Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-20829-534/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-13
Bylos Nr.: e2-20829-534/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15628-20216
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audrius Žiedelis
Ieškovas: UAB “Ignitis”
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo: SĮ „Vilniaus miesto būstas“, J. P., J. K., E. J., J. B., M. A.

Kategorijos

2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-20829-534/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15628-20216Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.11.5;3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio mėn. 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,dalyvaujant ieškovo UAB “Ignitis” atstovui J. J.,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Ignitis” ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“, J. P., J. K., E. J., J. B., M. A..Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB “Ignitis” prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės už tiektą elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui. 2020 m. sausio 9 d. nurašyti elektros apskaitos prietaiso rodmenys 9563,00 kWh, paskutinį kartą mokėta 2019 m. balandžio 12 d. iki rodmens 6160,00 kWh, paskaičiuota 507,05 Eur skola. 2020 m. rugpjūčio 11 nutraukiant elektros energijos tiekimą užfiksuoti rodmenys 10332,00 kWh, paskaičiuota skola 612,01 Eur. Taip pat priskaičiuota 0,22 Eur už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energiją. Viso skola 612,23 Eurų, skolos laikotarpis nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

Ieškovas UAB „Ignitis“ nurodo, kad tiekė elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui. 2018 m. lapkričio 20 d. Atsakovas pardavė butą (duomenys neskelbtini), R. D.. Atsakovas ir R. D. 2018 m. spalio 30 d. užfiksavo elektros apskaitos prietaiso rodmenys 12578,00 kWh. 2019 m. balandžio 25 d. skola pagal elektros apskaitos prietaiso rodmenis 549,72 Eur, įvertinus 2018 m. spalio 30 d. užfiksuotus rodmenis skola atsakovui 517,97 Eur. Taip pat priskaičiuota 63,63 Eur už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Viso skola 581,60 Eurų, skolos laikotarpis nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 25 d. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 581,60 Eurų skolą.

Ieškovas UAB „Ignitis“ nurodo, kad tiekė elektros energiją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Bute 2019 m. spalio 7 d. nurašyti elektros apskaitos prietaiso rodmenys 12683,00 kWh, paskutinį kartą mokėta 2017 m. gruodžio 3 d. iki elektros apskaitos prietaiso rodmens 11327,21 kWh, paskaičiuota 171,00 Eur skola. 2019 m. gruodžio 12 nutraukiant elektros energijos tiekimą užfiksuoti elektros apskaitos prietaiso rodmenys 13667,00 kWh, paskaičiuota skola 298,92 Eurų, skolos laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

Ieškovas UAB „Ignitis“ nurodo, kad tiekė elektros energiją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui. Bute 2020 m. rugpjūčio 10 d. nurašyti elektros apskaitos prietaiso rodmenys 11751,00 kWh, apmokėta iki elektros apskaitos prietaiso rodmens 10788,00 kWh, paskaičiuota 131,93 Eur skola. Taip pat priskaičiuota 16,47 Eur už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energiją. Viso skola 148,40 Eurų, skolos laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

Ieškovas UAB „Ignitis“ nurodo, kad tiekė elektros energiją į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui. Bute 2013 m. kovo 13 d. nutraukiant elektros energijos tiekimą nurašyti elektros apskaitos prietaiso rodmenys 413,00 kWh, paskutinį kartą mokėta 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki elektros apskaitos prietaiso rodmens 24110,00 kWh, paskaičiuota 138,25 Eurų skola, skolos laikotarpis nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1779,40Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 40 ct) skolos už elektros energiją, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Ieškovo naudai, priteisti iš 40,00 Eurų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodo, kad objektai, kuriems ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškinyje teigiama, jog su ieškove dėl elektros energijos tiekimo objektams nėra sudaryta rašytinių elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.388 straipsnyje nustatyta pareiga tinkamai ir laiku atsiskaityti už faktiškai sunaudotą elektros energiją, kurios atsakovė tinkamai nevykdė.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškinį atmesti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalis numato, jog mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalis numato, jog nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Taigi nuomininkui, kaip objektui tiekiamos elektros energijos vartotojui, kyla pareiga mokėti už tiekiamą elektros energiją tiek iš sutarties, tiek iš įstatymo. Ieškovė visą skolos laikotarpiu neteikė PVM sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų, kuriose būtų nurodytas konkretus paslaugos gavėjas (mokėtojas) bei mokėtino mokesčio dydis, vienintelis skolą pagrindžiantis įrodymas byloje yra Pristatymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita (toliau – Ataskaita), akcentuotina, jog daugiau duomenų, tame tarpe ir konkretizuotų atitinkamų apmokėtų/neapmokėtų laikotarpiu už elektros energijos tiekimą bute, tarifų, suvartotų kWh, PVM sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų nepridedama.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė tiekė elektros energiją objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas I). 2020 m. sausio 9 d. nurašyti EAP rodmenys 9563,00 kWh, paskutinį kartą mokėta 2019 m. balandžio 12 d. iki EAP rodmens 6160,00 kWh, paskaičiuota 507,05 Eur skola. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutraukiant elektros energijos tiekimą užfiksuoti EAP rodmenys 10332,00 kWh, paskaičiuota skola 612,01 Eur. Taip pat priskaičiuota 0,22 Eur už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energiją. Viso skola 612,23 Eur, skolos laikotarpis nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

R. N. turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/356971 duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir Objektą I.

Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno 2002 m. sausio 11 d. potvarkiu Nr. 1, mirus pagrindiniam buto nuomininkui M. Z. P., UAB „Žvėryno ūkis“ buvo įpareigotas sudaryti su J. P. būsto nuomos sutartį.

2008 m. vasario 1 d. tarp viešosios įstaigos „Vilniaus butai“ ir J. P. buvo pasirašytas Susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/4483/628 (toliau – Susitarimas). Š. S. nuomininkas įsipareigojo ir toliau tinkamai vykdyti nuomininko pareigas (1 punktas). Susitarime taip pat nurodyta, kad nuomininkas moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus ir/ar paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka (6 punktas).

Bute, adresu V, Vilnius, faktiškai gyvena J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jis savo gyvenamąją vietą nuo 1988 m. gegužės 30 d. deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Skolos laikotarpiu Objektu I naudojosi būtent J. P., todėl jis ir turi pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų. Priešingu atveju, būtų formuojama ydinga teismų praktika, kai faktinis paslaugų vartotojas nebūtų įpareigotas apmokėti už faktiškai gaunamas paslaugas, nors tokia jo pareiga kyla tiek iš sutarties, tiek iš teisės aktų nuostatų, tiek iš teismų praktikos.

Dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)

Ieškovė tiekė elektros energiją objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas II). Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 20 d. Atsakovė pardavė Objektą II R. D.. Atsakovė ir R. D. 2018 m. spalio 30 d. užfiksavo EAP rodmenys 12578,00 kWh. 2019 m. balandžio 25 d. skola pagal EAP rodmenis 549,72 Eur, įvertinus 2018 m. spalio 30 d. užfiksuotus rodmenis skola Atsakovei 517,97 Eur. Taip pat priskaičiuota 63,63 Eur už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Viso skola 581,60 Eur, skolos laikotarpis nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

2008 m. gegužės 7 d. tarp viešosios įstaigos „Vilniaus butai“ ir J. K. buvo pasirašytas Susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/2728/888 (toliau – Susitarimas). Š. S. nuomininkas įsipareigojo ir toliau tinkamai vykdyti nuomininko pareigas (1 punktas). Susitarime taip pat nurodyta, kad nuomininkas moka komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administratoriaus ir/ar paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka (6 punktas). Taigi, iš visos aukščiau nurodytos informacijos matyti, jog skolos laikotarpiu Objektu II naudojosi būtent J. K., todėl ji ir turi pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie pagrįstų, jog skolos dydis iš tiesų yra 581,60 Eur. Antra, neaišku, kodėl skolos laikotarpio pabaiga yra nurodoma 2021 m kovo 25 d., nors A. O. II pardavė (2018 m. lapkričio 20 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 8-7793; skaitliukų rodmenys užfiksuoti 2018 m. spalio 30 d.). Kaip yra matoma iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, Atsakovei pardavus Objektą II, savininkas skolos laikotarpiu dar kartą pasikeitė. Atsakovės nuomone, šiuo atveju skolos laikotarpis neatitinka faktinės situacijos.

Dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)

Ieškovė tiekė elektros energiją objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas III). 2019 m. spalio 7 d. nurašyti EAP rodmenys 12683,00 kWh, paskutinį kartą mokėta 2017 m. gruodžio 3 d. iki EAP rodmens 11327,21 kWh, paskaičiuota 171,00 Eur skola. 2019 m. gruodžio 12 d. nutraukiant elektros energijos tiekimą užfiksuoti EAP rodmenys 13667,00 kWh, paskaičiuota skola 298,92 Eur, skolos laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujininkų seniūno 2001 m. liepos 25 d. potvarkiu Nr. 90 UAB „Naujininkų ūkis“ buvo įpareigotas sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Naujininkų ūkis“ 2001 m. rugpjūčio 20 d. su K. Š. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 250. Šia nuomos sutartimi nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (2.2 papunktis). Nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties (5 punktas). Pagrindinė buto nuomininkė K. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal Atsakovės turimus duomenis, kartu su K. Š. Objekte III gyveno ir jos dukra E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gyveno nuo 1996 m.).

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė, sudarydama nuomos sutartį su nuomininke, pagristai tikėjosi, jog už? visas savo išnaudotas komunalines paslaugas sumokės pati nuomininkė. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotu vykdomuoju raštu Nr. e2-4569-432/2019 2019 m. rugpjūčio 8 d. E. J. buvo iškeldinta iš Objekto III. Tai įrodo, kad šis asmuo faktiškai gyveno Objekte III iki įvykdyto iškeldinimo ir esant minėtai nuomos sutarčiai turėjo prievolę mokėti Ieškovei už jos teiktas paslaugas. Skolos laikotarpiu Objektu III naudojosi būtent E. J., todėl ji ir turi pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų.

Dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)

Ieškovė tiekė elektros energiją objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas IV). 2020 m. rugpjūčio 10 d. nurašyti EAP rodmenys 11751,00 kWh, apmokėta iki EAP rodmens 10788,00 kWh, paskaičiuota 131,93 Eur skola. Taip pat priskaičiuota 16,47 Eur už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energiją. Viso skola 148,4 Eur, skolos laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 1-350 pagrindu 2011 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 1.40-BT11/0148 su J. B. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) nuomos. Šalys sutarė, kad kartu su nuomininke Objekte IV gyvens ir A. M. Č ir M. M. Č. Nuomos sutarčių pagrindu nuomininkė įsipareigojo mokėti komunalinius ir kitus susijusius mokesčius pastato administracijos ar/ir paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka (30 ir 34 punktai). 2012 m. vasario 13 d Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) perdavimo ir priėmimo akte Nr. BT-5.22-0148 užfiksuota, kad nuomininkei perduodant Objektą IV elektros skaitliuko rodmenys buvo 5810 kWh.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 30-594 pagrindu buvo nuspręsta pratęsti Objekto IV nuomos sutartį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. A30-1537/18(2.1.22E-TD2) pagrindu 2018 m. liepos 10 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 1.40-GT18/0249. Nuomininkė įsipareigojo mokėti be kita ko ir už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendrojo naudojimo patalpų administravimą, techninę priežiūrą, teritorijos valymą ir kitas); mokėjimus turi vykdyti tiesiogiai paslaugų teikėjams jų nustatytais terminais ir tvarka (14 punktas). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 10/262030 yra matoma, kad nuomos santykiai su nuomininke J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo išviešinti, todėl ir Ieškovei turėjo būti žinomi. Nuomininkei grąžinant Objektą IV buvo užfiksuota, kad elektros skaitiklio parodymai – 11751,8 kWh. Tuo tarpu Ieškovė ieškinyje nurodo, kad apmokėta iki EAP rodmens 10788,00 kWh.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-2833/20 Objektas IV buvo išnuomotas O. G. dviejų asmenų šeimai. Nuomos sutartis yra išviešinta ir Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į 2021 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktą O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) su elektros energijos tiekėju 2021 m vasario 12 d. sudarė sutartį Nr. 14166579-51112/213255. Užfiksuoti elektros skaitliuko duomenys – 11842,7 kWh. Dėl skolos, susijusios su Objektu IV, yra atsakinga būtent J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) todėl ji ir turi pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų.

Dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)

Ieškovė tiekė elektros energiją objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (Objektas V). 2013 m. kovo 13 d. nutraukiant elektros energijos tiekimą nurašyti EAP rodmenys 413,00 kWh, paskutinį kartą mokėta 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki EAP rodmens 24110,00 kWh, paskaičiuota 152,17 Eur skola, skolos laikotarpis nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 30-1109, kuriuo Objektas V buvo išnuomotas M. A. penkių asmenų šeimai, 2013 m. gegužės 13 d. su M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N13/1471. Nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius ir mokesčius už patalpoms tiekiamą energiją (šilumos, elektros), dujas, šaltą ir (ar) karštą vandenį pastato administratoriaus ir (ar) paslaugų tiekėjų nurodytais terminais ir tvarka (34 punktas). Ši nuomos sutartis yra išviešinta 9žiūrėti Ieškovės pateiktus priedus).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. liepos 18 d. buto perdavimo ir priėmimo akte Nr. N.5.22-1471 užfiksuota, kad nuomininkui perduodant Objektą V elektros skaitliuko rodmenys buvo 413 kWh. Pastebėtina, kad pati Ieškovė nurodo, kad 2013 m. kovo 13 d. nutraukiant elektros energijos tiekimą nurašyti EAP rodmenys 413 kWh. Duomenys sutampa, tačiau dėl skolos, susijusios su Objektu V, yra atsakingas būtent M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) todėl jis ir turi pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų.

Ieškovė nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie pagrįstų, jog skolos dydis iš tiesų yra 138,25 Eur. Ieškovės reikalavimas dėl skolos, susidariusios dėl Objekto V yra visiškai neįrodytas.

Atsiliepimas

Atsakovas akcentuoja, jog priešingai negu ieškinyje nurodo ieškovas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 100 punktas nurodo: „Tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas”. Pažymėtina, kad energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojo sąvoka nedetalizuojama, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje vartotoju įvardijamas asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį buitinis vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, taigi atitinka vartojimo sutarties šalies pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalį teisinį statusą. Pažymėtina, jog Taisyklėse nurodoma, jog savininkas yra daikto nuosavybės teisę turintis asmuo ar teisėtas daikto valdytojas, o vartotojas tai asmuo naudojantis objektą (butą, pastatą, statinį ar pan.), į kurį tiekiama elektros energija. Taigi, sistemiškai taikant teisės aktus, akivaizdu, kad Taisyklių 100 punkte akcentuojama galimybė nustatyti elektros energijos vartotoją, todėl atsiskaitymo už elektros energiją klausimus reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina būtent vartotojo atsakomybę už elektros suvartojimą, o objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima. Taisyklių 100 punkte yra aiškiai apibrėžta, jog jei yra įmanoma nustatyti vartotoją, tai atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pareiga nėra perkeliama savininkui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su energijos pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, yra suformavęs praktiką, jog būtina nustatyti galutinį energijos vartotoją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog bylą nagrinėjančio teismo pareiga yra nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ar paslaugų įsigijimo tikslą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalyje teisinis reguliavimas lemia, jog energijos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu vartotoju sudarymui pakanka šio vartotojo įrenginių? prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, t. y. sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais. Nuomininkai (jų šeimos nariai), kaip buitiniai vartotojai, prisijungė prie elektros tiekimo tinklų, buvo tiesioginiai elektros energijos vartotojai, Ieškovė būtent šiems vartotojams tiekė elektros energija?, todėl, remiantis į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalimi bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad tarp Ieškovės ir minėtų asmenų konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos elektros energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys. Taigi, jie buvo įsipareigoję mokėti už suvartota? elektros energija? Ieškovei, o Ieškovė buvo įsipareigojusi tiekti elektros energija?. Būtent tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai ir tai patvirtina abiejų šalių veiksmai. Atsakovės pareiga kaip turto savininkei mokėti įsiskolinimą, kai galutiniai vartotojai yra nuomininkai ar jų šeimos nariai, pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, viešąjį interesą? (savivaldybių turimas lėšas). Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą?, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas – teismai, nagrinėdami ginčus, kuriuose viena iš šalių yra valstybė ar savivaldybė, sprendimus turi priimti itin atsakingai ir rūpestingai, kadangi neteisingai išsprendus byla?, susijusia? su viešųjų finansų naudojimu, nukenčia viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.388 straipsnyje įtvirtinta, kad abonentas (vartotojas) moka už faktiškai sunaudota? energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarka? nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Taigi, įstatymų leidėjas pareiga? atsiskaityti už pateikta? energija? nustatė abonentui (vartotojui), kuris yra galutinis elektros energijos vartotojas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju už susidariusį įsiskolinimą? atsakingi Objektų nuomininkai, kaip galutiniai bei faktiniai elektros energijos vartotojai. Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakinga tiekėjui už tiekėjo žinioje nuomininkų (tiesioginių vartotojų) suvartota? elektros energija?. Nurodo, kad ieškovė visiškai nesivadovavo pagrindinėmis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. <...> visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą? bei jos sudarymo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo nutartyse nurodo, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimą, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą?, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Atsakovė, sudarydama nuomos sutartis su nuomininkais, pagristai tikėjosi, jog už? visas savo išnaudotas komunalines paslaugas sumokės patys nuomininkai ir/ar jų šeimos nariai. Atsakovė tikėjosi, jog nuomininkai ir/ar jų šeimos nariai įgyvendins sutartyje nustatytas pareigas ir pati padengs įsiskolinimus už teikiamas komunalines paslaugas. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pactasuntservanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už? kuri? atsakinga sutartiniu? išsipareigojimų? nevykdanti sutarties šalis. Taigi, nuomininkai bei jų šeimos nariai nuomos sutartimi yra prisiėmę atsakomybę mokėti už sunaudojama? elektros energija?, todėl savininkas visiškai neturi jokios pareigos dengti ne savo veiksmais padaryta? įsiskolinimą?.

Ieškinys tenkinamas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės sumokėti už tiektą elektros energiją butams, kurie nuosavybės teise priklausė savivaldybei, buvo savivaldybių turtas, kuris buvo išnuomotas tretiesiems asmenims. Ieškovas reikalauja, kad turto savininkas sumokėtų už jo nuosavybei teikiamą elektros energiją, į ką atsakovas atsikerta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis, todėl nuomininkui, kaip objektui tiekiamos elektros energijos vartotojui, kyla pareiga mokėti už tiekiamą elektros energiją tiek iš sutarties, tiek iš įstatymo.

Teismas ieškinį tenkina. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas I). 2020 m. sausio 9 d. nurašyti EAP rodmenys 9563,00 kWh, paskutinį kartą mokėta 2019 m. balandžio 12 d. iki EAP rodmens 6160,00 kWh, paskaičiuota 507,05 Eur skola. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutraukiant elektros energijos tiekimą užfiksuoti EAP rodmenys 10332,00 kWh, paskaičiuota skola 612,01 Eur. Taip pat priskaičiuota 0,22 Eur už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energiją. Viso skola 612,23 Eur, skolos laikotarpis nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2021 m. kovo 25 d.

Ieškovas ieškinio faktines aplinkybes įrodė pateikdamas nekilnojamojo turto registro duomenis, rodmenų aktą, elektros apskaitos prietaisų (skaitiklių) fiksaciją, priskaitymų ir apmokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitas, siųstas sąskaitas už suvartotą elektros energiją nuomininkams. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimus, nurodė, kad pareiga siųsti sąskaitas nustatyta 2018 metais, kuri buvo elektros energijos tiekėjo vykdoma. Ieškovas dublike detaliai nurodė, kaip skaičiavo skolą už tiektą elektros energiją ieškinyje nurodytiems atsakovui priklausantiems nekilnojamojo turto objektams. Atsakovas konkrečių įrodymų dėl užfiksuotų apskaitos prietaisų parodymų, kainų, kad skola sumokėta ar skaičiavimas nepagrįstas, nepateikė.

Objektai, kuriems ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis).

Energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai: 2010 m. vasario 11 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (skolos susidarymo laikotarpiu galiojusi redakcija) patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos.Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo-pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konkliudentiniais veiksmais sutartis gali būti sudaryta, jeigu vartotojas naudoja energiją savo buitinėms reikmėms. Taisyklėse elektros energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu) 97 punktą už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų apmokėjimą yra atsakingas vartotojas. Taisyklių 100 punkte nurodoma, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, nurodyta, jog kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, <...> aiškindamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 29 ir 83 punktuose (ginčo laikotarpiu galiojusių taisyklių 100-101 punktai) įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovei priklausančio buto nuomininkei nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei (atsakovei). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-627-258/2021; 2021 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-735-855/2021; 2021 m. kovo 30 d. nutartis, priitma civilinėje byloje Nr. e2A-877-577/2021).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. Sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko. Ši teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiūra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, ši aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą ir paskirstytą elektros energiją, ir neperkelia šių prievolių nuomininkui. Elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos ieškovės patirtos 40 Eurų bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, j. a. k. 303383884, 1779 eurų 40 centų skolos, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1779,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 40 Eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, valstybei 8,95 Eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis