- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 2-374-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09815-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- R. M.-K., A. G.
- Trečiasis asmuo
- M. K.
- Atsakovas
- A. G., R. M.-K.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.1Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei R. M.-K., jos atstovei advokatei L. G., trečiajam asmeniui M. K., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. A.,
nedalyvaujant ieškovės atstovei advokatei N. P., atsakovui A. G., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M.-K. patikslintą ieškinį atsakovui A. G., trečiasis asmuo M. K. išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, neterminuotos tėvo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu, bei pagal ieškovo A. G. priešieškinį atsakovei R. M.-K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su nepilnamečiui vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovė, jos atstovė paaiškino bei ieškinyje nurodė, kad siekdama vaiko interesų poreikių tenkinimo, patikslintu ieškiniu kreipiasi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama apriboti atsakovo valdžią vaiko atžvilgiu, be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę iš G. į M.. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimus bus geriausiai atsižvelgta į prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir vaikas galės jaustis pilnavertiškai.
Tėvai turi ne tik tokias pat teises, bet ir pareigas vaiko atžvilgiu, todėl negalima jų nevykdyti, ignoruoti. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turi kartu dalyvauti vaiko ugdyme, auklėjime ir išlaikyti vaiką, tačiau atsakovas jų visiškai nepripažįsta ir jų nevykdo. Tuo būdu, siekiant prioritetinių vaiko interesų poreikių tenkinimo būtina neterminuotai apriboti atsakovo valdžią vaiko atžvilgiu. Vaikas savo biologinio tėvo (atsakovo) visiškai nepažįsta, nes dar prieš jam gimstant pastarasis šeimą paliko, ko pasėkoje vaikas praktiškai atsakovo nėra matęs. Atsakovas iki šiol neatliko ir neatlieka jokių savo, kaip tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, jo neauklėjo, nedalyvavo ir nedalyvauja kasdieniniame jo gyvenime, nesidomėjo ir nesidomi jo pasiekimais, sveikata. Galiausiai ne tik kad nevykdė ir nevykdo neturtinių prievolių savo vaikui, bet ir šalinasi nuo vaiko išlaikymo. Atsakovui visiškai nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, susiklostė tokia situacija, kad vaikas būdamas septynerių metų amžiaus, iki šiol nieko nežino apie savo biologinį tėvą (atsakovą), jo nepažįsta, o vieninteliais artimais žmonėmis vaikas įvardija ieškovę, ieškovės vyrą M. K., ieškovės tėvus bei šeimos draugus. Atsakovas nei karto gyvenime nedėjo jokių pastangų ir neišreiškė jokio noro pasimatyti su vaiku, kas leidžia neginčijamai teigti, kad biologinio tėvo gyvenime vaikas neegzistuoja. Visos šios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad atsakovo su vaiku niekada nesiejo ir nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryšys paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Akivaizdu, kad juos sieja tik teisinis ryšys. Ieškovė ne kartą atsitiktinai atsakovą buvo sutikusi mieste, nepaisant, kad jis vaiko atžvilgiu nevykdė jokių tėvo pareigų, pastarajam siūlė susipažinti su vaiku, tačiau jis tokio noro neparodė. Ieškovė pažymi, kad ji atsakovui niekada netrukdė bendrauti su vaiku, netgi pati skatino ir siūlė atsakovui užmegzti ryšį su vaiku, tačiau, jokio noro ir susidomėjimo atsakovas niekada nepareiškė ir nereiškia iki šiol. Tuo būdu, mano, jog siekiant geriausių vaiko poreikių tenkinimo yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovo valdžią vaiko atžvilgiu.
Ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, prasidėjo nepaaiškinami atsakovo ir jo tėvo A. G. veiksmai, kurie netgi kenkia ne tik ieškovei, bet ir mažamečiam vaikui. Dėl nepaaiškinamų priežasčių pastarieji susisiekę su ieškove nurodė, kad ji privalo atsiimti ieškinį, atsisakyti priteistų sumų išieškojimo, kitaip jie imsis priemonių, kad vaikas iš ieškovės būtų atimtas, taip pat ne kartą akcentavo, kad tėvas yra advokato padėjėjas ir glaudžiai susijęs su teisme sistema, todėl ieškovė praras vaiką.
Atsakovo tėvas, kurio vaikas visiškai nepažįsta, nepranešęs ieškovei, vieną dieną pasirodė vaiko ugdymo įstaigoje, pasikvietęs vaiką nežinia ko jam pripasakojo, nes po to vaikas buvo labai emociškai sutrikęs, išsigandęs ir visiems teko gyventi su tokio įvykio neigiamomis pasekmėmis. Po šio įvykio, nepaisant to, kad vaiko teisių skyrius atsakovo tėvą įspėjo netrikdyti vaiko ugdymosi proceso, nesilankyti pamokose ir mokykloje, pastarasis 2018-01-23, Kauno Akropolio ledo arenoje (ten vyksta vaiko čiuožimo pamokos vietoj kūno kultūros pamokų) niekam nepranešęs, pamokos metu pradėjo artintis prie vaiko ir tikėtina norėjo jį emociškai paveikti visų akivaizdoje. Kadangi vyko čiuožimo pamoka, vaikas nekreipė dėmesio į svetimą žmogų, tiesiog jį ignoravo, nes kaip jau minėta vaikas nepažįsta nei atsakovo nei jo tėvo. Įvykio metu, atsakovo tėvas pamatęs ieškovę, kuri kartu su kitais tėvais vaiko persirengimo kambaryje laukė iki pasibaigs pamoka, visų akivaizdoje pradėjo ieškovę koneveikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, vadinti psichine ligone, taip ją pažemindamas viešoje vietoje. Ne gano to, pastarasis pamokos metu telefonu filmavo vaiką ir jo klasės draugus, o ir pačią ieškovę. Tik ieškovei ketinant iškviesti policijos pareigūnus – pasišalino. Po šio įvykio sutriko ieškovės ir sūnaus emocinė būsena, teko kreiptis į gydymo įstaigą.
Atsakovo tėvui, deja ne atsakovui, pradėjus tariamai domėtis vaiku, ieškovė geranoriškai sutiko pastarajam leisti susitikti su vaikui pradžiai pas psichologą. Tačiau pastarojo parinkta pažįstama psichologė susitikimo su vaiku metu gynė atsakovo tėvo interesus, negalvodama apie vaiką. Nepaisant to, nei atsakovo tėvas, nei galiausiai pats vaiko tėvas po šio susitikimo daugiau jokios iniciatyvos susitikti su vaiku nerodė. Visi šie įvykiai emociškai labai paveikė vaiką, kuris pradėjo naktimis šlapintis į lovą, keistai elgtis. Nors ieškovė ir buvo linkusi su biologiniu tėvu visus klausimus susijusius su vaiku spręsti geranoriškai, bendradarbiaujant, tačiau pats atsakovas niekada vaiku nesidomėjo, o pastarojo meto tariamas domėjimasis vaiku sukelia tiek vaikui, tiek ieškovei neigiamas emocijas.
Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovo pareigų nevykdymas kenkia vaiko interesams. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kuomet atsakovas būdamas vaiko biologiniu tėvu, visiškai jį ignoruoja, su juo nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime, o ir neteikia išlaikymo, t. y. veikia priešingai vaiko interesams, todėl būtina apriboti atsakovo valdžią vaiko atžvilgiu.
(duomenys neskelbtini) gimus vaikui gimimo liudijime jo pavardė buvo įrašyta, kaip ir vaiko biologinio tėvo (atsakovo) – G.. Tuo būdu, susiklostė tokia situacija, kad ieškovės ir vaiko pavardės skiriasi, o tai kelia tam tikrų problemų.
Šiuo metu vaikas lanko pradinę mokyklą, todėl tiek vaiko, tiek ieškovės, kaip motinos, skirtingas pavardžių nurodymas sukelia vaikui diskomfortą, diskriminaciją ir nusisvilimo jausmą, kuris pradėjus lankyti mokyklą dar labiau sustiprėjo. Vaikui bendraujant su bendraamžiais, mokyklinės įstaigos darbuotojais atsiranda psichologinių problemų, dėl vaiko ir ieškovės pavardės skirtumų. Keliaujant taip pat kyla teisinių problemų dėl ieškovės ir vaiko pavardės skirtumo, o ir pats vaikas ne kartą yra išreiškęs norą, jog jo pavardė taip pat būtų – M., kaip ir ieškovės ir senelių. Darželyje net po piešiniais vaikas visuomet pasirašinėjo „M.“ ir labai pyksta, jei mokytoja po jo piešiniu parašo „G.“, o ne „M.“. Jeigu mokytoja užrašo ant vaiko piešinio ekspozicijai „Paulius G.“, vaikas labai supyksta ir visiems kartoja, kad jo pavardė yra kaip ir ieškovės ir „jo diedulio“ (ieškovės tėvo). Taigi, vaikas visada susinervina, patiria nereikalingą stresą, neigiamas emocijas ir iki šiol negali suprasti, kodėl jo pavardė yra kitokia nei visų šeimos narių, t. y. svetimo žmogaus, kurio vaikas net nepažįsta ir nėra matęs. Dėl šios priežasties ir vaiko poreikių prioriteto yra svarbu imtis visų teisėtų priemonių šiai padėčiai pakeisti, tuo labiau, kad atsakovas bendravimu su sūnumi niekada nebuvo suinteresuotas ir niekada juo nesidomėjo. Taigi, ieškovė matydama, kad vaikas dėl skirtingos nei šeimos narių pavardės blogai jaučiasi ir patiria psichologines problemas ir matydama, kad atsakovas jokios iniciatyvos dėl bendravimu su vaiku praėjus tiek metų nepareiškė, galutinai apsisprendė inicijuoti vaiko pavardės keitimą. Visų pirma, ieškovė bandė su atsakovu susitarti gražiuoju. Tačiau, jokios reakcijos ir jokio atsakymo iš atsakovo nesulaukė. Tuomet ieškovė kreipėsi per Kauno miesto 28-ą notarą į atsakovą dėl sutikimo pakeisti vaiko pavardę, tačiau vėlgi, jokio atsakymo nesulaukė. Tada ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi, ieškovė šiuo ieškiniu prašo pakeisti vaiko pavardę į M..
Su atsakovo priešieškiniu dėl adaptacinio periodo bei bendravimo tvarkos nustatymo nesutinka dėl jos ieškinyje nurodytų priežasčių. Atsakovas niekada nerodė jokio susidomėjimo vaiku, visiškai gera valia neprisidėjo prie vaiko išlaikymo ir net pačios atsakovės skatinamas neparodė jokio intereso dėl bendravimo su vaiku užmezgimo. Ieškovei nėra suprantama, kodėl atsakovas, niekada nesirūpinęs vaiku, nesidomėjęs juo ir neteikęs jokios paramos, kreipiasi į teismą su ieškiniu, ieškinyje nurodydamas išgalvotus faktus. Pažymėtina ir tai, kad net iki šiol pats atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl bendravimo su vaiku. Mano, kad tai yra atsakovo atstovo – tėvo A. G. pageidavimas bendrauti su vaiku, nes būtent ne atsakovas, o jo atstovas ir tėvas pastaruoju metu vis bandė priartėti prie vaiko. Tačiau atsakovo pareigų nevykdymas ir visiškas vaiko ignoravimas 7 metus, taip pat ir teismo priteisto įsiskolinimo nesumokėjimas, neleidžia atsakovo atstovui be pasitarimo su ieškove ir abipusio bendradarbiavimo, numatant kas geriausia vaiko atžvilgiu, artintis nepranešus apie tai ieškovei prie vaiko, trukdyti vaiką ugdymo įstaigoje užsiėmimų metu, vaiką filmuoti.
Ieškovė, siekdama vaiko interesų poreikių tenkinimo ir siekiant atsižvelgti į prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą, prašo atmesti atsakovo priešieškinį kaip nepagrįstą.
Tėvų negyvenančių kartu su vaiku, bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, išlaikyti vaiką yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Šios pareigos neįgyvendinant, atsakovas prado bet kokį ryšį su vaiku ir bet kokias teises vaiko atžvilgiu.
Dėl atsakovo prašomos teismo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos atsakovė pasisako tik tiek, kad klausimas nenagrinėtinas, nes ieškovas visų pirma turėtų įvykdyti visas savo pareigas vaikui, kurių 7 metus nevykdė ir kaip aukščiau nurodyta, nėra jokių faktų ar duomenų, kad pats ieškovas (ne ieškovo tėvas) rodytų kokį nors norą bendrauti su vaiku. Taigi, nėra jokio pagrindo teismui nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas į posėdį neatvyko dėl nežinomų priežasčių, apie posėdį pranešta, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Atsiliepime bei priešieškinyje nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovės nurodyti argumentai dėl pavardės sūnui keitimo deklaratyvūs, neparemti įrodymais. Atsiliepimu ieškinį prašo atmesti. Nesutinka dėl tėvo valdžios apribojimo, nurodo, kad ieškovė trukdė bendrauti su vaiku. Priešieškiniu prašo nustatyti adaptacinį laikotarpį, kurio metu specialistai padėtų ieškovui užmegzti emocinį ryšį su sūnumi. Taip pat prašo nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi P. G.: kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, penktadienį po užsiėmimų mokykloje, o jiems nevykstant iš gyvenamosios vietos šeštą valandą vakaro ieškovas paima sūnų ir su juo nekliudomai bendrauja, grąžindamas sūnų to paties savaitgalio sekmadienį – šeštą valandą vakaro į sūnaus gyvenamąją vietą. Pasibaigus ugdymo procesui, vasaros atostogų pirmąją pusę sūnus praleidžia su ieškovu. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, kalendorines šventes – Vasario 16, Kovo 11 nelyginiais metais sūnus švenčia su ieškovu. Ieškovas sūnų iš gyvenamosios vietos paima minėtų švenčių išvakarėse iki penktos valandos vakaro ir pirmą po minėtų švenčių dieną iki dešimtos valandos ryto grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą. Sūnaus gimtadienis ((duomenys neskelbtini)) nelyginiais metais švenčiamas su ieškovu. Vieną dieną per savaitę, atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigoje, ieškovas paima sūnų ir su juo turiningai leidžia laisvalaikį, iki šeštos valandos vakaro grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą.
Trečiasis asmuo ieškinį prašo tenkinti, priešieškinį atmesti, pilnai palaiko ieškovės nurodytus argumentus.
Išvadą teikianti institucija palaiko išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės ieškiniui pritaria, su juo sutinka, nurodo, kad priešieškinis turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos aplinkybės bei teismo argumentai.
Ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovo A. G. valdžią vaiko P. G. atžvilgiu; pakeisti vaiko P. G. pavardę į M., priteisti iš atsakovo A. G. visas bylos vedimo išlaidas. Priešieškinį prašo atmesti.
Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti adaptacinį laikotarpį, kurio metu specialistai padėtų atsakovui užmegzti emocinį ryšį su sūnumi P. G., nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi P. G. nurodytą priešieškinyje. Ieškinį prašo atmesti.
Nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės bei atsakovo nutraukta 2013-10-16 Kauno apylinkės teismo sprendimu dėl atsakovo kaltės, tai patvirtina teismo sprendimas (civilinė byla Nr. 2-298-435/2013, 1 t. b.l. 3-12), ištuokos liudijimas (1 t. b.l. 6). Po santuokos nutraukimo ieškovei teismas paliko iki santuokos turėtą pavardę – M.. Nepilnamečio sūnaus P. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) (1 t. b.l. 5) gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir ją uzufrukto teise paskyrė valdyti vaiko turtą. Priteisė iš atsakovo sūnui P. G. išlaikymą iki pilnametystės periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 159,29 Eur (550 Lt.), 1185,74 Eur (4094,11 Lt) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Kaip nurodo ieškovė, po santuokos nutraukimo, atsakovas nei karto nebandė susitikti su vaiku, nesumokėjo teismo priteisto įsiskolinimo vaiko išlaikymui, ir nemokėjo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis, tai patvirtina antstolės pažyma dėl išlaikymo įsiskolinimo (1 t. b.l. 11). Atsakovas sūnų matė tik darant DNR ekspertizę dėl tėvystės. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo M. K., kuris yra ieškovės sutuoktinis, ieškovės pavardė po santuokos M.-K. (1 t. b.l. 39), bei liudytojai Ž. M. ir V. M.. Teismas netikėti šiais liudytojų parodymais neturi pagrindo, jų nepaneigia ir atsakovas. Pats atsakovas šias aplinkybes patvirtina jų neneigdamas atsiliepime, o nurodydamas, kad ieškovė trukdo su sūnumi bendrauti (1 t. b.l. 30), nors tokių įrodymų dėl trukdymo byloje nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų ir apie tai, kad jis bandė susitikti su sūnumi, ar bandė ginti savo pažeistas teises bendrauti su sūnumi, kreipdamasis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo nuo vaiko gimimo iki pat bylos dėl ieškovės ieškinio dėl sūnaus pavardės pakeitimo pareiškimo teisme. Jo teiginiai dėl trukdymo eilę metų bendrauti su sūnumi yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo neįrodyti, jis pats įrodymų apie tai, kad būtų dėjęs pastangas bendrauti su sūnumi byloje nepateikė. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje (1 t. b.l. 47) matyti, kad apklausus P. G. jis nurodė, kad jo tėtis yra M., į mokyklą veža tėtis (t.y. trečiasis asmuo), mama arba seneliai, kaip matyti savo šeima laiko būtent šiuos asmenis. Byloje taip pat pateiktas įrodymas – muzikos mokyklos, kurią lanko P. G., mokytojo M. P. pranešimas, kuriame nurodoma, kad vaiko tėvas A. G. sūnaus pasiekimais nesidomėjo, koncertuose nedalyvavo (2 t. b.l. 24). Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė bei P. G. klasės vadovė 2019-01-08 raštu patvirtino, kad vaiku rūpinasi, lankosi susirinkimuose ieškovė, į mokyklą atveža ieškovė, trečiasis asmuo bei byloje apklausit liudytojai – ieškovės sesuo bei tėtis (2 t. b.l. 27). Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ direktoriaus pavaduotoja taip pat raštu nurodo, kad P. G. priėmimu ir visa veikla rūpinasi ieškovė, atsakovas A. G. į mokyklą nėra kreipęsis (2 t. b.l. 28). Erudito licėjaus Direktorius N. P. taip pat raštu patvirtino, kad P. G. 2016-2017 metais mokėsi „Erudito“ licėjuje, jo ugdymo procesu rūpinosi ieškovė, trečiasis asmuo M. K., V. M., Z. M. (2 t. b.l 29). Lopšelio darželio „Gintarėlis“ direktorė taip pat patvirtino, kad P. G. lankė šią įstaigą ir juo rūpinosi ieškovė, kitų asmenų auklėtoja nėra mačiusi.
Į teismo posėdžius nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas neatvyko, priežasčių teismui nepranešė, nutraukė sutartį su advokatu (2 t. b. l. 5). Atsakovas tik šios bylos dėl vaiko pavardės pakeitimo bei tėvo valdžios apribojimo nagrinėjimo metu pateikė ieškinį užvesdamas kitą civilinę bylą dėl bendravimo tvarkos su sūnumi P. G. nustatymo, šios civilinės bylos buvo sujungtos ir nagrinėjamos kartu (1 t. b.l. 103-104, 2 t. b.l. 109, 120). Atsakovas prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką bei nustatyti adaptacinį laikotarpį, kurio metu specialistai padėtų atsakovui užmegzti ryšį su vaiku. Toks atsakovo reikalavimas akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas su sūnumi nebendravo.
Taigi visuma šių nurodytų ir nepaneigtų aplinkybių dėl atsakovo nebendravimo su sūnumi nuo pat jo gimimo įrodo, kad ieškovė įrodė savo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas su sūnumi nuo gimimo iš viso nebendravo ir nesistengė to daryti, todėl akivaizdu, kad ryšio su sūnumi jis neturi, berniukas jo net nepažįsta. Šias aplinkybes teismas laiko įrodytomis (CPK 177, 178 str.). Jo elgesys teismo posėdžių metu – neatvykimas be pateisinamos priežasties, sutarties nutraukimas su advokatu, nesinaudojimas kito advokato pagalba, jei pirmasis netiko, akivaizdžiai rodo jo abejingą poziciją sūnaus atžvilgiu. Teismas iš tokio atsakovo elgesio daro išvadą, kad priešieškinio pateikimas buvo tik kaip priešiška reakcija į ieškovės pradinį ieškinį, o ne realus noras atkurti santykius su sūnumi bei su juo bendrauti. Pateikęs šį ieškinį A. G. jo neįrodinėjo, kaip jau minėta į posėdžius negarinėjant bylą nevyko, tad akivaizdu nesidomėjo bylos eiga bei ieškinio bei priešieškinio nagrinėjimo eiga, tikėtina, kad ir rezultatas jam nėra svarbus.
Atsakovas byloje prie priešieškinio pateikė Draudimo polisą BPA-2034437, kuriame nurodyta, kad atsakovas apdraudė sūnų P. G. nuo 2017-08-31 iki 2018-08-30 nuo tam tikrų rizikų (mirtis, neįgalumas, traumos), šiuo polisu įrodinėja, kad rūpinasi sūnumi (1 t. b.l. 153). Tačiau teismas taip pat daro išvadą, kad tai buvo desperatiškai imamasi bet kokių priemonių, po ieškovės ieškinio pateikimo teisme, bandant parodyti rūpestį sūnumi, nors jis nebuvo rodytas nuo gimimo. 2018-03-06 kreipėsi į išvadą teikiančią instituciją prašydamas tarpininkauti dėl emocinio ryšio užmezgimo su vaiku (1 t. b.l. 154), tačiau teismas tai taip pat vertina tik kaip skubius veiksmus norint pateikti įrodymus, kad bandoma rūpintis sūnumi. 2017-09-14 atsakovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo skyrių prašydamas informuoti apie P. G. lankomą ugdymo įstaigą (1 t. b.l. 156), nors kaip matyti iš byloje pateikto įrodymo – ieškovės prašymo priimti sūnų į licėjų, tokia informacija byloje jau buvo (1 t. b.l. 7). Nurodo, kad sūnui pirko planšetinį kompiuterį (b. l. 159-161), tačiau akivaizdu, kad išlaikymo nemokėjo. Tokie staiga pradėti atlikinėti veiksmai sūnaus atžvilgiu po ieškovės ieškinio pateikimo teisme, teismo nuomone nėra įrodymas, kad atsakovas nuosekliai rūpinosi ar bent stengėsi rūpintis vaiku, todėl šie įrodymai nepagrindžia ieškovo argumentų, kad jis vaiku rūpinosi. Kaip jau minėta, įrodymų, kad nuo gimimo jam buvo trukdoma rūpintis sūnumi, teikti išlaikymą byloje nepateikta.
Teismas sutinka, su ieškovės nuomone, kad neteikimas jokio išlaikymo sūnui (kad ir kokie santykiai būtų su ieškove) gali būti prilyginamas jo marinimui badu iš atsakovo pusės. Teismo nuomone tai niekaip nėra pateisinama.
Byloje taip pateikta išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje nurodyta, kad apsilankius pas atsakovą jo gyvenamojoje vietoje jis rastas nebuvo, palikus pranešimą susisiekti į jį neatsiliepė, pridėtas tai patvirtinantis aktas (1 t. b.l. 179, 182). Tai dar kartą patvirtina atsakovo abejingumą vaiko atžvilgiu.
Galutinė išvadą teikiančios institucijos išvada pateikta byloje padarius pertrauką 2019-01-18 (2 t. b.l. 38-41), kurioje nurodyta, kad ši institucija visapusiškai išanalizavusi situaciją surinktus byloje įrodymus daro išvadą, kad nepilnamečio P. G., gim. (duomenys neskelbtini), pavardės pakeitimas nepažeistų vaiko interesų, pritaria neterminuotam tėvo atsakovo A. G. valdžios apribojimui nepilnamečio P. G. atžvilgiu bei daro išvadą, kad siūlomas bendravimo tvarkos nustatymas tarp atsakovo A. G. ir nepilnamečio P. G. pažeistų nepilnamečio interesus.
Teismai spręsdami ginčus dėl vaiko pavardės pakeitimo turi atsižvelgti j principą dėl vaiko teisių apsaugos ir gynimo, pagal kurį imantis bet kokią veiksmą, susijusią su vaiku bei jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus. Minėtas principas yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Tačiau nepilnamečio pavardės keitimas atitinka jo interesus, jei toks veiksmas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad turi būti įrodytos aplinkybės, jog vaiko biologinis tėvas, šiuo atveju atsakovas A. G., su savo nepilnamečiu sūnumi P. G. visiškai nebendrauja, neteikia jam jokios paramos, vaiku visiškai nesirūpina. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, trečiasis asmuo ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad atsakovas A. G. yra visiškai, nuo pat vaiko gimimo, nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus P. G. auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Šias aplinkybes teismas, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais laiko įrodytomis (CPK 177, 178 str.)
Taip pat 2019-01-14 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. K. ir posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad būtent dabartinis ieškovės R. M. K. sutuoktinis rūpinasi nepilnamečiu P. G., šias aplinkybes teismas taip pat laiko įrodytomis surinktais byloje aukščiau nurodytais įrodymais – liudytojų parodymais, vaiko apklausa, raštais iš vaiko ugdymo įstaigų. M. K. nėra biologinis nepilnamečio P. G. tėvas, tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir nepilnamečio susiformavę socialiniai tėvo ir sūnaus santykiai, jis prisideda prie nepilnamečio išlaikymo, jo poreikių tenkinimo, prisideda prie vaiko auklėjimo bei priežiūros.
Šiuo metu prašoma pakeisti vaiko pavardę į M., t.y. pavardę, kurią turi ieškovė – vaiko mama (M.-K.), todėl teismas daro išvadą, kad pavardės keitimas į „M.“ nepilnamečio P. G. interesų nepažeis, priešingai, vaikui nekils klausimų, kodėl jo pavardė skiriasi nuo visų jo šeimos narių pavardės, taip nepilnamečio interesai ne tik nebus pažeisti, bet ir bus apsaugoti, todėl ieškovės reikalavimas pakeisti pavardę tenkintinas pilnai (CK 3.167, 3.173 str.).
Be to iš pirminio M. K. ieškinyje nurodyto reikalavimo, kuris nebuvo priimtas teisme, dėl P. G. įvaikinimo, matyti, kad trečiasis asmuo sieks P. G. įvaikinimo, ko pasėkoje Pauliaus saugumas bus dar labiau užtikrintas.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Kr. 1R- 333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 12.1 punkte nurodyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės). Taisyklių 25 punktas nustato, kad keičiant jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę kartu su taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas, minėto sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kauno apskrities VTAS 2017-12-11 raštu Nr. VS-2808, dėl išvados teikimo šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nurodęs, kad atsakovui A. G. esant visiškai nusišalinusiam, kaip nurodyta ieškinyje, nuo tėvo pareigų vykdymo nepilnamečio sūnaus P. G. atžvilgiu, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl neterminuoto atsakovo valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Kaip numato Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, ieškovė, jeigu būtų patenkintas jos patikslintas ieškinys dalyje dėl neterminuoto atsakovo valdžios ribojimo, Šiam sprendimui įsiteisėjus ji įgytų teisę inicijuoti sūnaus P. G. pavardės pakeitimą neteismine tvarka net ir be atsakovo sutikimo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.180 str. 1 ir 3 dalys numato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais: 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas jau yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Akcentuotina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus.
Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir įrodymus apie atsakovo A. G. visišką nusišalinimą nuo nepilnamečio P. G. auklėjimo ir vystymosi, išlaikymo, akcentuojant, kad bylos nagrinėjimo metu pateiktos faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovas A. G. ir nepilnametis P. G. nuo vaiko gimimo buvo susitikę tik vieną kartą, kai buvo atliekamas DNR tyrimas dėl tėvystės nustatymo nepilnamečiui, teismas daro išvadą, kad reikalavimas apriboti atsakovo teises vaiko atžvilgiu yra įrodytas bei pagrįstas (CPK 177, 178 str.). Tenkintinas reikalavimas dėl neterminuoto tėvo atsakovo A. G. valdžios apribojimui nepilnamečio P. G. atžvilgiu (CPK 177, 178 str., CK 3. 155, 3.156, 3.159, 3.160, 3.180 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Dėl to nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Šio straipsnio 2 d. įtvirtintas maksimalus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui ar motinai negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku, jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Šiuo atveju tėvo bendravimo su vaiku tvarka vertintina kaip reglamentuojanti tėvo teisę bendrauti su vaiku ir motinos pareigą tokiam tėvo ir vaiko bendravimui nekliudyti, bet jokiu būdu negali būti vertinama kaip nustatanti kokias nors pareigas vaikui. Vaikas negali būti įpareigojamas bendrauti su tėvu per prievartą.
Norint nustatyti tėvo bendravimo tvarką su vaiku, kuri netrikdytų vaiko stabilaus gyvenimo ir nepažeistų vaiko interesų, reikia įvertinti visus byloje surinktus įrodymus. Atsakovas A. G., nei gimus vaikui nei vėliau, net ir pateikęs priešieškinį šioje civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, bylos nagrinėjime nedalyvavo, nepalaikė savo pateikto priešieškinio reikalavimų, nepateikė įrodymų pagrindžiančių piešieškiniyje nurodytus argumentus ir nuo priešieškinio pateikimo teismui iki bylos nagrinėjimo nesiėmė jokių veiksmų, t.y. nesidomėjo nepilnamečio sūnaus P. G. sveikata, poreikiais, užimtumu, neteikė jokio išlaikymo ir nebandė susisiekti, susitikti ar kreiptis specialistų pagalbos, kad sukurti ryšį tarp tėvo ir sūnaus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis P. G. visiškai nepažįsta atsakovo A. G., yra jį matęs tik vieną kartą darant DNR ekspertizę, ir atsižvelgiant į tai, kad taip atsakovo A. G. ir nepilnamečio P. G. nėra emocinio ryšio, atsakovo priešieškinis dėl bendravimo tvarkos bei adaptacinio laikotarpio nustatymo atmestinas, kaip neįrodytas bei nepagrįstas, pažeidžiantis vaiko interesus, saugumą, emocinį stabilumą (CPK 177, 178 str. CK 3.175 str.).
Esant nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovo visiško nesirūpinimo sūnumi ir surinktiems apie tai bei nepaneigtiems įrodymams, teismas daro išvadą, kad ieškinys įrodytas pilnai, todėl tenkintinas. Pakeistina P. G. gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) pavardė į „M.“. Neterminuotai apribotina A. G. a/k (duomenys neskelbtini) valdžia vaiko P. G. gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (CK 3.167, 3.173 str., CPK 177, 178 str., CK 3. 155, 3.156, 3.159, 3.160, 3.180 str.).
Priešieškinis, kaip pažeidžiantis vaiko interesus, neįrodytas bei nepagrįstas, atmestinas (CPK 177, 178 str. ).
Priteistina iš A. G. a/k (duomenys neskelbtini) R. M.-K. a/k (duomenys neskelbtini) 1801,60 Eur (2 t. b.l. 43, 2 t. b.l. 31, 1 t. b.l. 12) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93, 98 str.).
Priteistina iš A. G. a/k (duomenys neskelbtini) valstybei 44,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660 (2 t. b.l. 2, CPK 88, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270, 402, 406 straipsniais teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.
Pakeisti P. G. gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) pavardę į „M.“.
Neterminuotai apriboti A. G. a/k (duomenys neskelbtini) valdžią vaiko P. G. gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. G. a/k (duomenys neskelbtini) R. M.-K. a/k (duomenys neskelbtini) 1801,60 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vieną eurą, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. G. a/k (duomenys neskelbtini) valstybei 44,54 Eur (keturiasdešimt keturis eurus, 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo bei paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.