- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-431-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06647-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) pateikė antstolei A. R.-Ž. (toliau – ir antstolė) skundą dėl antstolės veiksmų (2024-10-16 DOK-48389), kuriuo prašė panaikinti šios antstolės 2024 m. spalio 2 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-75-28097, panaikinti 2024 m. spalio 2 d. sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-75-28125 ir vykdomąją bylą Nr. 0075/24/01617 nutraukti.
Šalies argumentai
2. Skunde, rašytiniuose paaiškinimuose (2024-11-29 DOK-55779) nurodė, kad 2024 m. kovo mėnesį palapinę sudariusias konstrukcijas pilnai demontavo. 2024 m. liepos 19 d. Inspekcijos atstovai įvykdė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą vietoje ir pastabų dėl atliktų demontavimo darbų, nereiškė. Likusios gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra kito statinio, turinčio statybą leidžiantį dokumentą – aikštelės (dangos) (toliau – ir aikštelė) dalis. 2024 m. rugsėjo 24 d. įvykusio Inspekcijos ir pareiškėjos atstovų aptarimo metu buvo sutarta, kad ši atvyks pakartotiniam privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimui, tačiau neatlikusi pakartotinio patikrinimo, Inspekcija perdavė privalomąjį nurodymą vykdyti antstolei. Vykdomoji byla turi būti nutraukta, nes vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškimą (2024-11-05 DOK-51202) prašė atmesti skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad privalomasis nurodymas turi vykdomojo dokumento galią ir turi būti kuo greičiau įvykdytas. Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas yra konstatuotas Inspekcijos patikrinimo akte. Patikrinimo akto pareiškėja neginčijo. Faktinės aplinkybės po patikrinimo akto surašymo nepasikeitė. Pareiškėja nepateikė Inspekcijai aikštelės dangų projektų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „A“ laidų. Pareiškėjos veiksmai, siekiant parengti naujas aikštelių dangų projektų laidas ir gauti jiems pritarimus, rodo pareiškėjos veiksmų prieštaringumą jos teiginiams, jog privalomasis nurodymas įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl antstolės 2024 m. spalio 2 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-75-28125 panaikinimo. Likusią pareiškėjos skundo reikalavimų dalį atmetė.
6. Teismas pripažino, kad ginčo vykdomasis dokumentas atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, nes vykdomasis dokumentas Nr. PNSSP-30-190725-00025 yra galiojantis ir nepanaikintas. Vykdomųjų dokumentų išdavimo teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas teismine tvarka ir neturėtų būti kvestionuojamas iš naujo vykdymo proceso metu. Pareiškėja skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumu. Antstolei nebuvo pagrindo nevykdyti Institucijos išduoto vykdomojo rašto, nes tai prieštarautų antstolio atliekamų funkcijų principams. Byloje nebuvo duomenų, kad vykdomasis dokumentas buvo pripažintas negaliojančiu ar konstatuotas jo įvykdymas, todėl antstolė neturėjo objektyvių priežasčių jo nepriimti. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos prašymą panaikinti antstolės 2024 m. spalio 2 d. patvarkymą Nr. S-24-75-28097 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
7. Teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 2 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-24-75-28125 dar nėra antstolės perduotas nagrinėti teismui spręsti klausimo dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00025 (ne)įvykdymo ar įvykdymo tinkamumo ir dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo, kaip numatyta CPK 771 straipsnyje. Teismas vertino, kad surašydamas aktą dėl sprendimo nevykdymo, antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes. Akto surašymas tiesiogiai neįpareigoja skolininko, o yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Akto surašymas yra tik procedūrinis veiksmas, kuris yra pagrindas teisminiam procesui, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo dalyku. Kadangi pareiškėja skundu ginčija antstolio aktą, kuris yra tik tarpinis veiksmas, nesukeliantis šalims jokių teisių ir pareigų, todėl teismas sprendė, kad skundas dėl akto panaikinimo nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl ši bylos dalis nutrauktina.
8. Teismas vertino, kad pareiškėjos pateikti duomenys nepatvirtina, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas. Teismas jau konstatavo, kad antstolė Inspekcijos privalomąjį nurodymą priėmė teisėtai, o tai, ar šis nurodymas yra įvykdytas visiškai ir tinkamai, turėtų spręsti teismas atskiroje civilinėje byloje pagal antstolės pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą pagal CPK 771 straipsnį, kurioje būtų analizuojami tiek išieškotojo, tiek skolininko, tiek antstolės pateikti dokumentai. Pareiškėjos argumentai ir įrodymai nepatvirtino, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar įvykdytas, ar prievolė būtų pasibaigusi kokiu nors kitu būdu. Todėl nebuvo teisinio pagrindo vykdomąją bylą nutraukti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėja 2024 m. gruodžio 19 d. atskiruoju skundu (DOK-59155) prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai nustatė pareiškėjos skundo pagrindą, t.y. aplinkybes, kuriomis pareiškėja remiasi, ginčydama antstolės veiksmų teisėtumą. Ginčas yra kilęs ne dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, bet dėl to, kad antstolė priėmė jau įvykdytą Privalomąjį nurodymą vykdymui. Teismas nepagrįstai sieja privalomojo nurodyto teisėtumą su jo priėmimo vykdyti teisėtumu.
1.2. Teismo teiginiai, kad byloje nėra duomenų, jog konstatuotas šio dokumento įvykdymas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prie Inspekcijos antstolei kartu su privalomuoju nurodymu pateikto patikrinimo akto pridėtose foto nuotraukose akivaizdžiai matoma, kad palapinės žemės sklype nėra. Prie antstolei pateikto patikrinimo akto pridėtame pareiškėjos 2024 m. gegužės 24 d. pareiškime, nurodyta, kad pareiškėja įvykdė privalomąjį nurodymą. Antstolė neturėjo pagrindo remtis vien Inspekcijos vertinimu, bet privalėjo aiškintis, ar Inspekcija pagrįstai vertino, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Antstolei turint pareiškėjos poziciją dėl to, kad ji yra įvykdžiusi privalomąjį nurodymą, teismo motyvai, kad antstolė neprivalėjo aiškintis šios aplinkybės, ir kad akivaizdžių kliūčių priimti privalomąjį nurodymą vykdyti nenustatyta, yra nepagrįsti.
1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009 nurodoma, kad dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Šioje byloje aplinkybės yra iš esmės panašios – Inspekcija į priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą teisę įgyja tik tuomet, jei jis neįvykdytas geruoju. Taigi iš sisteminės CPK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų analizės spręstina, kad patvarkymą antstolė turėjo teisę surašyti tik prieš tai realiai pati faktiškai patikrinusi privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo faktą ir surašiusi motyvuotą ir pagrįstą aktą.
1.4. Pareiškėjai demontavus gelžbetonio plokštes, būtų demontuotas ne sandėlis (palapinė), dėl kurios surašytas privalomasis nurodymas, bet kiti savarankiški, statybą leidžiančius dokumentus turintys teisėtai įrengti statiniai – aikštelės. Šių aikštelių, kaip savarankiškų statinių danga, yra vientisa, demontavus bet kurią jos dalį, būtų pažeistas šių statinių konstrukcinis vientisumas, integralumas ir stabilumas, o tokiam demontavimui nėra teisinio pagrindo. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad turi būti griaunamas ypatingas statinys – sandėlis, nenurodant ir nedetalizuojant, kas konkrečiai turi būti nugriauta vykdant privalomąjį nurodymą. Jokio ypatingo statinio – sandėlio šiuo metu buvusioje palapinės vietoje nėra. Inspekcija ar antstolė, vertindamos privalomojo nurodymo įvykdymo tinkamumą, neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad vykdant privalomąjį nurodymą nugriauti savavališkai pastatytą statinį, kuris buvo prijungtas prie kito teisėtai pastatyto statinio, būtų griaunamos ne tik savavališkai pastatyto statinio, bet ir teisėtai pastatyto kito statinio konstrukcijos.
1.5. Teismas, remdamasis apeliacinės instancijos nutartimis, nusprendė, kad aktas yra tik procedūrinis veiksmas, negalintis būti savarankiško ginčo dalyku, atitinkamai bylos dalį dėl akto nutraukė. Tokie argumentai nėra paremti kasacinio teismo praktika, bet jai prieštarauja, žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2009, kurioje to paties CPK 771 straipsnio 1 punkto pagrindu surašytas antstolio aktas buvo panaikintas. Aktas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o teismas šią bylos nutraukė nepagrįstai.
1.6. Pareiga įrodyti, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, tenka Inspekcijai. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė. Inspekcijai teigiant, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, būtent jai ir tenka pareiga pagrįsti, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, o antstolei tenka pareiga įsitikinti tokių teiginių pagrįstumu prieš priimant privalomąjį nurodymą vykdymui.
1.7. Nei iš patikrinimo akto, nei iš jame esančių foto fiksacijų nėra aišku, kokiu pagrindu dalis gelžbetonio plokščių dangos galėtų būti laikoma aikštelių dalimi (kaip pateikiama patikrinimo akto foto fiksacijose), o kita dalis – sandėlio dalimi ir kokios konkrečios tos dalys yra. Visa teritorijos gelžbetonio plokščių danga yra ne palapinės (sandėlio), bet aikštelių dalis.
1.8. Akto išvada dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo yra nemotyvuota nei patikrinimo vietoje, nei dokumentinio patikrinimo aplinkybėmis, ir iš akto nėra aišku, kokiais dokumentais ir kokiais konkrečiais faktiniais duomenimis remdamasi antstolė nustatė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.
1.9. Teismas nepagrįstai nenustatęs antstolės veiksmų neteisėtumo priimant privalomąjį nurodymą vykdymui, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašymas nutraukti vykdomąją bylą, negali būti tenkinamas.
1.10. Nepagrįsti teismo argumentai, kad dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo turi būti sprendžiama tik teismo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi pirminę privalomojo nurodymo įvykdymo ar neįvykdymo kontrolę atlieka būtent antstolis vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, 771 straipsnio 1 dalimi, todėl aplinkybė, kad teismas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo tinkamumo gali spręsti vėlesnėse stadijose, nepaneigia antstolio prievolės patikrinti, ar privalomasis nurodymas yra įvykdytas dar prieš jo priėmimą vykdyti.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą (2024-12-31 DOK-60042) prašo atmesti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, paliekant pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas nutartyje teisėtai ir pagrįstai susiejo privalomojo nurodymo teisėtumą su jo priėmimu vykdyti, atsižvelgiant į tai, kokiais pagrindais apeliantė ginčija šio vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti. Teismas padarė teisingą išvadą, jog antstoliui suabejojus vykdomojo rašto teisėtumu, jis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau pats neturi teisės atsisakyti jį vykdyti, kol jis nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas. Šiuo atveju privalomasis nurodymas buvo priimtas vykdyti teisėtai ir pagrįstai, nes nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, kaip numatyta CPK 651 straipsnyje. Privalomojo nurodymo neįvykdymo fakto konstatavimas yra Inspekcijos kompetencija, ir Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Patikrinimo akto pareiškėja neginčijo, ir jis yra galiojantis. Be to, jokios faktinės aplinkybės po patikrinimo akto surašymo nepasikeitė. Abejoti vykdymo veiksmų privalomojo nurodymo pagrindu pradėjimu iš esmės reiškia kvestionuoti patį privalomąjį nurodymą, kurio surašymo pagrįstumas ir teisėtumas jau yra įvertintas aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Teismas nutartyje teisingai pasisakė, jog vykdomųjų dokumentų išdavimo teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas teismine tvarka ir neturėtų vykdymo proceso metu būti iš naujo kvestionuojamas.
2.2. Antstolė, priimdama privalomąjį nurodymą vykdyti, turėjo pagrindą remtis vien Inspekcijos vertinimu (patikrinimo aktu), nes būtent Inspekcija Priežiūros įstatymo pagrindu (7 straipsnis) yra kompetentinga pasisakyti dėl jos surašyto privalomojo nurodymo tinkamo įvykdymo. Šiuo atveju Inspekcija, veikianti statybos valstybinės priežiūros srityje, atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą ir pateikė antstolei aiškius, konkrečius ir nedviprasmiškus duomenis, pagrindžiančius privalomojo nurodymo neįvykdymą - patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), liko ypatingosios kategorijos statinio – sandėlio gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, t. y. į kurį atliktas tvirtinimas statinio, dėl kurio statybos 2019 m. liepos 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00026, ir nesutvarkyta statybvietė. Priešingai, nei teigia apeliantė, Inspekcija tinkamai atliko savo pareigą pagrįsti ir įrodyti, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas.
2.3. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog antstolė, turėdama prieštaringus duomenis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, prieš nuspręsdama pradėti vykdomąją bylą, privalėjo ne formaliai, bet realiai įsitikinti komentuojamų aplinkybių egzistavimu, patikrinti faktines aplinkybes vietoje. Jei antstolė būtų nesirėmusi Inspekcijos patikrinimo aktu, ir pati aiškintųsi ir/ar nustatinėtų savavališkos statybos pašalinimo aplinkybes/faktą, toks antstolės veikimas būtų laikomas Inspekcijos patikrinimo akto kvestionavimu ir antstolio veiklos teisėtumo pažeidimu veikiant ultra vires. Teismas nutartyje pagrįstai nustatė, jog pareiškėja skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumu, todėl antstolei nebuvo pagrindo nevykdyti Inspekcijos vykdomojo dokumento, tai prieštarautų antstolio atliekamų funkcijų principams.
2.4. Nors apeliantė vis tvirtina, kad gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra ne savavališkai pastatyto sandėlio, o aikštelių dalis, tačiau teismai civilinėse bylose Nr. e2-118-637/2023 ir Nr. e2A-536-796/2023 dėl šios aplinkybės jau pasisakė: nurodė, kad statinys turi būti tvirtinamas prie specialiai jam įrengto tam tikro tipo tvirto pagrindo – iš anksto įtemptų gelžbetoninių plokščių, kurios sujungtos tarpusavyje į vieną bloką, yra palapinės pagrindas. Be to, pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendime pasisakė, jog „ieškovė nepagrindė jos nurodomos aplinkybės, kad ginčo objektai pastatyti ant tos pačios aikštelių dangos, nepanaudojant atraminės papildomos plokštės, į kurią tvirtinamos konstrukcijos – metaliniai rėmai, kurie jungiami šarnyriškai prie g. b. 2x14 cm storio plokščių ankeriais.“ Taigi, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra ne savavališkai pastatyto statinio - sandėlio, o aikštelių dalis, įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikoma nepagrįsta. Teismas, priimdamas nutartį, aukščiau nurodytas teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas aplinkybes įvertino.
2.5. Inspekcija visiškai sutinka su teismo motyvais dėl nutrauktinos bylos dalies dėl neįvykdymo akto panaikinimo. Teismas pagrįstai sprendė dėl neįvykdymo akto pobūdžio kaip procedūrinio ir tiesiogiai pasekmių skolininkei nesukeliančio veiksmo. Pats sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra civilinės bylos iškėlimo pagrindas po to, kai antstolis perduoda šį aktą pirmosios instancijos teismui, kaip tai numatyta CPK 771 straipsnyje. Antstolei šio akto neperdavus teismui, o tik jį surašius, neįvykdymo aktas jokių tiesioginių pasekmių skolininkei nesukėlė, kaip ir nurodyta teismo nutartyje. Todėl apeliantės argumentas, jog neįvykdymo aktas gali būti savarankiško ginčo dalyku, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
2.6. Apeliantė 2024 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Inspekciją raštu (Inspekcijoje reg. Nr. 1D-24827) prašydama patvirtinti privalomųjų nurodymų (tarp kurių ir privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00025) įvykdymo tinkamumą ir atsisakyti išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0075/24/01617; Nr.0075/24/01618; Nr.0075/24/01619. Inspekcija šio skolininkės prašymo dar nėra išnagrinėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų apskaičiuojant vykdymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
12. Apeliantė prašo priimti 2024 m. gruodžio 31 d. raštą „Dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius“ ir 2024 m. gruodžio 20 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-241220-00161 (2025-01-20 DOK-1602). Nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Inspekcija konstatavo privalomojo nurodymo įvykdymą, nors pareiškėja po vykdomosios bylos iškėlimo jokių papildomų griovimo darbų neatliko, o tai patvirtina, kad privalomasis nurodymas jau buvo įvykdytas dar iki vykdomosios bylos iškėlimo, atitinkamai antstolė nepagrįstai priėmė pravalomąjį nurodymą vykdymui, nesiaiškindama aplinkybės, ar privalomasis nurodymas yra įvykdytas, dėl ko vykdomoji byla buvo neteisėtai pradėta dėl jau įvykdyto privalomojo nurodymo.
14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 pastraipa). Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiami nauji įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą, ir siekdamas teisingai išspręsti bylą, minėtus naujus įrodymus priima.
Dėl ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl antstolės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto panaikinimo, o taip pat netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdomąją bylą nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
17. Inspekcija 2024 m. liepos 19 d. atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą ir 2024 m. rugsėjo 2 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240902-00110, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), liko ypatingosios kategorijos statinio – sandėlio gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, t. y. į kurį atliktas tvirtinimas statinio, dėl kurio statybos 2019 m. liepos 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00026, ir nesutvarkyta statybvietė. Pareiškėjai privalomojo nurodymo neįvykdžius, Inspekcija 2024 m. spalio 1 d. jį perdavė vykdyti priverstinai antstolei.
18. Antstolė A. R.-Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0075/24/01617 vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 25 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00025, kuriuo pareiškėja (skolininkė) įpareigota iki 2020 m. sausio 25 d. nugriauti savavališkai pastatytą ypatingosios kategorijos statinį – sandėlį, pastatytą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos 2019 m. liepos 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00026, ir sutvarkyti statybvietę.
19. Antstolė 2024 m. spalio 2 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-75-28125, jame nurodė, kad skolininkė neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00025. Patikrinimo akte nurodoma, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), liko ypatingosios kategorijos statinio – sandėlio gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, į kurį atliktas tvirtinimas ir nesutvarkyta statybvietė.
20. Tarp pareiškėjos ir Inspekcijos vyko teisminis ginčas dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų (tarp kurių ir dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00025) panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-208-971/2021 AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ieškinį atmetė. Minėtas teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1176-642/2021 panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-118-637/2023 AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ieškinys atmestas, o 2023 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-536-796/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimas paliktas nepakeistu.
21. Taip pat pareiškėja kreipėsi į teismą dėl privalomųjų nurodymų (tarp kurių ir dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00025) įvykdymo termino pratęsimo. Regionų apygardos administracinio teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7948-609/2023 pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo ir vėliau jo atsisakė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir 2024 m. birželio 12 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eA-830-520/2024 nutraukė.
Dėl atskirojo skundo argumentų
22. Apelianto teigimu, teismas netinkamai nustatė pareiškėjos skundo pagrindą, t.y. aplinkybes, kuriomis pareiškėja remiasi ginčydama antstolės veiksmų teisėtumą. Teismas nepagrįstai siejo privalomojo nurodyto teisėtumą su jo priėmimo vykdyti teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.
23. Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). CPK 651 straipsnio 2 dalis numato pavyzdinį sąrašą aplinkybių, pagal kurias sprendžiama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, tarp jų, ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
24. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad neginčija privalomojo nurodymo teisėtumo. Tarp apeliantės ir Inspekcijos vyko teisminis ginčas dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų (tarp kurių ir dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00025) panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-118-637/2023 AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ieškinys atmestas, o 2023 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-536-796/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Inspekcija 2024 m. liepos 19 d. atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą ir 2024 m. rugsėjo 2 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240902-00110, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), liko ypatingosios kategorijos statinio – sandėlio gelžbetoninių plokščių konstrukcijos, t. y. į kurį atliktas tvirtinimas statinio, dėl kurio statybos 2019 m. liepos 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-190723-00026, ir nesutvarkyta statybvietė. Inspekcijos patikrinimo akto apeliantė nekvestionuoja. Įvertinus CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei aplinkybę, kad privalomasis nurodymas nebuvo panaikintas ir dėl jo teisėtumo abejonių nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumu.
25. Apeliantė nurodo, jog antstolei turint pareiškėjos poziciją dėl to, kad ji yra įvykdžiusi privalomąjį nurodymą, teismo motyvai, kad antstolė neprivalėjo aiškintis šios aplinkybės ir kad nenustatyta akivaizdžių kliūčių priimti privalomąjį nurodymą vykdyti, yra nepagrįsti. Prie Inspekcijos antstolei kartu su privalomuoju nurodymu pateikto patikrinimo akto pridėtose foto nuotraukose akivaizdžiai matoma, kad palapinės žemės sklype nėra. Prie antstolei pateikto patikrinimo akto pridėtame pareiškėjos 2024 m. gegužės 24 d. pareiškime, nurodyta, kad pareiškėja įvykdė privalomąjį nurodymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia antstolės veiksmų teisėtumo, priimant vykdyti Inspekcijos vykdomąjį dokumentą. Kaip minėta, CPK 651 straipsnio 2 dalis numato pavyzdinį sąrašą aplinkybių, pagal kurias sprendžiama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Inspekcijai pateikus duomenis, kaip tai numatyta CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, antstolei nekilo pareiga atlikti papildomus patikrinimo veiksmus. Be to, minimas apeliantės 2024 m. gegužės 24 d. pareiškimas parengtas gerokai prieš Inspekcijos patikrinimo aktą, o su privalomuoju nurodymu pateikto patikrinimo akto pridėtos foto nuotraukos nepaneigia patikrinimo akto teisėtumo.
26. Nustatytos aplinkybės, teisinis reglamentavimas neteikia pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad iš sisteminės CPK nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų analizės spręstina, kad patvarkymą antstolė turėjo teisę surašyti tik prieš tai realiai pati faktiškai patikrinusi privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo faktą ir surašiusi motyvuotą ir pagrįstą aktą. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009, kurioje nurodoma, kad dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Antstolė, priimdama privalomąjį nurodymą vykdyti, turėjo pagrindą remtis vien Inspekcijos vertinimu (patikrinimo aktu), nes būtent Inspekcija Priežiūros įstatymo pagrindu (7 straipsnis) yra kompetentinga pasisakyti dėl jos surašyto privalomojo nurodymo tinkamo įvykdymo. Kaip minėta, Inspekcijai pateikus duomenis, kaip tai numatyta CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, antstolei nekilo pareiga atlikti papildomus patikrinimo veiksmus.
27. Apeliantė nurodo, kad demontavus gelžbetonio plokštes, būtų demontuotas ne sandėlis (palapinė), dėl kurios surašytas privalomasis nurodymas, bet kiti savarankiški, statybą leidžiančius dokumentus turintys teisėtai įrengti statiniai – aikštelės. Privalomąjame nurodyme nurodyta, kad turi būti griaunamas ypatingas statinys – sandėlis, nenurodant ir nedetalizuojant, kas konkrečiai turi būti nugriauta vykdant privalomąjį nurodymą. Jokio ypatingo statinio – sandėlio šiuo metu buvusioje palapinės vietoje nėra. Inspekcija ar antstolė, vertindamos privalomojo nurodymo įvykdymo tinkamumą, neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad vykdant privalomąjį nurodymą nugriauti savavališkai pastatytą statinį, kuris buvo prijungtas prie kito – teisėtai pastatyto statinio, būtų griaunamos ne tik savavališkai pastatyto statinio, bet ir teisėtai pastatyto kito statinio konstrukcijos.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, kadangi teismas civilinėje byloje Nr. e2-118-637/2023 sutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad šie paaukštinimai nebuvo numatyti aikštelių projekte (sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-118-637/2023 52 punktas). Apeliantė tokios minėto teismo sprendimo išvados neginčijo. Nors apeliantė teigia, jog gelžbetonio plokščių konstrukcijos yra ne savavališkai pastatyto sandėlio, o aikštelių dalis, tačiau ši aplinkybė įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikoma nepagrįsta. Teismas minėtame sprendime nustatė, kad ginčo objektų techniniuose pasuose ir instrukcijose (gamintojas UAB ,,Tilta“) nurodyta, kad palapinės konstrukcija – metaliniai rėmai, suprojektuoti iš kvadratinio vamzdžio profilių, plienas, kurie jungiami šarnyriškai prie g/b 2x14 cm storio plokščių ankeriais, konstrukcijos virinamos pusiau automatiniu būdu, konstrukcijos jungiamos galvanizuotais varžtais. Palapinės pagrindui naudojamos iš anksto įtemptos gelžbetoninės plokštės PAG-14, plokštės yra 140 mm storio, betono markė C20/25. Prie plokščių rėmai ir fachverko kolonos tvirtinamos metaliniais inkariniais strypais. Atrėmimo vietose yra įrengiama papildoma plokštė, bendras betono storis 280 mm. Gelžbetoninės plokštės sujungtos tarpusavyje pagal plokščių gamintojo pateiktus mazgus. Sujungtos plokštės sudaro bendrą bloką, kuris perima rėmo skėtimo jėgas. Teismas darė išvadą, kad E. L. 2021 m. vasario 18 d. teismo ekspertizės akto Nr. 21/02/18-01 išvadose pagrįstai nurodyta, kad sumontavus visas tiriamų objektų konstrukcijas (pagrindą iš gelžbetoninių plokščių, metalines konstrukcijas), gaunama vientisa standi konstrukcija, kuri negali būti naudojama be kažkurios dalies ir negali būti perkeliama vientisa. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-536-796/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimas paliktas nepakeistu.
29. Apeliantės teigimu, teismo argumentai dėl bylos dalies nutraukimo prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2009, kurioje to paties CPK 771 straipsnio 1 punkto pagrindu surašytas antstolio aktas buvo panaikintas. Aktas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o teismas šioje dalyje bylą nutraukė nepagrįstai. Taip pat nurodo, kad nepagrįsti teismo argumentai, kad dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo turi būti sprendžiama tik teismo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
30. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje teisingai vertino, kad surašydamas aktą dėl sprendimo nevykdymo, antstolis tik fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes. Akto surašymas tiesiogiai neįpareigoja skolininko, o yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis šis aktas dar nėra antstolės perduotas nagrinėti teismui spręsti klausimo dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-190725-00025 neįvykdymo/įvykdymo ar įvykdymo tinkamumo ir dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo, kaip tai numato CPK 771 straipsnis.
31. Apeliantė pateikė 2024 m. gruodžio 31 d. raštą „Dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius“ ir 2024 m. gruodžio 20 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-241220-00161 (2025-01-20 DOK-1602). Nurodo, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Inspekcija konstatavo privalomojo nurodymo įvykdymą, nors pareiškėja po vykdomosios bylos iškėlimo jokių papildomų griovimo darbų neatliko, o tai patvirtina, kad privalomasis nurodymas jau buvo įvykdytas dar iki vykdomosios bylos iškėlimo, atitinkamai antstolė nepagrįstai priėmė pravalomąjį nurodymą vykdymui, nesiaiškindama aplinkybės, ar privalomasis nurodymas yra įvykdytas, dėl ko vykdomoji byla buvo neteisėtai pradėta dėl jau įvykdyto privalomojo nurodymo.
32. 2024 m. gruodžio 20 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo akte Nr. PNSSA-30-241220-00161 nurodoma, kad pagal privalomąjį nurodymą pašalino savavališkos statybos padarinius arba statyba pagal pasikeitusius teisės aktus ar faktines aplinkybes nebelaikoma savavališka. Nugriautas savavališkai pastatytas ypatingosios kategorijos statinys – sandėlis, pastatytas žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. pateikta projekto A laida „Teritorijos dangų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, kurioje numatytas aikštelės gelžbetoninių plokščių (PAG-14, 14cm) skirtingų lygių įrengimas ir tai atitinka faktinę padėtį vietoje: buvęs sandėlio pagrindas tapo aikštelės dalimi ir sutvarkyta statybvietė.
33. Teismo vertinimu, minėto patikrinimo akto turinys leidžia spręsti, kad faktinė situacja 2024 m. liepos 19 d. atlikto privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo metu ir 2024 m. rugsėjo 2 d. surašant Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240902-00110 nebuvo tapati 2024 m. gruodžio 20 d. momentui. 2024 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akte aiškiai nurodoma, kad buvęs sandėlio pagrindas „tapo“, o ne „buvo“ aikštelės dalimi pateikus projekto A laida „Teritorijos dangų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, kurioje numatytas aikštelės gelžbetoninių plokščių (PAG-14, 14cm) skirtingų lygių įrengimas.
34. CPK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, kai vykdomoji byla nutraukiama ir šis sąrašas yra baigtinis. Apeliantės pateikti įrodymai – 2024 m. gruodžio 31 d. raštas „Dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius“ ir 2024 m. gruodžio 20 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktas Nr. PNSSA-30-241220-00161 (2025-01-20 DOK-1602) patvirtina, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios buvo skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo metu, antstolė nagrinėjamu atveju turi įvertinti aplinkybes su privalomojo nurodymo įvykdymu.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.