- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- e2-9496-1215/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02807-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- V. E.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto šeimos centro, Šiaulių miesto
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. E., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto šeimos centrui dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią V. E. nepilnamečio sūnaus M. E. atžvilgiu, priteisti iš V. E. nepilnamečio sūnaus M. E. išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo momento iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, M. E. gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto šeimos centre iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad V. E. šeima nuo (duomenys neskelbtini) įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Pagrindas alkoholio vartojimo problema, negebėjimas užtikrinti vaiko priežiūros ir poreikių tenkinimo. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-257-1119/2020 atsakovei V. E. (B.) laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus M. E. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimu panaikinta V. E. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-01-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-257-1119/2020 taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio sūnaus M. E., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nepilnametis sūnus M. E. perduotas motinai-V. E.. 2023 m. balandžio 18 d. Skyriuje gautas pranešimas, apie tai, kad V. E. vartoja alkoholinius gėrimus, alkoholio kiekio tikrintuvu jai nustatytas 1.57 promilės girtumas. Nepilnametis sūnus M. E. paimtas iš nesaugios aplinkos. 2023 m. balandžio 19 d. Skyriuje gautas paslaugų teikėjo motyvuotas siūlymas, kuriame konstatuota, kad atsakovė V. E. nepriima siūlomos pagalbos, nevykdo susitartų įsipareigojimų, toliau išlieka aktuali atsakovės alkoholio vartojimo problema, dėl ko šeimoje nėra užtikrinama tinkama nepilnamečio sūnaus M. E. priežiūra. Specialistų teigimu, buvo išnaudotos visos turimos pagalbos šeimai priemones, tačiau jos buvo neveiksmingos. Tai sąlygojo V. E. nenoras keisti savo gyvenimo būdo, motyvacijos stygius. 2023 m. balandžio 21 d. Skyriuje gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas, apie tai, kad nurodytą dieną 09.49 val. alkoholio kiekio tikrintuvu V. E. nustatytas 2.03 promilės girtumas. 2023 m. balandžio 25 d. atlikto M. E. situacijos vertinimo metu konstatuota, kad V. E. vartoja alkoholinius gėrimus, nebendrauja ir nebendradarbiauja su specialistais, neužtikrina tinkamos ir pilnavertės sūnaus priežiūros, todėl buvo nustatytas vaiko M. E. apsaugos poreikius. 2023 m. balandžio 28 d. Skyrius prašymu kreipėsi į Teismas išduoti leidimą paimti nepilnametį M. E. iš jo atstovo pagal įstatymą mamos-V. E. (B.). 2023-05-26 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eSP-6972-1003/2023 tenkino Skyriaus prašymą. Šiaulių miesto savivaldybės mero Artūro Visocko 2023-05-19 potvarkiu nepilnamečiui M. E. nustatyta laikinoji rūpyba. M. E. laikinuoju rūpintoju paskirta V. E., gyv. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 19 d. atliekant M. E. aplankymą, vaikas nurodė, kad su mama bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, vaiko teigimu, mama prieš dvi savaites su draugu išvyko į Olandija, berniukas nebetiki, kad mamos situacija pagerės ir jis galės augti mamos šeimoje. Šiaulių miesto savivaldybės mero Artūro Visockio 2023-08-10 potvarkiu pakeistas nepilnamečio M. E. rūpintojas, tai yra laikinuoju rūpintoju paskirti Šiaulių miesto šeimos centro bendruomeniniai vaikų globos namai, adresu: (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 24 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu V. E. pripažino, kad nevykdo pagalbos plane susitartų įsipareigojimų: nesinaudoja psichologo konsultacijomis, neturi pastovios gyvenamosios vietos, neturi nuolatinio darbo, pripažįsta vartojanti alkoholinius gėrimu. V. E. teigimu, ji šiuo metu neturi tinkamų sąlygų ir galimybės savarankiškai auginti sūnų M. E.. Posėdžio metu specialistai nurodė, kad atsakovė neturi motyvacijos ir ryžto keisti savo gyvenimo būdo, vartoja alkoholinius gėrimus, neturi pastovios gyvenamosios vietos ir nuolatiniu pajamų, neatlieka realiu veiksmų susigrąžinti ir auginti sūnų. 2024 m. balandžio 24 d. Skyriuje buvo gautas V. E., gyv. (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad nepakeitė savo gyvenimo būdo ir sutinka, jog jai būtų apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus M. E. atžvilgiu. Taikant atvejo vadybos procesą V. E. šeimai, atsakovei buvo teikiama pagalba, t. y. teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Atsakovė buvo motyvuojama keisti savo gyvenimo būdą, sudaryti saugias ir tinkamas sąlygas nepilnamečiui sūnui, siūlyta naudotis specialistų pagalba. Atsakovė V. E. po laikinosios globos sūnui M. E. nustatymo iš dalies priėmė specialistų pagalbą, t. y. tam tikrai momentais, epizodiškai, bendravo su socialiniais darbuotojais, tačiau nekeičia savo gyvenimo būdo, nesiekia pati savarankiškai auginti nepilnamečio sūnaus, priešingai atsisako jį auginti ir rūpintis jo priežiūrą, suvokdama galimas teisines pasekmes. Šios aplinkybės atitinka tris iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimų pagrindus: atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką; piktnaudžiauja motinos valdžia; daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaiku. Remdamiesi išdėstytu ir atsižvelgdami į tai, kad V. E. yra nusišalinusi nuo nepilnamečio sūnaus M. E. auginimo, priežiūros, vengia vykdyti konstitucinę motinos pareigą rūpintis vaiku, nesprendžia nepilnamečio sūnaus susigrąžinimo klausimo ir nėra duomenų, kad situacija galėtų keistis, prašo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią sūnaus M. E. atžvilgiu.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame prieš tai išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad 2024 m. spalio 11 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu atsakovė pripažino vartojusi alkoholį. Lankėsi pas psichiatrą, vartojanti vaistus, lankėsi stacionare. Atsakovei nuo 2014 metų buvo suteikta daug pagalbos, tačiau esminių pokyčių neįvyko, atsakovės pokyčiai trumpalaikiai, nė karto nėra baigusi gydymo, iki galo nepriima paslaugų. Atsakovė nėra savikritiška, atsakomybę už savo gyvenimą linkusi perkelti kitiems asmenims. Vaikui šiuo metu yra gera ir saugu ten, kur jis yra dabar – pas trečiąjį asmenį. Prašo tenkinti ieškinį visa apimtimi.
4. Atsakovė V. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą. Nurodė, kad deda visas pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą. Alkoholio nevartojanti jau apie tris mėnesius, šiuo metu yra išvykusi į Vokietiją dirbti kambarių tvarkytoja, grįžti planuoja apie 2025 metų vasario mėnesį, šiuo metu vyksta bandomasis laikotarpis siekiant įsitikinti ar atsakovė tinkama darbui. Planuojamas darbo užmokestis „į rankas“ apie 1750 Eur, iš kurių išskaičiuojamas 85 Eur mokestis už apgyvendinimą. Atsakovė nurodė siekianti ir toliau nevartoti alkoholio, norinti, kad sūnus turėtų namus ir galėtų grįžti namo gyventi su ja, norinti palaikyti su juo ryšį. Tikinti, kad šį kartą pavyks pokyčius išlaikyti ilgalaikius, nes naujas gyvenimo draugas V. A., su kuriuo gyvenanti jau metus laiko, ją palaiko, jie kartu nebevartoja alkoholio. Atsakovė nurodo, kad ji tikinti, jai padeda maldos, ji gerianti vaistus, vietoj cigarečių rūkanti elektronines cigaretes. Anksčiau mesti gerti jai trukdydavo buvęs gyvenimo draugas. Paaiškino, kad iš bendruomenės „Saugūs kartu“ išvyko nes kilo konfliktinė situacija su kita moterimi ir nebuvo priimti tinkami sprendimai situacijai spręsti. Dėl santykio su socialiniais darbuotojais, atsakovė nurodė, kad gerai sutarianti su socialine atvejo vadybininke, priima jos pagalbą, tačiau sunkiau sutarianti su koordinuojančia atvejo vadybininke, vertina kad jos bendravimas nepalaikantis ir nemotyvuojantis pokyčiams.
5. Pažymėtina, kad atsakovė į teismo posėdį nuotoliniu būdu prisijungė viena valanda vėliau, sumaišiusi laiką. Teismas, laikydamasis įstatyme numatytų reikalavimų, paaiškino atsakovei proceso eigą, išaiškintos jos procesinės teisės, pakartotinai glaustai paaiškinti ieškovės išsakyti argumentai. Po savo pasisakymų atsakovė nebedalyvavo teismo posėdyje, nurodydama, kad turi grįžti į darbus, ji sutiko, kad toliau teismo posėdis būtų tęsiamas jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį palaikė ieškinį ir prašė neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžia sūnaus atžvilgiu, taip pat priteisti išlaikymą po 350,00 Eur kas mėnesį iš atsakovės ir nustatyti laikinąją gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad atsakovė su vaiku bendrauja, jį lanko ir domisi jo gyvenimu per trečiojo asmens darbuotojus, pasiima vaiką pramogoms, jį aplanko, nuperka jam rūbų, higienos priemonių, kartais duoda kišenpinigių. Vaikas patenkintas dabartinėmis savo gyvenimo sąlygomis pas trečiąjį asmenį, su mama dažnai bendrauja per Messenger programėlę, neatmeta galimybės ateityje daugiau bendrauti su mama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
8. Byloje nustatyta, kad atsakovė V. E. ir A. Č. yra nepilnamečio vaiko M. E., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovės V. E. šeima nuo (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. A-811 į rašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Pagrindas – alkoholio vartojimo problema, negebėjimas užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros ir poreikių tenkinimo. Nuo 2018 m. liepos 31 d atsakovės šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos – sudarytas pagalbos planas.
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 29 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-257-1119/2020 atsakovei V. E. laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus M. E. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu neterminuotai apribota A. Č. tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. E. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2YT-5738-291/2021 panaikino V. B. (dabar E.) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-257-1119/2020 taikytą laikiną motinos valdžios apribojimą sūnaus M. E., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina V. E..
11. 2021 m. lapkričio 17 d. V. E. išvyko gydytis stacionariam gydymuisi į RPLC filialą. Atsakovė pripažino, kad patyrė atkrytį ir vėl vartoja alkoholinius gėrimus. Pranešimai (2022 m. vasario 15 d., 2022 m. sausio 19 d.) gauti iš Labdaros paramos fondas SOS vaikų kaimo patvirtina, kad atsakovės šeimoje situacija blogėja, t. y. ji nepalaiko pastovaus darbo, nuolat keičia darbovietes, finansinė šeimos situacija nepastovi. Su specialistais nebendrauja, dingsta, mokykla pastebi, kad vaikui pradėjo prasčiau sektis mokykloje. Nuvykus į gyvenamąją vietą pastebėdavo, kad vaikas nakvodavo pas prosenelę, laiką leisdavo gretimame name pas tetą. Atsakovės namuose būdavo šalta, krosnis nekūrenta. Pamačius tokią situaciją, nuo 2023 m. sausio 30 d. sudarytas intensyvaus mobiliosios komandos darbo su šeima planas, mobilioji pagalba užbaigta 2023 m. gegužės 18 d., kadangi su vaiko motina susisiekti nepavyko – buvo lankytasi namuose, durų niekas neatidarė, atsakovės telefonas buvo išjungtas. 2023 m. vasario 23 d. atvejo vadybos posėdžio metu nutarta tęsti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas V. E., laikinąją priežiūrą paliekant pas V. E.. 2023 m. kovo 22 d., V. E. pranešus, kad ji išvyksta gydytis priklausomybę alkoholiui, nutarta tęsti atvejo vadybos procesą. Gydymo E. nebaigė, be to 2023 m. balandžio 18 d. ji buvo rasta neblaivi (nustatytas 1.57 prom. girtumas), kartu su ja buvo ir nepilnametis M. E., remiantis tuo, buvo inicijuotas vaiko paėmimas, kreiptasi į teismą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6972-1003/2023 pareiškėjos prašymas tenkintas ir leista M. E., gimusį (duomenys neskelbtini) paimti iš vaiko motinos V. E.. Šiaulių miesto savivaldybės mero Artūro Visockio 2023-08-10 potvarkiu Nr. M-716 nepilnamečio M. E. laikinuoju rūpintoju paskirti Šiaulių miesto šeimos centro bendruomeniniai vaikų globos namai, adresu: (duomenys neskelbtini).
12. 2024 m. balandžio 24 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu V. E. pripažino, kad nevykdo pagalbos plane susitartų įsipareigojimų: nesinaudoja psichologo konsultacijomis, neturi pastovios gyvenamosios vietos, neturi nuolatinio darbo, pripažįsta vartojanti alkoholinius gėrimu. V. E. teigimu, ji šiuo metu neturi tinkamų sąlygų ir galimybės savarankiškai auginti sūnų M. E.. Posėdžio metu specialistai nurodė, kad atsakovė neturi motyvacijos ir ryžto keisti savo gyvenimo būdo, vartoja alkoholinius gėrimus, neturi pastovios gyvenamosios vietos ir nuolatiniu pajamų, neatlieka realiu veiksmų susigrąžinti ir auginti sūnų. 2024 m. balandžio 24 d. Skyriuje buvo gautas V. E., gyv. (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad nepakeitė savo gyvenimo būdo ir sutinka, jog jai būtų apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus M. E. atžvilgiu. Esant susidariusiai situacijai, suformuotas siūlymas dėl tėvų valdžios apribojimo. 2024 m. spalio 17 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, nustatyta, kad vaikas su motina bendrauja, su mama jam pasimatyti malonu, globėja jam suteikia viską, jam nieko netrūksta. Aplinkybių, kuriomis reiktų nutraukti laikinąją globą, taip pat nušalinti globėją nenustatyta.
13. Byloje pateiktu Sodros duomenų bazės išrašu, nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. dirbo įvairiose darbovietėse po trumpą laiko tarpą, daug kartų, po (kelias dienas) jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašu matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023m. rugsėjo 26 d. ji buvo išsiėmusi verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. atsisakė siūlomo darbo. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtinta, kad atsakovė V. E. ne kartą bausta administracine tvarka, pažeidimai susiję su vaiko nepriežiūra, melagingais iškvietimais dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl vaiko nepriežiūros, kadangi nustatytas jai girtumas (2023 m. balandžio 18 d. nustatytas 1.57 prom. girtumas, 2023 m. birželio 3 d. nustatytas 1.64 prom. girtumas). Atsakovė taip pat bausta administracine tvarka už tai, kad nebendradarbiavo su Skyriaus specialistais, kuomet jos nepilnametis sūnus buvo perduotas laikinai globėjai, nebendravo su pačiu sūnumi, nesidomėjo juo.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
14. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis sąrašas yra baigtinis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių: nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (LAT nutartis Nr.3K-3-209/2008, 3K-3-92/2009). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus.
15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios darytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports og Judgements and Decisions 1996-III, p.1008-09).
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovei vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei motinos valdžia buvo jau apribota, situacijai pagerėjus, vaikas grąžintas motinai, tačiau tai buvo laikina, kadangi atsakovei tinkamai nebesirūpinant savo nepilnamečiu vaiku, jis teismo nutartimi buvo paimtas iš savo motinos, visada pagrindas būdavo – alkoholio vartojimas. Bylos duomenys rodo, kad atsakovei V. E. išties ilgą laiką buvo teikiamos įvairios socialinės paslaugos, tam, kad ji susitvarkytų su alkoholio vartojimo problema ir pradėtų tinkamai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Visgi, nutraukus motinos valdžios apribojimą, po kiek laiko situacija pablogėjo, ir pradėjus teikti pagalbą, ji jos nepriėmė, t. y. nevykdė planuose numatytų įsipareigojimų: nuolatinio darbo susiradimas, kuris užtikrins pakankamas pastovias pajamas, taip pat ji nėra užbaigusi nė vieno gydymo siekiant nutraukti alkoholio vartojimą, ne visada aktyviai bendradarbiavo su skyriaus specialistais, nesinaudojo mobiliosios tarnybos pagalba, specialistų teigimu, namuose neužtikrino tinkamos švarios gyvenamosios vietos savo vaikui.
17. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė V. E. dėl alkoholio vartojimo problemos negali užtikrinti saugios aplinkos savo nepilnamečiam vaikui, nors ji lankė priklausomybės ligų konsultacijas, gydėsi stacionariai, tačiau, teismo vertinimu, nustatyti teigiami elgesio pokyčiai nėra tokie ženklūs, kadangi vis pasikartoja atkryčiai, nepilnametis vaikas jau ne kartą buvo paimtas iš V. E., esant užfiksuotiems nesmurtiniams vaiko teisų pažeidimams: atsakovę su nepilnamečiu vaiku rasdavo neblaivią.
18. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
19. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė ne kartą pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir interesus: ji, ko pati neneigia, turi priklausomybę alkoholiui, dėl šio žalingo įpročio negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kaip jau buvo minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų. Kaip matyti, atsakovė yra linkusi keisti savo situaciją, šiuo metu gyvena Vokietijoje, ten dirba, jos teigimu jau tris mėnesius nevartoja alkoholio, išreiškia motyvaciją keisti savo gyvenimą ir sudaryti sąlygas, kad jos sūnus galėtų gyventi su ja, todėl yra tikimybė, kad atsakovė vis dėl to gebės įveikti savo asmenines problemas, ir ateityje vaikas galės grįžti pas savo motiną. Be to, remiantis vaiko apklausos nuomone, matyti, kad vaikas nori matytis su mama, jos pasiilgsta, pati vaiko motina bendrauja nuotoliniu būdu su juo, ryšius palaiko, rūpinasi, tą patvirtina ir trečiasis asmuo.
20. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymo būtinųjų sąlygų, taip pat matyti, kad atsakovė šiuo metu deda aktyvias pastangas pasikeisti ir atkurti ryšį su vaiku bei vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ir atsakovės tėvų valdžia sūnui M. E. apribotina laikinai.
21. Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas), vaiko motina galės kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Išaiškintina atsakovei, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Siekiant susigrąžinti vaiką, V. E. turi pradėtą gydymą užbaigti iki galo, priimti pagalbą iš socialinių darbuotojų, bendradarbiauti su jais, jiems tinkamai ir laiku rodyti savo progresą, t. y. kad būtų galima įvertinti atsakovės pokyčių realumą ir tvarumą. Be to, atsakovei taip pat siūlytina svarstyti apie nuolatinio darbo Lietuvoje paieškas, kad ji turėtų galimybes nuolat būti netoli sūnaus siekiant atkurti ryšį su vaiku.
22. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė turi pareigą vertinti atsakovės progresą ir spręsti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki globos nustatymo
23. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
24. Ieškiniu ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. E. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto šeimos centre iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. rugpjūčio 10 d. potvarkiu Nr. M-716 nepilnamečiui M. E., nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto šeimos centre pas budintį globotoją.
25. Nustačius, kad nepilnamečio M. E. motina neįgyvendina tėvų valdžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nesant kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų auginti ir rūpintis vaiku, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir nepilnamečių vaikų M. E. gyvenamoji vieta iki nuolatinės globos paskyrimo nustatytina dabartinėje vaikų buvimo vietoje – Šiaulių miesto šeimos centre (Šiaulių miesto Globos centras, (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui
26. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).
27. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė prašė iš atsakovės priteisti periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350,00 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo gauna išmoką vaikui, tai reiškia, kad šia suma sumažėja tėvų našta teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, be to ieškovė posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 500-600 Eur per mėnesį. Teismas vertina, kad tokia suma atitinka proporcingumo reikalavimus.
29. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad dirba Vokietijoje, darbo užmokestis „į rankas“ apie 1750,00 Eur, duomenų, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, į bylą nepateikta.
30. Išanalizavęs duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį užtenka apie 500-600 Eur, įvertinęs vaikui skiriamą išmoką, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiams ir atsakovės turtinei padėčiai proporcingas iš atsakovės priteistinas išlaikymo dydis – po 250 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (po 350,00 Eur per mėnesį) yra pernelyg didelis įvertinus atsakovės turtinę padėtį, neatitinka proporcingumo principo. Todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis, po 250,00 Eur, išlaikymą teikiant iki sūnaus pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. birželio 20 d.) (CK 3.200 straipsnis).
31. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas globėjas (rūpintojas), su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), kuris vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
32. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).
33. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.
34. CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl M. E. nuolatinės rūpybos ir jo rūpintojo paskyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktus. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1,2 dalys). Iš dalies tenkinus reikalavimą tėvų valdžios apribojimo ir dėl išlaikymo priteisimo, priteisus iš atsakovės po 250,00 Eur dydžio periodinį išlaikymą vaikui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistina 68,00 Eur žyminio mokesčio.
36. Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje sudaro 23,79 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 96 straipsnis, 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko, M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m birželio 20 d., iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, nustatyti Šiaulių miesto Globos centre, (Šiaulių miesto šeimos centras, juridinio asmens kodas 191015237, adresu - (duomenys neskelbtini)), skiriant juos M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovės V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5662.
Sprendimą dalyje dėl laikino tėvų valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepilnamečiam vaikui M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per tris dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.