- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2K-69/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Vladislovas Ranonis (pran.), Antanas Klimavičius
- Nuteistasis
- S. K., T. A., N. O., J. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K. ir T. A. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti: S. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto psichotropinės medžiagos tramadolio įgijimo ir laikymo) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto narkotinės medžiagos heroino įgijimo ir laikymo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams; T. A. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams.
Skundžiamas ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis, kuriuo nuteistųjų S. K. ir T. A. apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies: Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl T. A. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį panaikinta ir T. A. pagal šį straipsnį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė, pakeista – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis griežtesne bausme apimtos švelnesnės bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Nuosprendžio dalis dėl S. K. nuteisimo pagal visus kaltinimus ir T. A. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį palikta nepakeista.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti N. O. ir J. G., o Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nuteistojo N. O. apeliacinis skundas atmestas, tačiau dėl to kasacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
S. K. nuteistas už tai, kad jis iki 2005 m. rugsėjo 21 d. iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo 5,886 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 3,094 g – narkotinės medžiagos – heroino; ją neteisėtai laikė bute, esančiame Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), o 2005 m. rugsėjo 21 d., apie 17.00 val., šiame bute už 50 Lt pardavė N. O. 0,105 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,062 g narkotinės medžiagos – heroino. Tą pačią dieną, apie 20.00 val., toje pačioje vietoje už 40 Lt pardavė R. Ž. 0,089 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,047 g narkotinės medžiagos – heroino, o likusią dalį – 5,594 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,935 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai laikė iki 2005 m. rugsėjo 21 d.; apie 20.00 val. E. K., pastebėjusi policijos pareigūnus, ją išmetė pro buto langą, o dar dalį, t. y. 0,098 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,050 g narkotinės medžiagos – heroino, S. K. laikė savo kelnių kišenėje, ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis iki 2005 m. rugsėjo 21 d. iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje įgijo ne mažiau kaip devynias tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,790 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, kurias neteisėtai laikė bute, esančiame Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), kol tos pačios dienos vakare, apie 20.30 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
S. K. nuteistas ir už tai, kad jis iki 2006 m. vasario 3 d. iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje įgijo 0,121 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,061 g narkotinės medžiagos – heroino, ją iki tos pačios dienos 22.20 val. neteisėtai laikė bute, esančiame Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
T. A. nuteistas už tai, kad iki 2006 m. vasario 3 d. iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, jis įgijo 9,265 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,641 g – narkotinės medžiagos – heroino, ją neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki 2006 m. vasario 3 d. Tą pačią dieną 21.10 val. minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno iki namo, esančio Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), kur pastebėjęs policijos pareigūnus šią narkotinę medžiagą išmetė.
Koncentruotai dėstant, byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: pareigūnai, turėdami informacijos, kad S. K. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, 2005 m. rugsėjo 21 d. stebėjo jo butą ir sulaikė iš buto išėjusius nuteistąjį N. O. ir pasislėpusį nuo teismo R. Ž., pas kuriuos rasta heroino. Pareigūnams užėjus į S. K. butą, jo sugyventinė E. K. nubėgo į balkoną ir kažką išmetė. Tuojau pat lauke, ties S. K. buto langais, rastas paketas, kuriame buvo lankstinukai su narkotine medžiaga heroinu. S. K. kelnių kišenėje rastas lankstinukas su heroinu, o bute rasta gamyklinė vaistų pakuotė su užrašu „Tramadolor“ su devyniomis tabletėmis, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagas tramadolio, elektroninės svarstyklės, ant kurių paviršiaus rasta narkotinės medžiagos heroino pėdsakų. Turint informacijos, kad S. K. ir toliau prekiauja narkotinėmis medžiagomis ir siekiant nustatyti įsigijimo šaltinius, ikiteisminio tyrimo teisėjui leidus, buvo atliekami slapto sekimo veiksmai ir kontroliuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija. Surinktos informacijos pagrindu 2006 m. vasario 3 d. netoli S. K. namų buvo sulaikytas nuteistasis T. A. Sulaikymo metu T. A. kažką išmetė. Netoliese rastas popierinis paketėlis, apvyniotas gelsvos spalvos lipnia juosta, kuriame buvo penki polietileniniai užspaudžiami maišeliai su narkotine medžiaga heroinu. Po to S. K. bute atlikta krata, kurios metu rasti ir paimti du perklijuoti lipnia juosta popieriaus lankstinukai su narkotine medžiaga heroinu, popierinis lipnios juostos rulonas, du žurnalai su nukarpytais lapais ir kiti daiktai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu S. K. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžius – dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jį išteisinti; dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.
Kasatorius nurodo, kad jis vartojo ir turėjo narkotinių bei psichotropinių medžiagų savo reikmėms, tačiau jis nesutinka su teismų išvadomis, kad neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tokia teismų išvada, pasak kasatoriaus, nepagrįsta jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Teismai neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, išvadas grįsdami ne tinkamais ir leistinais įrodymais, o prielaidomis.
S. K. teigimu, narkotinės medžiagos, rastos po jo namo langais, nepriklausė jam, nes jis gyvena daugiabučio namo penktame aukšte, o narkotinės medžiagos, rastos po balkonais, galėjo priklausyti bet kuriam kitam namo gyventojui. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad narkotikai priklausė S. K. Nuteistojo manymu, neįrodyta, kad jis laikė didelį kiekį narkotikų iki 2005 m. rugsėjo 21 d., kol apie 20.00 jo sugyventinė E. K., pastebėjusi policijos pareigūnus, išmetė narkotikus pro langą. Anot kasatoriaus, ši aplinkybė teisme neįrodyta ir netgi paneigta ikiteisminio tyrimo prokuroro nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas E. K. nutrauktas, neįrodžius jos kaltės padarant šį nusikaltimą.
S. K. nurodo, kad narkotinės medžiagos – heroino – koncentracija, rasta pas N. O., R. Ž., pas jį patį bei polietileniniame maišelyje prie daugiabučio namo, yra skirtinga, todėl jis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad nėra pagrindo abejoti, jog tie milteliai yra S. K. supakuoti ir skirti parduoti. Nuteistajam neaišku, kuo remdamasis teismas daro tokias išvadas.
Apibendrindamas kasatorius akcentuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šiuo atveju, S. K. manymu, jo kaltė dėl neteisėto didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, turint tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, bei neteisėtas jų platinimas neįrodyti, o teismo nuosprendis pagrįstas tik spėjimais, prielaidomis ir abejonėmis.
Nuteistasis S. K. pažymi, kad jam neteisėtai ir neteisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes jis yra 1-os grupės invalidas, jam reikalingas nuolatinis gydymas, be to, jis neteistas, taigi turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Pasak nuteistojo, teismui nebuvo kliūčių atleisti jį nuo bausmės pagal BK 76 straipsnį dėl ligos. Už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, S. K. manymu, jis nuteistas nepagrįstai, taigi, išteisinus jį dėl sunkaus nusikaltimo padarymo (BK 260 straipsnio 2 dalis), galima būtų taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu T. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, jis nepadarė, todėl yra nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai. T. A. teigimu, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą ir priimdami sprendimus dėl T. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, o tai teismams sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Nuteistasis pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes. Jame negali būti prieštaravimų. Be to, vertinant įrodymus atsižvelgiama į visas aplinkybes ir vadovaujamasi tuo, kad teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje; nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis. Pasak T. A., teismai nesilaikė šių įstatymo reikalavimų, pripažindami jį kaltu nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymu. T. A. kaltė dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis grindžiama tik jį sulaikiusių policijos pareigūnų parodymais. Tačiau šie parodymai yra tik prielaida ir spėjimas, kad T. A. gabeno narkotines medžiagas S. K. ir prieš jį sulaikant jas išmetė. Visi pareigūnai savo parodymuose tik išreiškia prielaidą, kad sulaikymo metu T. A. padarė kažkokį judesį dešine ranka, taigi jis galėjo narkotinę medžiagą išmesti. Jei teismai darė prielaidą, kad T. A. nešė narkotines medžiagas kitam nuteistajam S. K., kodėl nebuvo vertinamas faktas, kad T. A. buvo sulaikytas toli nuo S. K. namų.
Be to, nuteistasis pažymi, kad iš viso nebuvo telefoninių pokalbių tarp jo ir S. K., buvo tik S. K. siųstos jam, T. A., SMS žinutės, dėl kurių turinio jis nebuvo apklaustas, nors tokios galimybės buvo, tiriant įrodymus teisme, taip teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu turėjus tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes išplėtė jam pateikto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ribas, taip pasunkindamas jo padėtį.
Be to, T. A. nurodo, kad apylinkės teismas jį nuteisė už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno, laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K., J. G. ir E. K., nors toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas ir byla dėl to nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi buvo pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalies nuostata.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į S. K. ir T. A. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo šių nuteistųjų kasacinius skundus atmesti.
Savo kasaciniame skunde S. K. teigia, kad teismai neteisingai įvertino įrodymus, išsamiai neištyrė kasaciniame skunde nurodytų faktų dėl prekybos narkotikais, kasatorius neigia jais prekiavęs. Prokuroras nesutinka su tokiais kasatoriaus teiginiais ir nurodo, kad teismai tinkamai ir teisingai kvalifikavo S. K. veiksmus kaip prekybą narkotinėmis medžiagomis. Atsiliepime pažymima, kad nepagrįsti yra S. K. teiginiai apie tai, kad po jo namo langais rastos narkotinės medžiagos priklausė ne jam. Nuteistasis remiasi ikiteisminio tyrimo metu prokuroro priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl E. K. veiksmų, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. S. K. teigimu, neįrodyta, kad E. K. per balkoną išmetė narkotines medžiagas, o kaltinimai dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo ir prekybos bute taip pat neteisingi. Prokuroras akcentuoja, kad visi šioje byloje surinkti įrodymai, liudytojų parodymai, teismo posėdžiuose ištirti ir tinkamai įvertinti. Polietileninis maišelis su narkotine medžiaga buvo rastas po S. K. namo langais, be to, narkotinės medžiagos, rastos S. K. kelnių kišenėje, buvo supakuotos tokiu pat būdu kaip ir lankstinukai, rasti po balkonu. Teismai pasisakė ir dėl to, kad nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, todėl, įvertinus įrodymų visetą, S. K. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai.
Nuteistasis S. K. taip pat ginčija popieriaus lankstinukuose rasto heroino koncentracijos kiekį. Kasatoriaus teigimu, skirtinga heroino koncentracija lankstinukuose parodo, kad jie yra iš skirtingų šaltinių. Prokuroras pažymi, kad tiek lankstinukuose, rastuose maišelyje prie namo, tiek pas R. O., R. Ž. S. K., heroino koncentracija skiriasi labai nedideliu procentu; neatmetama galimybė, kad S. K. pats skirstė, o gal ir maišė heroiną su kitais priedais ir pakavo į lankstinukus, nes buvo rastos ir svarstyklės, ant kurių aptikta narkotikų pėdsakų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pasisakė šiuo klausimu ir, remdamasis specialisto išvadomis, nustatė, kad milteliai, rasti lankstinukuose, priklauso S. K. ir buvo skirti parduoti.
Prokuroras nesutinka su S. K. kasacinio skundo argumentu, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis ir įrodymais. Kasatorius nurodė, kad lankstinukai, rasti jo kelnių kišenėje ir bute, buvo skirti asmeniniam vartojimui, nes tuo metu jis vartojo narkotikus. Be to, nuteistasis nesutinka su teismų išvada, kad kitomis bausmėmis pasiekti bausmės tikslų negalima, ir teigia, kad jis dėl ligos turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismai pagrįstai nustatė, kad kasatoriaus liga netrukdė jam daryti nusikaltimų. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas bausmę paskiria visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, remdamasis protingumo ir teisingumo principais, o galimybė paskirti švelnesnę bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Atsiliepimas
Prokuroras atsiliepime nurodo, kad nepagrįsti yra ir T. A. kasacinio skundo teiginiai, jog teismai, nuteisdami jį pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus – teismo posėdyje ištyrė ne visus įrodymais pripažintus duomenis, buvo šališki bei netinkamai įvertino įrodymus, o tai sukliudė visapusiškai išnagrinėti bylą.
T. A. kasaciniame skunde pažymi, kad teismai vadovavosi tik jį sulaikiusių pareigūnų parodymais, kuriuose teigiama, kad sulaikymo metu T. A. išmetė narkotines medžiagas. Prokuroras pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išnagrinėtas šis klausimas, išaiškinta, jog T. A. sulaikymo operacija nebuvo atsitiktinė, jis buvo sekamas, buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių, kuriuose sutartinėmis frazėmis buvo kalbėta apie narkotines medžiagas. Pareigūnai įtarė, kad T. A. gabens narkotines medžiagas S. K., todėl ir buvo atlikta jo sulaikymo operacija. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai apie tai, kad pareigūnų parodymai, jog sulaikymo metu T. A. išmetė narkotines medžiagas, yra tik prielaidos. Kasatorius teigia, kad narkotinių medžiagų radimo vieta tinkamai byloje neužfiksuota ir teismai negalėjo tinkamai vertinti šios aplinkybės. Prokuroras pabrėžia, kad iš baudžiamojoje byloje esančio plano schemos matyti T. A. sulaikymo vieta ir su narkotinėmis medžiagomis rasto lankstinuko vieta, kuri nėra nutolusi metimui nepasiekiamu atstumu, todėl nėra pagrindo netikėti pareigūnų parodymais ir teismų išvadomis, kad rastos narkotinės medžiagos buvo T. A. išmestos prieš pat jį sulaikant.
Nuteistasis T. A. ginčija ir siųstų SMS žinučių prasmę, dėl kurių nebuvo apklaustas S. K. Šį klausimą jau išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, kurio posėdyje prokuroras prašė paskelbti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, tačiau proceso dalyviai patys atsisakė šių įrodymų paskelbimo, todėl prokuroro skundas buvo atmestas. T. A. teismo posėdžiuose buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti visomis BPK numatytomis teisėmis – užduoti liudytojams ir kitiems kaltinamiesiems klausimus, reikalauti susipažinti su byloje esančios telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turiniu ir t. t. Kaltinamojo savanoriškas atsisakymas pasinaudoti kokia nors jam įstatymo numatyta teise nedaro teismo šališku.
Be to, nepagrįstas ir T. A. kasacinio skundo teiginys, kad jis negalėjo gintis dėl jam pareikšto kaltinimo ir taip buvo pabloginta jo teisinė padėtis. Prokuroras pažymi, kad dėl analogiškų apeliacinio skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė savo nuosprendyje.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BPK nuostatų laikymosi tiriant ir vertinant įrodymus
Apeliaciniame skunde S. K. neigė savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tvirtindamas, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Savo kasaciniame skunde nuteistasis S. K. iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos yra išdėstęs ir apeliaciniame skunde, teigdamas, kad ir apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, tačiau pagal BPK 369 straipsnį tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas įstatymo neįgaliotas spręsti, ar žemesnių instancijų teismai tinkamai nustatė faktines aplinkybes. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Todėl kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo pritaikymo tinkamumą patikrina pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes. Teismai nustatė, kad nuteistasis S. K. neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir pardavė šios medžiagos nuteistajam N. O. bei pasislėpusiam nuo teismo kaltinamajam. Pagal šias aplinkybes BK 260 straipsnio 2 dalis pritaikyta tinkamai. S. K. kasacinio skundo argumentai dėl neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo paliekami nenagrinėti, o jo skundas nagrinėjamas tik tuo jo argumento aspektu, kad teismai neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, savo išvadas grįsdami ne tinkamais ir leistinais įrodymais, o prielaidomis.
Įrodymų leistinumo reikalavimas įtvirtintas BPK 20 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Kasatoriaus vartojama įrodymų tinkamumo (baudžiamojo proceso teorijoje vartojama „liečiamumo“) sąvoka įtvirtinta to paties straipsnio 3 dalyje, pagal kurią įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Visos bylos aplinkybės nustatytos atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir užfiksuotos atitinkamuose procesiniuose dokumentuose. Pats kasatorius nenurodo nė vieno konkretaus įrodymo, kuris būtų gautas ne įstatymų nustatyta tvarka. Esminis jo skundo argumentas susijęs su įrodymų liečiamumu. Jis ginčija po jo namo langais rastos narkotinės medžiagos priklausomybę jam, tai pagrįsdamas ikiteisminio tyrimo metu prokuroro priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl E. K. veiksmų, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Iš šio nutarimo kasatorius daro išvadą, kad neįrodyta, jog E. K. išmetė per balkoną narkotines medžiagas, nors iš prokuroro nutarimo tokia išvada neišplaukia. Jame narkotinių medžiagų išmetimas siejamas ne su neteisėtu disponavimu tomis medžiagomis, o su nusikaltimo slėpimu, už kurį E. K., kaip S. K. sugyventinė, turinti su juo bendrą vaiką, neatsako (BK 237 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir kvalifikavo nuteistojo S. K. nusikalstamas veikas. Toliau apeliacinės instancijos teismas atsakė į konkrečius apeliacinio skundo argumentus, kodėl juos laiko nepagrįstais. Be to, šis teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą BK 63 straipsnio taikymo klaidą, skiriant nuteistajam S. K. galutinę subendrintą bausmę, kuri tapo kiek mažesnė.
Kasatorius T. A. teigia, kad teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, palikdami neaptartus ir nepašalintus prieštaravimus, jo kaltę grindė ne faktais, o prielaidomis bei duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų.
Tokių BPK pažeidimų teismai nėra padarę.
Įrodymų tyrimo tvarką ir eigą reglamentuoja BPK XXI skyrius, o įrodymų vertinimas atliekamas nuosprendžio priėmimo metu ir išdėstomas nuosprendyje. Kasatoriaus tvirtinimas, esą įrodymo tyrimo metu nebuvo tiriami telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, kuriomis grindžiama jo kaltė, prieštarauja bylos duomenims. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamajame posėdyje buvo perskaityti bylos dokumentai, kuriuose užfiksuotas pokalbių ir SMS žinučių turinys. Priešingai negu teigia T. A., jam buvo užduotas klausimas dėl užfiksuotų žinučių, į kurį jis atsakė iš tikro gavęs iš kaltinamojo S. K. kažkokių neaiškių žinučių ir prašęs jam daugiau nerašyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ir jo gynėjas turi teisę užduoti klausimus teisme apklausiamiems asmenims, kaltinamasis gali duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes. Tokios T. A. teisės nebuvo suvaržytos, jis pats tokių duomenų nepateikia. Dėl to T. A. kasacinio skundo argumentas, esą neapklausus kaltinamojo S. K. dėl jo siųstų SMS žinučių prasmės buvo pažeisti BPK reikalavimai, yra nepagrįstas. SMS žinutės buvo užfiksuotos BPK numatyta tvarka. BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostata, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, irgi nepažeista. Nė vienas proceso dalyvis nepageidavo, kad tie įrašai būtų perklausyti ar peržiūrėtos SMS žinutės, taip pat nebuvo jokio ginčo dėl jų autentiškumo ir dėl to, kokių asmenų pokalbiai ir žinutės buvo užfiksuoti. Teismai jų turinį įvertino visų bylos aplinkybių kontekste, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų.
Taip pat nepažeistos ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais remdamasis teismas atmetė nuteistojo T. A. parodymus, esą narkotinės medžiagos, už neteisėtą disponavimą kuriomis jis nuteistas, priklausė ne jam. Taip pat pateikti iš išnagrinėtų bylos duomenų išplaukiantys argumentai, kad T. A. turėjo tikslą tas medžiagas platinti. Skunde nepagrįstai teigiama, kad jis sulaikytas toli nuo S. K. namų, nes pats T. A. teisme savo sulaikymo vietą apibūdino kaip esančią netoli nuo S. K. namų, gal per du namus. Nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu yra ne kasacinio, o apeliacinio nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl T. A. apeliacinio skundo esmės.
Dėl nagrinėjimo teisme ribų
Kasatoriaus T. A. tvirtinimas, esą pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu turėjus tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalyje nuostatas, išplėsdamas jam pateikto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ribas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Nagrinėjimo teisme ribas nustato kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjo nutartis priimta 2006 m. liepos 14 d., kai dar negaliojo nauja BPK 233 straipsnio 3 dalies redakcija, pagal kurią nutartyje, be kitų duomenų, turi būti nurodyta ir veika, kurios padarymu kaltinamas kaltinamasis. Taigi šioje byloje apie T. A. inkriminuojamos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos faktines aplinkybes sprendžiama pagal kaltinamąjį aktą. Jame nurodyta, kad T. A. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Lygiai tokios pat aplinkybės nurodytos ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kasatorius teigia, kad apylinkės teismas, motyvuodamas, kodėl pripažįsta įrodyta jį turėjus tikslą narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, nuteisė jį už nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupe su kitais dviem nuteistaisiais S. K. ir J. G. bei liudytoja E. K., o toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas ir byla dėl to nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo esą buvo pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, jis neturėjo galimybės gintis nuo kaltinimo, už kurį yra nuteistas.
Tokie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį apkaltinamajame nuosprendyje atskirai nuo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių (1 punktas) išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (2 punktas), nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (3 punktas). Iš to išplaukia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje aplinkybės, tarp kurių yra ir tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, negali būti sutapatinamos su įrodymais, kuriais teismas pagrindžia išvadą dėl tokio tikslo buvimo. Apylinkės teismas išdėstė įrodymus, kodėl pripažįsta, kad nuteistasis T. A. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Įrodymai baudžiamajame procese gali būti pateikiami iki pat įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Teismas savo išvadas grindžia bylos duomenimis nepriklausomai nuo to, kada tie duomenys atsirado byloje. Įstatymas nereikalauja, kad visi tie duomenys atsispindėtų kaltinamajame akte. Jame turi būti nurodomi pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas paprastai nustatomas išnagrinėjus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, o tai pagal BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali atlikti tik teisėjai. Šioje byloje nuteistojo T. A. tikslas platinti narkotines medžiagas tokiu būdu ir nustatytas. Nuteistojo T. A. teisės į gynybą užtikrinimas pasireiškia ne tuo, kad jo tikslą platinti narkotines medžiagas patvirtinantys įrodymai būtų išdėstyti kaltinamajame akte, o tuo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados šiuo klausimu būtų pagrįstos tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas šios įstatymo nuostatos nepažeidė, nes teisiamajame posėdyje ištyrė visus bylos duomenis, kuriais grindė savo išvadas, apklausdamas kaltinamuosius, liudytojus, perskaitydamas slapto sekimo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus, telefoninių pokalbių išklotines ir kitus bylos dokumentus. Nuteistasis T. A. dalyvavo tiriant šiuos įrodymus, turėjo gynėją ir naudojosi kitomis kaltinamajam įstatymo garantuotomis procesinėmis teisėmis, jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Priešingai negu teigia kasatorius T. A., padarydamas išvadą dėl jo tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, teismas nepripažino, kad šią veiką jis padarė bendrininkaudamas su kitais jo nurodytais asmenimis ir kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ribų neišplėtė.
Dėl BK 75 ir 76 straipsnių taikymo
Kasatorius S. K. BK 75 ir 76 straipsnių taikymo galimybę sieja su tuo, kad jis už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, nuteistas nepagrįstai. Pripažinus, kad teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, BK 75 straipsnio taikymas negalimas pagal įstatymą.
BK 76 straipsnio 1 dalis numato ne teismo pareigą, o galimybę nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.
Būtent nusikalstamos veikos sunkumu ir duomenimis apie kaltininko asmenybę teismai motyvavo, kodėl nuteistasis S. K., kuriam pripažinta 1-a invalidumo grupė visam laikui, negali būti atleistas nuo bausmės. Kaip nurodė teismai, nuteistojo S. K. sveikatos būklė nekliudė jam daryti nusikalstamų veikų. Nepaisydamas jau pareikšto įtarimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jis nusikalstamų veikų nenutraukė, bet ėmėsi papildomų atsargumo priemonių, prie buto durų įsirengdamas vaizdo stebėjimo kamerą. Neatleisdami nuteistojo S. K. nuo bausmės, teismai baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atmesti nuteistųjų S. K. ir T. A. kasacinius skundus.