Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys L. A., R. V. (neveiksniu ir ribotai veiksniu pripažintas asmuo, dėl kurio prašoma peržiūrėti sprendimą), biudžetinė įstaiga Kupiškio socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacijos objektas – Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (buvęs pavadinimas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų) 2020 m. spalio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo ir iš dalies pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimas, pripažįstant R. V. ribotai veiksnia sveikatos priežiūros, savitvarkos įgūdžių, asmens dokumento išėmimo, pakeitimo srityse, kitas sritis paliekant nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl naujo įrodymo priėmimo įvertintina aplinkybė, jog kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta išvada parengta 2025 m. gruodžio 10 d., t. y. jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog aptariamas dokumentas objektyviai negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo, rungtyniškumo principų, mano, kad pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas nagrinėjant suinteresuoto asmens R. V. apeliacinį skundą ir nusprendžiant dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo pateikto naujo įrodymo priėmimas būtinas, siekiant nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, nagrinėjant socialiai jautrų klausimą ir siekiant maksimalios neveiksniu ir ribotai veiksniu pripažinto asmens teisių apsaugos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2307-783/2020 R. V. buvo pripažinta neveiksnia šiose srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su sutarčių sudarymu; 2) savitvarkos įgūdžių; 3) sveikatos priežiūros; 4) šeimos santykių; 5) asmens dokumento išėmimo, pakeitimo, ir ribotai veiksnia šioje srityje: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais. Aptariamame teismo sprendime nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. R. V. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas (F71.0), o nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2066 m. liepos 11 d. R. V. dėl jai diagnozuoto sveikatos sutrikimo nustatytas 65 procentų netekto darbingumo lygis ir nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teismas, nustatydamas sritis, kuriose R. V. pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia, vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ir byloje esančia išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

21. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies, pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2307-783/2020 ir nustatytas sričių sąrašas, kuriose R. V. pripažinta ribotai veiksnia: 1) sveikatos priežiūros; 2) savitvarkos įgūdžių; 3) asmens dokumento išėmimo, pakeitimo. Kita 2020 m. spalio 6 d. teismo sprendimo dalis liko nepakeista, t. y. R. V. liko pripažinta neveiksnia šiose srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su sutarčių sudarymu; 2) šeimos santykių ir ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog teismas netinkamai vertino R. V. faktinį funkcionavimą ir realius gyvenimo gebėjimus, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus neveiksnumo instituto taikymo kriterijus, taip pat pernelyg sureikšmino eksperto duotą išvadą.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 punktas). CK 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą savo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, asmenį turi pripažinti neveiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o įvardyti tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui.

24. CPK 469 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. CPK 469 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

25. Byloje esminę reikšmę turi veiksnumo ribojimų proporcingumo kriterijus, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis, su atitinkamais būtinais pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog, siekiant nustatyti R. V. psichinę sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus: 1) Ar R. V. serga psichikos sutrikimu?; 2) Ar R. V. gali / iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su sutarčių (lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, paskolų, vartojimo kredito sutarčių) sudarymu, nutraukimu srityje?; 3) Ar R. V. gali / iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti sveikatos priežiūros srityje?; 4) Ar R. V. gali / iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti savitvarkos įgūdžių srityje?; 5) Ar R. V. gali /iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šeimos santykių srityje?; 6) Ar R. V. gali / iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti asmens dokumento išėmimo, pakeitimo srityje? Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog klausimai teismo ekspertui apie R. V. gebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, buvo užduoti išimtinai dėl sričių, kuriose R. V. 2020 m. spalio 6 d. sprendimu buvo pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia.

27. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nusprendęs pakeisti 2020 m. spalio 6 d. sprendimu nustatytas sritis, kuriose R. V. pripažinta neveiksnia, pripažįstant ją ribotai veiksnia sveikatos priežiūros, savitvarkos įgūdžių ir asmens dokumento išėmimo, pakeitimo srityse, o kitoje dalyje teismo sprendimą paliekant nepakeistą, rėmėsi byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenimis, R. V., jos atstovo duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu, taip pat liudytojų N. T., A. G., I. D. parodymais.

28. Iš teismui pateiktos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. birželio 25 d.–2025 m. liepos 2 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismo ekspertas iš turimo medžiagos, medicininės dokumentacijos konstatavo R. V. įgimtą intelekto defektą – vidutinį protinį atsilikimą, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F71.0). Teismo ekspertas išvadose nurodė, kad dėl žemų intelektinių gebėjimų R. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su sutarčių (lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių) sudarymu, nutraukimu srityje. R. V. geba priimti sprendimus iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba sveikatos priežiūros srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, asmens dokumento išėmimo, pakeitimo srityje. Teismo ekspertas anksčiau nurodytas išvadas padarė vadovaudamasis ne tik turima R. V. medicinine dokumentacija, bet ir pokalbio su R. V. metu. Ekspertizės akto dalyje, aprašančioje R. V. psichikos būklę, nurodyta, jog savyje orientuota (pasako vardą, pavardę, kad jai (duomenys neskelbtini) metai), laike dezorientuota visiškai (nežino, kokia šiandien diena, koks mėnuo, kelinti metai), o vietoje orientuota iš dalies. Pavienes raides pažįsta, tačiau rašyti, skaityti nesugeba. Paprasčiausius matematinius veiksmus 100 ribose atlieka, tačiau dažnai su klaidomis. Sunkiai susigaudo socialinėse, buitinėse situacijose. Nežino, kas yra banko sąskaita, testamentas, lizingas, kreditas, kiek gauna pajamų, kaip išlaikyti būstą (kokius reikia mokėti mokesčius). Padėjus ant stalo įvairias pinigines kupiūras, atskiria eurus, bet ne visus. R. V. kritika savo būklei yra nepakankama.

29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingas išvadas konstatuodamas, nors R. V. psichikos sveikatos būklė iš esmės yra ta pati – jai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F71.0), kaip ir 2020 m. spalio 6 d. sprendimo priėmimo metu, tačiau atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, jog R. V. su pagalba gali iš dalies suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti sveikatos priežiūros, savitvarkos įgūdžių ir asmens dokumento išėmimo, pakeitimo srityse. Skundžiamu teismo sprendimu iš esmės buvo pripažinta aplinkybė, jog R. V. psichikos sveikatos būklė po 2020 m. spalio 6 d. teismo sprendimo priėmimo pagerėjo, kadangi net trijose srityse (kuriose 2020 m. spalio 6 d. teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia) R. V. pripažinta ribotai veiksnia. Atsižvelgdamas tiek į anksčiau nurodytas skundžiamame teismo sprendime, tiek teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytas išvadas dėl R. V. psichikos būklės, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra aiškiai užfiksuotas vienas iš būtinų neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijų – medicininis, t. y. R. V. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F71.0). Dėl esamos protinės negalios R. V. negali savarankiškai įgyvendinti ir suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti sveikatos priežiūros, savitvarkos įgūdžių, asmens dokumento išėmimo, pakeitimo, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su sutarčių sudarymu ir šeimos santykių srityse, ši aplinkybė patvirtina antrąjį būtiną neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijų – juridinį.

31. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl R. V. veiksnumo ribojimo, pernelyg sureikšmino eksperto išvadą. Pasisakant dėl teismo ekspertizės įrodomosios reikšmės, pažymėtina, jog, pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Nagrinėjamu atveju teismo ekspertizę byloje atliko teismo ekspertas V. D. – 1 -os kategorijos teismo psichiatras ekspertas, turintis 31 metų ekspertinio darbo stažą. Teismo ekspertas, pateikdamas savo išvadas, įvertino ne tik visą jam pateiktą medicininę dokumentaciją, kurioje atsispindėjo R. V. raida ir jos psichikos sveikatos būklės vertinimas iš esmės nuo pat gimimo iki 2024 m. spalio 17 d. ambulatorinėje kortelėje esančio psichiatrės G. M. įrašo, bet ir stebėjo ir vertino R. V. psichinę būseną pokalbio su ja metu. Pokalbio su R. V. metu, pati tiriamoji patvirtino, jog nežino, kas yra banko sąskaita, testamentas, lizingas, kreditas, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kaip reikia išlaikyti būstą, tačiau atpažįsta dalį piniginių kupiūrų, žino, kas yra jos šeimos daktarė, su pagalba gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, su pagalba gali pasirūpinti savitvarkos įgūdžių srityje, su pagalba gali pasirūpinti asmens dokumento išėmimo, pakeitimo srityje. Apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima nesivadovauti teismo eksperto išvadomis. Apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo abejoti teismo eksperto padarytomis išvadomis, kadangi, kaip pripažinta kasacinio teismo praktikoje, ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, ekspertizės išvada atlikta detaliai išanalizavus turimą medicininę dokumentaciją, ekspertizės turinys išsamus, jokių prieštaravimų nenustatyta, o ekspertizės išvados padarytos remiantis jos turiniu, taip pat atliktos ekspertizės išvadas pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai – Kupiškio socialinių paslaugų centro 2025 m. gruodžio 10 d. išvada, R. V. paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kita bylos rašytinė medžiaga.

33. Iš Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2025 m. gruodžio 10 d. išvados „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ Nr. SPR19-1634 matyti, jog R. V. žino, kas yra mokesčiai už komunalines paslaugas, bet jų apskaičiuoti negebėtų, kadangi nemoka skaičiuoti, ir tai galėtų padaryti tik su kito asmens pagalba. Pasisakant dėl asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su sutarčių sudarymu ir nutraukimu srities, nurodyta, jog R. V. tik su kito asmens pagalba iš dalies galėtų priimti sprendimus, susijusius su sutarčių sudarymu, tačiau ja būtų galima pasinaudoti norint apgauti. Savitvarkos įgūdžių srityje R. V. taip pat geba savimi pasirūpinti, bet tik su kito asmens pagalba. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, jog R. V. nėra motyvuota atlikti kasdienių namų ruošos darbų, jai reikalingas nuolatinis raginimas, paskatinimas. Pasisakant dėl sveikatos priežiūros srities, išvadoje nurodyta, kad R. V. reikalinga kito asmens pagalba. Nors ji geba parodyti skaudamą vietą, žino savo šeimos daktarę, pasijutusi blogai, nueina į medicinos seselės kabinetą, tačiau dėl neaiškios kalbos negalėtų išsikviesti greitosios medicinos pagalbos ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimu padeda rūpintis socialinė darbuotoja. Asmens dokumento išėmimo, pakeitimo srityje R. V. taip pat reikalinga kito asmens pagalba. Nors ji žino, kur reikia pasikeisti asmens dokumentą, tačiau savarankiškai to atlikti negalėtų, kadangi negeba skaityti ir rašyti. Šeimos santykių srityje R. V. negebėtų veikti savarankiškai, kadangi neturi įgytų įgūdžių ir suvokimo, kaip reikėtų tinkamai atlikti santuokines pareigas, auginti ir auklėti vaikus. Aptariamoje išvadoje nurodytos aplinkybės apie R. V. gebėjimą suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti ginčijamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse tik patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas dėl R. V. psichikos sveikatos būklės.

34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis apie R. V. dalinį gebėjimą – su kito asmens pagalba – įgyvendinti savo teises savitvarkos, sveikatos priežiūros ir asmens dokumento išėmimo, pakeitimo srityje. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pačios R. V. duoti paaiškinimai 2025 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu. Aptariamo teismo posėdžio metu R. V. patvirtino, kad sunkiai sekasi skaityti, rašyti, savo vardą ir pavardę geba parašyti. Moka pasikloti lovą, pasigaminti maistą, išsiskalbti rūbus, susitvarkyti kambarį. Paprašius atsakyti, kas yra lizingas, nurodė, kad tai yra elektra, vanduo (garso įrašo 30.20–30.30 minutė). Atsakydama į teisėjo klausimą, kas yra kreditas, nurodė, kad tai paskola, paskolina šeimose (garso įrašo 30.45–31.10 minutė). Negalėjo pasakyti, kokio dydžio pajamas gauna. Paaiškino, kad apsipirkti padeda socialinė darbuotoja, pati viena neina apsipirkti, kadangi vienai būtų sunkiau ir reikėtų pagalbos (garso įrašo 32.30–33.26 minutė). Patvirtino, kad registruojantis pas daktarą taip pat reikėtų pagalbos. Atsakydama į klausimą, ar galėtų gyventi viena, nurodė, kad būtų sunku, negalėtų viena sumokėti mokesčių ir reikėtų pagalbos (garso įrašo 37–37.44 minutė). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojos N. T. ir A. G. iš esmės taip pat patvirtino aplinkybes, kad R. V. tik su pagalba gali įgyvendinti savo teises sveikatos priežiūros, savitvarkos ir asmens dokumento išėmimo, pakeitimo srityse, tuo tarpu šeimos santykių ir asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio sutarčių sudarymu, srityse R. V. negebėtų įgyvendinti savo teisių ne tik savarankiškai, bet ir su kito asmens pagalba.

35. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog bylos rašytinė medžiaga neginčijamai patvirtina, jog R. V. dėl esamos savo psichikos sveikatos būklės yra itin pažeidžiamas ir socialiai jautrus asmuo, todėl atitinkamiems jos veiksmams įtaką lengvai gali padaryti kiti asmenys. Kadangi R. V. negeba skaityti ir rašyti (geba parašyti tik savo vardą, pavardę), taip pat iki galo nesuvokia tokių sąvokų, kaip lizingas, kreditas ir kitų, todėl akivaizdu, kad ji net su pagalba negalėtų tinkamai įgyvendinti savo teisių asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su sutarčių sudarymu srityje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog aplinkybė, kad R. V. geba taupyti, skaičiuoti, supranta pinigų vertę, ir žino, jog reikia mokėti komunalinius mokesčius, nepatvirtina jos gebėjimo savarankiškai įgyvendinti savo teises anksčiau aptartoje srityje, susijusioje su sutarčių sudarymu, kadangi bylos medžiaga patvirtina priešingas, nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybes. Apeliantės nurodomas faktas, jog ji geba naudotis dirbtinio intelekto technologijomis, nepaneigia skundžiame sprendime padarytų pagrįstų, teisėtų ir teisingų išvadų apie R. V. gebėjimą įgyvendinti savo teises ginčijamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

36. Apeliantė kaip vieną iš esminių aplinkybių, kuri paneigia būtinybę riboti jos veiksnumą, nurodo tai, kad ji faktiškai gyveno be globėjo teikiamos pagalbos, nors ji ir nebuvo nušalinta nuo savo pareigų. Teigia, jog globėja nevykdė savo pareigų, todėl apeliantė visą laiką faktiškai gyveno savarankiškai ir sprendė visas būtinas gyvenimo situacijas.

37. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl R. V. globėjos L. A., nurodė, jog nuo 2024 m. pabaigos apeliantė su savo seserimi – globėja – yra susipykusios ir, tikėtina, kad pastaroji nevykdo globėjos / rūpintojos pareigų, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl L. A. nušalinimo nuo globėjos pareigų ar atleidimo iš globėjos pareigų.

38. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimu R. V. globėja ir rūpintoja paskirta jos sesuo L. A., kuri apeliantės rūpintoja palikta ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Iš Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namų 2025 m. rugpjūčio 18 d. rašto matyti, kad R. V. laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. liepos 1 d. buvo teikiama palydėjimo paslauga jaunuoliams Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namų padalinyje Savarankiško gyvenimo namuose, juose buvo siekiama ugdyti R. V. savarankiško gyvenimo įgūdžius. Nuo 2025 m. liepos 1 d. R. V. yra teikiamos trumpalaikės socialinės globos paslaugos Kupiškio socialinės globos namuose. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė pareiškėjas, trumpalaikės socialinės globos paslaugos apeliantei buvo pradėtos teikti pačios globėjos ir rūpintojos L. A. prašymu ir sutikimu. Atkreiptinas dėmesys, nors tiek Kupiškio rajono šv. Kazimiero vaikų globos namų padalinyje Savarankiško gyvenimo namuose, tiek Kupiškio socialinės globos namuose R. V. faktiškai gyveno be globėjos ir rūpintojos L. A., tačiau realiai R. V. pagalbą įvairiose gyvenimo srityse teikė socialiniai darbuotojai ir faktiškai R. V. pati savarankiškai savo teisių nerealizavo. Šios nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės apeliacinio skundo argumentus, jog R. V. gyveno savarankiškai be globos, priešingai, nustatytos aplinkybės tik patvirtina faktą, jog R. V. laikinai gyvenant nurodytose įstaigose buvo ir yra teikiama pagalba, ja rūpinamasi, kadangi pati apeliantė tinkamai realizuoti, užtikrinti savo teisių ir interesų negali.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad išliko būtinumas riboti R. V. veiksnumą, kadangi dėl diagnozuoto sveikatos sutrikimo apeliantė šiuo metu negali savarankiškai ir iš dalies savarankiškai pasirūpinti savo teisėmis ir teisėtais interesais. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyti apribojimai užtikrina, kad nebūtų pasinaudota apeliantės psichine sveikatos būkle ir dėl to nebūtų padaryta žala pačiai apeliantei.

40. Pažymėtina, jog apeliantės skundo argumentai, ginčijant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės yra susiję su netinkamu įrodymų vertinimu apie R. V. sveikatos būklę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitiko apeliantės lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėto ar nepagrįsto. Skundžiamo teismo sprendimo išvados buvo padarytos tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma, nepažeidus įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų CPK 178–185 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jas pripažinti nepagrįstomis.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos medžiagą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliektinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.