Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-238 netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įkalinimas neturėtų būti siejamas su efektyvia nuteistųjų resocializacija ir dažnai veikia kontraproduktyviai, o Lietuvos įkalinimo įstaigose taikomą Nuteistųjų integracijos į visuomenę programą nuteistiesiems pradedama taikyti tik likus keliems mėnesiams iki paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tad su nuteistaisiais nėra kryptingai dirbama visos laisvės atėmimo bausmės metu.

Kadangi darbinė veikla įkalinimo įstaigoje suteikia nuteistiesiems galimybę įgyti darbo patirties, neprarasti darbinių įgūdžių, galimybė dirbti įkalinimo įstaigoje laikytina viena iš sėkmingos nuteistųjų resocializacijos ir reintegracijos sąlygų. Deja, atliekant laisvės atėmimo bausmę, asmens galimybės dirbti, atlyginti nusikaltimo padarytą žalą nukentėjusiesiems, spręsti turimas socialines bei psichologines problemas, dažnai yra ribotos. Komisija į šį aspektą visiškai nekreipia dėmesio ir jo nevertina. Todėl, siekiant kuo didesnio teigiamo poveikio nuteistųjų elgesiui bei efektyvesnio nuteistųjų socialinių bei psichologinių problemų sprendimo, prioritetas turėtų būti teikiamas lygtiniam paleidimui ir tęstiniam probacijos tarnybų darbui su lygtinai paleistais nuteistaisiais, o ne visos teismo paskirtos bausmės atlikimui. Lygtinis paleidimas suteikia nuteistiesiems šansą sugrįžti į visuomenę bei motyvuoja juos pozityviems pokyčiams. Kalbėdami apie nuteistojo nusižengimus, Komisija nevertina aplinkybės kada buvo padarytas nusižengimas, koks nusižengimas buvo padarytas, kiek laiko praėjo, nuo jo padarymo ir kada padarytas paskutinis nusižengimas. Vertindama nuteistojo nusižengimus, Komisija pamiršta vieną aspektą, kad turi būti vertinama ir tas aspektas kokią pagalbą gavo nuteistasis po nusižengimo. Ar su nuteistuoju dirbo specialistai, ar apsiribota kaip dažniausiai būna tik nuteistojo nubaudimu, ar nuteistasis atsisakė siūlomos pagalbos. Kalbant apie nuteistojo integravimą į visuomenę ir jo elgesio korekciją, šis sunkus darbas turi būti dirbamas su nuteistuoju vos tik jam patekus į pataisos įstaigą. Tačiau pataisos namų administracija linkusi tik bausti nuteistąjį, o dirbti su juo specialistai nelinkę. Tai akivaizdžiai matosi nuteistųjų asmens bylose, kai nurodoma, kad jis yra nubaustas, o apie specialistų darbą su juo nenurodoma.

2020 m. vasario 7 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo pritarta jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, keltinas klausimas kas pasikeitė per tą laikotarpį nuo paskutinio Komisijos posėdžio: jis skatintas 21 kartą, jo rizikos balas 37, jis vykdo visas jam teiktas rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, galiojančių nuobaudų neturi. Jis deda visas pastangas taisytis, todėl darytina išvada, kad Komisija savo sprendimą priėmė neišsamiai išnagrinėjusi jo bylą, nepilnai ar net išvis neįsigilino į „OASys“ metodiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 93-238 nutarta netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 37 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis už gerą elgesį, gerą darbą Valstybės įmonėje skatintas, pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nesielgė išimtinai teigiamai – tris kartus pažeidė pataisos įstaigos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų vieną kartą baustas drausmine nuobauda (už psichotropinių medžiagų vartojimą) ir nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia Komisijai vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Taip pat pažymėta, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikaltimą, todėl akivaizdu, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, o tai rodo nepakankamą nuteistojo motyvaciją keistis. Taip pat konstatuota, kad vis dar išlieka pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių (impulsyvumas, neapgalvotas elgesys); naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 11 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 11 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas: Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 7 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. spalio 22 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. spalio 22 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. spalio 26 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam V. Š. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, V. Š. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, kuriuos jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir šios aplinkybės, kaip teisingai nurodo Komisija nutarime, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia V. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, ta aplinkybė, jog nuteistais naują nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje lengvojo režimo sektoriuje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą paskatintas, pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos paskirtas rekomendacijas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Ta aplinkybė, jog V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkštų drausmės pažeidimą – vartojo psichotropines medžiagas, už ką jam buvo taikyta itin griežta drausminė nuobauda – perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją, taip pat du kartus buvo pravestas auklėjamasis pokalbis. Pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja, todėl pritartina Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pažymėtina, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia V. Š. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių (impulsyvumas, neapgalvotas elgesys); taip pat jau anksčiau minėta aplinkybė, jog naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas ir šiuo metu apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 37 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio 2020 m. vasario 4 d. atlikto vertinimo sumažėjo vos dviem svertiniais balais, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius (17 balų), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama V. Š. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kurių patikimumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo V. Š. skundas dėl Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-238 netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-238 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.