rūšis, yra galima.

48. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir nustatęs, kad ieškovei buvo padaryta žala, toliau turėtų spręsti klausimą dėl atsakovams taikytinos atsakomybės formos. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustačius, jog tarp šalių – ieškovės UAB „Kortis“ , atsakovės UAB „Baurona“ bei UAB „Metalitus“ – susiklostę įrangos tiekimo (pirkimo–pardavimo) teisiniai santykiai buvo vykdomi, t. y. prekės buvo perkamos ir parduodamos, nors ir tinkamai neįforminant dokumentų (nesant važtaraščių, ieškovės ir UAB „Baurona“ pasirašytų įrangos priėmimo–perdavimo aktų ir pan.), svarstytina, ar tokių aplinkybių pakanka konstatuoti atsakovo R. N. fiduciarinių pareigų pažeidimo faktą.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų ir jų turinio, dėl to nebuvo nustatyta, už kokią sumą, ieškovei sumokėjus UAB „Baurona“ 120 473,14 Eur, buvo gautos prekės iš paminėtos atsakovės ir perduotos UAB „Metalitus“ bei, atitinkamai, kokio dydžio žala buvo padaryta ieškovei. Be to, buvo netinkamai išspręstas civilinės atsakomybės formos taikymo klausimas. Nustačius, kad atsakovams taikytina skirtinga atsakomybės rūšis (deliktinė ir sutartinė), būtina iš naujo spręsti dėl atsakomybės taikymo formos, taip pat įvertinti, ar atsakovui R. N., kaip buvusiam ieškovės vadovui, taikytina deliktinė civilinė atsakomybė už fiduaciarinių pareigų pažeidimą, nustačius aplinkybę, kad pirkimo–pardavimo sutartys tarp šalių buvo vykdomos.

50. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.).

51. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių bei iš naujo vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teisme dėl to nebuvo tinkamo proceso ir tai yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus ir duomenis, kurie iš esmės nebuvo vertinti, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl, kaip jau buvo minėta, yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliekamas išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVilija MikuckienėAntanas Rudzinskas