Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Š. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11(vienuolikai) metų trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. Š. priteista valstybei 236,30 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas, t. y. 2013 m. kovo 20 d., apie 18 val., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą, Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Norvegiją, vairuojamo vilkiko ,,DAF“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) puspriekabėje ,,KRONE“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), tarp gabenamo krovinio – statybinių medžiagų esančioje tuščioje ertmėje padėtoje rankinėje gabeno 23 paketuose supakuotą psichotropinę medžiagą – 22 616,55 g metamfetamino miltelių, kurių sudėtyje buvo 6 061,23 g (26,8%) gryno metamfetamino.

V. Š. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 2013 m. kovo 20 d., apie 20 val. 30 min., Klaipėdos mieste, Perkėlos g. 10, vairuodamas automobilį ,,DAF“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,KRONE“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), tarp gabenamo krovinio – statybinių medžiagų esančioje tuščioje ertmėje padėtoje rankinėje gabeno 23 paketuose supakuotą psichotropinę medžiagą – 22 616,55 g metamfetamino miltelių, kurių sudėtyje buvo 6 061,23 g (26,8%) gryno metamfetamino.

Pirmiausia dėsto argumentus, kuriais nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Pažymi, jog nurodyto baudžiamojo įstatymo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl tuo atveju, kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami iš Lietuvos Respublikos teritorijos per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo nepateikimo jų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento. Šioje byloje jis buvo sulaikytas Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje, tačiau dar nepasiekęs muitinės Kontrolės posto, taigi daro išvadą, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, o nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Tokiu būdu išreiškia nuomonę, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamame nuosprendyje teismas deklaratyviai ir nepagrįstai nurodė, kad apelianto vairuojamas vilkikas buvo sulaikytas muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste muitinio tikrinimo vietoje, kadangi pirminis šio vilkiko sulaikymas buvo atliktas tada, kai apeliantas, būdams Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje, pamatęs muitinės pareigūnus, nusprendė išmesti mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo bendravo su nusikaltimo užsakovu. Tik po šių veiksmų jis buvo palydėtas į muitinio tikrinimo vietą, kurioje buvo surastos neteisėtai gabenamos psichotropinės medžiagos.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, kuri yra aiškiai per griežta ir prieštarauja prigimtinio teisingumo principui (šio principo reikšmė akcentuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime). Apelianto nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bausmės skyrimo neatitinka teismų praktikos panašios kategorijos bylose, kuriose, net ir esant tik atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, kaltininkui paprastai yra skiriamos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už sankcijos vidurkį (apeliacinė nutartis Nr. 1A-286/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, nenustačius jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, apeliantui skirtina mažesnė bausmė.

Pažymi, jog skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, jog gabentos psichotropinės medžiagos nebuvo parduotos ar kitaip platintos ir apelianto nusikalstami veiksmai nesukėlė realios žalos visuomenės sveikatai, be to, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas nepabaigtas, jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė deklaratyvią išvadą nesant pagrindo teigti, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Tokią teismo išvadą nulėmė aplinkybė, kad jis išmetė mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo bendravo su nusikaltimo užsakovu. Tikina, kad tokiais veiksmais jis nesiekė nuslėpti nusikaltimą, o taip elgėsi tik dėl elementaraus išgąsčio. Nuo pat sulaikymo momento jis bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, atskleidė visas jam žinomas nusikaltimo aplinkybes, nebandė apsunkinti tyrimo, netrukdė bylos teisminiam nagrinėjimui, teismui davė išsamius parodymus. Be to, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tad esant dviem BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, yra galimybė paskirti jam švelnesnes bausmes, nei tos, kurios numatytos BK 199 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 3 dalies sankcijose.

Galiausiai teigia teismą netinkamai individualizavus bausmę, kadangi neatsižvelgta į tai, kad jam diagnozuotas infarktas, nustatytas neįgalumas. Mano, jog skundžiamame nuosprendyje tik deklaratyviai nurodyta, jog skiriant bausmę atsižvelgiama į apelianto turimas sveikatos problemas (neįvertinta, kad jos yra itin rimto pobūdžio, apeliantui dėl to per sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę). Mano, jog teismas turėjo atsižvelgti į jam diagnozuotas ligas bei neįgalumo sunkumą, ir, vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo bausmės.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistojo V. Š. gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame yra išreikšti trys esminiai prašymai – dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, švelnesnės bausmės paskyrimo bei atleidimo nuo bausmės atlikimo.

Kolegija pirmiausia pasisakys dėl pirmojo nuteistojo prašymo, susijusio su nusikalstamos veikos kvalifikacija, įrodinėjant, kad V. Š. nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis neva buvo sulaikytas Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje, dar nepasiekęs muitinės kontrolės posto, dėl ko daroma išvada, jog nusikaltimas nebuvo baigtas, o nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Akivaizdu, jog su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti ir jie atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nusikalstamos veikos stadijos

Pagal BK 199 straipsnio 2 dalį kontrabanda yra įstatyme išvardintų daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip jos išvengiant, taip pat neturint leidimo šiuos daiktus gabenti. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl bendriausia prasme šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei (kasacinė nutartis 2K–324/2010) arba kitokio muitinės išvengimo, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Konkrečiai kontrabandos baigtinumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (pavyzdžiui, nuo to, ar kontrabandos dalykas buvo gabenamas per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (nuo to, ar prekės buvo deklaruojamos žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių (kasacinė nutartis 2K-520/2012). Antai, kaip privalomi deklaruoti daiktai gabenami per muitines, bet nepateikiami muitiniam tikrinimui ar kitaip išvengiama muitinės kontrolės, kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai asmeniui atsirado pareiga gabenamus daiktus pateikti muitinei, bet jis to nepadarė.

Nagrinėjamoje byloje V. Š. yra nuteistas už tai, kad, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Skunde apeliantas siekia įtikinti buvęs sulaikytas ne muitinio tikrinimo vietoje, o tik jūrų perkėlos teritorijoje ir tuo motyvuodamas teigia neva jis tik kėsinosi gabenti per valstybės sieną psichotropines medžiagas, tačiau bylos medžiaga rodo ką kita. 2013-03-20 Vilniaus teritorinėje muitinėje buvo įforminta deklaracija MRN Nr. (duomenys neskelbtini) bei du krovinio gabenimo važtaraščiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose gabenamas krovinys įvardintas kaip statybinės medžiagos iš aliuminio ir medienos (t. 1, b. l. 2-3, 4-5). Atvykęs į Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą, V. Š. vairuojamas vilkikas „DAF“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas dokumentų patikrinimui, kurio metu apeliantas pareigūnams kaip tik ir pateikė anksčiau nurodytus dokumentus, deklaruojančius, jog į Norvegiją yra gabenamos medienos ir aliuminio statybinės konstrukcijos. V. Š., turėdamas pareigą muitinės kontrolei pateikti dokumentus ir juos pateikdamas, nieko neužsiminė apie tai, jog gabenamo statybinių medžiagų krovinio viduje yra transportuojama kelioninė rankinė su psichotropinės medžiagos paketais. Apie tai, kad gabena neleistinas medžiagas, jis neužsiminė ir po to, kai, įvertinus riziką, vilkiką su kroviniu nuspręsta patikrinti panaudojant stacionarią muitinės rentgeno kontrolės sistemą (SMRKS), kurios pagalba puspriekabėje gabenamo krovinio viduje pastebėta keletas įtartinų vietų, rentgeno suformuotame vaizde atsispindėjusių kaip tamsios dėmės. Atsižvelgdami į tokius rentgeno rezultatus, pareigūnai vilkiką detaliam patikrinimui nukreipė į muitinio tikrinimo vietą (angarą), tačiau netgi ir po to V. Š. kategoriškai tylėjo, nenurodydamas jokios informacijos apie gabenamas neleistinas medžiagas. Tikrinant tas vietas, kurias rentgenas suformavo kaip tamsias dėmes, buvo „atitentuotas“ puspriekabės šonas, ir tarp sukrautų palečių tuščioje ertmėje rastas krepšys su jo viduje esančiais 23 polietileno plėvele apvyniotais paketais, kurių bendras svoris 22 616,55 g, ir kuriuose, kaip vėliau konstatuota specialisto išvadoje, nustatyti 6 061,23 g (26,8 %) gryno metamfetamino (t. 1, b. l. 16-29; t. 4, b. l. 110-11).

Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad jis buvo sulaikytas perkėlos teritorijoje, o ne muitinio tikrinimo vietoje, kas leistų jo veiksmus laikyti kaip pasikėsinimą įvykdyti kontrabandą. Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai rodo, kad V. Š. vairuojamas vilkikas buvo sulaikytas ne perkėlos teritorijoje kaip tokioje, o Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto teritorijoje. Apelianto vairuojamu vilkiku gabenamam kroviniui buvo aiškiai pradėtas muitinis patikrinimas - iš pradžių V. Š. pateikė atitinkamus dokumentus apie gabenamą krovinį, vėliau vilkikas su kroviniu tikrintas stacionaria muitinės kontrolės rentgeno sistema, o pabaigoje atliktas detalus patikrinimas. Apeliantas, nei prieš muitinės pareigūnams pateikdamas reikalaujamus dokumentus, nei tolesnių muitinio tikrinimo etapų metu nenurodė gabenantis krepšį su psichotropine medžiaga – metamfetamimu. Tokios psichotropinės medžiagos gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jis neturėjo leidimo bei aiškiai siekė jos nepateikti muitinio tikrinimo metu, iš anksto paslėpdamas tuščioje ertmėje tarp gabenamų statybinių medžiagų. Vadinasi, V. Š., pateikdamas muitinės kontrolei dokumentus, kuriuose nieko nebuvo nurodyta apie gabenamas psichotropines medžiagas, bei, šių neteisėtai gabenamų medžiagų nepateikdamas muitiniam tikrinimui, pilnai įvykdė kontrabandą ir šie jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 2 dalį kaip baigtas nusikaltimas. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 5.3 punkte išaiškinta, kad tuo atveju, jei privalomi pateikti muitinei daiktai iš Lietuvos Respublikos gabenami per muitinės postus, nusikaltimas yra baigtas nuo jų nepateikimo muitinės kontrolei momento. Be to, priešingai nei tikina apeliantas, jis kartu su vairuojamu vilkiku buvo sulaikytas Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste, kas, vadovaujantis minėto senato nutarimo 5.2 punkto nuostatomis, yra laikytina baigta nusikalstama veika ir kvalifikuojama be nuorodos į BK 22 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir skundu prašo ją sušvelninti. Toks prašymas yra grindžiamas BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostatų taikymu. Nuteistojo įsitikinimu, yra visos sąlygos bausmės švelninimui BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu, o jam paskirta bausmė turėtų būti švelnesnė nei tos, kurios numatytos BK 199 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 3 dalies sankcijose.

Pažymėtina, jog apelianto minimos BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu yra nustatytos jos taikymui būtinos tam tikros baudžiamajame įstatyme nurodytos sąlygos. BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas siejamas su konkrečiomis įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Pagal šio straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama, kai yra šių sąlygų visuma: nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi; ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (ši aplinkybė byloje nenustatinėjama, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog V. Š. nusikalstamais veiksmais nepadarė turtinės žalos).

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio įstatyminio pagrindo taikyti apelianto nurodomą baudžiamojo įstatymo normą, kadangi byloje nėra nustatytos BK 62 straipsnio 1 daliai taikyti būtinos konkrečios faktinės bylos aplinkybės. Visų pirma nenustatyta, jog V. Š. pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamas veikas. Priešingai, jis buvo sulaikytas muitinės jūrų uosto poste ir iki paskutinio momento (detalaus muitinio patikrinimo) tikėjosi, jog krepšys su psichotropine medžiaga nebus surastas. Atliekant įvykio apžiūrą, nuteistasis dėjosi nieko apie rastą krepšį nežinantis ir, kaip parodė liudytojas M. G., negalėjo paaiškinti jo atsiradimo aplinkybių (t. 1, b. l. 33-34). V. Š. parodymus davė tik po to, kai jau buvo surasta neteisėtai gabenama psichotropinė medžiaga, o jis pats sulaikytas (t. 5, b. l. 68-70). Beje, pažymėtina, jog ir pats apeliantas skunde neįrodinėja minėtos aplinkybės buvimą, o prašymą sušvelninti bausmę iš esmės sieja tik su antrąją BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga.

Priešingai nei tikina nuteistasis, byloje nenustatyta, jog V. Š. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pastarasis išmetė mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu siekdamas ne padėti išaiškinti nusikaltimą, o aiškiai siekdamas apsunkinti jo atskleidimą. Apklausiamas V. Š. neneigė, jog taip pasielgė sąmoningai siekdamas kaip įmanoma labiau nuslėpti nusikalstamos veikos padarymą: „ ? ... ? telefoną išmečiau važiuojant link uosto, kai pamačiau muitinės pareigūnus, supratau, kad gali patikrinti ir surasti, todėl išmečiau per langą“ (t. 5, b. l. 165). Pažymėtina, kad nurodytą aplinkybė dėl būtinumo padėti išaiškinti nusikalstamą veiką yra alternatyvi BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga, o tai reiškia, jog skundžiamu nuosprendžiu konstatavus, jog V. Š. nuoširdžiai gailisi, kas apima ir kaltininko prisipažinimą nusikaltus, ir esant kitoms minėto straipsnio dalies visumos sąlygoms išliktų galimybė taikyti nurodytą baudžiamojo įstatymo normą. Vis dėlto analizuojamu atveju tokia sąlygų visuma nenustatyta – nesant pirmosios BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, reikalaujančios, kad kaltininkas savo noru atvyktų ar praneštų apie nusikalstamą veiką, nėra juridinio pagrindo minėto baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymui.

Taip pat bausmės švelninimas negalimas ir taikant BK 62 straipsnio 2 dalies konkrečius punktus, kadangi ir tuo atveju nenustatytos būtinos sąlygos ir tas sąlygas pagrindžiančios faktinės bylos aplinkybės.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. Š. paskyrė tinkamas ir ne per griežtas bausmes. Tiek už BK 199 straipsnio 2 dalyje, tiek už 260 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus nuteistajam buvo paskirtos bausmės, savo dydžiu mažesnės už sankcijose numatytą bausmių vidurkį. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumą, į tai, kad V. Š. anksčiau teistas, o nagrinėjamoje byloje inkriminuotus nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, įvertino gabentos psichotropinės medžiagos kiekį, tai, kad nusikalto dėl savanaudiškų paskatų, suvokė, jog gabenama psichotropinė medžiaga bus neabejotinai platinama. Šios aplinkybės leido teismui konstatuoti nesant pagrindo švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimui. Tuo tarpu tokios aplinkybės, kaip tai, kad V. Š. nusikaltimų padarymo metu dirbo, charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, taip pat įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrindė teismo sprendimą skirti pastarajam mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę. Kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo teiginys neva aplinkybės, liudijančios prastą nuteistojo sveikatos būklę, įvertintos tik deklaratyviai, kadangi iš nuosprendžio matyti, kad ši aplinkybė buvo reikšminga skiriant už bausmės vidurkį švelnesnę bausmę. Taip pat skunde nepagrįstai prašoma atsižvelgti į V. Š. atsakomybę švelninančią aplinkybę (kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi), kadangi ji nuosprendžiu jau buvo įvertinta. Jokios įtakos paskirtos bausmės pagrįstumui neturi ir apelianto akcentuojama aplinkybė, kad gabenama psichotropinė medžiaga nebuvo parduota ir nesukėlė jokios realios žalos visuomenei. Priešingai nei tikinama, V. Š. savo veiksmais įvykdė baigtą psichotropinių medžiagų kontrabandą. Jis pilnai suprato, neteisėtai gabenantis labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ir iki pat paskutinio momento sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų, kad ta psichotropinė medžiaga nebūtų pergabenta per Lietuvos sieną ir nebūtų išplatinta kitiems asmenims.

Taigi laikytina, kad nuteistajam V. Š. paskirta bausmė yra tinkama. Jos švelninimui nėra pagrindo nei pagal aukščiau aptartą BK 62 straipsnį, nei pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (nenustatytos išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų pažeistas teisingumo principas).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir atleisti jį nuo paskirtos bausmės. Skunde apeliantas akcentuoja, kad jam diagnozuotos sveikatos problemos yra rimto pobūdžio, dėl jų jam per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl prašo vadovautis BK 76 straipsnio 1 dalimi ir atleisti nuo bausmės.

BK 76 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo bausmės dėl ligos. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pagal BK 76 straipsnio 1 dalį gali būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos esant šioje dalyje nurodytų sąlygų visumai: nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir dėl šios ligos jam būtų per sunku atlikti bausmę, teismai vertina medicininį (sunkios nepagydomos ligos) ir nuteistojo galimybės, atsižvelgiant į nustatytos ligos pobūdį ir bausmės atlikimo sąlygas, atlikti paskirtąją bausmę kriterijus. Nuteistojo liga turi būti konstatuota ir patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma arba ekspertų komisijos išvada ir įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, teismas turi nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra negalimas.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nuteistasis V. Š. 2009 m. persirgo miokardo infarktu, jam atliktas širdies kraujagyslių šuntavimas, diagnozuota II laipsnio krūtinės angina bei pirminė hipertenzija, 2011-12-05 nustatytas darbingumo lygis siekia 50 % (t. 5, b. l. 9, 13, 25), taip pat nuo 1999-12-30 iki 2003-12-10 konsultuotas ir stebėtas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu (t. 5, b. l. 35). Taigi sprendžiant atleidimo nuo bausmės klausimą, kaip tik ir yra vertinami šie medicininiai duomenys, kurių analizė aiškiai rodo, kad V. Š. nėra diagnozuota liga, įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą. Pažymėtina, jog tarp šiame sąraše numatytų kraujo apytakos sistemos ligų yra numatyta hipertotinė liga, trečios stadijos, tuo tarpu apeliantui diagnozuota pirminė hipertenzija, kas reiškia, jog nuteistojo sveikatos sutrikimo mastas nėra tokio lygio, kad būtų įtrauktas į anksčiau nurodytą sąrašą.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo BK 76 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra reikšmingas laikotarpis, kurio metu paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Pagal teismų praktiką, jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2012, 2K-497/2012, 2K-315/2011, 2K-212/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad aukščiau nurodyti sveikatos sutrikimai V. Š. diagnozuoti gerokai anksčiau: miokardo infarktą patyrė 2009 metais, 50 % nedarbingumo lygis nustatytas 2011-12-05, pirminės hipertenzijos data konkrečiai nenurodyta, tačiau akivaizdu, kad ši kraujo sistemos sutrikimo liga apeliantą kamuoja jau kurį laiką. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė 2013 m. kovo mėn., t. y. jau turėdamas minėtus sveikatos sutrikimus, kurie jam nė kiek nesutrukdė imtis nusikalstamo elgesio ir įvykdyti sunkų bei labai sunkų nusikaltimus. Tad šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad V. Š. dėl sveikatos būklės būtų per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.