- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-21
- Bylos Nr.
- 2K-315/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Albinas Sirvydis (pran.), Valerijus Čiučiulka
- Nuteistasis
- S. S., ir I
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. P. turto pasisavinimas – 46 000 Lt) – dveji metai ir septyni mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – (B. S. turto pasisavinimas – 110 000 Lt) – treji metai laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. A. turto pasisavinimas 3 500 Lt) – vieneri metai ir dešimt mėnesių laisvės apribojimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (S. ir S.J. A. turto pasisavinimas 294 000 Lt) – treji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. M. turto pasisavinimas – 105 000 Lt) – treji metai ir keturi mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. J. turto pasisavinimas 90 000 Lt) – treji metai ir keturi mėnesiai laisvės atėmimo.
Paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu (prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių), ir galutinė bausmė paskirta ketveri metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrinta su 2008 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ir galutinė bausmė paskirta šešeri metai ir devyni mėnesiai laisvės atėmimo.
Šiuo nuosprendžiu nuteista ir I. A., tačiau kasacine tvarka neapskųsta.
Priteista iš nuteistųjų solidariai: L. A. – 3 000 (trys tūkstančiai) Lt; V. P. - 41 800 (keturiasdešimt vienas tūkstantis aštuoni šimtai) Lt ;
Priteista iš S. S.: S. A. – 147 000 (vienas šimtas keturiasdešimt septyni tūkstančiai) Lt turtinei žalai atlyginti ir 8 000 (aštuoni tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1 500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Lt išlaidų už advokato pagalbą; S. J. A. – 147 000 (vienas šimtas keturiasdešimt septyni tūkstančiai) Lt turtinei žalai atlyginti ir 8 000 (aštuoni tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti; V. M. - 105 000 (vienas šimtas penki tūkstančiai) Lt; J. J. - 97 506 (devyniasdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai šeši) Lt.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 6 d. nutartis, kuria nuteistosios S. S. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. penkiuose epizoduose nuteista už tai, kad 2004 m. vasario – 2006 m. kovo mėn. laikotarpiu apsimesdama nekilnojamojo turto agente, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes, per kelis kartus išviliojo iš nukentėjusiųjų pinigus įvairiomis sumomis žadėdama sutvarkyti tariamai parduodamo įvairaus nekilnojamojo (vienu atveju dar ir kilnojamojo) turto, kuris iš tikro nebuvo parduodamas, pirkimo-pardavimo dokumentus ir tokiu būdu apgaule visais atvejais užvaldė didelės vertės svetimą turtą – dideles sumas pinigų, kurių bendra suma siekia 645 000 Lt.
Viename epizode ji 2004 m. lapkričio mėn. iš nukentėjusiosios užvaldė nedidelės vertės pinigų sumą – 3 500 Lt už tariamas tarpininkavimo įdarbinant Norvegijoje paslaugas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji S. S. prašo teismo sprendimą pakeisti atleidžiant ją nuo bausmės, nes apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 76 straipsnį ir nepagrįstai neatleido jos nuo bausmės, kai ekspertai nustatė, jog ji serga sunkia progresuojančia ir nepagydoma liga, įtraukta į nepagydomų ligų sąrašą, dėl to atlikti realią laisvės atėmimo bausmę jai būtų aiškiai per sunku. Kasatorė nurodo, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė baigiant nagrinėti bylą pirmojoje teismo instancijoje. (Nustatyta, kad serga sunkia progresuojančia nepagydoma liga: diseminuota išsėtine skleroze, pirmine hipertenzija, hipertenzija kardiopatija, stuburo, kaklo ir juosmens sričių osteochondroze. Ši liga patenka į nepagydomų ligų sąrašą, patvirtintą 1995 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 969/578.
Kasatorė nurodo, kad teismo medicines ekspertai ir dalyvavęs teismo posėdyje gydytojas pripažino, jog sergant šia nepagydoma sunkia progresuojančia liga bausmę atlikti būtų aiškiai per sunku. Įkalinimo įstaigoje tokiam ligoniui nėra reikiamos medicininės priežiūros ir tai neigiamai atsilieptų sveikatos būklei. Tai klastinga liga. Specialistų manymu, nėra vieningos nuomonės, kaip vystosi ši liga. Magnetinis rezonansas, kuriuo nustatyti aktyvūs židiniai, yra objektyvus tyrimas, jo simuliuoti ar suvaidinti neįmanoma. Įkalinimo įstaigoje esant agresyviai aplinkai gali išsivystyti įvairūs simptomai: vidaus organų, psichikos sutrikimai. Esant įtampai būtų slopinama imuninė sistema, tai dar labiau aktyvintų ligą. Ji mano, kad kaip tik dėl to nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku; nurodo, kad bausmės paskirtį ir tikslus apibrėžia BK 41 straipsnis. Tai ne tik socialinio teisingumo atkūrimas, bet ir nuteistojo pataisymas. Tačiau, esant objektyvioms priežastims, t. y. sunkiai nepagydomai ligai, ji negali būti aktyvi pataisymo proceso dalyvė, dėl šios priežasties bausme įgyvendinami tikslai būtų nepasiekiami. Šiuo atveju yra neįmanomas bausmės paskirties realizavimas ( BK 41 straipsnio 2 dalis). Kasatorė mano, jog nėra duomenų, kad sergant šia liga darė nusikalstamas veikas. Teismo motyvai, kad netikslinga taikyti BK 76 straipsnį ir atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos įvertinant nusikalstamas veikas, yra aiškiai neteisingi, jie prieštarauja teisingumo, protingumo kriterijams.
Kasatorė tvirtina, kad dėl sveikatos būklės negalės dalyvauti darbinėje veikloje ir socialinės reabilitacijos programose, patirs didesnes už patiriamas kalint kančias palyginus su kitais sveikais nuteistaisiais. Tai aiškiai neteisinga, prieštarauja bausmės tikslams. Teismai neobjektyvūs, šališki, priimti sprendimai neteisėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo skundo netenkinti, nes skundas nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ankstesnius nurodymus (2010 m. birželio 8 d. nutartis 2K-33/2010), atliko papildomą bylos aplinkybių teisminį tyrimą, apklausė teismo ekspertus, atlikusius ekspertinius tyrimus ir pateikusius prieštaringą išvadą dėl diagnozuotos ligos progresavimo bei ligonės galimybių atlikti bausmę. Kolegija, išanalizavusi papildomą medžiagą, konstatavo, kad naujų aplinkybių po ekspertų apklausos nepaaiškėjo, specialistai įtaigiai nepaaiškino, kodėl bausmę atlikti bus per sunku, juolab kai tų pačių ekspertų komisijos ekspertizės akte nurodoma, jog S. S. nedarbinga, serga apie septynerius metus, tačiau gydyta stacionariai ir išrašyta iš stacionaro nustatant palankią gyvenimo prognozę nepriklausomai nuo to, kad pati liga (išsėtinė sklerozė) nebus išgydyta.
Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog kasatorė savo skundo motyvuose išsako pačios menamus reiškinius, spėjamus vidaus organų bei psichikos sutrikimus, kai apie tokias galimybes ar tokį ligos progresavimą nė vienas iš specialistų nenurodė. Ji apeliuoja ir į negalėjimą įkalinimo įstaigoje gauti tinkamą medicinos pagalbą, nors kaip minėta, medikai pareiškėjai nustatė teigiamas gyvenimo prognozes ir tik įprastinį reikalingumą periodiškai tęsti ambulatorinį sveikatos būklės stebėjimą. Neatitinka tikrovės kasatorės tvirtinimai ir apie ligos pradžią, nes minėtoje ekspertinėje išvadoje aiškiai pasisakyta apie septynerių metų trukmę, be to, teismo procese pirmojoje instancijoje pati kaltininkė pripažino sirgusi nusikalstamų veikų metu, o tai prieštarauja jos teiginiams nagrinėjamame skunde.
Taigi visi S. S. argumentai ir jų motyvai iš esmės deklaratyvūs, neparenti konkrečiais duomenimis, o grindžiami spėjimais bei manymais, o pareiškėjos daromos išvados yra tik tokios, kokių ji pati nori.
Prokuroro nuomone, apeliacinė kolegija teisingai pabrėžė, kad nuteistosios ligos – išsėtinės sklerozės atveju, skirtingai nei psichinių ligų pasireiškimo atveju, teismas turi teisę, tačiau neturi pareigos arba neprivalo atleisti nuteistojo nuo bausmės. Konkrečiu atveju kolegija įvertino visas aplinkybes, susijusias su nuteistosios gyvenimo perspektyvomis, su galimybėmis atlikti normalų medicininį stebėjimą laisvės atėmimo vietoje, su ligos paūmėjimo ar staigaus protrūkio neigiamų simptomų nebuvimu, su galima įtaka (užkratu ar pan.) kitoms kalinamosioms ir t.t., taip pat atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, sistemiškumą, mastą, padarytų nuostolių nukentėjusiesiems dydį, į Aukščiausiojo Teismo ankstesniame sprendime šioje byloje nurodytą aplinkybę, jog liga netrukdė nuteistajai daryti nusikaltimus, ir remdamasi tokiais vertinimais padarė teisingą išvadą, jog taikyti S. S. BK 76 straipsnio nuostatas atleidžiant ją nuo realaus bausmės atlikimo nėra jokio pagrindo.
Pažymima ir tai, kad pastaruoju metu Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dešimtyje sujungtų į vieną tyrimą bylų, kuriose S. S. įtariama viena ar įvairių asmenų grupe laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. balandžio mėn. apgaule iš 84 asmenų išviliojusi svetimas pinigų sumas, kurių bendra verte apie 3,5 (trys su puse milijono) Lt. Pagrindine nusikaltimų iniciatore įvardijama būtent S. S.. Nors tyrimas dar nebaigtas, tačiau byla perspektyvi ir neužilgo bus perduota teisminiam svarstymui (Kauno m. apylinkės prokuratūros pranešimas pridedamas).
Pažymima ir tai, kad kasatorė nenurodė jokių baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, proceso klaidų, kurių pagrindu reikėtų naikinti apeliacinį sprendimą, kasacinis skundas deklaratyvus, klaidinantis, grindžiamas spėjimais bei pareiškėjos subjektyviu manymu apie galimas sveikatos bei gyvenimo prognozes, todėl nepagrįstas ir atmestinas (BPK 382 straipsnis 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Sprendžiant nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą, būtina kruopščiai ir išsamiai įvertinti duomenis, kurie patvirtina ar paneigia atleidimo nuo bausmės faktinį pagrindą, išanalizuoti jų patikimumo ir pakankamumo klausimą.
Taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, kad nuteistojo liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, taip pat sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-337/2010, 2K-69/2009).
Teismai, pakankamai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, priėmė objektyvius, pagrįstus bei teisingus sprendimus. Paskyrę teismo medicinos komisijos ekspertizę, išsiaiškino, kad S. S. serga – (iš ekspertizės akto Nr. EKG 65/09 (02) ( T. 7, b. l. 59-61) išvados) diseminuota (išsėtine) skleroze, pirmine hipertenzija, hipertenzine kardiopatija, stuburo kaklo ir juosmens sričių osteochondroze. Viena ligų, kuria serga S. S., o būtent nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąraše, patvirtintame 1995 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 969/578. 5.2.6. punkte, paminėta - išsėtinė sklerozė.
Kolegija konstatuoja, kad S. S. pripažinta kalta dėl penkių sunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimo (sukčiavimų), kurių metu buvo neteisėtai užvaldytos didelės pinigų sumos.
Šiuo atveju nuteistoji serga sunkia, nepagydoma liga, tačiau, kolegijos nuomone, ne tiek, kad dėl tos ligos nuteistajai būtų sunku atlikti jai teismo paskirtą bausmę ar dėl jos ligos kitiems nuteistiesiems būtų daromas poveikis. Iš ekspertų pateiktos išvados matyti, kad S. S. diseminuota skleroze serga apie septynerius metus, gydymas yra ilgalaikis, nuolatinis, ji išrašyta iš stacionaro tolimesniam ambulatoriniam sekimui, nustatant palankią gyvenimo prognozę ir nepalankią pasveikimo prognozę. Espertų išvadoje nurodyta, kad ji yra nedarbinga, serga septynerius metus, kad sirgo darydama nusikalstamą veiką, neneigė ir pati, todėl darytina išvada, kad liga jai nesutrukdė daryti nusikalstamą veiką. Dėl to šiuo konkrečiu atveju išsėtinė sklerozė negali būti pripažintina liga, dėl kurios S. S. būtų sunku atlikti teismo jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, ligos eigai pablogėjus, ateityje gali būti sprendžiamas klausimas dėl tolesnio S. S. atleidimo nuo bausmės atlikimo.
Kolegija įvertina ir tai, kad prokuroro 2011 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. 3-12762, pateiktoje prie atsiliepimo, nurodyta, jog atliekamas tyrimas dėl sukčiavimo, kur nuteistoji kaltinama grupe su kitais asmenimis 2010 m. spalio – 2011 m. balandžio mėnesiais iš 84 asmenų įgijusi 3 500 000 Lt, kad ankstesniu nuosprendžiu ji taip pat buvo nuteista už sukčiavimus. Nuteistajai paskirta griežta šešerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios ji neatliko. Medikai, diagnozavę nuteistajai diseminuotą (išsėtinę) sklerozę, teisme negalėjo patvirtinti, kad S. S. dėl ligos negali atlikti bausmės. Todėl, įvertinus visas aplinkybes, nusikaltimų pobūdį, tai, kad liga netrukdo jai daryti nusikaltimus, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąją nuo bausmės atlikimo. Negalima daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas S. S. dėl išsėtinės sklerozės būtų neįmanomas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad kasacinio skundo motyvai yra nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios S. S. kasacinį skundą atmesti.