- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1687-653/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13895-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- V. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.4.4.1Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto ir Margaritos Stambrauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečių vaikų pavardžių pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė R. P. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pakeisti nepilnamečio vaiko M. M. pavardę į „P.“; 2) pakeisti nepilnamečio vaiko H. M. pavardę į „P.“; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir H. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Atsakovas įsipareigojo vaikams mokėti išlaikymą po 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Susitarta dėl detalios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas ilgą laiką neteikė vaikams išlaikymo, nesilaikė nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Smurtavo ieškovės atžvilgiu. Apie matytą smurtą, atsakovo alkoholio vartojimą institucijos atstovėms pasakojo šalių nepilnamečiai vaikai.
3. Atsakovo tėvas teikė teismui ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikumo, siekdamas atimti iš anūko H. M. jo vardu registruotą butą, adresu (duomenys neskelbtini).
4. Atsakovas vaikais nesirūpina, yra praradęs su jais ryšį. Atsisako dalyvauti atvejo vadyboje ir vadovautis Tarnybos sudarytu pagalbos planu, nesilaiko rekomendacijų. Dėl atsakovo nuolatinio fizinio ir emocinio smurto buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, dėl emocinio smurto prieš vaikus jiems atsirado sunkumų, prireikė psichologų konsultacijų. Psichologė konstatavo, kad vaikai patiria didelį nepilnavertiškumo jausmą dėl biologinio tėvo elgesio ir turimos pavardės. Atsakovas galimai turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms.
5. Vaikų pavardė neatspindi jų ryšio su biologine motina – ieškove ir jos sutuoktiniu S. P., kurį vaikai vadina „tėčiu“. Dėl skirtingų jų ir mamos pavardžių vaikai yra sutrikę, jiems sunku paaiškinti to priežastis.
6. Dėl pavardžių skirtumo iškyla problemų ieškovei keliaujant su vaikais, jų gydymo metu. M. neseniai atlikta sudėtinga operacija. Gydymo metu S. P. negalėjo tinkamai atstovauti vaiko interesų, būti su juo ligoninėje. Vaikui tai buvo sunkiai suprantama, jis dėl to stresavo. Jų ryšys itin stiprus, vaikui buvo reikalinga jo parama. Atsakovas ir jo giminaičiai vaiko gydymo procese nedalyvavo, juo nesidomėjo, nepadėjo organizuoti gydymo, ištverti šį itin sunkų ir sudėtingą periodą. Atsakovas nesilanko vaikų ugdymo įstaigose, nesidomi jų rezultatais, atsisakė palydėti vieną iš vaikų į rugsėjo 1–osios šventę. Nepilnametis vaikas M. visiems prisistato kaip M. P., identifikuoja save su ieškovės ir jos sutuoktinio pavarde, raštu išreiškė valią keisti jo pavardę. Pakeitus vaikų pavardes, atsakovo pavardė išliks gimimo liudijimuose, vaikai turės galimybę žinoti biologinio tėvo duomenis.
Šalies argumentai
7. Atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
8. Nurodė, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl atsakovo, kaip tėvo, valdžios apribojimo. 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu teismas ieškovės ieškinį atmetė bei konstatavo, kad atsakovas vaikams moka išlaikymą, nėra duomenų dėl atsakovo ieškovės atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, ieškovė savo veiksmais trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, nevykdo skyrybų byloje patvirtintos taikos sutarties, duomenų, kurie patvirtintų atsakovo narkotinių ir / ar psichotropinių medžiagų vartojimą – nėra, vaikai nepraradę ryšio su atsakovu, jaunesnysis sūnus yra išreiškęs norą matytis su atsakovu, o vyresniojo sūnaus nenoro matytis su atsakovu motyvai yra susiję su suaugusiųjų konfliktų motyvais (vyresniojo sūnaus nuomonę suformavo ieškovė, su kuria vaikai ir gyvena). Ieškovės tikrasis tikslas yra atriboti atsakovą nuo vaikų, ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktą spręsti pasitelkiant vaikus. Joks galiojantis teisės aktas tokių faktinių aplinkybių kontekste nesuteikia teisės vienam iš tėvų pakeisti nepilnamečių vaikų pavardės be kito tėvo sutikimo. Vaikai turi teisė vadintis savo biologinio tėvo pavarde, su kuriuo juos sieja emocinis ryšys.
9. Atsakovas deda pastangas – kreipiasi į ieškovę trumposiomis žinutėmis, elektroniniu paštu, siekė prisiderinti, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovo giminaičiai taip pat negali matytis su vaikais. Ieškovė vienašališkai pakeitė ugdymo įstaigą, į kurią atsakovas negali patekti. Jie ilgai atskirti nuo tėvo. Atsakovas ieškovės atžvilgiu smurto nenaudojo, buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai, kurie visi nutraukti, skundai nepagrįsti. Atsakovas yra šaudymo meistras, turi ginklų, jo reputacija nepriekaištinga. Agresija šeimoje visad kildavo iš ieškovės. Tėvystės kursų nelanko, nes laiko, jog jo tėvystės įgūdžiai geri. Patys vaikai negalėtų suformuoti noro keisti pavardę, jie per maži išreikšti nuomonę dėl tokio ypatingo sprendimo, jų nurodytos pavardės keitimo priežastys vaikiškos, neatspindinčios jų valios. Nauja ieškovės santuoka nekeičia atsakovo teisių. Ji grasino išvežti juos į užsienį. Siekdama išvežti vaikus, turėtų gauti atsakovo sutikimą. Tačiau pakeitus pavardes, apeitų šį reikalavimą. Ieškovei išvykus gyventi į užsienį, nutrūktų vaikų ryšiai su atsakovu.
10. Išvadą teikianti institucija (Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovė individualiai bendravo su nepilnamečiais vaikais. H. paaiškino, kad gyvena su mama R. ir tėčiu S., seserimis, broliais. Norėtų pakeisti pavardę į „P.“. Dabartinė pavardė jam nepatinka, nes yra trumpa. Vaikas pažymėjo, kad turi dar vieną tėtį – V., kuris daug dirba, vaikas norėtų su juo susitikti. M. paaiškino, kad gyvena su mama R. ir tėčiu S., sese, broliais. Jo tikrasis tėtis vardu V.. Su juo susitikti nenori, nes jis yra girtuoklis, daug rūko. Norėtų pasikeisti pavardę iš „M.“ į „P.“, nes visi šeimos nariai turi vienodas pavardes, išskyrus jį ir brolį. Berniukas bandė aiškinti dėl kokių priežasčių norėtų pasikeisti pavardę – nes tėtis S. gamina maistą tris kartus per dieną, o V. virdavo tik dešreles, S. rūpinasi, o V. – ne, S. bendrauja gražiai, nesipyksta su mama, o V. skriaudė ir mušė mamą. Turėdamas pavardę „M.“ jis jaučiasi kaip tėtis – blogas, girtuoklis, piktas, o turėdamas P. pavardę jaustųsi žymiai geriau, kaip tėtis S. – gamintų maistą, rūpintųsi šeima. Apie pavardės keitimą jis sužinojo iš filmų, pastebėjo, jog pasikeitė mamos pavardė, jis kelis kartus buvo draugams prisistatęs kaip P.. Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jį, vaikų telefono numeriai užblokuoti, paskutinį kartą vaikus matė 2020 m. gruodį. Teikė vaikams išlaikymą, tačiau nuo 2021 m. birželio mėn. nustojo tai daręs, nes ieškovė nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais. Ji su sutuoktiniu planuoja išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) ir pasiimti vaikus. Tarnybai žinomos nuolatinės konfliktinės situacijos tarp šalių dėl bendravimo su vaikais. Vaikai girdi ir mato netinkamą vaikų elgesį, kuris gali neigiamai įtakoti jų visapusišką raidą. Nuo 2020 m. lapkričio 5 d. šeimai taiko atvejo vadybą. Atsakovas nevykdo pagalbos šeimai plano rekomendacinių įpareigojimų dalyvauti vaikų ugdymosi procese, rūpintis jų sveikata, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimus. Vaikų nuomonės patvirtina, kad tarp jų ir ieškovės sutuoktinio egzistuoja glaudūs emociniai ryšiai, atitinkantys tėvo ir sūnaus ryšį. Pavardė „P.“ nesuteikia vaikams jokių neigiamų asociacijų ir emocijų, tačiau vaikai turi teisę turėto pavardę, kuri atspindi jų giminystės ryšį su biologiniu tėvu. Vaikai mažamečiai, galima įžvelgti manipuliavimą jais. Geras ryšys su patėviu nėra pagrindas nutraukti ryšį su tėvu ir jo gimine. Tėvas reiškia susidomėjimą vaikais, kiek sugeba, stengiasi bendrauti. Reikia atsižvelgti į vaikų ryšį su tėvu, mažą vaikų amžių, bet ne vaikų nurodytas priežastis – pavardės ilgį ar tai kuris iš tėvų geriau gamina maistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Nustatė, kad ieškovė kitoje civilinėje byloje teikė ieškinį atsakovui dėl tėvo valdžios apribojimo, kuris grindžiamas iš esmės tais pačiais įrodymais kaip ir nagrinėjamoje byloje. 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu teismas ieškovės ieškinį atmetė nurodydamas, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, kad neteikia jiems išlaikymo, yra nusišalinęs nuo bendravimo su jais, rūpinimosi jais, nors atsakovas rodė iniciatyvą bendrauti su vaikais, tuo tarpu ieškovė rūpinimąsi vaikais tiesiogiai suvokia per teikiamo vaikams išlaikymo dydį. Konstatavo, kad bylos medžiaga nepatvirtina, kad šiuo metu atsakovas yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas vartoja, ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje atsakovo atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, kad atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių.
13. Aplinkybė, kad atsakovo tėvas siekė teisinėmis priemonėmis susigrąžinti vaikui anksčiau padovanotą butą, savaime nereiškia, kad vaikai negali turėti tėvo pavardės. Ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo tenkintas, apeliacinės instancijos atmestas, o kasacinius skundus atsisakyta priimti, pateikė ne atsakovas, o jo tėvas, o vaiką byloje atstovavo ieškovė, todėl pačiam vaikui apie nagrinėjamą bylą nebuvo būtina žinoti. Ieškovė ėmėsi informuoti vaikus apie teisinius ginčus. Toks ieškovės elgesys galėjo labai neigiamai emociškai ir psichologiškai paveikti vaikus ir reikšmingai įtakoti jos pačios šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes apie nutrūkusį atsakovo ir vaikų ryšį. Ieškovės kalbėjimas su vaiku temomis, kurias turėtų spręsti tik su atsakovu, kaip elgesys, galintis daryti įtaką vaikų nuomonei dėl bendravimo, gali turėti neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai.
14. Visos ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovo naudoto smurto, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagoms, nesirūpinimo vaikais, jų neišlaikymo, nesidomėjimo jų sveikata, draudimo sutarčių nutraukimo ir bandymo susigrąžinti butą jau buvo išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo, sprendžiant klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi, pirmosios instancijos 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismai padarė išvadą, kad ieškovė sąmoningai nesudaro sąlygų atsakovo bendravimui su vaikais.
15. Vaikų nuomonė apie atsakovą kardinaliai skiriasi. M. išlaiko priešiškumą atsakovui, o H. jo atžvilgiu nusiteikęs pozityviai. Iš į bylą Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto įrašo nustatė, kad šalims gyvenant skyrium, ieškovei gyvenant su dabartiniu sutuoktiniu, t. y. jau po to kai vaikai nurodė matę atsakovą smurtaujant ieškovės atžvilgiu, M. telefonu išreiškė ieškovei norą gyventi su atsakovu. Sprendė, kad ši aplinkybė verčia abejoti ar vaiko nenoras bendrauti su atsakovu kyla iš jo nurodytų netinkamų atsakovo veiksmų. Telefoninio ieškovės ir M. pokalbio metu ieškovė sakė vaikui, kad tėtis juo nesirūpina, kitaip neigiamai atsiliepė vaikui apie atsakovą, todėl teismas padarė išvadą, kad vaiko nuomonė yra nenuosekli ir, sprendžiant iš byloje esančios medžiagos, gali būti įtakota.
16. Šalių vaikams yra 6 ir 11 metų, jie yra pratę prie savo pavardės. Nors vaikas M. prisistato P., tačiau nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad P. save identifikuoja H.. Nors ieškovė teikė į bylą vaizdo įrašą, kuriame H. nurodo, kad nori būti P., visiškai neaišku iš kur toks noras yra kilęs. Sprendė, kad mažai tikėtina, jog 6 metų vaikui būtų suvokiamos objektyvios priežastys, dėl kurių reikėtų keisti pavardę. Tokį vertinimą pagrindžia ir H. išvadą teikiančiai institucijai nurodytos aplinkybės, kad norėtų pakeisti pavardę, nes dabartinė pavardė trumpa ir jam nepatinka. Akivaizdu, kad H., atsižvelgiant ir į jo amžių, negali suformuluoti savarankiškos ir pagrįstos nuomonės dėl savo pavardės. Esant tokioms aplinkybėms, jo pavardės pakeitimas prieštarautų jo interesams, o pavardės keitimas tik vienam iš vaikų, neatitiktų jų interesų, nes vaikas, kuriam pavardė nebūtų keičiama, liktų vienintelis išskirtas iš motinos naujos šeimos, kas abiem vaikams, tikėtina, būtų sunkiai suprantama ir nepriimtina.
17. Sprendė, kad psichologo išvada, kurioje nustatyta, kad M. nori keisti pavardę, bei kurį samdė bylos šalis, neturi aukštesnės galios ir teismas gali ją vertinti pagal vidinį įsitikinimą. Nėra aišku kas kėlė tyrimui pateiktus klausimus, kodėl klausimas dėl turimos pavardės susietas būtent su nepilnavertiškumo jausmu. Kaip priežastį nebendrauti su tėvu ir jo gimine nurodo aplinkybes, kurios vaikui negalėtų būti žinomos, jei nebūtų papasakotos. Toks pasakojimas nuteikia vaiką prieš atsakovą. Jei nuteikus vaiką prieš tėvą, jam dėl to nenorint turėti tėvo pavardės, ji būtų keičiama, susidarytų situacija kuomet iš neteisės kiltų teisė. Vaikas nurodo norintis keisti pavardę tam, kad galėtų užmiršti tėvą, nors pagal aukščiau nurodytus kriterijus, rizika atitolti nuo tėvų ir artimųjų giminaičių yra pagrindas nekeisti pavardės.
18. Pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į nustatytas ieškovės dedamas pastangas atitolinti vaikus nuo tėvo, turėtų itin neigiamas pasekmes vaikų santykių su atsakovu ir jo giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi. Tikėtina, kad pakeitus vaikų, ypač M. pavardę, ryšys su atsakovu ilgainiui visiškai, negrįžtamai nutrūktų, būtų pažeista vaikų teisė turėti abu tėvus. Nepilnamečių vaikų pavardžių pakeitimas neatitiktų nei vieno iš jų interesų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
19. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-967-930/2022 ir ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Nors ieškovės ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo civilinėje byloje Nr. e2-1589-1040/2021 buvo atmestas, tačiau tai nepaneigia to, kad atsakovas nesirūpina vaikais, nutraukė investicinį gyvybės draudimą, persivesdamas sukauptus pinigus į savo banko sąskaitą, nepateikė tinkamo išlaikymo, bandė užgrobti butą ir piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis.
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Teismas sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1589-1040/2021 nepaneigė aplinkybės, kad atsakovas piktnaudžiavo psichotropinėmis medžiagomis, jis šios aplinkybės nevertinto tik dėl to, kad tokia informacija pateikta laikotarpiu iki santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), todėl šių įrodymų vertinimas dėl tėvo valdžios apribojimo ir dėl vaikų pavardžių keitimo neturi būti tapatus vertinant geriausius vaikų interesus ir jų pavardės keitimą. Aplinkybę, kad atsakovas vartoja narkotines medžiagas patvirtina 2019 m. gruodžio 18 d. surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir jame nurodytos aplinkybės, kuris pateiktas į bylą. Jis taip pat yra lankęsis 2018 m. pavasarį, 2-3 arba 3-4 kartus, dėl priklausomybės narkotikams pas civilinėje byloje Nr. e2-1589-1040/2021 apklaustą liudytoją M. M.-L., kuri yra dailės terapijos ir neurodukacijos pradininkė Lietuvoje (profesija – socialinė-klinikinė).
20.3. Aplinkybė, kad atsakovas prieš ieškovę smurtavo, nėra paneigta. Teismas šios aplinkybės byloje dėl valdžios apribojimo nevertino tik todėl, kad ji įvyko iki santuokos nutraukimo.
20.4. Atsakovas savavališkai nutraukė investicinį gyvybės draudimą, skirtą norintiems kaupti lėšas vaiko studijoms arba savarankiško gyvenimo pradžiai ir pasisavino draudimo sąskaitoje sukauptas lėšas (apie šią aplinkybę ieškovė informuota 2020 m. spalio 29 d. banko „Swedbank“, AB, raštu). Ši aplinkybė buvo išnagrinėta civilinėje byloje Nr. e2-1589-1040/2021, kur teismas nustatė, kad atsakovas nuraukė investicinį gyvybės draudimą, o sukauptas lėšas pasisavino. Nagrinėjamoje byloje teismas nepasisakė dėl šios aplinkybės ir nevertino jos kaip lemiančios vaikų pavardžių pakeitimą.
20.5. Atsakovas ilgą laiką tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po jos, nemokėjo vaikams išlaikymo, nesilaikė santuokos nutraukimo byloje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos vengė mokėti vaikams išlaikymą. Išlaikymas šiai dienai nėra teikiamas.
Žemesnės instancijos teismas
20.6. Atsakovo tėvas J. M. teismui teikė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsakovui H. M., taip siekdamas atimti iš anūko butą. 2022 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-204-855/2022 tenkino ieškovės apeliacinį skundą. Ši aplinkybė yra aktuali dėl vaikų pavardžių pakeitimo, kadangi būtent atsakovas kartu su tėvu inicijavo ginčą, o byloje atsakovas viso teisminio proceso metu palaikė tėvo poziciją.
20.7. Teismas padarė klaidingą išvada, kad atmetus ieškovės ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo, atitinkamai turi būti atmestas ieškinys dėl vaikų pavardžių pakeitimo. Pakeitus vaikų pavardę bus išsaugotas jų identiškumas – biologinio tėvo pavardė liks įrašyta vaikų gimimo liudijimuose, vaikai turės galimybę žinoti biologinio tėvo duomenims. Leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaikų biologiniams tėvui apsaugoti vaikų teisę žinoti, kad vaikas yra kilęs iš jo giminės. Atsakovui taip pat išlieka visos asmeninės turtinės ir neturtinės teisės dėl vaiko, jam nėra apribojama tėvystės teisės ar tėvo valdžia.
20.8. Byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog patys vaikai nori, kad jų pavardės būtų pakeistos. Vaiku dabartinės pavardės neatspindi jų ryšio su ieškove ir su jos sutuoktiniu. Dėl pavardžių skirtumo vaikai yra sutrikę, jiems sunku paaiškinti tėvų pavardžių skyrimosi priežastis. Dėl pavardžių skirtumo ieškovei kyla problemų keliaujant kartu su vaikais ir vaikų gydymo metu. Ieškovei ir jos sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) gimė dukra H. P., kurios pavardė taip pat skiriasi nuo brolių – H. ir M.. Vaikai kelia klausimą, kaip kiti asmenys supras, kad H. yra jų sesuo.
20.9. Nėra aišku, kodėl psichologo išvadoje nurodyti klausimai, užduoti M., ar jų formavimas, turi įtakos akivaizdžiai ir neginčijamai vaiko nuomonei. Vaikas, būdamas 11 metų amžiaus, save vadina „P.“, aiškiai išsakė savo nuomonę, jog nori, kad pavardė būtų pakeista. Teismas turėjo pareigą įsiklausyti į vaikų, ypač sūnaus M., norą pasikeisti pavardę į asmens, kurį vadina „tėčiu“.
Žemesnės instancijos teismas
20.10. Byloje vyko du teismo posėdžiai. Pirmajame buvo analizuojama ieškovės pozicija, kitame – atsakovo. Tarnybos atstovė dalyvavo tik viename, kuriame buvo analizuota atsakovo pozicija, ir atvyko visiškai nesusipažinusi su byla. Teismo posėdyje, išklausiusi tik atsakovo atstovės pasisakymus, ji pateikė išvadą, kurioje citavo atsakovo atstovės pasisakymus, susidarė absoliučiai šališką išvadą ir ją pateikė teismui.
21. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
24. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, kuriuo buvo prašoma pakeisti nepilnamečių vaikų M. M. ir H. M. pavardes į „P.“ ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Byloje sprendžiamas klausimas dėl vaikų pavardžių pakeitimo be atsakovo (vaiko tėvo) sutikimo.
26. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020) pripažįstama, kad kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Taisyklėse (patvirtinos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“) nurodytas nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir tai atitinka tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą valstybės pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko identiškumo išsaugojimą. Vaiko teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą yra įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje, kuriuo remiantis vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Tikslas užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą) atsispindi ir Taisyklių 10 punkte, pagal kurį, jeigu pavardę keičia pareiškėjas, turintis nepilnamečių vaikų, jų pavardės automatiškai nekeičiamos.
27. Prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo.
28. Nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat pažymėjo, kad sprendžiant, ar geriausius ginčo šalių dukters interesus dėl jos pavardės pakeitimo atitiktų jos interesas turėti tokią pačią pavardę kaip jos motinos ir šios vyro, kurį vaikas labai myli ir vadina savo tėvu, - vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą ir santykius šeimoje. Šeimos vienybė yra sustiprinama, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai yra grindžiami solidarumo ir lygybės principais, o vaiko gera savijauta šeimoje ir už jos ribų užtikrinama atsidavimu, parama ir įsipareigojimu.
29. Šioje byloje nenustatytas išimtinis atvejis dėl kurio būtų pagrindas keisti vaikų pavardes, nenuginčyta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės pakarotojo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį, kurias pirmosios instancijos teismas motyvuotai įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Be to, byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, kurios apeliantė nepaneigė, kad ieškovė sąmoningai nesudaro sąlygų atsakovo bendravimui su vaikais, kad vaiko nuomonė yra nenuosekli ir, sprendžiant iš byloje esančios medžiagos, gali būti įtakota, kad ieškovė nuteikia vaiką prieš atsakovą. Bylos duomenimis vaikai yra įtraukti į tėvų tarpusavio konfliktą, kas reiškia, jog tėvų pareigos vykdomos netinkamai, nes tuo pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai. Taigi, šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo vaikų nuomone, tinkamai ją įvertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad vaikų pavardės pakeitimas atitiktų geriausius vaikų interesus, o apeliantės nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su tarpusavio ieškovės ir atsakovo konfliktais. Turtinio pobūdžio pretenzijos atsakovui taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog vaikų pavadės keitimas šiuo atveju būtų proporcinga priemonė šiai problemai išspręsti. Vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams. Pažymėtina, kad tėvo valdžia nėra apribota, jis turi teisę dalyvauti vaikų auklėjime, tuo tarpu apeliantės siekis pakeisti vaikų pavardes šiuo atveju neatitiktų vaikų intereso palaikyti ryšį su tėvu arba tokį ryšį atkurti.
30. Tai, kad apeliantė pateiktu ieškiniu siekia išvengti imperatyvių reikalavimų keliaujant su vaikais į užsienį, teikiant vaikams medicinines paslaugas, tik papildomai patvirtina ieškinio nepagrįstumą.
31. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad vaikų pavardė skiriasi nuo jos dukros pavardės ir pan., nėra neįprasta situacija, kai išsiskyrę tėvai sudaro naują santuoką. Taigi, ši situacija nėra nei išskirtinė, nei pažeidžia vaikų teises.
32. Byloje pateikta išvada ir teismo posėdyje gauti išvadą teikiančios institucijos paaiškinimai neprieštarauja tarpusavyje, yra motyvuoti byloje surinkta medžiaga ir nuoseklūs, todėl teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateikta išvada.
33. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaikams suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti jiems objektyvių nepatogumų socialinėje aplinkoje, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.
34. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi nurodyta teismų praktika, CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.