Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės R. P. ieškinio atsakovui V. M. priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), pavardę į M. P. ir H. M., gimusio (duomenys neskelbtini), pavardę į H. P., priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečių vaikų pavardžių pakeitimo.

3. Teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 punktu bei 21 straipsniu ir padarė išvadą, kad sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, taikoma privalomoji mediacija, kadangi ginčas dėl pavardžių nepilnamečiams vaikams pakeitimo kyla iš šeimos teisinių santykių. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovė R. P. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19045-930/2021, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

5. Atskirajame skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 4 dalį, ginčo klausimą dėl vaiko vardo ir pavardės keitimo nustato teisingumo ministras (Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklės)). Pagal šių Taisyklių nuostatas, ieškovė galėjo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą tik tuo atveju, jei atsakovas būtų sutikęs dėl nepilnamečių vaikų pavardžių pakeitimo, tačiau atsakovas informavo, jog su tokiu sprendimu nesutinka.

6. Atskirajame skunde nurodoma, kad tuo atveju, kai tarp šalių nėra geranoriško sutarimo dėl vaikų pavardės keitimo, būtent teismas, o ne civilinės metrikacijos įstaiga, turi spręsti klausimą dėl leidimo pakeisti vaikų pavardes be vieno iš tėvų sutikimo. Tokius teiginius apeliantė grindžia teismų praktika, pagal kurią tokiais atvejais nėra siūloma kreiptis dėl privalomos mediacijos (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1003-324/2019; Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1932-947/2018).

7. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, privalomoji mediacija nėra taikoma tokiais atvejais, kai teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1589-1040/2021 pagal ieškovės pareikštą ieškinį atsakovui dėl tėvo valdžios apribojimo, nes vaikų biologinis tėvas vengia jais rūpintis ir galimai turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms.

8. Be to, nurodė, kad šiuo atveju nėra įmanoma ginčą užbaigti taikos sutartimi, kadangi atsakovas raštu išreiškė savo nuomonę – atsisakė pakeisti nepilnamečių vaikų pavardes.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

11. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

12. Mediacijos įstatymas įtvirtina privalomąją neteisminę mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Mediacijos įstatymo 20 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečių vaikų pavardžių pakeitimo, todėl egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, kuris laikytinas šeimos teisinių santykių elementu, lemiančiu ginčo priskyrimą šeimos ginčų kategorijai. Tačiau Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta išimtis, kuomet privaloma mediacija nėra taikoma – kuomet teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje.

14. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį; to paties straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą; 4 dalyje nurodyta, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo (toliau – smurtą patyręs asmuo) – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

15. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1589-1040/2021 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl tėvo valdžios apribojimo arba bendravimo tvarkos, išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškinys grindžiamas, be kita ko, aplinkybėmis dėl atsakovo galimai netinkamo elgesio su ieškove (buvusia žmona) jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Taigi, esant situacijai, kuomet kitoje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant nepilnamečių vaikų pavardės keitimo klausimą turėtų būti taikoma išimtis, kuomet nėra taikoma privaloma teisminė mediacija šeimos byloje (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti įstatymo leidėjo tikslus bei prieštarautų mediacijos esmei. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju buvo reikalinga išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

16. Be to, vertintina ir tai, kad mediacija suprantama kaip civilinių ar administracinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą (Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju iš prie ieškinio pateikto įrodymo (2021 m. vasario 22 d. atsakovo elektroninis laiškas), matyti, kad atsakovas nesutinka, jog nepilnamečių vaikų pavardės būtų pakeistos, tokio sutikimo nedavė, kaip kad to imperatyviai reikalauja Taisyklių 12 punktas, savo poziciją aiškiai išreiškė. Todėl spręstina, kad šiuo atveju mediacijos taikymas būtų tik formalus, realiai neatliktų savo paskirties ir tikslų. Juo labiau, kad šiuo atveju egzistuoja išimtis dėl teisme nagrinėjamos bylos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl to, kad nesilaikyta privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, neteisingai įvertino byloje esančias aplinkybes Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto kontekste, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės R. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.