- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-204-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27563-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- H. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovo įstatyminės atstovės) R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui H. M., atstovaujamam jo įstatyminių atstovų R. P. ir V. M., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2018 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. M. ir atsakovo H. M., negaliojančia nuo jos sudarymo dienos; taikyti vienašalę restituciją ir perleistą atsakovui H. M. butą grąžinti ieškovui J. M.; iš atsakovo ieškovo naudai priteisti pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atskiru prašymu taip pat prašė paskirti atsakovo H. M. įstatyminei atstovei R. P. 4 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos skiriant ieškovui J. M.. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovas 2018 m. gegužės 3 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 38,95 kv. m butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su tikslu jį nuomoti. Tuo metu pablogėjus ieškovo santykiams su sutuoktine A. S., nerimaudamas, kad santuokos nutraukimo metu ji gali reikšti pretenzijas į turtą, įgytą santuokos metu, sutiko su savo sūnaus V. M. sutuoktinės R. P. (buv. pavardės – M., D.) siūlymu šį turtą padovanoti vaikaičiui - atsakovui H. M.. Tarp ieškovo ir jo vaikaičio įstatyminių atstovų (tėvų) R. P. ir V. M. buvo sutarta, jog ieškovas turtą perleis formaliai, tačiau toliau turtu naudosis, jį valdys ir disponuos kaip savininkas, nuomos tretiesiems asmenims, gaudamas pajamas už nuomą, turtą išlaikys savo lėšomis. Vilniaus m. 19-ame notarų biure 2018 m. gegužės 29 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas tariamai padovanojo anūkui ginčo butą.
1.2. Tuo metu ieškovas besąlygiškai pasitikėjo savo sūnumi bei jo sutuoktine, negalėjo numanyti, kad ateityje pablogėjus jų santykiams ir nutraukus santuoką, R. P. vienašališkai nuspręs parduoti butą ir, tikėtina, pasisavinti gautas pinigines lėšas.
1.3. Tikroji šalių valia ir elgesys neatitiko dovanojimo sutartyje nurodytos valios, ką vienareikšmiškai patvirtina tokios aplinkybės:
1.3.1. Ieškovas vienasmeniškai surado buto nuomininką ir su juo bendravo dėl nuomos sąlygų ir buto nuomos sutarties vykdymo; 2019 m. liepos 31 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, kurioje numatyta, jog nuomos mokestis kiekvieną mėnesį mokamas į ieškovo sąskaitą;
1.3.2. Ieškovas sudarė sutartis su buto komunalinių ir administravimo paslaugų tiekėjais, kuriose ieškovas nurodytas kaip savininkas. Visi pranešimai apie sąskaitas taip pat siunčiami jam, kuriuos jis apmoka.
1.3.3. Butas buvo įgytas tik su daline apdaila, todėl ieškovui teko pirkti remontui reikiamas medžiagas, samdyti meistrus, pirkti baldus.
1.4. Atsakovo įstatyminė atstovė R. P. visiems ieškovo kaimynams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), įteikė A4 formato rusvos spalvos vokus, ant kurių juodu markeriu užrašė :“ J. M. PADAVĖ Į TEISMĄ SAVO ANŪKĄ. GĖDA“. Šiame voke buvo ieškinio kopija su pabraukytomis konkrečiomis ieškinio vietomis. Tokiu būdu atsakovo atstovė siekė pažeminti ieškovą kaimynų akivaizdoje ir sudaryti neigiamą jo įvaizdį. Tuo tarpu teisę susipažinti su byla turi išimtinai proceso dalyviai, nes bylos medžiaga nelaikytina vieša. Atsakovo įstatyminė atstovė šiais veiksmais pažeidė civilinio proceso nuostatas. Be to, ji darė poveikį R. L., pasirašiusiam Pažymą dėl atliktų remonto darbų, grasindama jam susidorojimu. Dėl tokio atsakovo atstovės R. P. elgesio buvo sutrikdyta ieškovo rimtis, vien dėl to, jog jis teisinėmis priemonėmis siekia apginti savo teises. Dėl tokio atsakovo H. M. įstatyminės atstovės R. P. elgesio, jai turėtų būti skirta 4 000 Eur dydžio bauda, 50 procentų paskirtos baudos skiriant ieškovui J. M..
Atsiliepimas
2. Atsakovo H. M. įstatyminė atstovė R. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovo atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškinyje melagingai nurodomos aplinkybės dėl sandorio sudarymo priežasčių, kadangi tuo atveju, jei ieškovas ir nebūtų padovanojęs turto atsakovui, ieškovo sutuoktinė negalėtų pretenduoti į butą, nes butas įgytas ieškovo asmeninės nuosavybės teise, ieškovo sutuoktinei davus raštišką sutikimą, todėl ieškovui nebuvo jokio reikalo perleisti atsakovui turto, taip siekiant išvengti sutuoktinės pretenzijų į minėtą butą. Ieškinio pareiškimo priežastis yra ieškovo sūnaus V. konfliktas su buvusia sutuoktine – atsakovo motina.
2.2. Atsakovo įstatyminės atstovės teigimu, šiuo ieškiniu norima pratęsti ilgalaikį santykių konfliktiškumą: 2020 m. birželio 12 d. teismo sprendimu buvo nutraukta jos santuoka su V. M. patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo priežasčių, kuria jos vaikų H. M. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina. Sprendimu taip pat nustatytas išlaikymas vaikams – po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, kuriuos turi mokėti vaikų tėvas. Tačiau nuo 2019 metų V. M. nemoka vaikams išlaikymo, todėl jai buvo išduotas vykdomasis raštas. Prieš V. M. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl to, kad pastarasis sutrikdė sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgdama į tai, kad nutraukus santuoką su V. M. ji tapo vienintele atsakovo turto tvarkytoja uzufrukto teise, bei į tai, kad vaikų tėvas ilgą laiką neteikė išlaikymo vaikams, nutarė butą naudoti vaikų interesams. Pažymi, jog būtent atsakovo atstovei pareiškus ieškinį V. M. dėl tėvo valdžios apribojimo, 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovas pareiškė šį ieškinį. Tvirtina, jog šiuo ieškiniu norima kerštauti R. P..
2.3. Atsakovo atstovė sutinka, kad butas buvo nuomojamas ir kad kurį laiką pinigus už nuomą gaudavo ieškovas, tačiau pažymi, kad ieškovas ketino butą padovanoti savo sūnui V. M., tačiau šis dovanos priimti nenorėjo, nes šeimos finansinė padėtis buvo gera, todėl buvo pasiūlyta butą padovanoti kuriam iš anūkų. Atsidėkodami už dosnią dovaną, ji su V. M. pasiūlė ieškovui nuomoti butą ir gauti pinigus už nuomą, tačiau 2020 m. birželio 1 d. nuomos sutartis pasibaigė, o nauja nebuvo sudaryta.
2.4. Dovanojimo sutartis yra realiai įvykdyta, o ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad butą įrenginėjo savo lėšomis. Tai, kad ieškovas formaliai mokėjo už buto komunalinius mokesčius, neįrodo, kad nuosavybės teisė atsakovui buvo perleista tik dėl akių. Ieškovas neorganizavo ir buto įrengimo darbų, baldų nepirko, o prekių įsigijimo čekiai už 538 Eur sumą neįrodo, kad ieškovas pirko integruotą virtuvės komplektą ar gartraukį. Faktines aplinkybes fiksavusi antstolė konstatavimo protokole nurodė, jog gartraukio pavadinimas SILVERINE, o tokios prekes prekybos centre IKEA nėra. Būtent atsakovo įstatyminė atstovė kartu su tuometiniu sutuoktiniu pilnai įrengė butą, V. M. mokėjo už butą komunalinius mokesčius.
Šalies argumentai
3. Atsakovo H. M. įstatyminis atstovas V. M. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi.
4. Ieškovas J. M. pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad:
4.1. Ieškovo sprendimas perleisti butą anūkui buvo nulemtas dėl ieškovo nuogąstavimų prarasti butą skyrybų atveju. Nepaisant to, kad ieškovo sutuoktinė davė sutikimą dėl buto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise, tačiau tai nesuteikė garantijos, kad ieškovo sutuoktinė nepareikš pretenzijų į butą ateityje. Taip pat ieškovas įtarė, jog jam gali būti diagnozuotas vėžys, ir jam mirus, į jo palikimą galės pretenduoti ne tik jo sūnūs K. ir V., bet ir ieškovo sutuoktinė.
4.2. Nors atsakovo atstovė R. P. nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl buto įrengimo, tačiau ir pati tokių duomenų neturi, kadangi jau praėję keli metai nuo buto įrengimo. Tuo tarpu ieškovo užsakymu meistras R. L. atliko visą eilę buto įrengimo darbų: sumontavo ieškovo nupirktą dušo kabiną, vonios gyvatuką, kriauklę, sudėjo laminatą, duris ir t.t. Už darbus ieškovas atsiskaitė grynaisiais pinigais.
4.3. Tuo atveju, jeigu butas būtų dovana atsakovui, tai jo įstatyminiai atstovai patys turėjo gauti pajamas iš buto nuomos ir tas lėšas naudoti vaiko interesais. Tuo tarpu ginčijamas dovanojimo sandoris nesukėlė atsakovui jokių teisinių pasekmių, kas rodo šalių ketinimą sudaryti tariamą sandorį.
Atsiliepimas
5. Atsakovo H. M. įstatyminė atstovė R. P. pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad:
5.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 1 dalį, esanti vieno iš sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe tuo atveju, jeigu turtas iš esmės buvo pagerintas bendromis (o ne asmeninėmis) sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis; kito sutuoktinio darbu. Tačiau tokių įrodymų net neegzistuoja, todėl nesant tokių įrodymų, bei atsižvelgiant į tai, kad butas dovanojimo sutarties sudarymo metu net nebuvo suremontuotas ar apstatytas baldais, ieškovo sutuoktinei absoliučiai nebuvo jokių teisinių prielaidų reikšti pretenzijų dėl buto CK 3.90 straipsnio ar kitų straipsnių pagrindu.
5.2. Nesutinka su ieškovo teiginiais dėl to, kad ieškovas organizavo remontą ir už jį atsiskaitė. Į bylą pateikta R. L. pažyma neparemta jokiais rašytiniais įrodymais. Atstovė teigia, kad už buto remontą ji pati apytiksliai yra sumokėjusi apie 3 000 Eur, o už dalį buto remonto darbų ieškovas sumokėjo savo sūnui V. priklausančiais pinigais. Atsakovo atstovė butui pirko duris bei rankenas, svetainės sofą ir pufą, šviestuvą virš valgomojo stalo, valgomąjį stalą, dvi kėdes, miegamojo lovą ir čiužinį, užuolaidas, TV staliuką, virtuvės komplektą su Zara Home rankenėlėmis, virtuvės buitinę techniką, grindų laminatą, dažus „Sadolin“, grindjuostes spintos miegamajame, dušo kabiną ir kitą vonios įrangą.
5.3. Pažymi, jog ieškovas butą sūnums galėjo palikti testamentu ar padovanoti vienam iš sūnų.
5.4. Šiuo atveju, atsakovo atstovės teigimu, tikrieji šio ieškinio motyvai ne tie, kuriais remiasi ieškovas, o atsakas į atsakovo atstovės ieškinį V. M., siekiant daryti jai spaudimą, skatinti priversti atsiimti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
5.5. R. P., būdama nekilnojamojo turto eksperte, priėmė sprendimą parduoti butą, nes jo vertė gali sumažėti dėl name pirmame aukšte įrengto hostelio, kuris teikia trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas. Tokių įstaigų atsidarymas paprastai sumažina tame name esančių butų kainas, todėl atsakovo atstovė nusprendė turtą parduoti, o gautas pinigines lėšas panaudoti kito nekilnojamojo turto pirkimui.
5.6. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas faktiškai mokėjo už buto komunalines paslaugas, nes jas apmokėjo nuomininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovo J. M. ieškinį tenkino visiškai - pripažino 2018 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. M. ir atsakovo H. M. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo dienos; pritaikė vienašalę restituciją ir perleistą atsakovui H. M. butą grąžino ieškovui J. M.; priteisė iš atsakovo H. M., atstovaujamo jo įstatyminės atstovės R. P., 3 451,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. M. naudai. Ieškovo J. M. prašymą skirti atsakovo H. M. įstatyminei atstovei R. P. baudą atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog į bylą pateikta Buto nuomos sutartis, kuri, be kita ko, buvo sudaryta po dovanojimo sandorio sudarymo, t. y. 2019 m. liepos 31 d., patvirtina, jog ieškovas savo ketinimus dėl Buto panaudojimo įgyvendino, nes nuomininkas mokestį už nuomą mokėjo ieškovui (Buto nuomos sutarties 4.2.1. punktas).
8. Teismas pažymėjo, kad Butas ieškovo buvo įsigytas tik su daline apdaila, todėl Dovanojimo sutarties 3.7.2. punktu pilnos apdailos darbus, įsipareigodami neardyti, nepažeisti ir nesilpninti pastato, kuriame yra Butas, turėjo atlikti apdovanotasis/įstatyminiai atstovai, tačiau įvertinus į bylą pateiktus įrodymus – UAB „Eimeta“ kaitlentės garantinė kortelės kopiją, elektroninį susirašinėjimą su meistru dėl kambario spintos projekto, meistro R. L. pažymą apie buto įrangos darbus, durų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir pinigų priėmimo kvitus, čekių kopijas apie statybinių prekių, daiktų, skirtų buto įrengimui, įsigijimą, -teismui leido daryti išvadą, jog buto įrengimu net ir po dovanojimo sandorio sudarymo, rūpinosi būtent ieškovas.
9. Teismas sprendė, kad į bylą pateiktos ieškovo sudarytos sutartys su UAB „Romvista“ dėl administravimo paslaugų, Elektroninės saugos sutartis, Būsto draudimo liudijimas, atlikti mokėjimai bei ieškovui siunčiamos paslaugų tiekėjų sąskaitos patvirtina, jog ieškovas ir po dovanojimo sandorio sudarymo butu rūpinosi kaip savu, juo naudojosi, mokėjo mokesčius ir pan.
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dovanotas butas anūko ir jos tėvų buvo naudotas ar naudojamas, kaip šeimos būstas, nes R. P. aktualiu laikotarpiu su vaikais gyveno (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų ir apie tai, kad padovanojus butą H. M., jo įstatyminiai atstovai būtų perrašę sutartis su administravimo ar kitų paslaugų tiekėjais savo vardu, kas yra įprasta, ar net būtina atlikti, priėmus nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėn.
11. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovo H. M. tėvai santuoką yra nutraukę, ir kaip konstatuota teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo, jau nuo 2019 metų nebegyveno kartu. Todėl vertinant į bylą pateiktus atsakovo atstovės R. P. rašytinius įrodymus apie jos buvusio sutuoktinio V. M. atliktus mokėjimus už butą ir jo gaunamas sąskaitas elektroniniu paštu, teismas pažymėjo, jog dalį jų V. M. atliko jau nebegyvenant šeimoje, todėl atsižvelgiant į jo teisinę poziciją šioje byloje, jam sutinkant su ieškiniu bei jį pripažįstant, teismas sprendė, kad galima sutikti su ieškovo atstovės tvirtinimu, jog tokius mokėjimus V. M. vykdė tėvo pavedimu, o ne atstovaudamas sūnų. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikšminga aplinkybė yra ta, jog ieškovo sudarytos sutartys su paslaugų tiekėjais po sandorio sudarymo nebuvo pakeistos vienu iš atsakovo įstatyminių atstovų vardu, todėl V. M. mokėjimai, kuriuose nurodoma paskirtis „už paslaugas J. M.“, tik patvirtina tai, kad jie buvo atliekami pagal ieškovo pavedimą.
12. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas sandoris realiai nebuvo vykdomas, faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius dovanojimo sutartį neįvyko, o tai reiškia, jog dovanotojas faktiškai neperdavė buto neatlygintinai dovanos gavėjui, o šis jo neperėmė neatlygintinai savo nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, t. y. yra tariamas. Tuo remdamasis teismas taikė vienašalę restituciją ir dovanojimo sutartimi perleistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžino ieškovui J. M..
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo R. P. elgesį pripažinti kaip sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą ar netinkamą procesinių teisių nepaisymą, kadangi byloje atsakovo atstovė pasirūpino tinkamu atstovavimu, teikė procesinius dokumentus į bylą, nustatytų terminų nepažeidinėjo, proceso nevilkino, priešingai - atsakovo įstatyminė atstovė šiuo atveju aktyviai dalyvavo procese, teikdama prašymus, rašytinius įrodymus savo teisinei pozicijai pagrįsti. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodytas R. P. elgesys, kurį ieškovas prašo pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, yra kitos bylos dalykas (Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta kita civilinė byla pagal J. M. ieškinį atsakovei R. P. dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kurios ieškinio faktinį pagrindą sudaro ieškovo nurodomos aplinkybės dėl duomenų apie asmens privatų gyvenimą paviešinimo), o pripažinti jį kaip procesinių teisių pažeidimą pagal CPK 95 straipsnį, teisinio pagrindo nėra.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantė (atsakovo H. M. įstatyminė atstovė) R. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. M. ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino tikrųjų Sutarties sudarymo motyvų ir tikslų. Ieškovo teiginiai dėl Sutarties sudarymo, kad jis norėjo butą paslėpti nuo savo sutuoktinės, kad ji santuokos nutraukimo atveju negalėtų reikšti pretenzijų dėl Buto padalijimo, yra nepagrįsti, kadangi (i) ieškovas 2018 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise; (ii) Buto pirkimo-pardavimo sutartyje (5.15 papunktyje) sakoma, kad pirkėjas (ieškovas) pareiškė, kad su savo sutuoktine A. M. 2017 m. spalio 24 d. notarų biure yra sudaręs vedybų sutartį, patvirtintą notaro, kuri numato, kad šia Sutartimi įgytas turtas bus pirkėjo asmeninė nuosavybė. Šių įrodymų kontekste teismas turėjo konstatuoti, kad ieškovo teiginiai dėl tikrųjų Sutarties sudarymo tikslų yra nepagrįsti ir kad jam nebuvo tikslo slėpti Buto nuo savo sutuoktinės (su kuria jis gyvena iki šiol).
14.2. Nesutiktina nei su ieškovo pozicija, nei su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad po Sutarties sudarymo ieškovas Butą išlaikė, atliko Buto remontą bei įrengimo darbus. Tokiu atveju, jeigu ieškovas iš tikrųjų būtų įrenginėjęs Butą, kaip teigiama ieškovo procesiniuose dokumentuose, ieškovas būtų pateikęs detalius paaiškinimus, kas yra įrengtą Bute, tačiau to padaryti negalėjo nei viename savo pateiktame procesiniame dokumente. Atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovo atstovė įrenginėjo Butą, o už viską praktiškai apmokėjo jos buvęs sutuoktinis ir atsakovo tėvas V. M., atstovė pateikė detalius paaiškinimus dėl Buto įrengimo, kas ir kur buvo pirkta, rašytinius įrodymus ir nuorodas, kuriose aiškiai matosi identiškos (o ne panašios) durys, baldai ir įrenginiai. Tuo tarpu ieškovas ne tik nesugebėjo pateikti tokių detalių paaiškinimų, tačiau jo pateikti rašytiniai įrodymai galimai tik paneigia jo paties teiginius: (i) ieškovas nurodo, kad prekybos centre IKEA pirko gartraukį, tačiau atsakovo atstovės pateikti įrodymai dėl gartraukio paneigė šį ieškovo teiginį, kadangi IKEA net nėra tokio gartraukio SILVERLINE, kuris sumontuotas Bute; (ii) ieškovas pateikė kaitlentės garantinį lapelį, kuriame neaišku, kokiame būste kaitlentė yra sumontuota; (iii) ieškovas pateikė durų sutartį, kurioje nurodytas ieškovo gyvenamasis, o ne ginčo Buto adresas; be to, sutartyje nurodytas durų pavadinimas skiriasi nuo pavadinimo durų, kurios faktiškai sumontuotos Bute; (iv) ieškovas pateikė kvitus dėl apdailos medžiagų pirkimo prekybos centruose ERMITAŽAS ir SENUKAI, tačiau jie savaime neįrodo, kad tos medžiagos panaudotos būtent ginčo Buto įrengime.
14.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi R. L. surašyta „pažyma“, nors ja vadovautis negalėjo, kadangi šis dokumentas iš esmės atitinka liudytojo parodymus raštu, kuriuos R. L. turėjo duoti teismo posėdyje arba notaro akivaizdoje ir tik teismui pripažinus, kad liudytojas negali duoti parodymų teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių.
14.4. Ieškovo paaiškinimai ir ieškovo pateikti įrodymai dėl Buto išlaikymo teismo turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad būtent atsakovo įstatyminis atstovas – tėvas V. M. apmokėjo sąskaitas už Butui teiktas paslaugas, tuo tarpu ieškovas pateikė tik kelias sąskaitas, kurios buvo išrašytos ir ieškovo apmokėtos likus vienam kalendoriniam mėnesiui iki ieškinio pareiškimo. Didžioji dauguma ieškovo pateiktų sąskaitų, išrašytų ieškovo vardu, nebuvo apmokėtos ieškovo, o apmokėtos atsakovo įstatyminio atstovo V. M.. Nors ieškovas ieškinyje ir dublike teigė, kad būtent jis išlaikė Butą po sutarties sudarymo, tačiau po to, kai atsakovas pateikė objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovo atstovas sudarė interneto paslaugų tiekimo Butui sutartį ir apmokėjo praktiškai visas sąskaitas už Butui teikimas paslaugas, ieškovo versija dėl atsiskaitymo už Butui teiktas paslaugas pasikeitė ir staiga atsirado nauja versija tik baigiamųjų kalbų metu – atsakovo įstatyminis atstovas neva atsiskaitinėjo pagal išrašomas sąskaitas ieškovo pavedimu, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.
14.5. Nors byloje yra įrodymas, kad už Buto nuomą nuomininkas ieškovui pervedė 500 Eur, tačiau daugiau įrodymų, kad ieškovas gavo nuomos mokestį už Butą, byloje nėra. Pažymi, kad gyvenant šeimoje su V. M., pastarasis pilnai užtikrino visus šeimos poreikius, todėl siekdami atsidėkoti už dosnią ieškovo dovaną atsakovui, atsakovo įstatyminiai atstovai patys pasiūlė ieškovui Butą nuomoti ir gauti už jį pajamas. Tas faktas, kad Buto nuomos sutartyje naudos gavėjas nurodytas ieškovas ir tai, kad ieškovas už Buto nuomą gavo 500 Eur, niekaip nepatvirtina, kad Buto dovanojimo sutartis yra tariamas sandoris.
Atsiliepimas
15. Ieškovas J. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia atsakovo atstovė, vertino sandorio šalių tikrąją valią ir ją tinkamai identifikavo, kadangi ta aplinkybė, jog Butas buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise, nepašalino ieškovo baimių dėl galimo Buto likimo ateityje. Ieškovo sutuoktinė, nepaisant to, kad davė sutikimą ieškovui įgyti Butą asmeninės nuosavybės teise, išsaugojo teisę, remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, reikšti reikalavimą pripažinti Butą bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, toks ieškovo apsisprendimas buvo nulemtas ne tik baimės prarasti Butą santuokos nutraukimo atveju. Ieškovas įtarė, jog jam gali būti diagnozuota onkologinė liga, todėl pagrįstai bijojo, kad jam mirus, į Butą, kaip palikimą, galės pretenduoti ne tik jo sūnūs, bet ir jų sutuoktinės. Tikroji ieškovo valia buvo ne padovanoti atsakovui Butą, o įsigytą Butą išnuomoti ir gauti iš nuomos pajamas, ką patvirtina ir byloje esanti 2019 m. liepos 31 d. sudaryta buto nuomos sutartis, kurią pasirašė V. M., kaip atsakovo įstatyminis atstovas, ir kaip ieškovo sūnus. Be to, su nuomininku dėl nuomos sutarties sąlygų ir nuomos sutarties vykdymo bendravo išimtinai ieškovas, 500 Eur dydžio nuomos mokestis už kiekvieną mėnesį mokamas į ieškovo banko sąskaitą.
15.2. Nors atsakovo atstovė įrodinėja, kad ieškovas buto neįrenginėjo, tačiau su tuo nesutinkama, kadangi: (i) vien ta aplinkybė, kad 2020 m. IKEA savo asortimente neturėjo „Silverline“ gartraukio (kurį ieškovas pirko dar 2018 m.), nepaneigia to fakto, kad IKEA turėjo tokį gartraukį savo asortimente 2018 metais; (ii) ieškovas į bylą pateikė meistro R. L. pažymą, kuria patvirtinama, jog Bute, kuriame jo įsigijimo metu buvo tik dalinė apdaila, jis ieškovo užsakymu atliko eilę Buto įrengimo darbų, pvz. sumontavo ieškovo nupirktą dušo kabiną, vonios gyvatuką, kriauklę, sudėjo laminatą, duris ir t.t.; R. L. patvirtino ir tą faktą, jog už visus Buto įrengimo darbus su juo atsiskaitė ieškovas grynaisiais pinigais; (iii) nors pateiktame į bylą el. laiške nėra nurodytas adresas, kuriuo turėtų būti sumontuota spinta, iš spintos projekto ir esančių Buto interjero nuotraukų akivaizdu, kad miegamojo kambaryje yra sumontuota būtent ta sieninė spinta, kurios projektas ir buvo atsiųstas ieškovui (iv) sutartyje dėl durų užsakymo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), kaip durų užsakovo gyvenamosios vietos adresas, o ne adresas, kuriuo bus montuojamos durys; be to, durys, kurių pavadinimas HORIZONTAL 1 yra identiškos durims, sumontuotoms Bute; tuo tarpu ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotos visai kito modelio durys.
15.3. Kategoriškai nesutiktina su apeliantės argumentais, kad Buto draudimo sutartis buvo sudaryta po to, kuomet R. P. mėgino įsilaužti į Butą, su tikslu apsisaugoti nuo tokių galinčių pasikartoti R. P. išpuolių.
15.4. Į bylą pateiktos sąskaitos, adresuotos ieškovui (UAB „Ignitis“ PVM sąskaitos faktūrss, UAB „E47“ PVM sąskaitss faktūrss, UAB „ROMVISTA“ PVM sąskaitss faktūrss už 2019 m. vasario, birželio ir gruodžio mėn., bei už 2020 metų vasario – rugsėjo mėn., UAB „Energijos skirstymo operatorius“ pranešimas apie skaitiklių duomenis). Tai, kad ieškovas atsiskaito už paslaugas, teiktas Butui, patvirtina į bylą pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas. Ieškovas kartais už dalį paslaugų pavesdavo atsiskaityti savo sūnui V. M., su kuriuo po to visada atsiskaitydavo. Tai, kad V. M. mokėjo už Ieškovui priklausančio Buto mokesčius patvirtina ir mokėjimo pavedimo paskirtis „už paslaugas, J. M.“. V. M. visas gaunamas sąskaitas iš UAB „E47“ persiųsdavo savo tėvui - ieškovui. Tuo atveju, jei ieškovo tikroji valia būtų buvusi padovanoti Butą vaikaičiui, tai jis tikrai nebūtų mokėjęs dar ir mokesčių už komunalines paslaugas, kadangi atsakovas turi savo įstatyminius atstovus tėvus, kurie turi galimybes išlaikyti savo vaikus. Tuo tarpu tai, kad ieškovas ir po ginčijamo sandorio mokėjo komunalinius mokesčius patvirtina, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, o tikruoju Buto savininku ir toliau išliko ieškovas. Šias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtino ir V. M.. Tuo tarpu atsakovo įstatyminė atstovė R. P. nepateikė į bylą jokių leistinų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent ji įrenginėjo Butą ir mokėjo už įrengimo darbus, taip pat kad ji išlaikė Butą, mokėjo mokesčius, sudarė sutartis su paslaugų teikėjais. Atsakovo įstatyminis atstovas V. M. nuosekliai viso proceso metu aiškino, kad tam tikrus veiksmus, susijusius su Buto įrengimu ir/ar jo išlaikymu, atlikdavo išimtinai savo tėvo Ieškovo pavedimu.
15.5. Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta ginčijama Sutartis nesukėlė atsakovui teisinių pasekmių. Nors atsakovas įgijo nuosavybės teisę į Butą ir įregistravo į jį savo nuosavybės teises, tačiau po nuosavybės teisės perėjimo į Butą, faktiškai neperėmė Buto, nepradėjo jo valdyti, juo nesinaudojo ir nesirūpino. Tai rodo šalių ketinimą sudaryti tariamą sandorį.
16. Atsakovo H. M. įstatyminis atstovas V. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
17. Atsakovo įstatyminis atstovas V. M. prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2022-01-25 ryte pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie, apeliacinės instancijos teismo nuomone, savo esame, turiniu ir paskirtimi iš tikrųjų atitinka atsiliepimą į apeliacinį skundą, nes juose išreiškiama V. M. nuomonė ir pozicija dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo ir tokios nuomonės argumentai (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Svarbu pažymėti, jog atsakovo atstovas rašytinius paaiškinimus pateikė 2021 m. sausio 25 d, t. y. teismo posėdžio, kuriuo metu rašytinio proceso tvarka byla nagrinėjama iš esmės, dieną, nors turėjo pakankamą laiko tarpą (nuo pat apeliacinio skundo gavimo dienos (2021 m. lapkričio 12 d.) per Civilinio proceso kodekse nustatytą terminą savo atsiliepimui pateikti, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog pateikdamas rašytinius paaiškinimus, savo esme esančius atsiliepimu į apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną, V. M. pažeidė proceso operatyvumo, sąžiningo ir savalaikio naudojimosi procesinėmis teisėmis principus, užkirto galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims su jais per protingą laiką susipažinti ir, esant poreikiui, atskirsti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo V. M. paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl bylos esmės
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. M. 2018 m. gegužės 3 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (89 proc. baigtumo), esantį (duomenys neskelbtini) (Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. gegužės 29 d. ieškovas ir atsakovas, atstovaujamas tėvų – įstatyminių atstovų V. M. ir R. M. (dab. P), sudarė dovanojimo sutartį, kuria ieškovas J. M. padovanojo savo vaikaičiui H. M. ginčo Butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Dovanojimo sutarties 3.7.2. punktą Buto vidaus apdailos darbus atlikti įsipareigojo apdovanotasis/įstatyminiai atstovai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimu atsakovo tėvų V. M. ir R. P. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl 2018 m. gegužės 29 d. dovanojimo sandorio, kuriuo ieškovas J. M. padovanojo 2018 m. gegužės 3 d. įsigytą Butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo vaikaičiui H. M., pripažinimo negaliojančiu – tariamu. Ieškovas nurodo, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, siekiant išvengti jo sutuoktinės, su kuria 2011 m. sudarė antrą santuoką, galimų turtinių pretenzijų skyrybų atveju, taip pat ir dėl to, kad įtarė, jog jam gali būti diagnozuota onkologinė liga, todėl bijojo, kad jam mirus, į Butą, kaip į palikimą, gali pretenduoti ne tik sūnūs, tačiau ir jų sutuoktinės. Anot ieškovo, jo tikroji valia buvo ne padovanoti atsakovui Butą, o įsigytą Butą išnuomoti ir gauti iš to pajamas.
22. Apdovanotojo – atsakovo, ieškovo vaikaičio, H. M. įstatyminė atstovė R. P., su ieškiniu nesutiko, nurodydama, jog ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl ginčijamo sandorio sudarymo priežasčių yra melagingos. Atsakovo įstatyminės atstovės teigimu, šiuo ieškiniu norima jai keršyti dėl susidariusių itin konfliktiškų santykių su ieškovo sūnumi (buvusiu atstovės sutuoktiniu) V. M. – dėl santuokos nutraukimo, pareikšto ieškinio dėl tėvo valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu ir pan. Tuo tarpu, anot atsakovo atstovės, dovanojimo sutartis realiai yra įvykdyta.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino pilna apimtimi ir pripažino 2018 m. gegužės 29 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo J. M. ir atsakovo H. M., dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, pritaikė vienašalę restituciją ir perleistą atsakovui H. M. butą grąžino ieškovui J. M., sprendė, jog iš byloje surinktų įrodymų visumos galimą daryti išvadą, kad ginčijamas sandoris realiai nebuvo vykdomas, faktinių civilinių teisių pasikeitimo, sudarius dovanojimo sutartį, neįvyko, kas reiškia, kad dovanotojas faktiškai neperdavė minėto Buto neatlygintinai dovanos gavėjui, o šis jo neperėmė neatlygintinai savo nuosavybėn, t. y. dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių (tariamas sandoris).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
25. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra suformavęs nuoseklią praktiką, pagal kurią esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
26. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: 1) teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; 2) teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Taip pat kasacinio teismo yra pažymėta, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
28. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).
29. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo poziciją, kad sandorį jis sudarė siekdamas išvengti jo sutuoktinės galimų turtinių pretenzijų į ginčo Butą santuokos nutraukimo atveju, taip pat byloje esančius duomenis, sprendė, kad (i) ieškovas po dovanojimo sandorio sudarymo pats nuomojo ginčo Butą (surado nuomininką, su juo bendravo nuomos klausimais, gaudavo nuompinigius), (ii) įrengė ginčo Butą, (iii) Butu naudojosi kaip savu (sudarinėdavo sutartis, mokėjo mokesčius už Butą ir pan.), todėl konstatavo, kad ginčijamas sandoris realiai nebuvo vykdomas, faktinių civilinių teisių pasikeitimo, sudarius dovanojimo sutartį, neįvyko, kas reiškia, kad dovanotojas faktiškai neperdavė Buto neatlygintinai dovanos gavėjui, o šis jo neperėmė neatlygintinai savo nuosavybėn, t. y. sprendė, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių (tariamas sandoris). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
30. Kaip jau buvo pažymėta apeliacinės instancijos teismo aukščiau, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalyką sudaro dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.
31. Vis dėlto, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, visą dėmesį skyręs vertinimui, ar po ginčijamo sandorio sudarymo atsirado įprastiniai tokiam dovanojimo sandoriui būdingi padariniai, ar jo dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas pagal sandorį, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino ginčijamo sandorio sudarymo motyvų ir tikslų, kuriuos teismo proceso metu buvo deklaravęs ir kuriuos įrodinėjo ieškovas, pagrįstumo, nepasisakė dėl tokių motyvų ir priežasčių, paskatinusių ieškovą sudaryti sandorį, realumo, tikrumo ir nepateikė byloje esančių įrodymų dėl ieškovo nurodomų sandorio sudarymo tikslų ir motyvų vertinimo.
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, jog buto dovanojimo sandorį su savo anūku, kurį tuo metu atstovavo jo įstatyminiai atstovai - tėvai V. M. (ieškovo sūnus) ir R. P. (tuometinė ieškovo marti) sudarė, siekdamas apsaugoti šį nekilnojamąjį turtą nuo savo sutuoktinės A. M. (S), kad pastaroji negalėtų į jį pretenduoti ir reikšti dėl jo turtines pretenzijas santuokos nutraukimo atveju. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tiek šalių procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje nėra jokio, o juo labiau – pakankamo pagrindo spręsti apie tokio ieškovo nurodomo sandorio sudarymo motyvo realumą ir teisingumą. Ieškovo nurodoma tikroji jo valia, jo elgesio motyvai ir tikslai, kaip viena būtinųjų sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo tariamumo sąlygų, šiuo atveju negali būti laikoma įrodyta, kadangi:
a) 2017 m. spalio 24 d. ieškovas J. M. su savo sutuoktine A. M. sudarė vedybų sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaro, kuria nustatė visiško sutuoktinių nekilnojamojo turto atskyrimo režimą, t. y. kad šis turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kaip tai numatyta ir CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
b) pačioje 2018 m. gegužės 3 d. ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintoje Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaro, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai, expresis verbis nurodyta, jog pirkėjas J. M. butą perką būtent savo asmeninėn nuosavybėn, ir šioje sutartyje ieškovas netgi atskirai pareiškė ir patvirtino, jog su savo sutuoktine A. M. 2017 m. spalio 24 d. sudarė vedybų sutartį, kuri numato, kad šia sutartimi įgytas turtas bus pirkėjo asmeninė nuosavybė (Sutarties 1.1., 5.15. punktai). Į bylą pateiktame Sutartį tvirtinusio notaro M. K. 2021 m. balandžio 7 d. rašte taip pat pažymima, kad tvirtindamas sutartį, jis vadovavosi būtent A. M. ir J. M. vedybų sutartimi;
c) nuo pat Buto įgijimo butas buvo VĮ „Registrų centras“ įregistruotas kaip asmeninė J. M. nuosavybė, taigi būtent toks buto teisinis statusas ir nuosavybės forma buvo aiškiai išviešinti viešajame registre;
d) ginčijamoje 2018 m. gegužės 29 d. Dovanojimo sutartyje pats ieškovas, kaip dovanotojas, patvirtino ir pareiškė, kad butas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, nėra jokio teisminio ginčo objektas, tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į šį turtą (Sutarties 2.1. p.);
e) santuoka su A. M. buvo sudaryta dar 2011 m. rugsėjo 1 d.; byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie A. M., J. M. ar abiejų sutuoktinių ketinimus nutraukti santuoką, jų nesutarimus ir konfliktus dėl turto tiek iki ginčo Buto įsigijimo, tiek Buto įsigijimo, tiek jo dovanojimo atsakovui metu, tiek ir po jo padovanojimo, apie kokias nors A. M. pretenzijas į ginčo turtą (įskaitant ir ieškinius dėl Buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisių į Butą/jo dalį pripažinimo, Buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Buto priteisimo jai santuokos nutraukimo atveju ir pan.); nėra duomenų, kad ir šiuo metu egzistuotų tokie nesutarimai, būtų sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir pan.; ieškovas su sutuoktine yra santuokoje iki šiol, t. y. jau daugiau nei 10 metų.
34. Vien ieškovo nurodoma teorinė galimybė, jog ieškovo sutuoktinė galimai pareikš kokias nors pretenzijas į jam asmeninės nuosavybės teise ir taip priklausantį butą ateityje (pvz., prašys jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe) aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste vertintina kaip itin hipotetiška ir nesudaranti pakankamo pagrindo spręsti dėl ieškovo nurodomo turto dovanojimo sandorio atsakovui realaus ir pagrįsto motyvo buvimo, kaip tokio sandorio tariamumo požymio.
35. Taip pat pažymėtina, jog ieškovo iškelta kita versija (priežastis), dėl ko jis sudarė ginčijamą dovanojimo sandorį – jo galima onkologinė liga ir baimė dėl Buto, kaip paveldėjimo objekto, dalybų tarp jo sūnų ir jų sutuoktinių – taip pat nėra pagrįsta jokiais į bylą pateiktais įrodymais (nei išrašais iš gydymo įstaigų, nei sūnų/jų sutuoktinių reikalavimų/ketinimų/pretenzijų į ginčo Butą ar pan.), o taip pat laikytina abejotina ieškovui tokiu atveju turint galimybę „apsaugoti“ savo turtą kitais teisiniais būdais ir priemonėmis (testamento sudarymas, buto padovanojimas sūnums ir pan.).
36. Tokiu būdu ieškovui, kuriam ir tenka įrodinėjimo pareiga, neįrodžius protingos ir logiškai paaiškinamos priežasties bei motyvo, dėl kurio buvo, neva tik dėl akių, o ne realiai, sudarytas Buto dovanojimo anūkui sandoris, kaip būtinosios tokio sandorio pripažinimo tariamu ir atitinkamai negaliojančiu sąlygos, jau vien dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui ir sandorio pripažinimui negaliojančiu pagal CK 1.86 straipsnį.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog ir spręsdamas dėl kitos privalomos sandorio negaliojimo dėl jo tariamumo sąlygos – sandorio prigimtį atitinkančių teisinių padarinių atsiradimo, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, kuri šiuo atveju neleidžia daryti pakankamai aukšto tikėtinumo išvados dėl to, jog sandoris realiai nebuvo įvykdytas / vykdomas ir jo šalims iš tikrųjų neatsirado dovanojimo sandoriui būdingų civilinių teisių ir pareigų, jog ieškovas faktiškai ir toliau išliko ginčo nekilnojamojo turto savininku ir valdytoju, neperleisdamas jokių daikto nuosavybės teisę sudarančių teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo) apdovanotajam (kuriam atstovavo ir tebeatstovauja įstatyminiai atstovai – tėvai).
38. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008).
39. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
40. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas nurodė, kad apskritai ginčo butą įsigijo siekdamas jį išnuomoti ir tokiu būdu gauti pajamas, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Buto nuomos sutartis su nuomininku V. B. buvo sudaryta ir pasirašyta ne ieškovo J. M., o V. M., kuris yra įstatyminis turto savininko – nepilnamečio H. M. atstovas (tėvas). Be to, buto nuomos sutartis sudaryta tik 2019 m. liepos 31 d., t. y. praėjus net daugiau negu vieneriems metams nuo buto nuosavybės teisių perleidimo atsakovui ir ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad tiek iš karto įsigijęs butą, tiek ir padovanojęs jį atsakovui, ieškovas realiai būtų jį nuomojęs, gavęs iš to pajamas ar kitaip disponavęs butu, kaip savo turtu. Byloje yra pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, jog iš nuomininko buvo gauta tik 500 Eur suma pirmąjį nuomos mėnesį (2019 m. liepos 25 d.), tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą aplinkybę, kad jis ir toliau gaudavo nuomos mokestį už Butą (grynais pinigais ir/ar pavedimu), nors pačioje nuomos sutartyje nurodomas banko sąskaitos numeris, į kurį turėtų būti nuomininko pervedamas nuomos mokestis. Atsakovės (apeliantės) teismo proceso metu nurodoma pozicija, jog ieškovui, atsidėkojant už gautą dovaną ir pačiam atsakovui bei jo atstovams neturint realios būtinybės ir poreikio gyventi padovanotame bute (nes jie tuo metu turėjo kitą šeimos būstą), buvo susitarta su ieškovu dėl šio buto nuomos ir pajamų už nuomą suteikimo būtent ieškovui) šiame kontekste atrodo logiška.
41. Ieškovo pateiktos sutartys su atitinkamų paslaugų butui teikėjais – 2018 m. gegužės 3 d. administravimo paslaugų sutartis su UAB „Romvista“, UAB „E47“ – buvo sudarytos dar iki ginčijamo sandorio sudarymo, kai butas nuosavybės teise priklausė pačiam ieškovui, todėl esamu atveju negali būti laikomos nei patvirtinančiomis, nei paneigiančiomis ieškovo nurodomas aplinkybes dėl realaus/tariamo sandorio vykdymo. Ieškovo pateikti UAB „Ingitis“, UAB „Romvista“ jam siųsti mokėjimo pranešimai už atitinkamas butui suteiktas paslaugas taip pat savaime nepatvirtina, jog Butas visą laiką po jo padovanojimo atsakovui buvo išlaikomas būtent ieškovo. Ieškovas pateikė vos kelis šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, tačiau nėra duomenų ir įrodymų, jog visą laiką nuo pat ginčo buto įsigijimo 2018 m. gegužės mėn. iki šiol ieškovas, laikydamas save ir toliau turto savininku, turinčiu Buto išlaikymo prievolę, būtų realiai pats tą turtą išlaikęs ir juo rūpinęsis. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos (atsakovo atstovės – apeliantės pateiktų banko sąskaitos išrašų ir kt.) matyti ir ieškovas to neneigė, jog dalis mokėjimo pranešimų už atitinkamas butui suteiktas paslaugas, buvo siunčiama atsakovo atstovui V. M. (atsakovo tėvui) ir būtent jis, o ne ieškovas, juos apmokėdavo. Byloje taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad, kaip teigia ieškovas, tokius mokėjimus V. M. atliko iš ieškovo jam duotų lėšų ir būtent ieškovo pavedimu, ar vis dėlto, kaip teigia apeliantė, tokius mokėjimus V. M. atliko iš savo ir tuo metu bendrų su sutuoktine – apeliante (vaiko motina) lėšų, atstovaudamas savo nepilnametį sūnų, kaip turto savininką, vykdantį turto išlaikymo prievolę bei pagal įstatymą tvarkantį jo turtą uzufrukto teise. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ne ieškovas, o būtent atsakovo įstatyminis atstovas - V. M. 2018 m. rugpjūčio 16 d., t. y. iš karto po buto dovanojimo jo sūnui sutarties sudarymo, sudarė sutartį dėl interneto tiekimo butui ir mokėjimo už šias paslaugas. Pagaliau, pažymėtina ir tai, kad elektroninės saugos sutartis su UAB „G4S Lietuva“ buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 4 d., draudimo sutartis su AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta 2020 m. rugpjūčio 21 d., t. y. jau kilus šalių ginčui dėl sandorio ir prieš pat ieškovo kreipimąsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje, kas kelia teismui pagrįstų abejonių dėl dirbtinio įrodymų surinkimo/kūrimo buvimo.
42. Vieną iš argumentų, jog ginčo sandoris realiai nebuvo vykdomas, pirmosios instancijos teismas nurodė sutarčių su administravimo ar kitais paslaugų tiekėjais savo vardu atsakovo atstovų neperrašymą. Tačiau šiame kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad po dovanojimo sandorio sudarymo atsakovo įstatyminiai atstovai nesiėmė veiksmų sudaryti (perrašyti) sutartis su paslaugų Butui tiekėjais savo vardu pati savaime neleidžia spręsti, jog atsakovas (jo įstatyminiai atstovai) ginčo sandoriu įgytų teisių ir pareigų Buto atžvilgiu neįgyvendintų, juo labiau turint omenyje tuo metu buvusius gerus tarpusavio šalių santykius bei jau aukščiau teismo aptartą realų paties atsakovo - jo įstatyminių atstovų atsiskaitymą pagal tokius sandorius.
43. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus - R. L. 2020 m. gruodžio 7 d. Pažymą dėl ieškovo užsakymu ginčo bute atliktų tam tikrų dalinės apdailos darbų atlikimo (dušo kabinos, klozeto, gyvatuko, kriauklės sumontavimo, durų, laminato, virtuvės sumontavimo, plytelių klijavimo, sienų dažymo, lubų sumontavimo, dažymo, glaistymo, atliktų elektros instaliacijos darbų ir pan.), tačiau šie įrodymai negali būti laikomi pakankamai patvirtinančiais realų turto valdymą, atliekant jo apdailos, įrengimo darbus po ginčo dovanojimo sutarties sudarymo išimtinai iš ieškovo pusės. Ieškovas iš esmės nepateikė čekių, sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų ar kitų įrodymų dėl bute esančių statybinių medžiagų, santechnikos įrangos, buitinės technikos įsigijimo ir pan. Į bylą pateikti čekiai bei įrodymai dėl spintos ir gartraukio butui užsakymo/įsigijimo, kurie, įvertinus bendrą ieškovo nurodomą jo atliktų Buto apdailos ir įrengimo darbų bei Butui įsigytų medžiagų, baldų, technikos ir pan. mastą, vertintini kaip itin nežymūs ir mažareikšmiai, be to nėra pakankamų įrodymų, kad šiuose čekiuose nurodytos statybinės medžiagos buvo panaudotos būtent ginčo Bute. Nėra duomenų, kada buvo atlikti rangovo R. L. Pažymoje nurodyti, kaip teigiama ieškovo užsakymu, apdailos darbai (ar iki buto padovanojimo atsakovui, ar po dovanojimo sandorio sudarymo), taip pat nėra jokių įrodymų dėl ieškovo atsiskaitymo su rangovu už šiuos darbus, be to, rangovo 2020 m. gruodžio 7 d. Pažyma dėl galimai atliktų darbų ginčo Bute teismui pateikta net be rangovo R. L. parašo, kas savaime kelia įtarimų dėl šios pažymos tikrumo ir patikimumo.
44. Šiame kontekste itin svarbu pažymėti, jog atsakovo atstovė (apeliantė) taip pat pateikė į bylą atitinkamus rašytinius įrodymus – antstolės B. Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, fotonuotraukas, nuorodas į interneto svetaines, iš kurių buvo įsigytos bute naudotos statybinės medžiagos, baldai, buitinė technika su itin smulkiais ir detaliais paaiškinimais dėl kiekvieno bute esančio baldo, interjero, apdailos detalės, taip pat pateikė PVM sąskaitas faktūras dėl tam tikrų baldų butui įsigijimo, iš kurių matyti, kad: bute faktiškai yra kitas gartraukis ir kitos durys, negu nurodė ieškovas ir dėl kurio pateikė į bylą Garantinį lapą bei durų užsakymo sutartį; pats atsakovas nešė į butą statybines medžiagas; atsakovo įstatyminiai atstovai taip pat užsiėmė buto įrengimu, apdaila, baldų, technikos įsigijimu. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo apeliantė, jeigu ieškovas iš tikrųjų būtų pats ir išimtinai jis vienas įrengęs visą butą, išimtinai jis atlikęs buto apdailos darbus ir pan., jis būtų pateikęs / būtų galėjęs pateikti tiek detalius paaiškinimus dėl visų apdailos darbų, medžiagų, baldų, tiek atitinkamus rašytinius įrodymus, patvirtinančius šiuos faktus.
45. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius apie išimtinai paties ieškovo vykdytą turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą juo, laikant turtą savo nuosavybe, bei apie tai, kad realiai sandoris nebuvo vykdomas. Priešingai, byloje esančių faktinių aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų visuma leidžia teismui spręsti apie realų turto dovanojimo sandorio vykdymą bei tokiam sandoriui būdingų teisinių padarinių atsiradimą, kai apdovanotasis (šiuo atveju – jo įstatyminiai atstovai – tėvai) iš tikrųjų priėmė jam padovanotą turtą, ir nors tam tikra dalimi leido juo naudotis ieškovui, taip pat ir pats (per savo įstatyminius atstovus) pradėjo gautą turtą tvarkyti, valdyti, prižiūrėti, išlaikyti ir juo naudotis bei rūpintis kaip savo turtu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įvykdytas sandoris, kai sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir tokia buvo jų valia, negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; ir kt.).
46. Kaip nurodė apeliantė, kaip neneigė pats ieškovas, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. vasario 5 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo dėl apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio – ieškovo sūnaus, santuokos nutraukimo, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tarp ieškovo ir atsakovą atstovaujančios R. P., taip pat tarp pačių nepilnamečio atsakovo H. M. atstovų –R. P. ir ieškovo poziciją teismo procese pilnai palaikančio jo sūnaus V. M. – nuo pat 2019 m. vyksta konfliktai, nesutarimai, taip pat teisminiai ginčai (dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, senelio teisės bendrauti su anūkais, savavaldžiavimo, smurto naudojimo ir pan.), ir iki šių ginčų kilimo R. P. ir V. M. dar gyvenant santuokoje kartu bendrą gyvenimą, ieškovas nebuvo reiškęs jokių pretenzijų dėl 2018 m. sudaryto sandorio, kėlęs jo tariamumo ir negaliojimo klausimų, o pretenzijas pradėjo reikšti ženkliai pablogėjus šalių tarpusavio santykiams, kas taip pat apeliacinės instancijos teismo nuomone, netiesiogiai leidžia spręsti apie kitokius, nei bandoma ieškovo įrodinėti nagrinėjamoje byloje, jo elgesio tikslus.
47. Šių argumentų, nurodytų sprendimo motyvuojamojoje dalyje, pagrindu spręstina, kad ieškovas neįrodė buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorio, sudaryto 2018 m. gegužės 29 d. tarp ieškovo ir atsakovo, atstovaujamo jo įstatyminių atstovų, tariamumo sąlygų, t. y. šalių valios simuliacijos – kad ginčo dovanojimo sandoris buvo sudarytas dėl akių, nesiekiant sukurti/pakeisti/panaikinti civilines teises ir (ar) pareigas.
48. Kiti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).
49. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo atstovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčo išsprendimui aktualią kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, tuo pačiu nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, dėl ko ieškovo ieškinį patenkino nepagrįstai. Tokiu būdu atsakovo atstovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas pilna apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinių klausimų
50. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
51. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmetamas pilna apimtimi, o apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovo J. M. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
52. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kokias bylinėjimosi išlaidas atsakovas/atsakovo atstovė patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jos nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
53. Atmetus ieškinį, iš ieškovo J. M. 7,80 Eur su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teismo patirtų pašto išlaidų (CPK 92 str.).
54. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas yra sumokėjęs 700,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl šios išlaidos jo naudai priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
55. Atmetus ieškovo ieškinį, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Apeliantės (atsakovo H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminės atstovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,80 Eur (septynis eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašo VĮ „Registrų centras“ tvarkomame nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo turto – vieno kambario 38,95 kv. m bendro ploto buto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Atsakovo H. M. įstatyminio atstovo V. M. 2022 m. sausio 25 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakyti priimti.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.