Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, išvadą duodančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti nepilnamečio sūnaus G. K. pavardę iš „K.“ į „I.“ be atsakovo T. K. sutikimo (el. b. l. 1-4).Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2005 – 2006 metais. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. K.. Atsakovas nedirbo, šeimą išlaikė ieškovė iš motinystės pašalpos, finansiškai padėdavo ieškovės tėvai. Vaikui suėjus 1 metams ir 10 mėnesių, ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko, ieškovė su sūnumi išsikėlė iš bendrų su atsakovu namų, pradėjo gyventi kartu su savo tėvais. Nuo to laiko ieškovė ir sūnus su atsakovu nebendrauja, vaikas tėvo daugiau nėra matęs, atsakovas sūnui išlaikymo neteikė ir iki šiol neteikia, vaikas taip pat nebendrauja ir su atsakovo giminaičiais. Sūnus biologinio tėvo nepažįsta, tarp vaiko ir jo biologinio tėvo nėra jokio ryšio, jie vienas kito nepažįsta, todėl vaikas, ieškovės tvirtinimu, save identifikuoja kaip „I.“ šeimos narį, o turima pavardė „K.“ neatspindi jo ryšio su mama ir jos šeima. Dėl to, kad skiriasi mamos ir sūnaus pavardės, vaikas, ieškovės paaiškinimu, yra šiek tiek sutrikęs, jam sunku paaiškinti savo ir mamos pavardžių skyrimosi priežastis. Pavardė „K.“ vaikui nekelia jokių asociacijų su šia pavarde turinčiu biologiniu tėvu ir kitais artimaisiais giminaičiais, nes su jais vaikas nėra pažįstamas. Dėl pavardžių skirtumo problemų kyla ieškovei keliaujant kartu su sūnumi. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo pakeisti sūnaus pavardę geranoriškai be teismo proceso, tačiau atsakovas į šį pasiūlymą neatsiliepė (el. b. l. 6). Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad ji ir jos sūnus gyvena kartu su ieškovės draugu V. T.. Pareiškėja turi dar vieną vaiką – dukrą L. T..

II. Atsakovo atsiliepimas ir išvadas duodančių institucijų argumentai

Atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui ieškinyje nurodytu adresu, taip pat nesant duomenų apie atsakovo darbovietę, išnaudojus visas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį atsakovui pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (el. b. l. 36-37). Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (el. b. 21). Skyriaus nuomone, ieškovė, norėdama pakeisti sūnaus pavardę be tėvo sutikimo, turėtų kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (el. b. l. 22-23), teismo posėdyje institucijos atstovė paaiškino, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti. Institucijos atstovė pažymėjo, kad vaiko biologinis tėvas vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia, vaiko auklėjimu rūpinasi tik motina ir jos sugyventinis V. T., kurį G. K. vadina savo ir jaunesniosios sesers L. T. tėčiu. Skyriaus nuomone, egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį tenkinti ir vaiko interesų labui pakeisti vaiko pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vaiko vardo (pavardės) pakeitimo klausimas reglamentuojamas CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklės) III skyriuje įtvirtintas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimas. Remiantis šio skyriaus 12 punkto nuostatomis, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė keičiama bendru tėvų sutarimu ir išvardijami konkretūs atvejai, į kokias pavardes ir (ar) jos formas turima vaiko pavardė gali būti keičiama (Taisyklių 12.1.-12.5. punktai). Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių Taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad, kaip ir suteikiant vaikui pavardę, taip ir ją keičiant, turi būti tėvų bendras sutarimas (Taisyklių 12 punktas). Jeigu dėl vaiko pavardės pakeitimo į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi vienas iš tėvų, reikalinga pateikti kito iš tėvų rašytinį sutikimą. Taisyklėse įtvirtinta viena išimtis, kada kito tėvo sutikimo nereikia, t. y. kai jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Kartu teismas pažymi, kad netgi ši išimtis nėra besąlyginis pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai tenkinti prašymą pakeisti vaiko pavardę be tėvo sutikimo, nes, kilus abejonių, ar vaiko vardo pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus, civilinės metrikacijos įstaiga turi kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados, kurioje įvertinama vaiko pavardės pakeitimo atitiktis vaiko interesams, gavimo (Taisyklių 25 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad neteismine tvarka pakeisti vaiko pavardę be kito tėvo rašytinio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais (kai laikinai ar neterminuotai apribota tėvų valdžia) ir tik nustačius, kad pavardės pakeitimas atitinka geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad nei Civiliniame kodekse, nei Civilinio proceso kodekse, nei kituose teisės aktuose neįtvirtinta nuostatų, reglamentuojančių galimybę kreiptis į teismą su reikalavimu leisti pakeisti vaiko pavardę be tėvo sutikimo, kai nėra Taisyklėse įtvirtintų pagrindų, arba tuo atveju, kai civilinės metrikacijos įstaiga atsisako tenkinti prašymą pakeisti vaiko pavardę be tėvo sutikimo (pvz., nutarusi, kad vaiko pavardės pakeitimas neatitinka geriausių jo interesų). Teismo vertinimu, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), įpareigojančio visus klausimus spręsti, atsižvelgiant į vaiko interesus, darytina išvada, jog vien tuo pagrindu, kad neįtvirtinta konkretaus teisinio reguliavimo, atsisakant nagrinėti reikalavimus teisme dėl vaiko pavardės be kito tėvo sutikimo pakeitimo, nesant kitų tokios teisės įgyvendinimo (gynybos) būdų (kai išnaudotos galimybės ar nėra pagrindų pakeisti vaiko pavardę ikiteismine tvarka), gali būti pažeidžiami vaiko interesai. Dėl to teismas sprendžia, kad (kai nėra Taisyklėse nustatytų pagrindų ar civilinės metrikacijos įstaiga atsisako tenkinti prašymą pakeisti vaiko pavardę be kito tėvo sutikimo) ieškinys dėl leidimo pakeisti vaiko pavardę be kito tėvo sutikimo pareikštinas ir nagrinėtinas teisme, vadovaujantis bendruoju teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principu (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ginčo teisenos tvarka (CPK XIV skyrius „Ginčo teisena“) ir priimant dėl ginčo teismo sprendimą (CPK 259 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. I. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. K., vaiko tėvas gimimo liudijime įrašytas atsakovas T. K.. Ieškovės ir atsakovo sūnui suteikta tėvo pavardė „K.“. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti nepilnamečio vaiko G. K. pavardę be jo tėvo sutikimo į motinos pavardę – „I.“. Ieškovė kaip pagrindą pakeisti sūnui pavardę nurodė šiuos argumentus: atsakovo ir šalių vaiko niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšis; nepilnamečio vaiko pavardė neatspindi jo individualumo, ryšio su motina; vaikui nebendraujant su tėvu, pradėjus lankyti mokyklą, skirtinga nei motinos pavardė vaikui sukelia psichologinių problemų, kurios ilgainiui gali tik didėti. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to, teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Konvencijos 8 straipsnio nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002).Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras (CK 3.167 straipsnio 4 dalis).Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 4 dalis numato, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuo vaiko gimimo tėvu gimimo liudijime yra įrašytas T. K.. Iš karto po gimimo vaikui buvo suteikta tėvo pavardė. Sprendimas suteikti vaikui tėvo pavardę buvo priimtas abipusiu ieškovės R. I. ir atsakovo T. K. susitarimu. Nepaisant šios aplinkybės, byloje nustatyta, kad tėvo ryšys su nepilnamečiu vaiku nesusiformavo. Ieškovės paaiškinimu, kuriuo netikėti teismas neturi pagrindo, atsakovas neteikė ir iki šiol neteikia nepilnamečiui vaikui išlaikymo, atsakovas visiškai nesirūpina vaiko auklėjimu, ugdymu, nesidomi jo pasiekimais, sveikata, vaikas nepažįsta nei savo biologinio tėvo, nei kiti giminaičių iš tėvo pusės (senelių, tetų, dėdžių ir pan.). Iš ieškovės žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su sūnumi pastaruosius septynerius metus gyvena su ieškovės draugu V. T., jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. T.. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K. 2017 m. rugsėjo 27 d. nurodė, kad jis gyvena kartu su mama, seserimi ir tėčiu V. T., kuris, vaiko paaiškinimu, šiuo metu yra laikinai išvykęs ir kurio jis yra labai pasiilgęs, laukia jo sugrįžtant. 2018 m. sausio 17 d. šalių nepilnametis sūnus Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei aiškiai išreiškė norą turėti tokią pačią pavardę, kokią turi jo motina R. I.. Vaikas biologinio tėvo nepažįsta, atsakovas paskutinį kartą matė sūnų, kai jam buvo 1 metai ir 10 mėnesių, tarp jų nėra jokio ryšio, jie vienas kito nepažįsta. Nepaisant to, kad vaikas ilgą laiką augo turėdamas tėvo pavardę, pradėjo lankyti mokyklą, tačiau aplinkybės apie tai, kad tarp vaiko ir biologinio tėvo socialinis ryšys niekada nebuvo užsimezgęs, konstatuotina, kad egzistuoja būtinybė vaiko interesų labui pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pavardės pakeitimas, teismo vertinimu, negali neigiamai paveikti vaiko socializacijos, nes vaikui jo turima pavardę nekelia jokių asociacijų su jo biologine kilme iš tėvo pusės.Ieškovės reikalavimui neprieštaravo ir išvadą byloje duodanti institucija. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaiko biologinis tėvas (atsakovas) vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia, vaiko auklėjimu rūpinasi tik motina ir jos sugyventinis V. T..Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės teiginius, kad jos sūnus G. K. biologinio tėvo nepažįsta ir kad tarp vaiko, jo biologinio tėvo ir kitų artimųjų giminaičių iš tėvo pusės nėra jokio ryšio. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, teismo įsitikinimu, ypatingai svarbu apginti G. K. interesą neišsiskirti savo pavarde iš šeimos, šiuo atveju mamos ir jos giminės, užtikrinti šio vaiko teises į šeimos ryšius. Biologiniam vaiko tėvui visiškai nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, tarp tėvo ir sūnaus neužsimezgė socialinis, emocinis ir dvasinis ryšys. Sau artimais žmonėmis vaikas nurodo tik motiną (ieškovę), seserį L. T. ir „tėčiu“ įvardijamą V. T. (ieškovės sugyventinį).Teismas pažymi, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros su juo susijusiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti skiriama daug dėmesio. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus su juo susijusiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas G. K. buvo išklausytas, būdamas beveik 10 metų amžiaus sugebėjo aiškiai išreikšti savo nuomonę dėl pavardės keitimo.Nustatytų faktinių aplinkybių visetas sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko turimą pavardę į motinos turimą pavardę tuo tikslu, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu savo šeimos nariu. Vaiko pavardės pakeitimu siekiama apginti išimtinai vaiko interesus, nes šeimoje yra svarbūs jo interesai turėti tokią pavardę, kaip ir jo motinos.Akcentuotina, kad pakeitus nepilnamečio vaiko G. K. pavardę bus išsaugotas jo identiškumas, t. y. biologinio tėvo pavardė liks įrašyta vaiko gimimo liudijime, vaikas turės galimybę žinoti biologinio tėvo duomenis (tėvo vardas, pavardė, asmens kodas). Leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui – atsakovui – apsaugoti vaiko teisę žinoti, kad vaikas yra kilęs iš jo giminės. Be to atsakovui išlieka visos asmeninės turtines ir neturtines teises dėl vaiko (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), jam nėra apribojamos tėvystės teisės ir pan.Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, kuris, ieškinį patenkinus, priteisiamas iš atsakovo ieškovei.Teismas šioje byloje turėjo 4,17 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įteikimu), kurios, ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti nepilnamečio vaiko G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „K.“ į „I.“ be atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti ieškovei R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,17 Eur (keturių eurų 17 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.