Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 93-99 taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 11 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

1.2. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 20 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. balandžio 15 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 2 mėnesiai 5 dienos.

3. Komisijos 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 93-99 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą.

4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde cituojant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodoma, kad Komisija, apsvarsčiusi jai pateiktą medžiagą, priėmė motyvuotą sprendimą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesivadovavo šiomis nuostatomis bei formuojama teismų praktika, neatsižvelgė į Komisijos nutarimu priimtą sprendimą. Teismui tik buvo pateiktas tvirtinti Komisijos nutarimas, tačiau skundžiamoje nutartyje imtasi iš naujo nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad didžiąją dalį Komisijos narių sudaro pareigūnai, kurie gerai pažįsta nuteistąjį ir jie nusprendė, kad tolesnis jo laikymas pataisos įstaigoje naudos neatneš.

4.2. Nuteistasis nurodo, kad nuo 2019 m. jis yra vėl perkeltas į lengvąją grupę, nuo 2019 m. gruodžio mėn. bausmę atlieka ir lengvo režimo sektoriaus sąlygomis. Į šį sektorių patenka tik labai nedidelė dalis nuteistųjų, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistasis dirba, buvo paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. 2021 m. sausio 22 d. pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu jis yra perkeltas tęsti bausmės atlikimą (duomenys neskelbtini) pataisos namų Pusiaukelės namuose. Pasak nuteistojo, šios aplinkybės patvirtina, kad jis atitinka sąlygas, būtinas lygtiniam paleidimui taikyti.

4.3. Skundo autoriaus teigimu, teismas, vertindamas jo padaryto nusikaltimo sunkumą, baudžia jį už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

6. Nuteistojo V. Š. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Bylos duomenimis, V. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl pagrindo teigti, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, nėra. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus lygtiniam paleidimui taikyti.

9. Be to, nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą – nuo 2014 m. sausio 7 d. dirba, dalyvauja pozityvų užimtumą skatinančiose programose, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis prevencijai. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, buvo ne vieną kartą paskatintas, bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, lengvojo režimo sektoriuje, o nuo 2021 m. birželio 9 d. yra perkeltas tęsti bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje pateikiamą informaciją, stebima nuteistojo asmeninių kriminogeninių veiksnių rizikos teigiama dinamika, jo konstruktyvus elgesys su aplinkiniais, gebėjimas atsižvelgti į kito asmens situaciją, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimo, sąmoningumo dėl elgesio žalos kitiems, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, būtinybės laikytis visiems galiojančių teisės aktų reikalavimų didėjimas. Sutinkant su V. Š. skundo argumentais, šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vis tik, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro pagrindo spręsti, kad jam jau šiuo metu gali būti taikoma probacija. Todėl nepritartina nuteistojo skundo argumentams, jog šiuo atveju teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, kadangi galimybė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vertintina kiekvienu atveju individualiai.

10. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (37 balai) ir nuo bausmės atlikimo pradžios ji reikšmingai sumažėjo, tačiau nuteistajam bausmę atliekant nuo 2013 metų, nuo 2020 m. liepos mėn. nėra stebimas joks šios rizikos pokytis, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka artima vidutinei. Be to, ją sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius – 17 balų, kuriuos nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šią riziką didina socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kriminogeniniai veiksniai. Nors dalis jų priskiriami statiniams, tai yra tiems, kurie negali kisti, tačiau ją sudaro ir kintantys (dinaminiai) veiksniai – būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys bei priežiūros/apribojimų pažeidimai.

11. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. V. Š. tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo iš dalies neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas. Šiame kontekste vertinant aptariamų dinaminių kriminogeninių veiksnių turinį, o tuo pačiu ir nuteistojo pažangą pataisos proceso metu būnant pataisos įstaigoje, pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nuteistasis, bausmę atlikdamas nuo 2013 metų, dar 2017 m. spalio 25 d. buvo baustas drausmine tvarka dėl to, kad vartojo psichotropines medžiagas. Taigi, priešingai nei tvirtinama skunde, nuteistajam bausmę atliekant lengvojoje grupėje, vienareikšmiškai teigiamas jo elgesys nebuvo stebimas, jam buvo taikyta griežta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti apie nepakankamą nuteistojo elgesio kontrolę netgi būnant struktūrizuotoje aplinkoje. Tai itin svarbu įvertinus, jog nuteistasis naujas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, padarė jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje, o tuo pačiu ir pažangą pataisos proceso metu.

12. Kadangi akivaizdi nuteistojo pažanga stebima tik nuo paskutinės jam skirtos nuobaudos, darytina išvada, kad aptariamas terminas, jį vertinant sistemiškai su jau atlikta bausmės dalimi, šiuo metu dar nėra pakankamas spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra akivaizdi sprendžiant, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, jog nuteistasis iki šiol apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, o iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog ryškėja ir su jo mąstymu bei elgesiu susijusios sritys, kurias būtina stiprinti, tai yra pasekmių suvokimas bei problemų sprendimo įgūdžiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog jo resocializacija pataisos įstaigoje yra pakankama ir teigiamų jo elgesio ir mąstymo pokyčių taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis pasiekti nebėra galimybės. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

13. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo skundo teiginiai, jog teismo nutartyje nepagrįstai atsižvelgta į jo įvykdytų nusikaltimų sunkumą, kuris jau buvo įvertintas jam skiriant bausmę, nepagrįsti. Nors BVK nuostatos yra siejamos su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizika, tačiau šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas aptariamos aplinkybės, susijusios su įvykdytų nusikaltimų pobūdžiu, nevertino kaip esminės, savaime užkertančios kelią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant ne tik į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Be to, į nuteistųjų įvykdytas nusikalstamas veikas bei nusikalstamo elgesio praeitį taip pat atsižvelgiama ir nustatant jų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką taikant OASys metodiką. Šiuo atveju, priešingai nei tvirtinama skunde, nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu, o skundo argumentai, jog tokiu būdu yra pažeidžiamas draudimo bausti už tą patį nusikaltimą antrą kartą principas, yra nepagrįsti.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo institutui taikyti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Priešingai nei teigiama skunde, pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas skundžiama nutartimi sprendžiant Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą buvo atliktas visapusiškai ir išsamiai ir tai nepažeidžia skunde cituojamų BVK nuostatų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatas klausimo dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo (ar netvirtinimo) sprendimo diskrecija priskiriama teismui, kuris Komisijos nutarimo nėra saistomas, todėl skundo argumentai, kad Komisija nutarimu priėmė sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, teismui privalomosios galios neturi.

15. V. Š. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, selektyviai vertindamas vien neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad V. Š. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2021 m. balandžio 19 d. nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.