- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2A-770-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01395-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- S. D.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei S. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai“, akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, Savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, antstoliai I. G., V. D., bei atsakovės S. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakove S. D. (toliau – atsakovė) dėl atsakovės kaltės; atsakovei palikti jos pageidaujamą pavardę; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 200 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 4 897 Eur už ieškovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą buto dalį ir grąžintą paskolą; 873,52 Eur skolą UAB „Plungės šilumos tinklai“ ieškovas ir atsakovė grąžins lygiomis dalimis; 5 988 Eur skolą, 1 366,23 Eur palūkanas AB bankui Swedbank pagal 2016 m. birželio 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-773-225/2016 ieškovas ir atsakovė grąžins solidariai; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) susidariusias vykdymo išlaidas antstoliui V. D. 894,72 Eur ieškovas ir atsakovė grąžins solidariai; 2018 m balandžio 16 d. Plungės apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1919-669/2018 priteistą skolą 84,04 Eur savivaldybės įmonei (toliau - SĮ) „Plungės būstas“ ieškovas ir atsakovė grąžins solidariai; vykdomosiose bylose Nr. 0051/17/01600 ir 0051/18/00790 susidariusias vykdymo išlaidas antstolei I. G. 138,66 Eur ir antstolio atlygį 19,12 Eur ieškovas ir atsakovė grąžins solidariai.
2. Nurodė, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė šeima nesirūpino, šeimą yra palikusi ne vieną kartą, jai rūpėjo tik linksmybės, bendraudavo su daugybe vyrų, teko policijoje paskelbti jos paiešką. Santuokos metu atsakovė savo elgesiu, nepagarba padarė jam didelę neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur. Gyvenant santuokoje įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 200 Eur, kurį prašo priteisti ieškovui. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iki santuokos jie su atsakove įgijo butą po ½ dalį. 2004 m. birželio 7 d. jie paėmė paskolą iš banko „NORD/LB Lietuva“ 15 000 Lt, padengti dalies buto įsigijimo kainos, nes butas kainavo 34 000 Lt. 2013 m. rugsėjo 18 d. tarp AB „Swedbank“ ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų buvo pasirašyta kredito sutartis ir ieškovui su atsakove buvo suteiktas 10 366,67 Eur kreditas daugiabučio namo atnaujinimui. Kadangi skoliniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi, 2016 m. birželio 2 d. Plungės apylinkės teismas priteisė iš ieškovo ir atsakovės solidariai 7 127,20 Eur skolą. Pažymėjo, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas ir atsakovė įgijo iki santuokos po ½ dalį, šalims ji priklauso kaip bendroji dalinė nuosavybė, tačiau šio buto pirkimui jo tėvai padovanojo 25 000 Lt, t. y. 7 240 Eur. Be to, jo mama yra sumokėjusi 2 754,11 Eur skolos banko paskolai padengti. Kadangi jo tėvai jam buvo padovanoję pinigų buto pirkimui bei mama davė pinigų skolos bankui padengimui, todėl po santuokos nutraukimo prašo iš atsakovės priteisti 4 897 Eur už ieškovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą buto dalį ir grąžintą paskolą.
3. Atsakovė S. D. pateikė priešieškinį, kuriame prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti ieškovui automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 200 Eur; priteisti iš ieškovo 3 000 Eur jai padarytą neturtinę žalą; priteisti jai iš ieškovo gyvenant santuokoje panaudotas jos asmenines lėšas 217,22 Eur; priteisti iš ieškovo ½ dalį jos įmokėtų įmokų bankui „Swedbank“, kurias ji sumokėjo iš asmeninių lėšų 2 609 Eur; turimas skolas sutinka padalyti taip, kaip prašo ieškovas.
4. Nurodė, kad ieškovas santuokos metu vengė dirbti, dažnai vartojo alkoholį, ieškovui išsivystė liguistas pavydo jausmas, tapo agresyvus, naudojo prieš ją fizinį smurtą, kad to išvengti ji kartais būdavo priversta išeiti iš namų ir gyventi pas kitus žmones. Po tokių fizinio smurto atvejų, su mėlynėmis veide, ji negalėdavo eiti į darbą, į policiją nesikreipė, nes tikėjosi, kad ieškovas pasikeis. Kadangi su ieškovu tapo nebeįmanoma gyventi, ji 2019 metų pabaigoje išsikėlė gyventi kitur. Kadangi ieškovas naudojo prieš ją smurtą, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, todėl prašo iš ieškovo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos. Butą, adresu (duomenys neskelbtini), jie įgijo iki santuokos po ½ dalį, todėl šis turtas nedalintinas. Taip pat nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. AB „Swedbank“ šalims suteikė bendrą 10 366,07 Eur kreditą, namo renovacijai. 2016 m. birželio 2 d. teismo sprendimu teismas priteisė jiems abiem atlyginti bankui solidariai 6 348,15 Eur skolą. Iki teismo sprendimo ji 5 218 Eur paskolos bankui padengė savo asmeninėmis lėšomis, todėl ieškovas turi jai atlyginti 2 609 Eur už jos asmeninėmis lėšomis pagerintą savo buto dalį. Kitas turimas šalių skolas sutinka padalyti kaip nurodo ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu. ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – D., atsakovei paliko pavardę – D.. Padalijo santuokoje įgytą turtą ir ieškovui A. D. priteisė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės. Prievolę kreditoriui Savivaldybės įmonei „Plungės būstas“ pagal 2018 m. balandžio 16 d. Plungės apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje eL2-1919-669/2018, po santuokos nutraukimo pripažino solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Prievolę kreditoriui „Swedbank“ AB pagal 2016 m. birželio 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-773-225/2016, po santuokos nutraukimo pripažino solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Prievolę uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“ po santuokos nutraukimo pripažino daline ieškovo ir atsakovės prievole, nustatant, kad ieškovas ir atsakovė skolą kreditoriui grąžins lygiomis dalimis. Prievolę kreditoriui antstoliui V. D. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Prievolę kreditoriui antstolei I. G. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažino solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu.
5.2. Teismui konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
5.3. Automobilis nėra išregistruotas, atsakovė priešieškiniu taip pat prašė šį automobilį padalinti natūra ir jį priteisti ieškovui, todėl automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, priteistinas ieškovui asmeninės nuosavybės teise.
5.4. Šalims priklauso po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), todėl skola kreditoriui UAB „Plungės šilumos tinklai“ yra dalinė, nes kiekvienas bendrasavininkis turi susimokėti jam tenkančią komunalinių mokesčių dalį, todėl šalių susitarimu skola kreditoriui lieka daline ir ieškovas su atsakove grąžins ją lygiomis dalimis.
5.5. Šalių susitarimu ieškovas sumokėjo didesnę dalį už butą ir nagrinėjamu atveju neturi reikšmės iš kur ieškovas tuos pinigus gavo. Pažymėtina, kad turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, šiam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir ieškovo bandymas įrodinėti aplinkybes, nurodytas CK 3.89 straipsnyje (asmeninė sutuoktinių nuosavybė), neturi teisinio pagrindo, kadangi šios teisės normos taikomos tik turtui, įgytam po santuokos sudarymo.
5.6. Atsakovė iki santuokos sudarymo paveldėjo mamos turtą, kurį pardavė iki santuokos sudarymo, o dalį gautų lėšų panaudojo bendriems poreikiams tenkinti, t. y. šalių vestuvėms, šalių turimo buto apstatymui, baldų, buitinės technikos pirkimui, taigi ir atsakovė savo lėšomis prisidėjo prie bendro turto atsiradimo.
5.7. Byloje nėra duomenų ir šalys neįrodinėja, kad M. D. būtų perleidusi ieškovui reikalavimo teisę į pusę šios sumos, taip pat nėra duomenų ir apie tai, jog būtų įvykusi subrogacija ar koks kitas šalies prievolėje pakeitimas, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę dėl pusės jo motinos už atsakovę sumokėtos sumos priteisimo.
Atsiliepimas
5.8. Atsakovė priešieškinyje nurodytos sumos 4 923,54 Eur (17 000 Lt), t. y. dalies gautos pardavus jos paveldėtą turtą, bankui neįmokėjo, šias aplinkybes patvirtino pati atsakovė teismo posėdžio metu. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pinigus, gautus už paveldėtą turtą, panaudojo įvairių poreikių tenkinimui, asmeninių skolų mokėjimui, paminklo pastatymui, vestuvių iškėlimui, šeimos buities sąlygų gerinimui, buitinės technikos, baldų pirkimui, bendro turto išlaikymui, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 217,22 Eur sumą nepagrįstas.
5.9. Kadangi atsakovė skolą grąžino iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto gautų pajamų, ieškovas neturi prievolės mokėti atsakovei kompensacijos.
5.10. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pareigos spręsti klausimų, susijusių su ieškinio senaties instituto taikymo reikalavimui priteisti skolą iš atsakovės, kadangi taikyti ieškinio senaties instituto atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neprašė. Atsakovei nesuformulavus prašymo taikyti ieškinio senatį, ieškovas neturėjo galimybės nurodyti savo pozicijos šiuo klausimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Plungės apylinkės teismo 2021m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti: nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės; priteisti iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovės 4 897 Eur skolą už ieškovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą buto dalį ir grąžintą kreditą; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priimti prie apeliacinio skundo pateiktus įrodymus ir vertinti juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė, nes atsakovė ne kartą buvo neištikima, ne kartą buvo palikusi šeimą ir grįždavo po kelių savaičių ar net po mėnesio, pasibaigus pinigams ar kai atsibosdavo naujiems draugams. Jai rūpėjo nuolatinės linksmybės. Ji vedė palaidą gyvenimo būdą, išgėrinėdavo, bendraudavo su daugybe vyrų, teko kreiptis į policiją dėl jos paieškos paskelbimo.
6.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad 2018 m. pateikus prašymą dėl žmonos dingimo, atsakovė buvo rasta pas kitą vyrą.
6.3. Mano, kad neturtinės žalos dydis (3 000 Eur) atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
6.4. Byloje nėra ginčo, kad už įsigytą turtą ieškovas ir atsakovė sumokėjo ne lygiomis dalimis, kaip nustatyta pirkimo - pardavimo sutartyje, bet ieškovas sumokėjo didesnę kainos dalį panaudodamas asmenines lėšas – 7 240 Eur (25 000 Lt), atsakovė bylos nagrinėjimo metu tai pripažino.
6.5. Prie ieškinio į bylą buvo pateiktas AB Šiaulių banko išduotas 2018 m. lapkričio 20 d. mokėjimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad mokėtojas A. D. atliko mokėjimą antstoliui V. D., sumokėdamas 2 754,11 Eur.
6.6. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami papildomi rašytiniai įrodymai: medicinos dokumentai išrašai, kurie patvirtina, kad atsakovė ieškovą buvo sužalojusi peiliu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Atsakovas nedirbo, ištisas dienas leisdavo namuose, buvo pavydus, kaltindavo ją neištikimybe, todėl ji buvo priversta išeiti pas draugus pailsėti prieš sekančią darbo dieną.
7.2. Atsakovės atstovas buvo pareiškęs baigiamųjų kalbų metu reikalavimui dėl 4 923,54 Eur skolos taikyti ieškinio senatį, apeliantui šis prašymas dėl senaties termino jo reikalavimui taikymo ir teismo pozicija dėl šio prašymo yra žinoma, tačiau, pratęsus bylos nagrinėjimą apeliaciniame procese, ieškovas (apeliantas) dėl šio prašymo ir galimybės taikyti ar netaikyti senaties terminą 4 923,54 Eur (17 000 litų) jam priteisimo nepasisako, nors išsakyti ir pagrįsti savo nuomonę dėl senaties termino taikymo turėjo galimybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Apeliantas prašo prijungti prie apeliacinio skundo pridedamus įrodymus.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Pateikti duomenys susiję su nagrinėjama byla, neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo, todėl prijungtini prie bylos.
Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo
13. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl kaltės formos
14. Apeliantas argumentuoja, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė, nes atsakovė ne kartą buvo neištikima, ne kartą buvo palikusi šeimą ir grįždavo po kelių savaičių ar net po mėnesio, pasibaigus pinigams ar kai atsibosdavo naujiems draugams. Jai rūpėjo nuolatinės linksmybės. Ji vedė palaidą gyvenimo būdą, išgėrinėdavo, bendraudavo su daugybe vyrų, teko kreiptis į policiją dėl jos paieškos paskelbimo.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
16. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, reikia įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia manyti, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų, nesistengė išsaugoti šeimos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp sutuoktinių nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, šeimoje kildavo nesutarimų bendro gyvenimo klausimais, problemų dėl alkoholio vartojimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad jie nesutarė dėl finansinių įsipareigojimų, sutuoktiniai vienas kitą kaltino nepalaikymu morališkai, finansiškai, netinkamu požiūriu į šeimos gyvenimą, alkoholio vartojimu. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Aplinkybės, kad atsakovė išėjo iš namų ir apsigyveno kitur, o ieškovas pakeitė buto spynas, taip pat rodo šalių lojalumo pareigos pažeidimą, nesutarimą, kompromisų neieškojimą. Šios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prie to prisidėjo.
18. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nevertino aplinkybės, jog 2018 m. pateikus prašymą dėl žmonos dingimo atsakovė buvo rasta pas kitą vyrą.
19. Nors atsakovė pripažino, kad nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio gyvena su kitu vyru, tačiau ir ieškovas pripažino, kad jų santuoka faktiškai nutrūko dar 2016 metais, nuo 2016 metų jie negyveno santuokinio gyvenimo, be to, kaip minėta, ieškovas pakeitė buto durų spynas ir šiuo metu atsakovė į savo būstą įeiti negali, ten taip pat yra likę ir jos asmeniniai daiktai.
20. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė panaudojo smurtą jo atžvilgiu 2005 m., nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, nes šalių santuoka buvo sudaryta jau po šio įvykio, tai yra 2006 m. balandžio 25 d.
21. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.
23. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai, pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris šioje byloje negali būti priteisiamas.
Dėl 4 897 Eur skolos už ieškovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą buto dalį ir grąžintą kreditą priteisimo
24. Apeliantas argumentuoja, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nepriteisė 4 897 Eur skolos iš atsakovės, nes už įsigytą turtą ieškovas ir atsakovė sumokėjo ne lygiomis dalimis, kaip nustatyta pirkimo - pardavimo sutartyje, bet ieškovas, sumokėjo didesnę kainos dalį panaudodamas asmenines lėšas – 7 240 Eur (25 000 Lt), taip pat atliko mokėjimą antstoliui V. D., sumokėdamas 2 754,11 Eur skolą už buto paskolą. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutinka.
25. Santuokos nutraukimas reiškia asmeninių ir turtinių sutuoktinių teisinių santykių pasibaigimą. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti ir nuspręsti dėl visų įstatyme nustatytų santuokos nutraukimo padarinių: sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems, taip pat vienam iš sutuoktinių priteisimo, ir – nesant notarine tvarka patvirtinto sutuoktinių susitarimo – jų bendro turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis). Bendrosios sutuoktinių turto, nutraukiant santuoką, dalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.188 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.
26. Iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. D. ir A. D. priklauso po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini). Butas įgytas iki santuokos sudarymo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos buto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties matyti, kad A. D. ir S. A. dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis (po ½ dalį) perka butą, adresu (duomenys neskelbtini); butas parduotas už 9 847 Eur (34 000 Lt), kuriuos pirkėjai sumoka pardavėjams lygiomis dalimis taip: 5 503 Eur (19 000 Lt) pirkėjai sumokėjo pardavėjams prieš sutarties sudarymą, o likusius 4 344 Eur (15 000 Lt) pirkėjai įsipareigoja pervesti į pardavėjo sąskaitą, gavę kreditą iš AB banko „NORD/LB Lietuva“ ir įkeitę bankui perkamą butą. Ieškovas teigia, kad nors butas buvo įgytas po ½ dalį, tačiau įsigyjant butą jam tėvai davė 7 240 Eur (25 000 Lt) ir visus šiuos pinigus jis panaudojo buto pirkimui. Atsakovė neneigė, kad buto įsigijimui ieškovo tėvai davė 7 240 Eur (25 000 Lt) ir visi šie pinigai buvo panaudoti buto pirkimui. Likusi nesumokėta 2 606 Eur (9000 Lt suma) suma pardavėjams buvo sumokėta gavus paskolą iš banko, o likusi banko paskolos suma 1 738 Eur (6 000 Lt) buvo panaudota buto remontui. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš banko gavo 4 344 Eur (15 000 Lt) sumą, dalį, t. y. 2 606 Eur (9000 Lt) banko paskolos AB bankui „NORD/LB Lietuva“ šalys atidavė santuokos metu, o kitą dalį paskolos, t. y. 2 754,11 Eur, sumokėjo ieškovo mama M. D.. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties matyti, kad M. D. ir S. D. dovanoja sūnui A. D. 7 240 Eur (25 000 Lt).
27. Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovė įgydami po ½ dalį buto turėjo pareigą prie buto pirkimo prisidėti po lygiai, tai yra po 4 923,50 Eur, tačiau bylos duomenys patvirtina ir byloje ginčo, kad ieškovas buto pirkimui panaudojo tėvų dovanotas lėšas ir prie buto pirkimo prisidėjo didesne savo asmeninių lėšų suma, tai yra, sumokėdamas 7 240 Eur (25 000 Lt). Taigi esant tokiai situacijai, kai abi šalys turi nuosavybės teisę į lygias buto dalis, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovui jo sumokėtą didesnę dalį už butą. Taip pat AB Šiaulių banko išduotas 2018 m. lapkričio 20 d. mokėjimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad mokėtojas A. D. atliko mokėjimą antstoliui V. D., sumokėdamas 2 754,11 Eur (dalį paskolos), taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek didesnę dalį už butą, tiek dalį paskolos ieškovas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, todėl ieškovė turi pareigą šias lėšas jam grąžinti.
28. Esant nuodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės nepriteista 4 897 Eur skolos už ieškovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą buto dalį ir grąžintą kreditą, nėra pagrįsta, todėl naikintina, ieškovui priteistina iš atsakovės 4 897 Eur skolos už ieškovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą buto dalį ir grąžintą kreditą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
29. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės nepriteista 4 897 Eur skola skolos už ieškovo asmeninėmis lėšomis apmokėtą buto dalį ir grąžintą kreditą, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškovui ir atsakovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui A. D. iš atsakovės S. D. nepriteista 4 897 Eur skola ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Priteisti ieškovui A. D. iš atsakovės S. D. 4 897 Eur skolą.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.