Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1003-324/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-11Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
2A-1003-324/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09815-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Albina Rimdeikaitė, Aušra Baubienė
Atsakovas
A. G., R. M.-K.
Ieškovas
R. M.-K., A. G.
Trečiasis asmuo
M. K.
Civilinė byla Nr. 2A-1003-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09815-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.6; 2.3.4.4.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-374-587/2019 pagal ieškovės R. M.-K. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, neterminuotos tėvo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu bei pagal ieškovo A. G. priešieškinį atsakovei R. M.-K. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui M. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė neterminuotai apriboti atsakovo valdžią vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pakeisti vaiko P. G. pavardę į M. pavardę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-298-435/2013, kuriuo teismas dėl atsakovo kaltės nutraukė santuoką, sudarytą 2010 m. liepos 24 d. Kauno m. CMB. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę M., nepilnamečio sūnaus P. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir ją uzufrukto teise paskyrė valdyti vaiko turtą, priteisė vaikui išlaikymą iki pilnametystės periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 159,29 Eur (550 Lt); 1185,74 Eur (4094,11 Lt) dydžio išlaikymo įsiskolinimą, 83,88 Eur (1000 Lt) neturtinės žalos bei 405,64 Eur (1400,60 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Po santuokos nutraukimo atsakovas nei karto nebandė susitikti su vaiku, nesumokėjo teismo priteisto įsiskolinimo vaiko išlaikymui, nemokėjo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis. Nei materialiai, nei fiziškai tėvas vaiku nesurūpino, juo nesidomėjo. Atsakovui daugiau kaip 7 metus visiškai nesirūpinant vaiku, neteikiant jam priteisto išlaikymo, visiškai ignoruojant savo kaip tėvo pareigas, atsakovas prarado bet kokias teises vaiko atžvilgiu. Vaikas jau kelis metus reiškia aktyvų norą turėti tokią pačią pavardę kaip ir visi jo šeimos nariai ir būtent dėl skirtingos pavardės turėjimo patiria psichologinį stresą ir nepasitenkinimą, kas atsiliepia vaiko vystymuisi, todėl ieškovė prašo pakeisti vaiko pavardę.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti adaptacinį laikotarpį, kurio metu specialistai padėtų jam užmegzti emocinį ryšį su sūnumi, nustatant, kad adaptacinis laikotarpis baigiasi specialisto išvados pateikimu šalims; nustatyti bendravimo tvarką: kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, penktadienį po užsiėmimų mokykloje, o jiems nevykstant iš gyvenamosios vietos šeštą valandą vakaro atsakovas paima sūnų ir su juo nekliudomai bendrauja, grąžindamas sūnų to paties savaitgalio sekmadienį – šeštą valandą vakaro į sūnaus gyvenamąją vietą. Pasibaigus ugdymo procesui, vasaros atostogų pirmąją pusę sūnus praleidžia su atsakovu; Kūčias, šv. Kalėdas, šv. Velykas, kalendorines šventes – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją nelyginiais metais sūnus švenčia su atsakovu. Atsakovas sūnų iš gyvenamosios vietos paima minėtų švenčių išvakarėse iki penktos valandos vakaro ir pirmą po minėtų švenčių dieną iki dešimtos valandos grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Sūnaus gimtadienio (duomenys neskelbtini) nelyginiais metais švenčiamas su atsakovu. Vieną dieną per savaitę, atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigoje, atsakovas paima sūnų ir juo turiningai leidžia laisvalaikį iki šeštos valandos vakaro grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą.

4. Nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo ieškovė buvo nurodžiusi, jog netrukdys ieškovui bendrauti ir dalyvauti nepilnamečio sūnaus P. G. auklėjime. Po santuokos nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, be didesnės žalos sūnaus interesams su atsakove niekaip nepavyksta susitarti dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Negalėdamas taikiomis priemonėmis apginti nepilnamečio sūnaus ir savo teisių bei teisėtų interesų, atsakovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Atsakovo nuomone ir vadovaujantis išimtinai sūnaus interesais, turėtų būti nustatytas adaptacinis laikotarpis, kurio metu specialistai padėtų atkurti atsakovo emocinį ryšį su sūnumi. Tam reikalingo laikotarpio trukmę turėtų nustatyti specialistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai. P. P. G. pavardę į „M.“. Neterminuotai apribojo atsakovo valdžią vaiko P. G. atžvilgiu. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1801,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 44,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Nurodė, jog visuma nepaneigtų aplinkybių dėl atsakovo nebendravimo su sūnumi nuo pat jo gimimo pagrindžia, kad ieškovė įrodė savo ieškinyje nurodytas aplinkybes: atsakovas su sūnumi nuo gimimo iš viso nebendravo ir nesistengė to daryti, todėl akivaizdu, kad ryšio su sūnumi jis neturi, berniukas jo net nepažįsta. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys teismo posėdžių metu – neatvykimas be pateisinamos priežasties, sutarties nutraukimas su advokatu, nesinaudojimas kito advokato pagalba, jei pirmasis netiko, akivaizdžiai rodo jo abejingą poziciją sūnaus atžvilgiu. Teismas iš tokio atsakovo elgesio padarė išvadą, kad priešieškinio pateikimas buvo tik priešiška reakcija į ieškovės pradinį ieškinį, o ne realus noras atkurti santykius su sūnumi bei su juo bendrauti. Teismas sutiko su ieškovės nuomone, kad neteikimas jokio išlaikymo sūnui, kad ir kokie santykiai būtų su ieškove, gali būti prilyginamas vaiko marinimui badu iš atsakovo pusės. Atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis ir įrodymus apie atsakovo visišką nusišalinimą nuo sūnaus auklėjimo, vystymosi bei išlaikymo, akcentuojant, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, jog atsakovas ir nepilnametis P. G. nuo vaiko gimimo buvo susitikę tik vieną kartą, atliekant DNR tyrimas dėl tėvystės nustatymo nepilnamečiui, teismas padarė išvadą, kad reikalavimas apriboti atsakovo teises vaiko atžvilgiu yra įrodytas bei pagrįstas, todėl patenkino reikalavimą dėl neterminuoto tėvo atsakovo valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Konstatavo, kad atsakovas nei gimus vaikui, nei vėliau, net ir pateikęs priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, šios bylos nagrinėjime nedalyvavo, nepalaikė priešieškinio reikalavimų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priešieškinyje nurodytus argumentus ir nuo priešieškinio pateikimo teismui iki bylos nagrinėjimo nesiėmė jokių veiksmų, t.y. nesidomėjo nepilnamečio sūnaus sveikata, poreikiais, užimtumu, neteikė jokio išlaikymo ir nebandė susisiekti, susitikti ar kreiptis specialistų pagalbos, kad sukurtų ryšį tarp tėvo ir sūnaus, vaikas visiškai nepažįsta atsakovo, jį yra matęs tik vieną kartą darant DNR ekspertizę. Dėl šių aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio sūnaus nėra emocinio ryšio, atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos bei adaptacinio laikotarpio nustatymo atmetė kaip neįrodytą bei nepagrįstą, pažeidžiantį vaiko interesus, saugumą, emocinį stabilumą.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

7.2. Teismas šališkai, tendencingai vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, pažeidė CPK 380 straipsnyje įtvirtintą pareigą išklausyti savo pažiūras sugebantį suformuoti vaiką.

7.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia teismo išvadą, kad apeliantas visiškai nesidomėjo sūnaus poreikiais, sveikata, neteikė išlaikymo ir nebandė susisiekti ar kreiptis specialistų pagalbos. Ieškovė teismui yra pateikusi suvestinę (14 t., b. l. 51-54), iš kurios matyti, kad apeliantas išlaikymą nepilnamečiui sūnui teikė, gimtadienio ar švenčių proga pervesdavo pinigų, tačiau ieškovė iki šiol nėra pasakiusi, kad P. turi tėvą, nes, jos nuomone, „tam dar neatėjo laikas“. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą, apeliantas kasmet jį apdraudžia draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Atsižvelgdamas į sūnaus raidos ypatumus, nupirko ir sūnui nusiuntė balansinį dviratį, tačiau ieškovė jį grąžino. Pabendravęs su sūnaus mokytoja, apeliantas nupirko sūnui planšetę su dėklu ir ją apdraudė, tačiau ieškovė nesutiko, kad dovana būtų perduoda sūnui. Vykstant mediacijos procesui, apeliantas ieškovei siūlė sumokėti pinigus, sutiko atlikti visus tyrimus, kokių tik pageidautų ieškovė, sutiko atvykti pas ieškovės pasirinktą psichologę emociniam ryšiui su sūnumi nustatyti, tačiau vėliau ji savo nuomonę pakeitė, teismui pateikdama pranešimą dėl mediacijos nutraukimo, kuriame apkaltino mediatorę ir apeliantą daromu spaudimu. Akivaizdu, kad šiuo pranešimu ieškovė siekė užkirsti kelią sūnui susitikti su tėvu. Visos šios aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieškovė piktnaudžiauja motinos teisėmis ir sąmoningai nuo nepilnamečio sūnaus slepia informaciją apie jo biologinį tėvą. Atsakovas kreipėsi su prašymu į Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir VTAS) dėl emocinio ryšio su sūnumi užmezgimo, tačiau ieškovė atsisakė atvykti pas specialistą.

7.4. Teismas buvo šališkas, nes nesigilino į vaiko teisių apsaugos skyrių teiktas išvadas. Vilniaus m. vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribojama, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Skyriaus specialistų nuomone, būtų tikslinga pirmiau nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, o tik po to spręsti klausimą dėl tėvo valdžios ribojimo ir vaiko pavardės keitimo. Akivaizdus ieškovės piktnaudžiavimas tėvų valdžia užfiksuotas Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktoje išvadoje, kurioje iš ieškovės atsakymo į skyriaus specialisto klausimus matyti, kad iki šiol sūnus nežino apie biologinį tėvą. Toje išvadoje nurodyta, kad su vaiku gyvenantis tėvas ar motina privalo sudaryti sąlygas antrajam bendrauti su juo. Abiejų tėvų pareiga yra net iškilus dideliems tarpusavio nesutarimams dėti pastangas, kad vaikas nepatirtų psichologinės įtampos dėl suaugusiųjų konfliktų ir vaiko interesai būtų laikomi prioritetiniais. Nei vienoje vaiko teisių apsaugos specialistų teismui pateiktoje išvadoje nėra užuominos apie tai, kad šalių sūnus patiria neigiamus išgyvenimus ir emocijas dėl pavardės G., todėl ieškovės siekį pakeisti jo pavardę galima vertinti kaip piktnaudžiavimą tėvų valdžia.

7.5. Teismas neprašė profesionalaus psichologo išvados, tuo pažeisdamas CPK įtvirtintą pareigą būti aktyviam ir stengtis byloje nustatyti tiesą, juolab, kad apeliantas patikslintame priešieškinyje yra nurodęs, jog ieškovės elgesiui būdingas tėvų atstūmimo sindromas. Teismas nesiekė nustatyti priežasčių, kodėl šalių santykiai yra įtempti ir dėl kokių priežasčių ieškovė trukdo tėvui bendrauti su sūnumi.

7.6. Ieškovei pranešus, kad sūnus ugdymo įstaigoje patiria patyčias dėl pavardės G., apeliantas nedelsiant apie tai pranešė Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriui, kuris informavo Kauno rajono policijos komisariatą. Po atliko tyrimo paaiškėjo, kad P. G. atžvilgiu nėra smurtaujama, jis nėra žeminamas ar kitaip užgauliojama dėl pavardės.

7.7. Teismas rėmėsi nustatyta tvarka nepatvirtintais rašytiniais įrodymais. Teismui pateiktos dokumentų kopijos nėra registruotos advokato kopijų registravimo žurnale, nenurodyta registravimo data, registruojamo dokumento eilės numeris, o tai kelia abejonių dėl šių dokumentų tikrumo.

7.8. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė nesilaikydamas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t.y. ieškovei raštu nepateikus prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė su advokate G. atstovavimo sutartį sudarė 2018 m. lapkričio 15 d., kai visi ieškovės teikti teismui procesiniai dokumentai jau buvo byloje, todėl pagal advokatės 2019 m. sausio 14 d. posėdyje pateiktą 1640 Eur grynųjų pinigų priėmimo kvitą ir 2019 m. sausio 21 d. kvitą, nesant išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo rašytinio prašymo, negalėjo būti priteista.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. apeliantas apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą bylą žinojo, jam buvo pranešta ir žodžiu, ir raštu apie vykstantį teismo procesą, tai įrodo jo į bylą pateikti procesiniai dokumentai. Prasidėjus teisminiam procesui, apeliantas keitė gyvenamąją vietą ir skunde nurodė, kad jam neva trukdydavo gauti procesinius dokumentus. Apelianto piktybiškumą įrodo tai, kad jis dalyvavo pirminiuose teismo posėdžiuose, kurių metu teismas ne kartą apelianto ir jo atstovo teiravosi ir tikslinosi, kokiu adresu turėtų būti siunčiami teismo procesiniai dokumentai. Apeliantas žodžiu teismo posėdžio metu nurodė tikrąjį savo adresą ir patikino, jog vėliau nebus kliūčių gauti jam adresuotus procesinius dokumentus. Visa tai užfiksuota teismo posėdžio garso įraše, todėl nepagrįstas argumentas, kad apeliantas nežinojo apie posėdžio laiką ir vietą.

8.2. Apeliantas niekada nesikreipė į ieškovę dėl noro prisiimti tėvo pareigas, išlaikyti vaiką, nepervesdavo nei pinigų, nei dovanų. Šalių vaikas nėra gavęs apelianto nurodytų dovanų (balansinio dviračio ir planšetės), galbūt šiuos pirkinius apeliantas buvo įsigijęs savo reikmėms. Apeliantas visiškai nesirūpino vaiku, o skunde nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Vaiko apdraudimą neva įrodantis dokumentas kelia pagrįstų abejonių jo tikrumu – jame nenurodytas nei vaiko vardas, nei pavardė ar asmens kodas, kas privaloma nurodyti draudimo polise.

8.3. Apelianto tėvui pradėjus tariamai domėtis vaiku, ieškovė geranoriškai sutiko leisti pastarajam asmeniui susitikti su vaiku iš pradžių pas psichologą, tačiau jo parinkta pažįstama psichologė susitikimo su vaiku metu gynė apelianto tėvo interesus, negalvodama apie patį vaiką. Nepaisant to, nei apelianto tėvas, nei vaiko tėvas po šio susitikimo daugiau jokios iniciatyvos susitikti su vaiku nerodė. Visi šie įvykiai emociškai labai paveikė vaiką, jis pradėjo naktimis šlapintis į lovą, keistai elgtis. Nors ieškovė ir buvo linkusi visus su vaiku susijusius klausimus su biologiniu tėvu spręsti geranoriškai, bendradarbiaujant, pats apeliantas niekada vaiku nesidomėjo, o apelianto tėvo tariamas domėjimasis vaiku tiek vaikui, tiek ieškovei sukėlė neigiamas emocijas. Dėl to apelianto teiginys apie ieškovės kaltę dėl neįvykusios mediacijos nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

8.4. Apeliantas niekada nesikreipė į ieškovę su prašymu leisti susipažinti su vaiku, nėra pateikęs įrodymų, kad kreipėsi į vaikų teisių ar kitas institucijas, kurios galėtų padėti užmegzti ryšį su vaiku. Teisme iškėlus bylą dėl vaiko pavardės pakeitimo, apeliantas ir ypač apelianto tėvas pradėjo kenkti ieškovei ir vaikui. Apelianto tėvas atėjo į vaiko ugdymo įstaigą, nežinia ko jam pripasakojo, sukeldamas vaikui stresą, čiuožimo pamokos metu filmavo vaiką ir jo klasės draugus, pasibaigus pamokai persirengimo kambaryje visų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais bei vadindamas psichine ligone iškoneveikė ieškovę, pasišalino tik jai ketinant iškviesti policiją. Apelianto tėvas po bylos iškėlimo kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių, tačiau buvo įspėtas netrikdyti vaiko ugdymosi proceso. Apeliantas inicijavo ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, ar vaiko atžvilgiu yra smurtaujama, ar jis nėra žeminamas dėl pavardės. Apeliantas ir jo tėvas buvo susisiekęs su ieškove ir nurodė, kad ji privalanti atsiimti ieškinį, atsisakyti priteistų sumų už vaiko išlaikymą išieškojimo, kitu atveju jie imsis priemonių, kad vaikas iš ieškovės būtų atimtas, akcentavo, kad apelianto tėvas yra advokato padėjėjas, todėl ieškovė tikrai pralaimės teismo procesą ir praras vaiką.

8.5. Apeliantas klaidingai nurodo glaudžiai bendradarbiaujantis su vaikų teisių institucija. Bylos nagrinėjimo metu vaiko teisių apsaugos skyrius, siekdamas įvertinti vaiko gyvenamosios vietos aplinkos saugumą, stengėsi apsilankyti apelianto gyvenamojoje vietoje, tačiau dėl apelianto bendradarbiavimo stokos to padaryti negalėjo. Apeliantas niekada nebūdavo namie, neatsakė į paliktus pranešimus, nepaskambino ir nepasiteiravo, nors žinojo apie vyksiantį teismo procesą ir jo eigą.

8.6. Nors apeliantas nurodo, kad domėjosi vaiku, kai vaikas lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, tai paneigia šios mokyklos oficialus raštas. Mokyklos administracija taip pat patvirtino, kad apeliantas niekada į juos nesikreipė.

8.7. Apeliantui nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, jo neišlaikant susiklostė tokia situacija, kad vaikas, būdamas aštuonerių metų amžiaus, iki šiol nieko nežino apie savo biologinį tėvą, jo nepažįsta, vieninteliais artimais žmonėmis įvardija ieškovę, trečiąjį asmenį M. K., ieškovės tėvus bei šeimos draugus. Apeliantas nei karto gyvenime su vaiku nebendravo, neišreiškė noro su juo pasimatyti, todėl kaip biologinis tėvas vaiko gyvenime neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neterminuotai apribojo tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui, pakeitė vaiko pavardę ir priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

11. Nesutiktina su apeliantu, kad byloje egzistuoja absoliuti vada sprendimo panaikinimui, nes atsakovas nebuvo informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

12. Nustatyta, kad ieškovės ieškinys dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo A. G. sutikimo pareikštas 2017-05-08. Ieškinyje nurodyta faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2017-09-11 per darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 28), 2017-09-25 gautas jo atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepime nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Į 2017-11-08 paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, teismo šaukimas nurodytu adresu jam neįteiktas pažymint, jog adresatas jo neatsiėmė pašte per nurodytą saugojimo laiką, analogiškai neįteikti dar du teismo šaukimai (t. 1 b. l. 36, 45-46). Atsakovas dalyvavo 2017-12-12 parengiamajame teismo posėdyje, kuriame, be kitų atliktų procesinių veiksmų, teismas įpareigojo atsakovą pasirūpinti atstovo dalyvavimu. Atsakovas pasirašė, jog jam žinoma kito posėdžio data 2018-03-01 14 val. (t. 1 b. l. 57), kas yra tolygu teismo šaukimo įteikimui (CPK 117 straipsnis). 2018-02-27 atsakovas sudarė sutartį su advokato padėjėju A. G. dėl atstovavimo byloje dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo (t. 1 b. l. 71). Atsakovas ir jo atstovas dalyvavo 2018-03-01 teismo posėdyje, jiems pasirašytinai pranešta apie 2018-04-10 teismo posėdį (t. 1 b. l. 79). 2018-04-09 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko pavardės pakeitimo, leidimo jį įsivaikinti trečiajam asmeniui (dabartiniam sutuoktiniui). 2018-04-10 parengiamajame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo atstovui, nutarta patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išspręsti 2018-04-17 paskelbtinu procesiniu sprendimu. 2018-04-17 nutartimi teismas priėmė nagrinėti patikslintą ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir pavardės pakeitimo, šioje byloje atsisakydamas priimti nagrinėti ieškinį dėl įvaikinimo. 2018-04-09 teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. G. ieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, 2018-04-19 nutartimi sujungta su byla dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir pavardės pakeitimo, 2018-05-09 nutartimi ieškove nutariant laikyti R. M.-K., atsakovu – A. G.. A. G. ieškinyje dėl bendravimo tvarkos nurodė, jog byla nebus vedama per advokatą, pateikė 2018-02-27 su advokato padėjėju A. G. sudarytą atstovavimo sutartį, kuria advokato padėjėjui pavedė parengti teismui procesinius dokumentus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pažymėjo gyvenantis (duomenys neskelbtini). 2018-03-28 A. G. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė bylą vesiantis per advokato padėjėją A. G. ir pridedantis atstovavimo sutartį, tačiau atstovavimo sutarties nepateikė, pridėjo tik vaiko gimimo liudijimą (t. 1 b. l. 122). 2018-05-30 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas bylą vedė per atstovą A. G., į 2018-09-10 parengiamąjį teismo posėdį atsakovas ir jo atstovas neatvyko, 2018-10-16 advokato padėjėjas A. G. raštu pranešė, jog sutartį su atsakovu nutraukė (t. 2 b. l. 5). 2018-11-05 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, posėdis atidėtas 2019-01-14. 2018-11-05 Liteko duomenimis, paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 16). Į 2019-01-14 teismo posėdį atsakovas neatvyko. Teismas nutarė bylą nagrinėti be atsakovo, kuriam apie posėdį pranešta teismo pranešimais, išsiųstais trimis byloje nurodytais gyvenamosios vietos adresais (t. 2 b. l. 15-17). Teismo posėdyje padaryta pertrauka iki 2019-01-21, kuomet bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas.

13. Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Atsakovui teismo šaukimas tinkamai buvo įteiktas pranešant apie 2018-04-10 teismo posėdį, todėl, apie 2019-01-14 teismo posėdį pranešus teismo pranešimu trimis byloje atsakovo nurodytais adresais, procesinės teisės normos nebuvo pažeistos.

14. Apeliantas nurodė, kad CPK nustatyta tvarka nėra patvirtinti įrodymai t. 2 b. l. 24, 28, 29. Pirmasis įrodymas yra (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojo M. P. originaliu parašu patvirtintas pranešimas apie šalių sūnaus mokymąsi 2 klasėje bei tai, kad jo mokymusi rūpinasi mama, vaiko tėvas koncertuose nedalyvauja, sūnaus pasiekimais nesidomi. Antras įrodymas – originalus (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotojos parašu ir antspaudu patvirtintas pažymėjimas apie šalių sūnaus 2014-12-01– 2015-10-01 lankytus (duomenys neskelbtini) užsiėmimus bei tai, kad priėmimo į mokykla dokumentus tvarkė, vaiką atvesdavo ir rūpinosi visu ugdymo procesu jo motina, tėvas tuo nesidomėjo. Atitinkamai trečiasis įrodymas yra originali (duomenys neskelbtini) pažyma apie vaiko 2016-2017 metais lankytus užsiėmimus bei tai, jog vaiką į juos atvesdavo ieškovė, M. K., V. M. ir Z. M. (ieškovės sutuoktinis ir tėvai). Šie įrodymai atitinka CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatytą originalią pateikimo formą, todėl apelianto argumentai apie dokumentų kopijų neįtraukimą į advokatų kopijų registravimo žurnalą bei nepatvirtinimą atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

15. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

16. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 ).

17. Remiantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvo veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jo kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvo valdžia, ir pateikti jo veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog atsakovas visiškai nevykdė tėvo pareigų, yra paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

18. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Ji apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-548-915/2015). Pagal CK 3.155 straipsnį, tėvų valdžia apima ne tik tėvų teises į vaiką, bet visų pirma pareigas vaikui – teikti išlaikymą, rūpintis juo, sudaryti saugias sąlygas augimui ir visapusiškam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007).

19. Apelianto teiginį, jog sūnus nežino turintis tėvą, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą jo siekį atsakomybę už tėvo pareigų nevykdymą perkelti ieškovei.

20. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. G.. 2011-09-22 ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Po bylos iškėlimo atsakovas pareiškė teisme ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo P. G. atžvilgiu, tačiau po to, kai buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios išvada tėvystę patvirtino, ieškinio atsisakė. Santuokos nutraukimo byloje atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis po paskutinio šalių konflikto, t.y. po 2010-11-18, į šeimą sugrįžęs nebuvo. Byloje nėra duomenų, o atsakovas ir neginčijo, kad paskutiniais ieškovės nėštumo mėnesiais ar gimus sūnui iki šiol (santuokos nutraukimo proceso) atsakovas būtų domėjęsis šeima, teikęs savo noru kokią nors paramą ieškovei ar sūnui. Net po to, kai 2012-10-01 teismo nutartimi atsakovo iniciatyva buvo nutraukta byla dėl tėvystės nuginčijimo, jis nepasiūlė šeimai jokios materialinės paramos, neteikė sūnui išlaikymo gera valia. Tik 2013-02-15 teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones – priteisus laikiną išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsakovas pradėjo teikti materialinę paramą sūnui, kurią, kaip pats nurodė, mokėjo jo tėvai. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendime konstatavo, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, energingas žmogus, kuris ne tik galėjo, bet ir privalėjo vykdyti sutuoktinio pareigas šeimoje (tame tarpe – pareigą materialiai prisidėti prie šeimos išlaikymo), atsisakydamas tam tikrų savo pomėgių, jei jie tas pareigas vykdyti trukdė. Toks atsakovo elgesys byloja apie neatsakingą požiūrį į šeimą. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms sprendė, kad atsakovas ne tik nebuvo lojalus savo sutuoktinei sunkiu momentu (paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais ir po sūnaus gimimo), bet ir pažeidė pareigą remti ją moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į savo galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Taip pat konstatavo, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (dėl to tarp šalių nebuvo ginčo), priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. G. periodinėmis išmokomis po 550 Lt nuo 2011-09-22 iki 2013-02-12 ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat priteisė iš atsakovo 4094,11 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-01-23 iki 2011-09-19 (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-298-435/2013; CPK 182 straipsnio 2 punktas).

21. Apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad gimus vaikui bei po santuokos nutraukimo su vaiku susisiekti nei karto nebandė. Iš ieškovės paaiškinimų apeliacine tvarka vertinamoje byloje bei iš santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo matyti, jog atsakovas sūnų faktiškai matė tik vieną kartą, atliekant DNR ekspertizę, bendravimo su vaiku nesiekė ne tik po santuokos nutraukimo, bet ir jos metu, kai šeimą paliko. Priešieškinyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo jis nurodė, kad per visą laiką po santuokos nutraukimo ieškovė siekia nutraukti lygiavertį ieškovo santykį su sūnumi ir kad bet koks jo bandymas užmegzti ryšį su vaiku baigiasi atsakovės pareiškimais policijos įstaigose, tačiau nepateikė jokio tokį ieškovės elgesį patvirtinančio įrodymo, tuo neįvykdydamas CPK 178 straipsnyje įtvirtintos šalies pareigą įrodyti savo teiginius ir atsikirtimus. Pažymėtina, jog minėto pobūdžio įrodymų pateikti neįmanoma tuomet, kai asmuo (šiuo atveju ieškovė) į policijos įstaigas nėra kreipęsis; kreipimosi nebuvimas savo ruožtu paneigia išgalvotus atsakovo teiginius apie bandymą užmegzti ryšį su sūnumi. Nei vieno tokio bandymo atsakovas nekonkretizavo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovo reikalavimas nustatyti adaptacinį laikotarpį, kurio metu specialistai padėtų jam užmegzti ryšį su sūnumi, akivaizdžiai patvirtina, kad jis su vaiku nebendravo (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog ir ieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku jis pareiškė tik praėjus beveik metams po to, kai buvo iškelta byla dėl vaiko pavardės pakeitimo.

22. Bandymas dėl bylos baigties susitarti taikiai mediacijos proceso metu negali būti prilygintas tėvo pareigos auklėti vaiką vykdymui – pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog keli veiksmai, atsakovo atlikti po bylos iškėlimo, tėra skubūs ir deklaratyvūs bandymai atsikirsti į ieškovės ieškinio reikalavimus įrodinėjant rūpestį sūnumi, kai jokio rūpinimosi vaiku nebuvo nuo jo gimimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai iliustruoja ir atsakovo kreipimasis praėjus beveik metams po bylos iškėlimo į išvadą teikiančią instituciją prašant tarpininkauti užmezgant ryšį su vaiku, taip pat nepagrįstas atsakovo kreipimasis į policiją 2017 m. vasario 27 d. tuo pagrindu, kad vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje diskriminuojamas dėl pavardės. Iš 2017 m. kovo 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog akivaizdi tokio kreipimosi priežastis yra 2017 m. vasario 14 d. ieškovės yra per notarą persiųstas prašymas atsakovui dėl sutikimo pakeisti vaiko pavardę į jos mergautinę pavardę „M.“. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nei vaiko diskriminavimo, nei psichologinio smurto prie jį; be kita ko, atliekant ikiteisminį tyrimą šalių sūnaus auklėtoja patvirtino, kad atsakovo nėra mačiusi, vaiko ugdymo veikloje jis nedalyvauja, vaiką prižiūri ir juo rūpinasi tik mama (t. 1 b. l. 9-10, 73-76).

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tikrąjį, abejingą atsakovo požiūrį į tėvo pareigų vykdymą rodo ir nesirūpinimas procesinių teisių įgyvendinimu. Nors formaliai po bylos iškėlimo atsakovas išreiškė pageidavimą bendrauti su vaiku, realiai nieko dėl to nedarė: 2017-09-14 Kauno m. savivaldybės švietimo skyriui pateikė prašymą informuoti jį apie vaiko lankomą gydymo įstaigą, 2018-03-06 Kauno raj. savivaldybės administracijos VTAS pateikė prašymą tarpininkauti suderinant susitikimų su psichologe laiką emocinio ryšio su vaiku užmezgimui (t. 1 b. l. 154, 156), tačiau pats daugiau jokių veiksmų šio siekio įgyvendinimui nesiėmė (tai pažymėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities VTAS išvadoje t. 2 b. l. 38); nors bylos procesas truko 21 mėnesį, dalyvavo tik dviejuose parengiamuosiuose posėdžiuose, sutartį dėl atstovavimo sudarė su savo tėvu advokato padėjėju ir ją nutraukė nepasibaigus bylos procesui; manipuliavo procesinėmis teisėmis nurodant kelias savo gyvenamąsias vietas, tačiau nei vienoje negaunant teismo siunčiamų procesinių dokumentų, nes pašto darbuotojai nurodytais adresais jo neranda, o pagal paliktus pranešimus teismo procesinių dokumentų iš atitinkamų pašto skyrių atsakovas nepasiima; pareiškęs priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, žinodamas, jog nebėra atstovaujamas teisininko, į teismo posėdžius nevyko.

24. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Minėta, kad sudėtinė tėvų valdžios dalis yra ir pareiga išlaikyti savo vaikus (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui, gyvenančiam skyrium nuo sūnaus, tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Byloje nustatyta, kad atsakovas nesidomėjo jokiais savo vaiko konkrečiais poreikiais, o pareigą jį išlaikyti vykdė tik fragmentiškai. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi ar kitokiomis priežastimis, tačiau pažymėtina, jog apeliacine tvarka vertinamu atveju atsakovas išlaikymo pareigos nevykdymo pateisinti ir nebandė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, sūnui pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas kasmet jį apdraudžia draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Pastebėtina, jog vaikas mokyklą lanko vos antrus metus, o atsakovas jį nuo tam tikrų rizikų apdraudė tik po bylos iškėlimo 2017-08-31– 2018-08-30 laikotarpiui (t. 1 b. l. 150-153). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nemokant periodinio kasmėnesinio išlaikymo, tiek vienkartinis apdraudimas, tiek apeliaciniame skunde minimas dviračio ir planšetės vaikui nupirkimas po bylos iškėlimo tėra išlaikymo pareigos vykdymo imitacija. Kartkartėmis ir fragmentiškai domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Iš ieškovės pateiktos išlaikymo mokėjimo suvestinės matyti, kad 2011-01-23 – 2013-01-31 laikotarpiu atsakovas sūnui išlaikymo neteikė. Išlaikymas visiškai nebuvo mokamas ir 2014-07-01– 2014-12-19 laikotarpiu, 2015 m. sausio mėn., 2015-03-24– 2016-12-31 laikotarpiu ir 2017 metais, per pastaruosius priverstinai išieškant keturis kartus 336,3 Eur, 97,23 Eur, 24,65 Eur ir 172,96 Eur. Apeliacinio proceso metu šalims pasiūlius pateikti įrodymus apie tai, kokio dydžio išlaikymą kiekvieną 2018-2019 metų mėnesį atsakovas sumokėjo sūnui, ieškovė pateikė išlaikymo išieškojimą vykdančios antstolės S. V. 2019-08-19 pažymą, patvirtinančią, jog 2018-01-01– 2019-08-19 išlaikymas vaikui į antstolės depozitinę sąskaitą atsakovo nebuvo mokamas (t. 2, b. l. 100).

25. Apeliantas kelia klausimą dėl CPK 380 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos išklausyti vaiką neįvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko nuomonė buvo išklausyta.

26. Pagal tėvų valdžios apribojimo prašymų nagrinėjimą reglamentuojančio CK 3.183 straipsnio 3 dalį, teismas tokiose bylose išklauso vaiko, galinčio suformuoti savo pažiūras, nuomonę, ir į tai atsižvelgia. Šiuo atveju šalių sūnus nebuvo išklausytas teismo posėdyje, tačiau iš Kauno rajono savivaldybės VTAS 2017-12-11 išvados t. 1 b. l. 47-48, parengtos VTAS atstovei apklausus vaiką byloje dėl vaiko pavardės pakeitimo, 2018-04-13 išvados dėl bendravimo tvarkos nustatymo t. 1 b. l. 128-129, 2018-05-16 išvados dėl tėvystės teisių apribojimo t. 1 b. l. 148-149, liudytojų parodymų bei trečiojo asmens paaiškinimo matyti, jog vaikas tėčiu vadina motinos sutuoktinį (trečiąjį asmenį M. K.), su kuriuo susipažino būdamas trijų su puse metų, prie kurio teigė ilgai nepripratęs, vadinęs vardu, o vėliau tėčiu, kuriuo jį laiko ir šiuo metu bei visur pristato kaip savo tėtį; pasakojo, kad juo rūpinasi (nuveža į mokyklą, kartu atostogauja, žaidžia, duoda pinigų smukioms išlaidoms) motina, tėtis ir seneliai, jis taip pat žaidžia su 2017 m. gimusiu mažuoju broliu. Kadangi atsakovas sūnaus gyvenime visiškai nedalyvavo, logiška, jog savo biologinio tėvo jis nepažįsta, nieko apie jį nežino, tačiau negalima laikyti, kad vaiko nuomonė nebuvo išklausyta. Šiuo atveju jo buvo išklausyta per atstovą (VTAS specialistą).

27. Atmestini apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas neprašė profesionalaus psichologo išvados stengiantis byloje nustatyti, kodėl šalių santykiai yra įtempti ir kodėl ieškovė truko atsakovui bendrauti su sūnumi. Minėta, kad apeliantas byloje nepateikė nei vieno įrodymo apie bandymus susitikti su vaiku ir ieškovės trukdymą tai įgyvendinti. Šalių, kol jos buvo šeima, santykių pobūdis yra nustatytas ir įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje dėl santuokos nutraukimo, duomenų apie kokius nors vėlesnius santykius nėra. Paskirti vaikui teismo psichologinę ekspertizę atsakovas byloje neprašė, o ieškovės psichologinės savybės šiuo atveju nėra psichologinio tyrimo objektas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog faktine situacija apeliantas manipuliuoja ir šiuo aspektu – vaikas jo nepažįsta, nes atsakovas visiškai nevykdė tėvo pareigų; nepažįstant tėvo ir nesant jokio santykio su juo, tėvo neįmanoma ir atstumti, tačiau atsakovas dėl savo neveikimo vėl kaltina ieškovę, teigdamas apie jai pasireiškiantį tėvo atstūmimo sindromą. Tai, kad apklausiant vaiką nedalyvavo psichologas, nesudaro pagrindo išvadai apie vaiko neišklausymą, nes su vaiku kalbėjosi išvadą teikiančios institucijos specialistas. Kadangi vaikas mažametis, klausimas apie nuomonę biologinio tėvo valdžios apribojimo klausimu jam neteiktinas, o dėl įprastai tokio pobūdžio bylose tiriamos vaiko nuomonės dėl bendravimo su tėvu, kurio jis nepažįsta, spręstina vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus.

28. Nutartyje išvardinti faktai atskleidžia padėtį, kuomet atsakovas daugiau nei aštuonerius metus visiškai nevykdė tėvo pareigos auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo nebendravo ir gera valia faktiškai jo neišlaikė, o vykdant priverstinį išlaikymo išieškojimą, fragmentiškai išieškota itin maža išlaikymo dalis (sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai prilygsta vaiko marinimui badu iš tėvo pusės). Vaikas biologinio tėvo nepažįsta ir savo tėvu laiko motinos sutuoktinį, bendraujant su kuriuo yra susiformavę stabilūs ir vaikui saugūs šeimos ryšiai. Minėta, kad pareiškęs priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, atsakovas faktiškai nusišalino nuo šio reikalavimo sprendimo teismine tvarka. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovo ir vaiko nėra jokio emocinio ryšio, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities VTAS 2019-01-18 pateikė išvadą , kad bendravimo tvarkos tarp atsakovo ir sūnaus nustatymas pažeistų nepilnamečio interesus (t. 2, b. l. 38). Tuo vadovaujantis darytina išvada, jog klausimas dėl pageidavimo bendrauti su biologiniu tėvu vaikui neteiktinas kaip prieštaraujantis vaiko interesams, o CPK 380 straipsnio nuostatos nėra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo nustatant adaptacinį periodą atmestinas kaip neįrodytas ir pažeidžiantis vaiko interesus, saugumą bei emocinį stabilumą.

29. Neapgrįsti apelianto argumentai dėl teismo šališkumo, neįsigilinus į Kauno raj. savivaldybės VTAS išvadas bei Vilniaus miesto savivaldybės VTAS išvadą.

30. Teismo nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šalių ginčą turi nagrinėti nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, pareiškimo Nr. 10486/83; 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, pareiškimo Nr. 17056/06).

31. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje realių teismo šališkumo faktų nenustatyta, šališkumą apeliantas sieja su vaiko teisių apsaugos institucijų pateiktų išvadų vertinimu.

32. Priimamoje nutartyje minimose Kauno rajono savivaldybės VTAS išvadose nurodoma, jog galutinė išvada bus pateikta išnagrinėjus bylą iš esmės, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities VTAS galutinėje 2019-01-18 išvadoje akcentuojamas negalimumas įpareigoti vaiką bendrauti su atsakovu priverstinai, taip pažeidžiant susiformavusius dabartinės vaiko šeimos ryšius ir vaiko interesus, nurodomas atsakovo abejingumas vaikui ir susidariusiai situacijai, teismo pareiga atsižvelgti į visišką atsakovo nesirūpinimą vaiku nuo gimimo, nustatytas CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalyse numatytas sąlygas tėvo valdžios apribojimui ir pritarimas neterminuotam tėvo valdžios apribojimui.

33. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto VTAS išvadoje t. 1 b. l. 179-181 nurodoma CK 3.170 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau neteigiama, kad ieškovė šią pareigą pažeidė (byloje tai nenustatyta). Vilniaus miesto VTAS nuomone, siekiant atkurti (sukurti) tėvo ryšį su sūnumi, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, bendravimo tvarką ir tik po to spręsti dėl tėvo valdžios ribojimo ir vaiko pavardės pakeitimo, tačiau nurodoma, jog tarnybai nėra žinoma, kokia šiuo metu yra nepilnamečio šalių vaiko emocinė būsena, kokie vaiko ir atsakovo tarpusavio emociniai ryšiai.

34. Iš šios išvados matyti, jog ją parengusiai tarnybai nėra žinoma bylos medžiaga, patvirtinanti atsakovo nusišalinimą nuo tėvo pareigų vykdymo visu vaiko gyvenimo laikotarpiu (teismo posėdyje jos atstovas nedalyvavo). Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiuose dalyvavusio Kauno apskrities VTAS išvados yra pagrįstos visų bylos aplinkybių įvertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinės, nei įstatyminės pareigos vadovautis tik teoriškai pagrįstu patarimu dėl tėvo ir vaiko santykių atkūrimo (sukūrimo). Pažymėtina, jog valstybės ir savivaldybių institucijų išvada teismui nėra privaloma. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č. ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino vadovaudamasis minėtomis procesinės teisės normomis, nesiremdamas apelianto nurodoma išvada, nereiškia teismo šališkumo. Priešingai – Vilniaus miesto VTAS išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad negalima suabsoliutinti atsakovo, kaip tėvo, teisių ir laikyti jas svarbesnėmis už prioritetinę vaiko teisę gyventi sveikoje, saugioje, harmoningoje, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Pažymėtinas ir faktas, jog, vykdydama teismo pavedimą byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, ši tarnyba 2017-06-06 apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); duris atidaręs vyras pristatė atsakovo tėvu A. G., nurodė, jog šiuo metu sūnus atostogauja; vyrui paliktas kvietimas su prašymu paskambinti, kurį jis pažadėjo perduoti grįžusiam iš atostogų tėvui (t. 1 b. l. 182). Iš bylos medžiagos matyti, jog su šia tarnyba atsakovas nesusiekė. Taigi, ir pastarasis faktas patvirtina atsakovo abejingumą tėvo pareigų vykdymui.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustačius, jog atsakovas ignoruoja pareigą vaiką išlaikyti, yra pagrindas spręsti, kad jis kaip tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina. Faktas, kad išlaikymo atsakovas neteikė ir dvejus paskutinius metus nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, įgalina daryti išvadą apie nebuvimą duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė apie pagrindą neterminuotam tėvo valdžios apribojimui (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

36. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Kr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 25 punktu, keičiant jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę kito iš turimų tėvų rašytino sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Dėl to šios teismo sprendimo dalies įvertinimui kaip nereikšmingi nesvarstytini apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės piktnaudžiavimu motinos valdžia, siekiant pakeisti vaiko pavardę. Pažymėtina, kad tėvų valdžia, nusišalindamas nuo tėvo pareigų vykdymo, piktnaudžiavo būtent atsakovas. Kadangi jo ir vaiko nesieja jokie santykiai, sprendimas pakeisti vaiko pavardę į motinos mergautinę pavardę nepažeis vaiko teisių į šeimos ryšius, akcentuojamus Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje, įpareigojančiame valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą, bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vieną iš vaiko teisių nuo gimimo turėti vardą ir pavardę.

37. Vadovaudamasis nurodytas motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra, todėl dėl materialinių teisinių reikalavimų priimtas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).“

39. Nors prašymas priteisti advokato pagalbos išlaidas kaip atskiras procesinis dokumentas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu byloje nėra pareikštas, vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu bei tuo, kad prašymas priteisti visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodytas ieškinyje dėl vaiko pavardės pakeitimo ir patikslintame ieškinyje dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė nesilaikydamas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Tačiau iš dalies sutiktina su apeliantu, kad atstovavimo sutartį su advokate L. G. ieškovė sudarė tada, kai byloje jau buvo ieškovės pateikti procesiniai dokumentai.

40. Atstovavimo sutartis su advokate L. G. sudaryta 2018 m. lapkričio 5 d. (t. 2 b. l. 9). Advokatė dalyvavo 2018 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje, trukusiame 35 minutes, 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 42 minutės, jame pateikė į bylą įrodymus (t. 1 b. l. 24-29), taip pat dalyvavo teismo 2019 m. sausio 21 d. 8 minučių trukmės teismo posėdyje (iš viso 85 minutes). 2019 m. sausio 14 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 907079 pažymėta, jog sumokama už patikslintą ieškinį, atsiliepimą ir du teismo posėdžius, iš eilės nurodytos sumos 700-300+240, iš viso sumokėta 1640 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiame kvite nurodomas bylos Nr. yra e2-9097-2018, o 2019 m. sausio 21 d. kvite Nr. 907080, pagal kurį už atstovavimą ieškovė sumokėjo 120 Eur, nurodoma byla Nr. e2-7079-713/2018. Apeliacine tvarka vertinama byla tokiu numeriu nebuvo žymima (Nr. 2-16330-191/2017, Nr. 2-1233-587/2018 ir Nr. 2-374-587/2019), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nr. e2-9079-713/2018 yra pažymėta byla pagal atsakovo ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuri 2018-04-19 nutartimi sujungta su byla dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir pavardės pakeitimo, bei tai, kad advokatė L. G. ieškovę realiai atstovavo teismo posėdžiuose, prijungtosios bylos numerio nurodymas nelaikytinas pagrindu nepripažinti atstovavimo išlaidų buvimo fakto.

41. Apeliantas teisingai teigia, kad ši advokatė neparengė kvite nurodytų procesinių dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas už jų parengimą nepagrįstai priteisė 1000 Eur. Kadangi pagal kvituose nurodytus įrašus atstovavimas pasireiškė tik dalyvavimu teismo posėdžiuose, o iš pinigų priėmimo kvito Nr. 907079 neįmanoma suprasti, kodėl bendra sumokėta suma yra 1640 Eur, kai atstovavimo teismo posėdyje kaina yra 240 Eur (480 Eur už du posėdžius), advokato pagalbos išlaidų dydis už atstovavimą teismo posėdžiuose nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7 punktą, pagal kurį rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), bei 8.19 punktą, pagal kurį už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1, taip pat 9 ir 10 punktus, pagal kuriuos teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

42. Tuo vadovaujantis ir įvertinus, kad advokato pagalbos išlaidos skaičiuotinos už vieną atstovavimo valandą (85-60), kad 2018 m. antrame ketvirtyje aktualus bruto rodiklis buvo 926,7 Eur, trečiame ketvirtyje 935,7 Eur, pirmosios instancijos teismo priteista advokato pagalbos išlaidų suma už dalyvavimą trijuose teismo posėdžiuose sumažintina iki 93,57 Eur. Bendra priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 134,57 Eur (41 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dėl vaiko pavardės pakeitimo + 93,57 Eur atstovavimo išlaidos).

43. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo pažeisdamas aptartų teisės normų nuostatas, ši sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas advokatės L. G. pagalbos išlaidas, sąskaitą už atsiliepimo į apeliacinio skundą parengimą 800 Eur ir pinigų sumokėjimo kvitą (t. 2 b. l. 91-92), trečiasis asmuo pateikė analogiškus 700 Eur sumokėjimo įrodymus už atsiliepimo į apeliacinio skundą parengimą, tačiau nepateikė prašymo pastarąsias išlaidas priteisti. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo nepriteistinos. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija minėtų Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (970,3x1,3), todėl priteistinos. Išlaidų dydis sumažintinas vienu ketvirtadaliu atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkintas vienas iš keturių apelianto reikalavimų, prašant grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (vaiko pavardės pakeitimas+tėvo valdžios apribojimas+bendravimo tvarkos nustatymas+bylinėjimosi išlaidų paskirstymas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti, iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 134,57 (vieno šimto trisdešimt keturių Eur 57 ct) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei R. M.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija GudynienėAlbina Rimdeikaitė