Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 19 d. priimtu nutarimu Nr. 93-99 nutarta taikyti nuteistajam V. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 2 mėn. 5 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. balandžio 15 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 37 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis už gerą elgesį ir darbą Valstybės įmonėje 25 kartus paskatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, lengvojo režimo sektoriuje. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – nuo 2014 m. sausio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) staklininku, darbą suprantą kaip privalumą. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistasis turi susiformavęs ateities planus ir tikslus: dirbs, rūpinsis tėvais, nori sukurti šeimą. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: santykiai su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis veiksnys, jei nuteistasis orientuosis į šiuos santykius; motyvacija dirbti bei darbo vietos turėjimas; gyvenamosios vietos pastovumas bei jos turėjimas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, stebimas pokytis mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

V. Š. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 11 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 11 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 2 mėn. 5 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. balandžio 15 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką - jis padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, ankščiau buvo teistas, nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, nuteistojo kriminalinė bei smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas yra vieni iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Spręsdamas dėl nuteistojo V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą paskatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos nustatytas rekomendacijas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, kas rodo nuteistojo dedamas pastangas pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tris kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo paskirta ir itin griežta drausminė nuobauda – už psichotropinių medžiagų vartojimą buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją ir nors paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio viso laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju V. Š. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu, jo nepaklusimas pataisos įstaigoje nustatytoms taisyklėms net esant itin griežtai elgesio kontrolei, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia V. Š. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – būdingas rizikingas/pavojingas elgesys (teistumas už kontrabandą), priežiūros/apribojimų pažeidimai, taip pat jau minėti nuteistojo kriminalinė bei smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek V. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuris pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, taip pat ryškėja stiprintinos sritys, t. y. pasekmių suvokimas, problemų sprendimo įgūdžiai nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 37 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto rizikos vertinimo 2020 m. liepos 2 d. išliko nepakitęs, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 17 svertinių balų, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama V. Š. elgesio korekcija, ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2021 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 93-99 taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.