- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- e2-967-930/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13895-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- V. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius
- Advokatai
- Ieva Sebeckytė, Justina Kalėdaitė
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ievai Sebeckytei, atsakovo atstovei advokatei Justinai Kalėdaitei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. M. dėl nepilnamečių vaikų pavardžių pakeitimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, VTAS).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pakeisti nepilnamečio vaiko M. M. pavardę į pavardę (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko H. M. pavardę į pavardę (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus – M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Atsakovas įsipareigojo mokėti vaikams išlaikymą po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Susitarta dėl detalios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas ilgą laiką neteikė vaikams išlaikymo, nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu, kas nustatyta į santuokos nutraukimo bylą pateiktoje Tarnybos išvadoje. Apie matytą smurtą, atsakovo alkoholio vartojimą institucijos atstovėms pasakojo šalių nepilnamečiai vaikai, M., nurodė, kad pyksta ant tėvo. Atsakovo tėvas pateikė teismui ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, siekdamas atimti iš anūko H. M. butą. Atsakovas vaikais nesirūpina, yra praradęs su jais ryšį, atsisako prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, nesivadovauja atvejo vadybos planu ir rekomendacijomis, nelanko tėvystės įgūdžių kursų, nepateikė priklausomybių ligų psichiatro pažymos apie savo psichinę būklę, nelanko rekomenduotų pykčio ir agresijos valdymo kursų. Dėl atsakovo nuolatinio fizinio ir emocinio smurto buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, dėl emocinio smurto prieš vaikus jiems atsirado sunkumų, prireikė psichologų konsultacijų. Psichologė konstatavo, kad vaikai patiria didelį nepilnavertiškumo jausmą dėl biologinio tėvo elgesio i turimos pavardės. Atsakovas galimai turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, dėl ko dar 2019-12-18 buvo surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovas bent kartą per savaitę vartodavo kokainą. 2020-09-17 Tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodyta, kad apklaustas nepilnametis M. M. nurodė, kad gyvena su tėčiu S., turi dar vieną tėtį – V., tačiau su juo nebendrauja ir bendrauto nenori, nes jis prasivardžiuoja, negražiai kalba, muša mamą, geria alų ir rūko. Jis su seneliu vertė M. gerti alų. Vaikas nurodė, kad geriau jaučiasi su S.. (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su S. P., kurį vaikai laiko ir vadina tėvu. Atsakovą per pastaruosius tris metus vaikai matė tik kelis kartus. Kiekvienas susitikimas sukeldavo vaikais psichologinę traumą, vaikai jausdavosi nesaugūs, prieš juos būdavo naudojamas psichologinis smurtas. Vaikų pavardė neatspindi jų ryšio su biologine motina – ieškove. Dėl skirtingų jų ir mamos pavardžių vaikai yra sutrikę, jiems sunku paaiškinti to priežastis. Pavardė (duomenys neskelbtini) jiems nekelia jokių asociacijų su giminaičiais, nes su jais nebendrauja ir bendrauti nenori. Dėl pavardžių skirtumo iškyla problemų ieškovei keliaujant su vaikais, jų gydymo metu. M. neseniai atlikta sudėtinga operacija. Gydymo metu S. P. negalėjo tinkamai atstovauti vaiko interesų, būti su juo ligoninėje. Vaikui tai buvo sunkiai suprantama, jis dėl to stresavo. Jų ryšys itin stiprus, vaikui buvo reikalinga jo parama. Ieškovė gulėjo kartu su vaiku ligoninėje, nors šeimoje yra kiti du vaikai. Atsakovas ir jo giminaičiai vaiko gydymo procese nedalyvavo, juo nesidomėjo. Atsakovas taip pat nesilanko vaikų ugdymo įstaigose, nesidomi jų rezultatais, atsisakė palydėti vieną iš vaikų į rugsėjo 1–osios šventę. M. visiems prisistato kaip M. P., identifikuoja save su ieškovės ir jos sutuoktinio pavarde, raštu išreiškė valią keisti jo pavardę. Atsakovas pasisavino pagal investicinio draudimo sutartį sukauptas lėšas vaikų naudai. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo keisti vaikų pavardes geranoriškai, tačiau jis nesutiko. Pakeitus vaikų pavardes, atsakovo pavardė išliks gimimo liudijimuose, vaikai turės galimybę žinoti biologinio tėvo duomenis, vaikų teisė žinoti savo kilmę bus apsaugota Vaikų pavardės keistinos siekiant apsaugoti jų interesą jaustis pilnaverčiais savo šeimos nariais.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovė buvo pateikusi teismui ieškinį dėl atsakovo, kaip tėvo, valdžios apribojimo, kuriame savo poziciją grindė analogiškomis aplinkybėmis, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, smurtauja prieš ieškovę, užgrobė sūnaus vardu registruotą butą, nesirūpina vaikais, nesidomi jų ugdymu, vartoja narkotines medžiagas, vaikai prarado su juo emocinį ryšį. Atsakovas visas šias aplinkybes paneigė. Teismas ieškinį atmetė, konstatavo, kad atsakovas moka išlaikymą vaikams, nėra duomenų, kad jis atliko smurtinius veiksmus (ikiteisminiai tyrimai nutraukti nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika), ieškinys dėl buto restitucijos pirmosios instancijos teismo tenkintas, ieškovė savo veiksmais trukdo bendrauti su vaikais, nevykdo nustatytos bendravimo tvarkos, nėra jokių duomenų, kad atsakovas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, vaikai nėra praradę ryšio su atsakovu, H. išreiškė norą matytis su atsakovu, o M. išsakomi motyvai susiję su suaugusiųjų konfliktų motyvais, jo nuomonę suformavo ieškovė, su kuria vaikai gyvena. Teismas jau atliko visų ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių vertinimą. Tikrasis ieškovės tikslas – atriboti atsakovą nuo vaikų, ką konstatavo teismas sprendime dėl tėvo valdžios apribojimo. Vaikai turi teisę vadintis tėvo, su kuriuo juos sieja emocinis ryšys, pavarde. Nei teisinis, nei faktinis ieškinio pagrindas neįrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyriaus atstovė individualiai bendravo su nepilnamečiais vaikais. H. paaiškino, kad gyvena su mama R. ir tėčiu S., seserimis, broliais. Norėtų pakeisti pavardę į (duomenys neskelbtini). Dabartinė pavardė jam nepatinka, nes yra trumpa. Vaikas pažymėjo, kad turi dar vieną tėtį – V., kuris daug dirba, vaikas norėtų su juo susitikti. M. paaiškino, kad gyvena su mama R. ir tėčiu S., sese, broliais. Jo tikrasis tėtis vardu V.. Su juo susitikti nenori, nes jis yra girtuoklis, daug rūko. Norėtų pasikeisti pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes visi šeimos nariai turi vienodas pavardes, išskyrus jį ir brolį. Berniukas bandė aiškinti dėl kokių priežasčių norėtų pasikeisti pavardę – nes tėtis S. gamina maistą tris kartus per dieną, o V. virdavo tik dešreles, S. rūpinasi, o V. – ne, S. bendrauja gražiai, nesipyksta su mama, o V. skriaudė ir mušė mamą. Turėdamas pavardę (duomenys neskelbtini) jis jaučiasi kaip tėtis – blogas, girtuoklis, piktas, o turėdamas (duomenys neskelbtini) pavardę jaustųsi žymiai geriau, kaip tėtis S. – gamintų maistą, rūpintųsi šeima. Apie pavardės keitimą jis sužinojo iš filmų, pastebėjo, jog pasikeitė mamos pavardė, Jis kelis kartus buvo draugams prisistatęs kaip (duomenys neskelbtini). Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jį, vaikų telefono numeriai užblokuoti, paskutinį kartą vaikus matė 2020 m. gruodį. Teikė vaikams išlaikymą, tačiau nuo 2021 m. birželio mėn. nustojo tai daręs, nes ieškovė nesudaro sąlygų bendrauti su vaikais. Ji su sutuoktiniu planuoja išvykti gyventi į Prancūziją ir pasiimti vaikus. Tarnybai žinomos nuolatinės konfliktinės situacijos tarp šalių dėl bendravimo su vaikais. Vaikai girdi ir mato netinkamą vaikų elgesį, kuris gali neigiamai įtakoti jų visapusišką raidą. Nuo 2020-11-05 šeimai taiko atvejo vadyba. Atsakovas nevykdo pagalbos šeimai plano rekomendacinių įpareigojimų dalyvauti vaikų ugdymosi procese, rūpintis jų sveikata, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimus. Vaikų nuomonės patvirtina, kad tarp jų ir ieškovės sutuoktinio egzistuoja glaudūs emociniai ryšiai, atitinkantys tėvo ir sūnaus ryšį. Pavardė (duomenys neskelbtini) nesuteikia vaikams jokių neigiamų asociacijų ir emocijų, tačiau vaikai turi teisę turėto pavardę, kuri atspindi jų giminystės ryšį su biologiniu tėvu.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad 2019-08-06 policijos pranešime nurodoma, kad vaikai tapo smurto artimoje aplinkoje liudytojais. Dėl atsakovo smurto ieškovės atžvilgiu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, tačiau tokį smurtą sunku įrodyti. Nepaisant padarytų išvadų, vaikų papasakotos aplinkybės parodo jų požiūrį į atsakovą. 2019-11-17 VTAS išvadoje nurodytos jų papasakotos aplinkybės apie atsakovo smurtą, netinkamą elgesį. M. neigiamai atsiliepė apie atsakovą. Iš neigiamų patirčių, atsiradusių gyvenant nuolatiniame smurte, kilo vaiko noras keisti pavardę. M. yra sutraumuotas, nori atsisakyti pavardės. Vaikams iki šiol reikalinga psichologo pagalba. 2019-12-18 antstolio protokole nurodyta, filmuotoje medžiagoje matyti, kad atsakovas laiko susuktą banknotą, fiksuotas galimas narkotinių medžiagų vartojimas. Atsakovas atsisakė dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose, nedėjo pastangų atkurti emocinį ryšį su vaikais. Ieškovė prašė atsakovo prisidėti prie vaiko gydymo, tačiau atsakovas atrašė, kad dalyvauti negali. M. suvokia, kad turi du tėvus, geriau sutaria su S.. Vaikai kuria su juo emocinį ryšį, išreiškia valią turėti jo pavardę. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra. Kadangi ji yra S. P. dukra, jos ir šalių nepilnamečių vaikų pavardės skiriasi, M. nori keisti pavardę, o vieno vaiko pavardės pakeitimas neatitiktų kito vaiko interesų. Vaikams yra 11 ir 6 metai, jie ilgai nematė tėvo, jo nepažintų. Ryšio su atsakovu nėra, nebuvo ir nebus. Ryšys yra su ieškovės sutuoktiniu, sukurta nauja šeima. Senelis norėjo atimti iš vaiko butą, todėl santykiai su seneliais prasti. Kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl buto perleidimo sandorio ir restitucijos, atsisakyta priimti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad faktinis ieškinio pagrindas, pateikti įrodymai jau įvertinti dviejų teismų, tėvo valdžios apribojimo byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis reikia vadovautis. Ieškovė siekia nubausti atsakovą, įtraukia vaikus. Vaikai ilgą laiką atskirti nuo tėvo. Tačiau teismų sprendimuose jų tarpusavio ryšio praradimas paneigtas, konstatuotas H. noras matytis su tėvu, M. nuteikimas. Atsakovas nenaudojo fizinio smurto ieškovės atžvilgiu. Buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai, tačiau visi nutraukti, skundai nepagrįsti. Ieškovė jau ne vienus metus neprileidžia atsakovo prie vaikų, todėl joks jos nurodytas smurtas negalėtų būti keisti vaikų pavardes. Nėra jokio teisių pažeidimo. Atlikus detalius tyrimus, narkotinių medžiagų pėdsakų atsakovo organizme nerasta. Atsakovas yra šaudymo meistras, turi ginklų, jo reputacija nepriekaištinga. Atsakovas visada gražiai elgėsi su vaikais, agresija šeimoje vaikų atžvilgiu kildavo iš ieškovės. Jei atsakovui nerūpėtų vaikai, jis nerašytų skundų, nesikreiptų į antstolį. Atsakovas bendradarbiauja su išvadą teikiančią institucija. Yra buvę, kad nedalyvavo atvejo vadybos posėdyje, tačiau pranešdavo priežastis. Kiekvienas susitikimas su ieškove atsakovui yra sunki patirtis, nes ieškovė jį įžeidinėja, provokuoja, su ja nėra adekvataus pokalbio. Atsakovas nelanko tėvystės kursų, nes jo tėvystės įgūdžiai yra geri. Atsakovas myli vaikus, nori su jais matytis, kreipėsi dėl to į ieškovę trumposiomis žinutėmis, elektroniniu paštu, siekė prisiderinti, prašė leisti bent trumpam susitikti, tačiau atsakymai buvo neigiami. Atsakovas iki šiol siekia rasti vaiką ugdymo įstaigoje. Jo giminaičiai taip pat negali bendrauti su vaikais. H. ugdymo įstaigos rašte nurodoma, kad ieškovė nepageidauja vaiko bendravimo su tėvu, tačiau vaikas atsakovo atvykimu džiaugėsi, nori bendrauti. Tuomet ieškovė vienašališkai pakeitė ugdymo įstaigą, parinko tokią, į kurią neįmanoma patekti, ilgai nesuteikė apie ją informacijos. Kai atsakovas turi teisę leisti su vaikais, vaikas į ugdymo įstaigą neatvedamas. H. nori susitikti su atsakovu, jo ryšys su atsakovu nepalaužiamas, iš išvadų matyti, kad jis myli tėvą. Jis nesuvokia pavardės pakeitimo esmės. M. yra ieškovės nuteiktas. Tai patvirtina į tėvo valdžios apribojimo bylą pateiktas garso įrašas, kuriame ieškovė sako vaikams, kad atsakovas nenori su jais bendrauti, teismo išvados. Patys vaikai negalėtų suformuoti noro keisti pavardę, jie per maži išreikšti nuomonę dėl tokio ypatingo sprendimo, jų nurodytos pavardės keitimo priežastys vaikiškos, neatspindinčios jų valios. Tai yra ieškovės noras ir valia. Psichologo išvada pateikta tik dėl vieno vaiko. Santuoka su dabartiniu sutuoktiniu įvyko po 2 mėnesių nuo pažinties ir jau po metų pateiktas ieškinys dėl pavardės keitimo. Tačiau ryšys su patėviu nėra pagrindas keisti pavardę. Ieškovės vyrų, kuriuos vaikai buvo mokinti vadinti tėčiu, buvo ne vienas. Nauja ieškovės santuoka nekeičia atsakovo teisių. Ieškovė traumuoja vaikus. Ji grasino išvežti juos į užsienį. Siekdama išvežti vaikus, turėtų gauti atsakovo sutikimą. Tačiau pakeitus pavardes, apeitų šį reikalavimą. Ieškovei išvykus gyventi į užsienį, nutrūktų vaikų ryšiai su atsakovu.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė, teikdama išvadą nurodė, kad yra akivaizdus konfliktas, sprendžiamas vaikų sąskaita, siekiama atitraukti tėvą nuo vaikų. Pavardė pakeitimas turėtų tam reikšmės. Vaikai mažamečiai, galima įžvelgti manipuliavimą jais. Į jų nuomonę atsižvelgtina sulaukus 16 metų. Geras ryšys su patėviu nėra pagrindas nutraukti ryšį su tėvu ir jo gimine. Ieškovės nauja santuoka gali būti ateityje ir nutraukta. Tėvas reiškia susidomėjimą vaikais, kiek sugeba, stengiasi bendrauti. Reikia atsižvelgti į vaikų ryšį su tėvu, mažą vaikų amžių, bet ne vaikų nurodytas priežastis – pavardės ilgį ar tai kuris iš tėvų geriau gamina maistą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.2. punktu šalys susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, atsakovas įsipareigojo teikti vaikų išlaikymui po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, lygiomis dalimis su ieškove apmokėti papildomas būtinąsias vaikų išlaikymo, gydymo, lavinimo išlaidas, laisvalaikio poreikius. Sutarties 3.11 punkte šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su S. P., jos pavardė po santuokos – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) ieškovei ir jos sutuoktiniui gimė dukra H. P. ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo pakeisti šalių nepilnamečių vaikų pavardes, kad jie galėtų jaustis pilnaverčiais jos naujos šeimos nariais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę ar esant kitoms šio skyriaus 12 punkte numatytoms sąlygoms. Vadovaujantis Taisyklių 25 punktu, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.
Į bylą pateiktas 10 metų sulaukusio šalių nepilnamečio sūnaus rašytinis sutikimas dėl pavardės pakeitimo. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad kreipėsi į atsakovą prašydama sutikimo pakeisti vaikų pavardes, tačiau atsakovas sutikimo nedavė (2021-02-22 el. laiškas). Esant tokioms aplinkybėms, spręstinas klausimas dėl vaikų pavardžių keitimo nesant atsakovo sutikimo teismo tvarka.
Ieškovė ieškinį dėl vaikų pavardžių pakeitimo teismui pateikė 2021-08-17, jį, be kita ko, grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas fiziškai ir psichologiškai smurtavo jos atžvilgiu, jo emocinį smurtą patyrė vaikai, jis piktnaudžiauja narkotinėmis medžiagoms, nesirūpina vaikais, jų neišlaiko, nesidomi jų sveikata, nutraukė jų naudai sudarytas draudimo sutartis, siekė užgrobti šalių nepilnamečiam sūnui H. priklausantį butą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad atsakovas nebendradarbiavo su vaikų teisių specialistais. Atsakovo narkotinių medžiagų vartojimą ieškovė grindžia 2019-12-18 antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo fiksuota mobiliojo ryšio telefone ir kompiuteryje esanti informacija: fotonuotraukos, susirašinėjimas, iš kurių matyti galimai narkotines medžiagas vartojantis, ant grindų gulintis atsakovas, jo nepagarbaus turinio susirašinėjimas su ieškove, kuriuo jis, be kita ko, atsisako prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė taip pat pateikė savo rašytus pranešimus atsakovui, kuriais buvo prašoma atvykti į ligoninę pas vaiką, skirti pinigų jo gydymui, vaistams. Į bylą pateikta AB Swedbank informacija apie atsakovo pateiktus prašymus nutraukti vaikų draudimo sutartis, jų nutraukimą, išperkamųjų sumų išmokėjimą atsakovui.
Tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visos nurodytos aplinkybės jau yra išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1589-1040/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas prijungimui pateikė šios civilinės bylos medžiagą, iš kurios nustatyta, kad 2020-08-31 ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl atsakovo, kaip tėvo, valdžios šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu apribojimo arba bendravimo tvarkos susiaurinimo, išlaikymo vaikams padidinimo. Iš ieškinio turinio nustatyta, kad jį ieškovė grindė iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, nurodydama, kad atsakovas nemokėjo išlaikymo vaikams, nesirūpino jais, jų ugdymu, sveikata, nutraukė jų investicinį gyvybės draudimą, piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis ir nesėkmingai gydėsi nuo priklausomybės, nebendradarbiavo su vaikų teisių specialistais, vaikai pasakojo Tarnybos specialistams, kad matydavo tėvo smurtą motinos atžvilgiu.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškinyje dėl tėvo valdžios apribojimo nurodytos aplinkybės buvo grindžiamos iš esmės tais pačiais įrodymais: 2019-12-18 antstolio Donato Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fotonuotraukomis, susirašinėjimu tarp šalių, AB Swedbank pažyma, pranešimu atsakovui, kuriuo buvo prašoma nuvykti su vaiku į ligoninę. Nors į nagrinėjamą bylą papildomai pateikti ieškovės pranešimai atsakovui su prašymu skirti pinigų vaiko gydymui, vaistams, pažymėtina, kad vienas jų rašytas siunčiant 2020-12-16 čekį, kitas rašytas 2021-08-02, t. y. iki teismo sprendimo tėvo valdžios apribojimo byloje priėmimo. 2021-09-08 sprendimu teismas atmetė reikalavimą dėl atsakovo, kaip tėvo, valdžios ribojimo vaikų atžvilgiu, nurodydamas, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, kad neteikia jiems išlaikymo, yra nusišalinęs nuo bendravimo su jais, rūpinimosi jais, nors atsakovas rodė iniciatyvą bendrauti su vaikais, tuo tarpu ieškovė rūpinimąsi vaikais tiesiogiai suvokia per teikiamo vaikams išlaikymo dydį. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga nepatvirtina, kad šiuo metu atsakovas yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jas vartoja, ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje atsakovo atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų, kad atsakovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Teismas taip pat aptarė ieškovės nurodomą šalių nepilnamečio sūnaus H. buto situaciją, įvertindamas, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl buto neleidžia spręsti, kad buvo veikiama prieš nepilnamečio vaiko interesus.
Atskirai pažymėtina, kad po teismo sprendimo dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo priėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino atsakovo tėvo J. M. ieškinį šalių nepilnamečiam sūnui H. M., atstovaujamam ieškovės, pripažino buto dovanojimo sutartį negaliojančia, taikė restituciją, grąžinant butą J. M.. Tačiau teismo posėdžio metu šalių atstovės nurodė, jog šis teismo sprendimas aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas, ieškinys atmestas, ką patvirtina teismų informacinės sistemos duomenys, iš kurių taip pat matyti, kad šioje byloje teiktus kasacinius skundus priimti atsisakyta. Vis dėl to, teismo vertinimu, šios aplinkybės iš esmės nekeičia situacijos. Vien tai, kad atsakovo tėvas siekė teisinėmis priemonėmis susigrąžinti vaikui anksčiau padovanotą butą, savaime nereiškia, kad vaikas, ar juolab abu vaikai, negali turėti tėvo pavardės. Pažymėtina, kad ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pateikė ne atsakovas, o jo tėvas, o vaiką byloje atstovavo ieškovė, todėl pačiam vaikui apie nagrinėjamą bylą nebuvo būtina net žinoti. Visgi, sprendžiant iš į bylą pateikto susirašinėjimo, ieškovė ėmėsi informuoti vaikus apie teisinius ginčus, kadangi savo žinutėje atsakovui rašė, kad po to kai vaikai sužinojo, kad atsakovas su savo tėvu padavė H. į teismą, jie abu nustojo vadinti atsakovą tėvu. Manytina, kad toks ieškovės elgesys galėjo labai neigiamai emociškai ir psichologiškai paveikti vaikus ir reikšmingai įtakoti jos pačios šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes apie nutrūkusį atsakovo ir vaikų ryšį. Ieškovės kalbėjimas su vaiku temomis, kurias turėtų spręsti tik su atsakovu, kaip elgesys, galintis daryti įtaką vaikų nuomonei dėl bendravimo, turėti neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai pastebėtas ir Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 nutartyje, kuria išnagrinėtas ieškovės apeliacinis skundas tėvo valdžios apribojimo byloje (47 nutarties punktas).
Teismas daro išvadą, kad visos ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovo naudoto smurto, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagoms, nesirūpinimo vaikais, jų neišlaikymo, nesidomėjimo jų sveikata, draudimo sutarčių nutraukimo ir bandymo susigrąžinti butą jau buvo išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo, sprendžiant klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo. Ieškovei pateikus apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, 2021-12-14 Vilniaus apygardos teismas įvertino jame nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas ilgą laiką nesirūpino vaikais, nesidomėjo jų mokslais, gydymu, nutraukė investicinį gyvybės draudimą, persivesdamas sukauptus pinigus į savo banko sąskaitą, neteikė tinkamo išlaikymo, bandė užgrobti butą ir apeliacinį skundą atmetė, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.
Sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacines tvarka išnagrinėjus bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 1 d.), todėl 2021-09-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytų aplinkybių įrodinėti nereikia, jos yra prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.). Nustačius, kad byloje dėl tėvo valdžios apribojimo ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo nesirūpinimo vaikais, veikimo priešingai jų interesams nepasitvirtino, buvo paneigtos, laikytos nepakankamu pagrindu tėvo valdžios ribojimui, darytina išvada, kad jos juolab nėra pakankamos vaikų pavardžių pakeitimui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020). Todėl, teismo vertinimu, net nustačius ieškovės teigtas aplinkybes dėl atsakovo naudoto smurto, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagoms, nesirūpinimo vaikais, jų neišlaikymo, nesidomėjimo jų sveikata ir kt., jos pačios savaime nebūtų pagrindu keisti vaikų pavardes.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis teismas aukščiau nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Ši prezumpcija gali būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustato, kad egzistuoja Taisyklėse įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padaro išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).
Ieškovė savo reikalavimą pakeisti vaikų pavardes, be aukščiau nurodytų ir ištirtų aplinkybių, grindė vaikų emocinio ryšio su atsakovu praradimu ir atitinkamo ryšio su jos dabartiniu sutuoktiniu užmezgimu. Šias aplinkybes ieškovė visų pirma įrodinėjo į bylą teiktomis vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, išklausytomis vaikų nuomonėmis. Į nagrinėjamą bylą iš santuokos nutraukimo bylos pateiktoje 2019-11-07 išvadoje nurodyta, kad H. pasakojo, jog gyvena su mama ir broliu, o tėtis gyvena pas močiutę. Tėtis yra geras, jie kartu žaidžia. Tokią nuomonę apie tėvą vaikas išreiškė nepaisant to, kad prisiminė, jog tėtis buvo piktas, mušė mamą, ją smaugė, varė iš namų, o mama verkė ir vaikui buvo baisu. Tuo tarpu M. nurodė, kad tėtis juos paliko. Jis trenkė mamai, dažnai ją skriausdavo, rėkdavo, todėl susitikti su tėčiu jis nenori, tėtis turi atsiprašyti ir taip nebesielgti. Gavus pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, vaikų nuomonės 2020-08-13 buvo išklausytos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, kur M. nurodė, kad su tėčiu nebendrauja ir visai nenori, nes jis mušė mamą, gerdavo labai daug alaus, susitikęs nepriėjo. Jis sakė turintis naują tėtį S., kuris yra draugiškas, nepyksta, nemuša mamos, negeria alaus, skiria vaikui labai daug dėmesio, nupirko kompiuterį. H. pokalbio metu susiginčijo su broliu ir teigė priešingai, kad tėtis yra geras. 2020-09-17 išvadoje, teiktoje į bylą dėl tėvo valdžios apribojimo, nurodoma, kad apsilankymo vaikų gyvenamojoje vietoje metu bendrauta su M., kuris pasakojo, kad gyvena su mama ir tėčiu S., turi tėtį V., su kuriuo nebendrauja ir bendrauti nei su juo, nei su senele B. nenori, kadangi tėtis prasivardžiuoja, negražiai kalba, muša mamą, geria alų, rūko. H. taip pat nurodė, kad gyvena su mama ir tėčiu S., bet jam labiausiai patinka tėtis V., su kuriuo visur kartu važiuoja, viską veikia, būna smagu, norėtų su juo susitikti dažniau. Į nagrinėjamą bylą pateiktoje išvadoje H. vėl nurodė norintis susitikti su atsakovu, o M. teigė, kad su juo susitikti nenori.
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad H. ir M. nuomonė apie atsakovą kardinaliai skiriasi. Nors abu vaikai teigė matę atsakovo smurtą ieškovės atžvilgiu, M. išlaiko priešiškumą atsakovui, o H. jo atžvilgiu nusiteikęs pozityviai. Tačiau į bylą Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas įrašas (2021-10-13 DOK-189857), kuriame užfiksuotas ieškovės pokalbis telefonu su M. liudija, kad jau šalims gyvenant skyrium, ieškovei gyvenant su dabartiniu sutuoktiniu, t. y. jau po to kai vaikai nurodė matę atsakovą smurtaujant ieškovės atžvilgiu, M. telefonu sakė ieškovei, kad norėtų gyventi su atsakovu. Ši aplinkybė verčia abejoti ar vaiko nenoras bendrauti su atsakovu kyla iš jo nurodytų netinkamų atsakovo veiksmų. Pastebėtina, kad minėto telefoninio ieškovės ir M. pokalbio metu ieškovė sakė vaikui, kad tėtis juo nesirūpina, kitaip neigiamai atsiliepė vaikui apie atsakovą. Teismas daro išvadą, kad vaiko nuomonė yra nenuosekli ir, sprendžiant iš byloje esančios medžiagos, gali būti įtakota.
Žemesnės instancijos teismas
Tai patvirtina ir aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-08 sprendime padarė tikėtiną išvadą, kad ieškovė sąmoningai nesudaro sąlygų atsakovo bendravimui su vaikais. Tokią išvadą patvirtino ir sprendimą instancine tvarka peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas, kuris savo 2021-12-14 nutartyje pažymėjo, kad ieškovei inicijuojant ikiteisminius tyrimus, kviečiant policijos pareigūnus, be atsakovo žinios keičiant vaiko ugdymo įstaigą ir jos neatskleidžiant, nurodant, kad ji nesutinka, jog vaiką iš ugdymo įstaigos pasiimtų atsakovas, slepiant vaikų gyvenamąją vietą, blokuojant atsakovo telefono numerį vaikų telefonuose, keičiant vaikų telefono kontaktus, bendravimas nevyko dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių.
Kita vertus, remiantis kasacinio teismo praktika, tėvo pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant pažeidimas, lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio nebuvimą, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą), o tol, kol nė vieno iš tėvų valdžia nėra apribota, taikytinas tėvų valdžios lygybės principas, įtvirtintas CK 3.156 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).
Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad tėvo bendravimas su vaikais yra visiškai nutrūkęs dėl atsakovo kaltės, dėl ko tarp jų, ieškovės teigimu, nėra jokio emocinio ryšio, net neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, kadangi šioje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo. Dar daugiau, pagrindų riboti atsakovo valdžią vaikų atžvilgiu nenustatyta ir toks ieškovės reikalavimas buvo atmestas.
Kita vertus, jau minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kurios faktinės aplinkybės labai panašios į nagrinėjamos bylos, sprendžiant, ar geriausius vaiko interesus dėl jo pavardės pakeitimo atitiktų interesas turėti tokią pačią pavardę kaip motinos ir jos vyro, kurį vaikas myli ir vadina savo tėvu, pažymėta, kad vaiko pavardė nėra esminis veiksnys, lemiantis vaiko savijautą ir santykius šeimoje. Šeimos vienybė yra sustiprinama, kai sutuoktinių tarpusavio santykiai yra grindžiami solidarumo ir lygybės principais, o vaiko gera savijauta šeimoje ir už jos ribų užtikrinama atsidavimu, parama ir įsipareigojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kuris reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, neįrodyta jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų daryti išvadą, kad vaikų pavardžių pakeitimas atitiktų geriausius vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 nurodyti kriterijai, į kuriuos galėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus (sąrašas nėra baigtinis): vaiko nuomonė; vaiko identiškumas; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.); kt.
Iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaikų pavardžių keitimą pateisintų netinkamas atsakovo elgesys, kad ginčo šalių vaikams suteiktos tėvo pavardės palikimas sukelia ar galėtų sukelti kokių nors nepatogumų socialinėje aplinkoje. Šalių vaikams yra 6 ir 11 metų, jie yra pratę prie savo pavardės. Ieškovė nurodė, kad M. prisistato P., ką patvirtino ir pats vaikas, į bylą taip pat pateiktas ir įrodymas, kad M. P. jis yra pasivadinęs ir žaisdamas kompiuterinius žaidimus, tačiau nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad P. save identifikuoja H.. Nors ieškovė teikė į bylą vaizdo įrašą, kuriame H. nurodo, kad nori būti P., visiškai neaišku iš kur toks noras yra kilęs. Teismo vertinimu mažai tikėtina, kad 6 metų vaikui būtų suvokiamos objektyvios priežastys, dėl kurių reikėtų keisti pavardę. Tokį vertinimą pagrindžia ir H. išvadą teikiančiai institucijai nurodytos aplinkybės, kad norėtų pakeisti pavardę, nes dabartinė pavardė trumpa ir jam nepatinka. Akivaizdu, kad H., atsižvelgiant ir į jo amžių, negali suformuluoti savarankiškos ir pagrįstos nuomonės dėl savo pavardės. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, jo pavardės pakeitimas prieštarautų jo interesams. Tuo tarpu pavardės keitimas tik vienam iš vaikų, neatitiktų jų interesų, nes vaikas, kuriam pavardė nebūtų keičiama, liktų vienintelis išskirtas iš motinos naujos šeimos, kas abiem vaikams, tikėtina, būtų sunkiai suprantama ir nepriimtina.
Sprendžiant dėl to, kokius vidinius sunkumus M. gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę, svarbu įvertinti teismui pateiktą teisės psichologijos specialisto išvada, kurioje, nurodoma, kad vaikas dėl turimos pavardės jaučiasi negerai, ji primena V., apie kurį nieko nenori žinoti. Pavardę sugalvojo keisti pats, pasakė mamai ir S.. Nori S. pavardės. Pakeitus pavardę jaustųsi geriau, nes galėtų greičiau pamiršti V.. Atsakant į klausimą ar M. M. jaučia nepilnavertiškumo jausmą dėl turimos pavardės, kuri jį sieja su V. M., išvadoje nurodoma, kad turima pavardė gali vaikui simbolizuoti patirtus nemalonius įvykius, kelti asociacijas su žmogumi, kuris demonstruoja vaikui nepatinkantį elgesį. Todėl noras atsiriboti nuo įvykių ir prisiminimų keičiant pavardę yra logiškas. Nors sudėtinga tvirtai teigti, kad pavardė gali būti nepilnavertiškumo jausmo šaltinis, negalėjimas jos pakeisti gali paskatinti tokio jausmo buvimą. Jei logiškas vaiko noras nebūtų išpildomas, tai gali pastiprinti vaiko įsitikinimą, kad jis iš tiesų negali kontroliuoti situacijos, yra bejėgis, pastiprinti nepilnavertiškumo jausmą.
Vertinant šią išvadą visų pirma pažymėtina, jog, remiantis CPK 185 straipsnio 2 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Psichologą samdžiusios šalies pateikta psichologo išvada neturi aukštesnės galios, teismas ją vertina pagal vidinį įsitikinimą.
Nagrinėjamu atveju visų pirma pastebėtina, kad nėra aišku kas nagrinėjamu atveju iškėlė tyrimui pateiktus klausimus, kodėl klausimas dėl turimos pavardės susietas būtent su nepilnavertiškumo jausmu. Pats psichologas, atsakydamas į užduodamą klausimą nurodė, jog būtų sudėtinga teigti, kad vaiko pavardė galėtų būti nepilnavertiškumo jausmo šaltiniu. Nors nurodoma, kad noras atsiriboti nuo įvykių ir prisiminimų keičiant pavardę yra logiškas ir jei logiškas vaiko noras nebūtų išpildomas, tai gali pastiprinti nepilnavertiškumo jausmą, svarbu atsižvelgti į tai, nuo kokių įvykių ir prisiminimų vaikas nori atsiriboti. Minėta, kad po įvykių, vykusių šalims gyvenant kartu vaikas gebėjo sėkmingai bendrauti su atsakovu ir netgi išreiškė norą su juo gyventi. 2021-12-12 interviu metu M. pats psichologui nurodė, kad anksčiau kartais norėdavo susitikti su atsakovu, tuo tarpu dabar, nors jau ilgą laiką su atsakovu nebendrauja, prisimena senus įvykius iš bendro gyvenimo ir sako, kad susitikti su tėvu nenori. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaikas pasakoja, jog nenorėtų susitikti su seneliais, kadangi jie tokie patys kaip V., jiems padeda, bando atimti brolio butą, t. y. kaip priežastį nebendrauti su tėvu ir jo gimine nurodo aplinkybes, kurios vaikui negalėtų būti žinomos, jei nebūtų papasakotos. Akivaizdu, kad toks pasakojimas nuteikia vaiką prieš atsakovą. Jei nuteikus vaiką prieš tėvą, jam dėl to nenorint turėti tėvo pavardės, ji būtų keičiama, susidarytų situacija kuomet iš neteisės kiltų teisė. Vaikas nurodo norintis keisti pavardę tam, kad galėtų užmiršti tėvą, nors pagal aukščiau nurodytus kriterijus, rizika atitolti nuo tėvų ir artimųjų giminaičių yra pagrindas nekeisti pavardės.
Teismas daro išvadą, kad pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į nustatytas ieškovės dedamas pastangas atitolinti vaikus nuo tėvo, turėtų itin neigiamas pasekmes vaikų santykių su atsakovu ir jo giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi. Tikėtina, kad pakeitus vaikų, ypač M. pavardę, ryšys su atsakovu ilgainiui visiškai, negrįžtamai nutrūktų, būtų pažeista vaikų teisė turėti abu tėvus. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečių šalių vaikų pavardžių pakeitimas neatitiktų nei vieno iš jų interesų, todėl ieškovės ieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidas atsiliepimo parengimui ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas pasiruošimui bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teismo posėdžiuose.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės.
Byloje susidarė 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad priteistinos sumos neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 Nr. 1R-261/1K-355 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.