Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria nuteistojo V. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-238, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Š. (toliau – V. Š.) Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė V. Š. paskirta 11 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 20 d., pabaiga – 2024 m. birželio 20 d.

3. Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 93-238 buvo nutarta netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo nutarta atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 93-238. Teismas konstatavo, kad teigiamai V. Š. charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmė nepasikeičia, tačiau kinta jos atlikimo sąlygos. Po lygtinio paleidimo neatliktos bausmės dalis vykdoma, tačiau neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jo dieną. Nuteistasis skunde kritikuoja teismų praktiką teigdamas, kad sprendimas pritaikyti šį institutą nepaneigia baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, neformuoja nebaudžiamumo nuotaikų bei nepagarbos įstatymui.

5.2. Nuteistojo teigimu, sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimantys teismai neturėtų pakartotinai atsižvelgti į asmens kriminalinio elgesio istoriją. Be to, V. Š. teigimu, teismai ir Komisija nėra pilnai susipažinę su „OASys“ metodika ir todėl negali jos tinkamai vertinti. Skunde nurodoma, kad svarbu kelti klausimą, ar iš tiesų visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtirinti efektyvesnę nuteistojo socialinę reabilitaciją bei resocializaciją, ar efektyviau taisyti nuteistojo elgesį, taikant probaciją.

5.3. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu nuteistųjų, siekiančių lygtinio paleidimo, interesai gali būti nepakankamai ginami teismo proceso metu, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, gynėjo dalyvavimas lygtinio paleidimo bylose nėra privalomas ir informacija apie būsimą teismo posėdį yra teikiama tik nuteistajam bei prokurorui. V. Š. teigimu, galima kelti prielaidą, kad įkalinimo įstaigoje esantiems nuteistiesiems dėl lėšų stokos bei ribotos galimybės palaikyti ryšius su laisvėje esančiais asmenimis, gali būti sudėtinga susirasti advokatą, kuris atstovautų nuteistojo interesus, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.

5.4. V. Š. teigimu, priimdami sprendimus dėl lygtinio paleidimo, teismai kai kuriais atvejais taip pat gali taikyti inkaro euristiką, kadangi bylos nagrinėjimo metu jie gali susidurti su keliais jiems pateikiamais „inkarais“ – Komisijos bei prokuroro nuomone dėl lygtinio paleidimo taikymo. Prokuroro nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo dažnai gali būti negatyvi. O advokato, atstovaujančio nuteistojo interesus, nuomonė lygtinio paleidimo bylose dažnai nėra išsakoma.

5.5. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį skiria ne nuteistojo pažangai pabrėžti, apie tai užsimena trumpai, o labiausiai pabrėžiamos ji neigiamos savybės, taip ieškant bet kokios priežasties, kuri nesuteiktų galimybės išleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. V. Š. teigimu, praeities vertinimas yra nesąžiningas nuteistojo atžvilgiu. Be to, teismas didelę reikšmę teikia bausmės tikslams, pamiršdamas lygtinio paleidimo principus ir esmę.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad tiek Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 93-238, tiek skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo pagrįstai nuspręsta netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo priešingai išvadai. Nuteistasis savo skunde iš esmės pasisako apie lygtinio paleidimo taikymo institutą, „OASys“ metodiką, tačiau nenurodo jokių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima abejoti Komisijos nutarimu ar skundžiama nutartimi, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja formalusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Svarbu pažymėti ir tai, kad minėta pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pakankamai pasiruošęs, būdamas laisvėje, gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagoje esančius nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti negali.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, darbinę veiklą pradėjo nuo 2014 m. sausio 7 d. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staklininko pareigose, dirba ir šiuo metu. Nuteistasis dalyvavo Įžanginės grupės užsiėmimuose, skirtuose piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis prevencijai. Laisvu nuo darbo metu jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvojoje grupėje lengvojo režimo sektoriuje. Pataisos namų vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė tris kartus, tačiau drausminėmis nuobaudomis buvo baustas tik vieną kartą. V. Š. skatintas dvidešimt vieną kartą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos, svarbu įvertinti ne tik teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, tačiau taip pat svarbu yra įvertinti visumą nuteistojo asmenybę bei jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų.

10. Apie nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, kuris yra atliekamas pagal „OASys“ metodiką. Nagrinėjamu atveju V. Š. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 37 balai, iš kurių 17 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu. Nuteistajam vis dar priskiriami kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys bei tai, kad naują nusikaltimą jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį pažymėtina, kad nuteistasis pasirenka ne visuomet tinkamas elgesio strategijas, neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių. Ta aplinkybė, kad naują nusikalstamą veiką V. Š. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu itin neigiamai, kadangi tai parodo asmens polinkį ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio normas, nesugebėjimą pasimokyti iš ankstesnio patyrimo, teismo parodyto pasitikėjimo ignoravimą, dėl ko galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nėra pakankamai motyvuotas savo elgesį keisti teigiama linkme. Be to, jo nauji padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Tai patvirtina aplinkybę, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų asmens vertybių. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikaltimų sunkumas negali būti esminės atsisakant taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia V. Š. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

11. Nors šiuo metu nuteistasis ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pataisos namų vidaus tvarkos taisykles jis pažeidė tris kartus. Drausminė nuobauda V. Š. buvo paskirta 2017 metais už tai, kad jis pataisos įstaigoje vartojo psichotropines medžiagas. Vertinant tą aplinkybę, kad asmuo bausmę atlieka jau nuo 2013 metų, o šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą padarė 2017 metais, parodo, kad ketveri laisvės atėmimo bausmės metai nuteistajam nepadarė tokios teigiamos įtakos, jog jis sugebėtų laikytis jam privalomų taisyklių. Pataisos įstaigoje asmenys privalo elgtis nepriekaištingai, todėl jiems skiriami paskatinimai patvirtina aplinkybę, kad jie elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas įstatymus gerbiantis ir jų besilaikantis asmuo, o netgi ir vienas pažeidimas nuteistojo asmenybę charakterizuoja neigiamai, parodo jo nesugebėjimą paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistojo V. Š. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas vien teigiama linkme. Toks asmens elgesys neabejotinai atskleidžia jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas yra itin aktualus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam vis dar likusi pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, dėl ko asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, dėl ko jo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.