Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-374-587/2019 pagal ieškovės R. M.-K. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, neterminuotos tėvo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu bei pagal ieškovo A. G. priešieškinį atsakovei R. M.-K. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui M. K., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neterminuotai apribojo tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui, pakeitė vaiko pavardę ir priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

11. Nesutiktina su apeliantu, kad byloje egzistuoja absoliuti vada sprendimo panaikinimui, nes atsakovas nebuvo informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

14. Apeliantas nurodė, kad CPK nustatyta tvarka nėra patvirtinti įrodymai t. 2 b. l. 24, 28, 29. Pirmasis įrodymas yra (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojo M. P. originaliu parašu patvirtintas pranešimas apie šalių sūnaus mokymąsi 2 klasėje bei tai, kad jo mokymusi rūpinasi mama, vaiko tėvas koncertuose nedalyvauja, sūnaus pasiekimais nesidomi. Antras įrodymas – originalus (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotojos parašu ir antspaudu patvirtintas pažymėjimas apie šalių sūnaus 2014-12-01– 2015-10-01 lankytus (duomenys neskelbtini) užsiėmimus bei tai, kad priėmimo į mokykla dokumentus tvarkė, vaiką atvesdavo ir rūpinosi visu ugdymo procesu jo motina, tėvas tuo nesidomėjo. Atitinkamai trečiasis įrodymas yra originali (duomenys neskelbtini) pažyma apie vaiko 2016-2017 metais lankytus užsiėmimus bei tai, jog vaiką į juos atvesdavo ieškovė, M. K., V. M. ir Z. M. (ieškovės sutuoktinis ir tėvai). Šie įrodymai atitinka CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatytą originalią pateikimo formą, todėl apelianto argumentai apie dokumentų kopijų neįtraukimą į advokatų kopijų registravimo žurnalą bei nepatvirtinimą atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

15. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

16. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sąlygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje išvardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 ).

17. Remiantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvo veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jo kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvo valdžia, ir pateikti jo veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, jog atsakovas visiškai nevykdė tėvo pareigų, yra paneigta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

18. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Ji apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-548-915/2015). Pagal CK 3.155 straipsnį, tėvų valdžia apima ne tik tėvų teises į vaiką, bet visų pirma pareigas vaikui – teikti išlaikymą, rūpintis juo, sudaryti saugias sąlygas augimui ir visapusiškam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007).

19. Apelianto teiginį, jog sūnus nežino turintis tėvą, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą jo siekį atsakomybę už tėvo pareigų nevykdymą perkelti ieškovei.

20. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. G.. 2011-09-22 ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Po bylos iškėlimo atsakovas pareiškė teisme ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo P. G. atžvilgiu, tačiau po to, kai buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios išvada tėvystę patvirtino, ieškinio atsisakė. Santuokos nutraukimo byloje atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jis po paskutinio šalių konflikto, t.y. po 2010-11-18, į šeimą sugrįžęs nebuvo. Byloje nėra duomenų, o atsakovas ir neginčijo, kad paskutiniais ieškovės nėštumo mėnesiais ar gimus sūnui iki šiol (santuokos nutraukimo proceso) atsakovas būtų domėjęsis šeima, teikęs savo noru kokią nors paramą ieškovei ar sūnui. Net po to, kai 2012-10-01 teismo nutartimi atsakovo iniciatyva buvo nutraukta byla dėl tėvystės nuginčijimo, jis nepasiūlė šeimai jokios materialinės paramos, neteikė sūnui išlaikymo gera valia. Tik 2013-02-15 teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones – priteisus laikiną išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsakovas pradėjo teikti materialinę paramą sūnui, kurią, kaip pats nurodė, mokėjo jo tėvai. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendime konstatavo, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, energingas žmogus, kuris ne tik galėjo, bet ir privalėjo vykdyti sutuoktinio pareigas šeimoje (tame tarpe – pareigą materialiai prisidėti prie šeimos išlaikymo), atsisakydamas tam tikrų savo pomėgių, jei jie tas pareigas vykdyti trukdė. Toks atsakovo elgesys byloja apie neatsakingą požiūrį į šeimą. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms sprendė, kad atsakovas ne tik nebuvo lojalus savo sutuoktinei sunkiu momentu (paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais ir po sūnaus gimimo), bet ir pažeidė pareigą remti ją moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į savo galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Taip pat konstatavo, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (dėl to tarp šalių nebuvo ginčo), priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. G. periodinėmis išmokomis po 550 Lt nuo 2011-09-22 iki 2013-02-12 ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat priteisė iš atsakovo 4094,11 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-01-23 iki 2011-09-19 (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-298-435/2013; CPK 182 straipsnio 2 punktas).

22. Bandymas dėl bylos baigties susitarti taikiai mediacijos proceso metu negali būti prilygintas tėvo pareigos auklėti vaiką vykdymui – pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog keli veiksmai, atsakovo atlikti po bylos iškėlimo, tėra skubūs ir deklaratyvūs bandymai atsikirsti į ieškovės ieškinio reikalavimus įrodinėjant rūpestį sūnumi, kai jokio rūpinimosi vaiku nebuvo nuo jo gimimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai iliustruoja ir atsakovo kreipimasis praėjus beveik metams po bylos iškėlimo į išvadą teikiančią instituciją prašant tarpininkauti užmezgant ryšį su vaiku, taip pat nepagrįstas atsakovo kreipimasis į policiją 2017 m. vasario 27 d. tuo pagrindu, kad vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje diskriminuojamas dėl pavardės. Iš 2017 m. kovo 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog akivaizdi tokio kreipimosi priežastis yra 2017 m. vasario 14 d. ieškovės yra per notarą persiųstas prašymas atsakovui dėl sutikimo pakeisti vaiko pavardę į jos mergautinę pavardę „M.“. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nei vaiko diskriminavimo, nei psichologinio smurto prie jį; be kita ko, atliekant ikiteisminį tyrimą šalių sūnaus auklėtoja patvirtino, kad atsakovo nėra mačiusi, vaiko ugdymo veikloje jis nedalyvauja, vaiką prižiūri ir juo rūpinasi tik mama (t. 1 b. l. 9-10, 73-76).

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tikrąjį, abejingą atsakovo požiūrį į tėvo pareigų vykdymą rodo ir nesirūpinimas procesinių teisių įgyvendinimu. Nors formaliai po bylos iškėlimo atsakovas išreiškė pageidavimą bendrauti su vaiku, realiai nieko dėl to nedarė: 2017-09-14 Kauno m. savivaldybės švietimo skyriui pateikė prašymą informuoti jį apie vaiko lankomą gydymo įstaigą, 2018-03-06 Kauno raj. savivaldybės administracijos VTAS pateikė prašymą tarpininkauti suderinant susitikimų su psichologe laiką emocinio ryšio su vaiku užmezgimui (t. 1 b. l. 154, 156), tačiau pats daugiau jokių veiksmų šio siekio įgyvendinimui nesiėmė (tai pažymėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities VTAS išvadoje t. 2 b. l. 38); nors bylos procesas truko 21 mėnesį, dalyvavo tik dviejuose parengiamuosiuose posėdžiuose, sutartį dėl atstovavimo sudarė su savo tėvu advokato padėjėju ir ją nutraukė nepasibaigus bylos procesui; manipuliavo procesinėmis teisėmis nurodant kelias savo gyvenamąsias vietas, tačiau nei vienoje negaunant teismo siunčiamų procesinių dokumentų, nes pašto darbuotojai nurodytais adresais jo neranda, o pagal paliktus pranešimus teismo procesinių dokumentų iš atitinkamų pašto skyrių atsakovas nepasiima; pareiškęs priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, žinodamas, jog nebėra atstovaujamas teisininko, į teismo posėdžius nevyko.

24. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Minėta, kad sudėtinė tėvų valdžios dalis yra ir pareiga išlaikyti savo vaikus (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui, gyvenančiam skyrium nuo sūnaus, tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Byloje nustatyta, kad atsakovas nesidomėjo jokiais savo vaiko konkrečiais poreikiais, o pareigą jį išlaikyti vykdė tik fragmentiškai. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi ar kitokiomis priežastimis, tačiau pažymėtina, jog apeliacine tvarka vertinamu atveju atsakovas išlaikymo pareigos nevykdymo pateisinti ir nebandė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, sūnui pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas kasmet jį apdraudžia draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Pastebėtina, jog vaikas mokyklą lanko vos antrus metus, o atsakovas jį nuo tam tikrų rizikų apdraudė tik po bylos iškėlimo 2017-08-31– 2018-08-30 laikotarpiui (t. 1 b. l. 150-153). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nemokant periodinio kasmėnesinio išlaikymo, tiek vienkartinis apdraudimas, tiek apeliaciniame skunde minimas dviračio ir planšetės vaikui nupirkimas po bylos iškėlimo tėra išlaikymo pareigos vykdymo imitacija. Kartkartėmis ir fragmentiškai domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Iš ieškovės pateiktos išlaikymo mokėjimo suvestinės matyti, kad 2011-01-23 – 2013-01-31 laikotarpiu atsakovas sūnui išlaikymo neteikė. Išlaikymas visiškai nebuvo mokamas ir 2014-07-01– 2014-12-19 laikotarpiu, 2015 m. sausio mėn., 2015-03-24– 2016-12-31 laikotarpiu ir 2017 metais, per pastaruosius priverstinai išieškant keturis kartus 336,3 Eur, 97,23 Eur, 24,65 Eur ir 172,96 Eur. Apeliacinio proceso metu šalims pasiūlius pateikti įrodymus apie tai, kokio dydžio išlaikymą kiekvieną 2018-2019 metų mėnesį atsakovas sumokėjo sūnui, ieškovė pateikė išlaikymo išieškojimą vykdančios antstolės S. V. 2019-08-19 pažymą, patvirtinančią, jog 2018-01-01– 2019-08-19 išlaikymas vaikui į antstolės depozitinę sąskaitą atsakovo nebuvo mokamas (t. 2, b. l. 100).

26. Pagal tėvų valdžios apribojimo prašymų nagrinėjimą reglamentuojančio CK 3.183 straipsnio 3 dalį, teismas tokiose bylose išklauso vaiko, galinčio suformuoti savo pažiūras, nuomonę, ir į tai atsižvelgia. Šiuo atveju šalių sūnus nebuvo išklausytas teismo posėdyje, tačiau iš Kauno rajono savivaldybės VTAS 2017-12-11 išvados t. 1 b. l. 47-48, parengtos VTAS atstovei apklausus vaiką byloje dėl vaiko pavardės pakeitimo, 2018-04-13 išvados dėl bendravimo tvarkos nustatymo t. 1 b. l. 128-129, 2018-05-16 išvados dėl tėvystės teisių apribojimo t. 1 b. l. 148-149, liudytojų parodymų bei trečiojo asmens paaiškinimo matyti, jog vaikas tėčiu vadina motinos sutuoktinį (trečiąjį asmenį M. K.), su kuriuo susipažino būdamas trijų su puse metų, prie kurio teigė ilgai nepripratęs, vadinęs vardu, o vėliau tėčiu, kuriuo jį laiko ir šiuo metu bei visur pristato kaip savo tėtį; pasakojo, kad juo rūpinasi (nuveža į mokyklą, kartu atostogauja, žaidžia, duoda pinigų smukioms išlaidoms) motina, tėtis ir seneliai, jis taip pat žaidžia su 2017 m. gimusiu mažuoju broliu. Kadangi atsakovas sūnaus gyvenime visiškai nedalyvavo, logiška, jog savo biologinio tėvo jis nepažįsta, nieko apie jį nežino, tačiau negalima laikyti, kad vaiko nuomonė nebuvo išklausyta. Šiuo atveju jo buvo išklausyta per atstovą (VTAS specialistą).

27. Atmestini apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas neprašė profesionalaus psichologo išvados stengiantis byloje nustatyti, kodėl šalių santykiai yra įtempti ir kodėl ieškovė truko atsakovui bendrauti su sūnumi. Minėta, kad apeliantas byloje nepateikė nei vieno įrodymo apie bandymus susitikti su vaiku ir ieškovės trukdymą tai įgyvendinti. Šalių, kol jos buvo šeima, santykių pobūdis yra nustatytas ir įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje dėl santuokos nutraukimo, duomenų apie kokius nors vėlesnius santykius nėra. Paskirti vaikui teismo psichologinę ekspertizę atsakovas byloje neprašė, o ieškovės psichologinės savybės šiuo atveju nėra psichologinio tyrimo objektas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog faktine situacija apeliantas manipuliuoja ir šiuo aspektu – vaikas jo nepažįsta, nes atsakovas visiškai nevykdė tėvo pareigų; nepažįstant tėvo ir nesant jokio santykio su juo, tėvo neįmanoma ir atstumti, tačiau atsakovas dėl savo neveikimo vėl kaltina ieškovę, teigdamas apie jai pasireiškiantį tėvo atstūmimo sindromą. Tai, kad apklausiant vaiką nedalyvavo psichologas, nesudaro pagrindo išvadai apie vaiko neišklausymą, nes su vaiku kalbėjosi išvadą teikiančios institucijos specialistas. Kadangi vaikas mažametis, klausimas apie nuomonę biologinio tėvo valdžios apribojimo klausimu jam neteiktinas, o dėl įprastai tokio pobūdžio bylose tiriamos vaiko nuomonės dėl bendravimo su tėvu, kurio jis nepažįsta, spręstina vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus.

28. Nutartyje išvardinti faktai atskleidžia padėtį, kuomet atsakovas daugiau nei aštuonerius metus visiškai nevykdė tėvo pareigos auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo nebendravo ir gera valia faktiškai jo neišlaikė, o vykdant priverstinį išlaikymo išieškojimą, fragmentiškai išieškota itin maža išlaikymo dalis (sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai prilygsta vaiko marinimui badu iš tėvo pusės). Vaikas biologinio tėvo nepažįsta ir savo tėvu laiko motinos sutuoktinį, bendraujant su kuriuo yra susiformavę stabilūs ir vaikui saugūs šeimos ryšiai. Minėta, kad pareiškęs priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, atsakovas faktiškai nusišalino nuo šio reikalavimo sprendimo teismine tvarka. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovo ir vaiko nėra jokio emocinio ryšio, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities VTAS 2019-01-18 pateikė išvadą , kad bendravimo tvarkos tarp atsakovo ir sūnaus nustatymas pažeistų nepilnamečio interesus (t. 2, b. l. 38). Tuo vadovaujantis darytina išvada, jog klausimas dėl pageidavimo bendrauti su biologiniu tėvu vaikui neteiktinas kaip prieštaraujantis vaiko interesams, o CPK 380 straipsnio nuostatos nėra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo nustatant adaptacinį periodą atmestinas kaip neįrodytas ir pažeidžiantis vaiko interesus, saugumą bei emocinį stabilumą.

29. Neapgrįsti apelianto argumentai dėl teismo šališkumo, neįsigilinus į Kauno raj. savivaldybės VTAS išvadas bei Vilniaus miesto savivaldybės VTAS išvadą.

30. Teismo nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šalių ginčą turi nagrinėti nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, pareiškimo Nr. 10486/83; 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, pareiškimo Nr. 17056/06).

31. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje realių teismo šališkumo faktų nenustatyta, šališkumą apeliantas sieja su vaiko teisių apsaugos institucijų pateiktų išvadų vertinimu.

32. Priimamoje nutartyje minimose Kauno rajono savivaldybės VTAS išvadose nurodoma, jog galutinė išvada bus pateikta išnagrinėjus bylą iš esmės, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities VTAS galutinėje 2019-01-18 išvadoje akcentuojamas negalimumas įpareigoti vaiką bendrauti su atsakovu priverstinai, taip pažeidžiant susiformavusius dabartinės vaiko šeimos ryšius ir vaiko interesus, nurodomas atsakovo abejingumas vaikui ir susidariusiai situacijai, teismo pareiga atsižvelgti į visišką atsakovo nesirūpinimą vaiku nuo gimimo, nustatytas CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalyse numatytas sąlygas tėvo valdžios apribojimui ir pritarimas neterminuotam tėvo valdžios apribojimui.

33. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto VTAS išvadoje t. 1 b. l. 179-181 nurodoma CK 3.170 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau neteigiama, kad ieškovė šią pareigą pažeidė (byloje tai nenustatyta). Vilniaus miesto VTAS nuomone, siekiant atkurti (sukurti) tėvo ryšį su sūnumi, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, bendravimo tvarką ir tik po to spręsti dėl tėvo valdžios ribojimo ir vaiko pavardės pakeitimo, tačiau nurodoma, jog tarnybai nėra žinoma, kokia šiuo metu yra nepilnamečio šalių vaiko emocinė būsena, kokie vaiko ir atsakovo tarpusavio emociniai ryšiai.

34. Iš šios išvados matyti, jog ją parengusiai tarnybai nėra žinoma bylos medžiaga, patvirtinanti atsakovo nusišalinimą nuo tėvo pareigų vykdymo visu vaiko gyvenimo laikotarpiu (teismo posėdyje jos atstovas nedalyvavo). Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiuose dalyvavusio Kauno apskrities VTAS išvados yra pagrįstos visų bylos aplinkybių įvertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinės, nei įstatyminės pareigos vadovautis tik teoriškai pagrįstu patarimu dėl tėvo ir vaiko santykių atkūrimo (sukūrimo). Pažymėtina, jog valstybės ir savivaldybių institucijų išvada teismui nėra privaloma. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č. ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino vadovaudamasis minėtomis procesinės teisės normomis, nesiremdamas apelianto nurodoma išvada, nereiškia teismo šališkumo. Priešingai – Vilniaus miesto VTAS išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad negalima suabsoliutinti atsakovo, kaip tėvo, teisių ir laikyti jas svarbesnėmis už prioritetinę vaiko teisę gyventi sveikoje, saugioje, harmoningoje, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Pažymėtinas ir faktas, jog, vykdydama teismo pavedimą byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, ši tarnyba 2017-06-06 apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); duris atidaręs vyras pristatė atsakovo tėvu A. G., nurodė, jog šiuo metu sūnus atostogauja; vyrui paliktas kvietimas su prašymu paskambinti, kurį jis pažadėjo perduoti grįžusiam iš atostogų tėvui (t. 1 b. l. 182). Iš bylos medžiagos matyti, jog su šia tarnyba atsakovas nesusiekė. Taigi, ir pastarasis faktas patvirtina atsakovo abejingumą tėvo pareigų vykdymui.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustačius, jog atsakovas ignoruoja pareigą vaiką išlaikyti, yra pagrindas spręsti, kad jis kaip tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina. Faktas, kad išlaikymo atsakovas neteikė ir dvejus paskutinius metus nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, įgalina daryti išvadą apie nebuvimą duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė apie pagrindą neterminuotam tėvo valdžios apribojimui (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

36. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Kr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 25 punktu, keičiant jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę kito iš turimų tėvų rašytino sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Dėl to šios teismo sprendimo dalies įvertinimui kaip nereikšmingi nesvarstytini apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės piktnaudžiavimu motinos valdžia, siekiant pakeisti vaiko pavardę. Pažymėtina, kad tėvų valdžia, nusišalindamas nuo tėvo pareigų vykdymo, piktnaudžiavo būtent atsakovas. Kadangi jo ir vaiko nesieja jokie santykiai, sprendimas pakeisti vaiko pavardę į motinos mergautinę pavardę nepažeis vaiko teisių į šeimos ryšius, akcentuojamus Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje, įpareigojančiame valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą, bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vieną iš vaiko teisių nuo gimimo turėti vardą ir pavardę.

37. Vadovaudamasis nurodytas motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra, todėl dėl materialinių teisinių reikalavimų priimtas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).“

39. Nors prašymas priteisti advokato pagalbos išlaidas kaip atskiras procesinis dokumentas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu byloje nėra pareikštas, vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu bei tuo, kad prašymas priteisti visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodytas ieškinyje dėl vaiko pavardės pakeitimo ir patikslintame ieškinyje dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė nesilaikydamas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Tačiau iš dalies sutiktina su apeliantu, kad atstovavimo sutartį su advokate L. G. ieškovė sudarė tada, kai byloje jau buvo ieškovės pateikti procesiniai dokumentai.

40. Atstovavimo sutartis su advokate L. G. sudaryta 2018 m. lapkričio 5 d. (t. 2 b. l. 9). Advokatė dalyvavo 2018 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje, trukusiame 35 minutes, 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 42 minutės, jame pateikė į bylą įrodymus (t. 1 b. l. 24-29), taip pat dalyvavo teismo 2019 m. sausio 21 d. 8 minučių trukmės teismo posėdyje (iš viso 85 minutes). 2019 m. sausio 14 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 907079 pažymėta, jog sumokama už patikslintą ieškinį, atsiliepimą ir du teismo posėdžius, iš eilės nurodytos sumos 700-300+240, iš viso sumokėta 1640 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiame kvite nurodomas bylos Nr. yra e2-9097-2018, o 2019 m. sausio 21 d. kvite Nr. 907080, pagal kurį už atstovavimą ieškovė sumokėjo 120 Eur, nurodoma byla Nr. e2-7079-713/2018. Apeliacine tvarka vertinama byla tokiu numeriu nebuvo žymima (Nr. 2-16330-191/2017, Nr. 2-1233-587/2018 ir Nr. 2-374-587/2019), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nr. e2-9079-713/2018 yra pažymėta byla pagal atsakovo ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuri 2018-04-19 nutartimi sujungta su byla dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir pavardės pakeitimo, bei tai, kad advokatė L. G. ieškovę realiai atstovavo teismo posėdžiuose, prijungtosios bylos numerio nurodymas nelaikytinas pagrindu nepripažinti atstovavimo išlaidų buvimo fakto.

41. Apeliantas teisingai teigia, kad ši advokatė neparengė kvite nurodytų procesinių dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas už jų parengimą nepagrįstai priteisė 1000 Eur. Kadangi pagal kvituose nurodytus įrašus atstovavimas pasireiškė tik dalyvavimu teismo posėdžiuose, o iš pinigų priėmimo kvito Nr. 907079 neįmanoma suprasti, kodėl bendra sumokėta suma yra 1640 Eur, kai atstovavimo teismo posėdyje kaina yra 240 Eur (480 Eur už du posėdžius), advokato pagalbos išlaidų dydis už atstovavimą teismo posėdžiuose nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 7 punktą, pagal kurį rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), bei 8.19 punktą, pagal kurį už vieną atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1, taip pat 9 ir 10 punktus, pagal kuriuos teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

42. Tuo vadovaujantis ir įvertinus, kad advokato pagalbos išlaidos skaičiuotinos už vieną atstovavimo valandą (85-60), kad 2018 m. antrame ketvirtyje aktualus bruto rodiklis buvo 926,7 Eur, trečiame ketvirtyje 935,7 Eur, pirmosios instancijos teismo priteista advokato pagalbos išlaidų suma už dalyvavimą trijuose teismo posėdžiuose sumažintina iki 93,57 Eur. Bendra priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 134,57 Eur (41 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dėl vaiko pavardės pakeitimo + 93,57 Eur atstovavimo išlaidos).

43. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas apskaičiavo pažeisdamas aptartų teisės normų nuostatas, ši sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

44. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas advokatės L. G. pagalbos išlaidas, sąskaitą už atsiliepimo į apeliacinio skundą parengimą 800 Eur ir pinigų sumokėjimo kvitą (t. 2 b. l. 91-92), trečiasis asmuo pateikė analogiškus 700 Eur sumokėjimo įrodymus už atsiliepimo į apeliacinio skundą parengimą, tačiau nepateikė prašymo pastarąsias išlaidas priteisti. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo nepriteistinos. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija minėtų Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (970,3x1,3), todėl priteistinos. Išlaidų dydis sumažintinas vienu ketvirtadaliu atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkintas vienas iš keturių apelianto reikalavimų, prašant grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (vaiko pavardės pakeitimas+tėvo valdžios apribojimas+bendravimo tvarkos nustatymas+bylinėjimosi išlaidų paskirstymas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti, iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 134,57 (vieno šimto trisdešimt keturių Eur 57 ct) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei R. M.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.