- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-635-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01525-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. kovo 20 d. nutarčių dėl ieškovo K. J. ieškinio atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl santuokinio turto padalijimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo ir kitų reikalavimų, trūkumų šalinimo ir dėl ieškinio laikyto nepaduodu bei grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei L. B. (toliau – atsakovė) prašydamas: 1) nutraukti šalių 2008 m. birželio 8 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 785) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę – J., atsakovei santuokinę pavardę – B.; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), gyvenamąją vietą su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamomis į atsakovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti: atsakovei natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 146 500 Eur, ir 79/1644 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3 736 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovui priteisti 40 118 Eur piniginę kompensaciją; 7) nustatyti, kad solidarioji prievolė R. P. išlieka nepakitusi, po santuokos nutraukimo atsakovė vykdys prievolę kreditoriui R. P. iš asmeninių lėšų; 8) priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė atidėti 845,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra komplikuota, ieškovas asmeninės nuosavybės teise jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nevaldo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo dienos ir įpareigojo ieškovą per septynias dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų, jog visi reiškiamo ieškinio reikalavimai yra apmokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu; pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo; nustatė ieškovui septynių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimui – įpareigojo ieškovą per paskirtą terminą pateikti į civilinę bylą patikslintą ieškinį su priedais, atitinkantį visus šioje nutartyje nurodytus įstatymų reikalavimus.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas nenurodė ir savo prašymo nepagrindė konkrečiomis aplinkybėmis, kad bylos nagrinėjimo metu, iki sprendimo priėmimo, ieškovo turtinė padėtis gali ženkliai pasikeisti/pagerėti ir jis bus pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį netgi ieškinio turtinių reikalavimų atmetimo (jeigu jie būtų atmesti) atveju, taip pat kartu su prašymu (ieškiniu) nepateikė jokių konkrečių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, kurie atskleistų jo tikrąją dabartinę turtinę bei finansinę padėtį ir pagrįstų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, būtinumą dėl itin sunkios ieškovo turtinės padėties. Teismo vertinimu, ieškovo kartu su prašymu pateikti duomenys nesudaro pagrindo nei atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nei žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti.
5. Teismas nurodė, kad pateikto ieškinio faktinis pagrindas yra suformuluotas tiktai iš dalies, todėl ieškinys šiuo aspektu neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, CPK 382 straipsnio 4 punkto reikalavimų, nėra nurodytos aplinkybės, kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, nepateikti duomenys apie ieškovo pajamas, asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, duomenys apie skolininkus ar kreditorius, nenurodyti duomenys, kurių pagrindu apskaičiuotas išlaikymo vaikui dydis, būtinos vaiko išlaidos, nenurodyti buities ir namų apyvokos daiktai šalių įsigyti santuokoje.
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovei laikė nepaduotu.
7. Teismas nurodė, kad bet kurio vieno iš teismo nustatytų ieškinio trūkumų nepašalinimas, savaime yra pakankamu pagrindu ieškinį laikyti nepaduotu. Teismas nustatė, kad ieškovas nepašalino šių nurodytų ieškinio trūkumų: nenurodė savo ir atsakovės gimimo datų ir vietų, neįvykdė įpareigojimo nurodyti konkrečias priežastis ir aplinkybes, kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, nenurodė pagal kokius konkrečius duomenis apskaičiavo vaiko išlaikymui būtinų lėšų dydį, kokias išlaidas vaikui laikė būtinomis, kokiais duomenimis grindžia šių išlaidų kainas ir kt., nenurodė kokius buities ir namų apyvokos daiktus šalys įsigijo santuokoje ir nepareiškė reikalavimo šį santuokinį turtą padalinti. Teismo vertinimu, ieškovui nebuvo kliūčių šiems trūkumams pašalinti per teismo paskirtą ir vėliau per pratęstą terminą. Teismas konstatavo, kad ieškinio turinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, CPK 382 straipsnio 1 ir 4 punktų reikalavimų. Teismas nurodė, kad nutartis ieškinį laikyti nepaduotu nėra priimama tuo pagrindu, kad ieškovas nesumokėjo viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kadangi ieškovui apskundus teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio, teismo nutartis šioje dalyje yra neįsiteisėjusi ir ieškovas šios nutarties dalies per paskirtą terminą vykdyti neprivalėjo.
III. Atskirųjų skundų argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teiginius, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra komplikuota patvirtina rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nevaldo.
8.2. Ieškovas ieškiniu prašo teismo padalinti santuokoje įgytą turtą išmokant ieškovui piniginę kompensaciją, vadinasi baigus bylą nagrinėti iš esmės ir tenkinus ieškovo reikalavimą dėl turto padalijimo būdo, ieškovo turtinė padėtis taps apibrėžta ir ieškovas galės sumokėti dalį žyminio mokesčio.
8.3. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas, gaunantis pajamas kas mėnesį, galės šią sumą sutaupyti ir bet kuriuo atveju sumokėti žyminį mokestį po teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškovas dirba, gauna pajamas, bet jos nėra pakankamos tokiai žyminio mokesčio sumai iškart sumokėti.
8.4. Ieškovo vertinimu, nutartis dalyje dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą netenkinimo, priimta formaliais pagrindais, nesigilinant į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nevertinant rašytinių įrodymų kaip pakankamų prašymui tenkinti.
9. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškinio priėmimo klausimas gali būti išspręstas tik išsprendus žyminio mokesčio mokėjimo už teikiamą ieškinį klausimą, t. y. apeliacinės instancijos teismui pasisakius dėl 2024 m. vasario 6 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo ir galimai, nustačius ieškovui naują terminą žyminio mokesčio daliai sumokėti arba atidėjus dalies žyminio mokesčio mokėjimą.
9.2. Teismas pripažino, kad ieškovas skundžiamos nutarties priėmimo dieną neturėjo pareigos šalinti vieną iš ieškinio trūkumų – mokėti žyminio mokesčio. Vadinasi, teismo išvada, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų yra klaidinga, kadangi vieno iš ieškinio trūkumų šalinimo terminas paaiškės tik 2024 m. balandžio 18 d. po priimto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo bus aiškus galutinis ieškinio trūkumų pašalinimo terminas. Jeigu galutinis ieškinio trūkumų pašalinimo terminas bus aiškus tik po 2024 m. balandžio 18 d., vadinasi, teismo išvada, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino iki teismo nustatyto termino, yra klaidingos, prieštaraujančios šios civilinės bylos procesui.
9.3. Teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartyje nustatė eilę neesminių ieškinio trūkumų, reikalaudamas iš ieškovo detalesnio ieškinio pagrindimo, faktinių aplinkybių nurodymo, kurie nelaikytini ieškinio trūkumais. Dėl šių neesminių ieškinio trūkumų nepašalinimo teismas grąžino ieškinį. Vienintelio esminio ieškinio trūkumo, kurio nepašalinimas būtų teisėtas pagrindas laikyti ieškovo ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškinį, t. y. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, terminas dar nėra suėjęs. Konstatuoti, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų nėra teisinio pagrindo.
9.4. Ieškovui terminas ieškinio trūkumams pašalinti gali būti atnaujintas ir galutinai dėl visų ieškinio trūkumų bus pasisakyta tik 2024 m. balandžio 18 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties
11. Apeliacijos dalykas – aukščiau nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo ir ieškovas įpareigotas per nustatytą terminą sumokėti žyminį mokestį už ieškinį.
12. Vadovaujantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
13. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio; antra, ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Pareiga pateikti įrodymus, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti (viso ar dalies) žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bei įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, sumokėti galimybę turės, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 200,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad už žyminį mokestį yra mokėtinas 1 045,00 Eur žyminis mokestis, ieškinio suma yra 40 118,00 Eur. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio ir ginčo dėl to nekilo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo nei atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nei žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti.
15. Atskirajame skunde ieškovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas netinkamu teismo faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.
16. Kaip buvo minėta, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad to asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet taip pat ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-522-330/2020). Teismų praktikoje išaiškinta, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas šios nutarties 16 punkte išvardintų įrodymų, kurie pagrįstų jo turtinę padėtį (duomenų apie pinigines lėšas kredito įstaigose, pajamas, gaunamą darbo užmokestį ir kt.) nepateikė. Byloje yra pateikti įrodymai (Nekilnojamojo turto registro išrašai, VĮ „Regitra“ duomenys apie transporto priemones) nelaikytini pakankamais ieškovo turtinei padėčiai įvertinti. Atskirajame skunde nurodoma, kad patenkinus ieškinį, ieškovas turės galimybę sumokėti visą žyminį mokestį, tačiau šios nutarties 13 ir 16 punktuose nurodytoje teismų praktikoje antros privalomos žyminio mokesčio sumokėjimo sąlygos egzistavimas yra siejamas su prašančio atidėti žyminį mokestį asmens finansine galimybe sumokėti visą žyminį mokestį ne ieškinio tenkinimo, bet ieškinio atmetimo atveju.
18. Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priešingos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas, padaryti negali. Atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra pagrindas, kai asmuo įrodo blogą turtinę padėtį, tačiau objektyvių ir išsamių duomenų nepateikimas neleidžia teismui įvertinti prašančio asmens turtinės padėties, o asmens turtinės padėties neatskleidimas ar netinkamas atskleidimas yra pagrindas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1616-1120/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-1120/2021).
19. Išdėstytų motyvų pagrindu nagrinėjamoje byloje daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas žyminio mokesčio atidėjimas. Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, ieškovui nustatomas naujas procesinis terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti. Ieškovui išaiškinama, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties
21. Apeliacijos dalykas yra aukščiau nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendroji nuostata, jog CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Be to, skirtingų formalių ieškinio reikalavimų nesilaikymas sukelia skirtingų teisinių padarinių. Tiek bendrieji, tiek specialieji ieškinio formos ir turinio reikalavimai skirstytini į dvi grupes, t. y. 1) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (esminiai ieškinio trūkumai, kuriuos pašalinti būtina taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą); 2) ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (neesminiai ieškinio trūkumai arba ieškinio netikslumai, kurių šalinimas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą yra išimtinis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-938-464/2016). Kai tam tikrų ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
23. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis. Iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Pagal bendrąją taisyklę, ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tačiau ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes taip būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-483-186/2017). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
24. Iš skundžiamos 2024 m. kovo 20 d. nutarties turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nepašalino šių 2024 m. vasario 6 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų: nenurodė savo ir atsakovės gimimo datų ir vietų, nenurodė konkrečių priežasčių ir aplinkybių, kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, nenurodė pagal kokius konkrečius duomenis apskaičiuotas vaiko išlaikymui būtinų lėšų dydis, kokios išlaidos vaikui yra būtinos, kokiais duomenimis grindžiamos vaiko išlaidų kainos, nenurodė buities ir namų apyvokos daiktų, šalių įgytų santuokos metu ir nepareiškė reikalavimo padalinti šiuos buities ir namų apyvokos daiktus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinio turinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir CPK 382 straipsnio 1 ir 4 punktų reikalavimų.
25. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės yra grindžiamas tuo, kad teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra neesminiai, todėl minėtų trūkumų nepašalinimas nesudaro teisėto pagrindo ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad klausimas ar nustatytus ieškinio trūkumus ieškovas pašalino, ar ne, negalėjo būti sprendžiamas tol, kol apeliacinės instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovo privalomo sumokėti žyminio mokesčio (klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šalių gimimo datos gali būti nustatytos iš jų asmens kodo. Šalių gimimo vietos, aplinkybės dėl atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, aplinkybės dėl vaiko išlaikymo dydžio gali būti patikslintos parengiamojo teismo posėdžio metu apklausiant šalis, todėl išvardinti ieškinio trūkumai yra neesminiai. Be to, informacija apie paminėtas aplinkybes gali būti gauta iš priešingos šalies pateiktų procesinių dokumentų. Pažymėtina, kad teismas negali iš ieškovo reikalauti pašalinti trūkumų, kurių pašalinti ieškovas neturi realios galimybės. Teismas negali reikalauti į dalintiną turtą įtraukti daiktus, kurių šalys galimai neturi.
27. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš ieškovo ieškinio turinio yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu yra kreipiamasi į teismą ir kokio teisinio rezultato reikalaujama pareiškiant ieškinį teisme. Pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio pagrindo ir dalyko netikslumai yra neesminiai ir gali būti pašalinti parengiamoje stadijoje. Nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų šalinimo institutas negalėjo būti taikomas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys, ieškovui nepašalinus trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui pripažintina neteisėta.
28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme yra išspręstas klausimas dėl ieškovo mokėtino žyminio mokesčio nagrinėjamoje byloje, atskirojo skundo argumentai, jog ieškinio trūkumų pašalinimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas neišsprendus žyminio mokesčio klausimo, nustatant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teistumą, šioje konkrečioje situacijoje neteko jokios reikšmės.
29. Skundžiama 2024 m. kovo 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimą, taikymo naikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui K. J. 10 (dešimt) dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos procesinį terminą 845,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žyminiam mokesčiui sumokėti ir tai patvirtinantiems įrodymams pirmosios instancijos teismui pateikti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo K. J. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.