- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-98-589/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14010-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 3.2.3.3Teismo posėdžio pirmininkas ir jo įgaliojimai
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.6.2Paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl savo tyčinių veiksmų
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-30878-1253/2025 pagal pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstolė N. B., antstolė A. L., antstolė J. Ž., antstolis A. A., E. S., I. B., uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas), patikslinęs pareiškimą, prašė: 1) iškelti fizinio asmens bankroto bylą G. B.; 2) G. B. bankroto administratoriumi paskirti bankroto administratorę R. Ž.; 3) patvirtinti sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų patenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; 4) nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį G. B. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; 5) patvirtinti 700 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį G. B. būtiniesiems poreikiams patenkinti (neįskaitant išlaidų nepilnamečių vaikų išlaikymui, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už paslaugos teikėją mokėjimui) nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; 6) nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir I. B. 2021 m. rugpjūčio 12 d. sudarė povedybinę sutartį (toliau – ir Povedybinė sutartis), kuria nustatytas sutuoktinių asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas. Pareiškėjas ir I. B. sutarė, kad bet kokia skola, paskola, kreditas ar laidavimas yra laikomas sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą, gavusio kreditą ar laidavusio, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui. Toks įsipareigojimas bus vykdomas ir (ar) išieškomas tik iš sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą, gavusio kreditą ar laidavusio asmenine nuosavybe turimų lėšų ar turto. Kadangi pareiškėjas verčiasi individualia veikla, turi asmeninių įsipareigojimų, jis ne visuomet galėjo užtikrinti tinkamą išlaikymą vaikams D. B., L. B., taip pat trečiam vaikui iš ankstesnių pareiškėjo santykių K. B.. Pareiškėjas ir I. B. 2025 m. kovo 28 d. sudarė taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kuria buvo nustatytas po 350 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikymo dydis. Paminėta taikos sutartis patvirtinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje e2SP-13873-1085/2025.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad įsipareigojimų atsiradimo momentu juos įvykdyti ketino, nes tuo metu dirbo, pakluso įstatymų nustatytai tvarkai, jo pareiga buvo susimokėti visus mokesčius. Pareiškėjo gaunamos pajamos buvo pakankamos šeimos būtiniesiems poreikiams patenkinti bei įmokoms mokėti. Tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių, mokestinių prievolių vykdymo tvarkos pasikeitimo (be kita ko, susijusių su pareiškėjo paslaugų užsakovu (teikėju) „Bolt“ registracija užsienio valstybėje, dėl ko dalis papildomų mokestinių prievolių buvo perkelta vairuotojams) ir pareiškėjo pablogėjusios finansinės situacijos, ėmė mažėti pareiškėjo pajamos ir dėl to tenkinti būtinuosius savo ir šeimos poreikius bei mokėti pareiškėjo skolas darėsi vis sudėtingiau. Pareiškėjo sutuoktinė I. B. pradėjo dirbti tik 2025 m. sausio 13 d., o iki tol pareiškėjas vienas išlaikė 5 asmenų šeimą, kurioje augo 2 vaikai su negalia, ir vienas kūdikis, taip pat reikėjo mokėti antstoliams. Nedideli sveikatos sutrikimai taip pat sumažino galimybes mokėti periodines įmokas. Pareiškėjas iki 2025 m. didelių pastangų ir finansinės drausmės dėka buvo sumokėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) įmokas ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), tačiau įmokoms didėjant bei pareikalavus sumokėti PVM už 5 metus iki 2025 m. gegužes 2 d., situacija tapo sunkiai pakeliama. Bankrotas leistų tiksliai planuoti piniginius srautus ir palengvintų priverstinio vykdymo naštą.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjo gaunamos pajamos (atskaičius mokesčius) vidutiniškai sudaro apie 1 600 – 1 700 Eur per mėnesį. Tačiau iš gaunamų pajamų išskaičiuotinos lėšos pareiškėjo vaikams išlaikyti šiuo metu sudaro 900 Eur, dėl to pragyvenimui lieka apie 700 – 800 Eur, iš kurių dar turi būti pareiškėjo lėšomis remontuojamas bei išlaikomas ir veiklai naudojamas automobilis. Pareiškėjas neplanuoja ir neturi galimybių verstis papildomai ūkininko veikla, o su darbo santykiais susijusių pajamų pareiškėjas negauna. Pareiškėjas turi įsipareigojimų (kurie bankroto proceso metu nėra nurašomi), nes 2018 m. negalėjo mokėti išlaikymo sūnui K. B. ir šiuo metu papildomai yra dengiamas išlaikymo įsiskolinimas pagal sudarytą grafiką po 115 Eur kas mėnesį. Pareiškėjas asmeninės nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Skolos pagal turimus duomenis mažiausiai sudaro 42 459,44 Eur, taigi viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas. Pareiškėjas per pastaruosius 3 metus neatliko jokių veiksmų, dėl kurių jis galėtų būti laikomas nesąžiningu ar kurie sudarytų pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Per pastarųjų 3 metų laikotarpį pareiškėjas nėra buvęs teistu, kaltintas ar įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, nebuvo registruotas priklausomybių ligų gydymo skyriuose, nėra įtrauktas į asmenų, kuriems apribota azartinių lošimų galimybė, sąrašą. Pareiškėjas nėra sudaręs jokių sandorių, kurie pažeistų pareiškėjo kreditorių interesus ir panašiai (t. y. nėra sudaręs paskolų sutarčių su neprotingo dydžio palūkanomis tam, kad padengtų esamus įsiskolinimus). Prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, kurių neįstengė įvykdyti ir dėl kurių tapo nemokus, jis išimtinai siekė sąžiningai gauti pajamas, pastaruosius 5 metus nuolat derino su kreditoriais įsipareigojimų vykdymą, grafikus, tačiau nemokumą iš esmės sukėlė siurprizinės mokesčių sąlygos, kurių pagrindu, būdamas ekonomiškai priklausomas nuo paslaugos užsakovo „Bolt“, sužinojo, jog iš jo reikalaujama sumokėti (kompensuoti) PVM už paskutinius penkerius metus
5. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo būtinųjų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga 830 Eur piniginių lėšų suma. Kiekvieną mėnesį pareiškėjo minimaliems poreikiams tenkinti pakanka 700 Eur (neįskaitant pareiškėjo nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo, nekaitant mokamo PVM ir skolos po 115 Eur iki kovo mėnesio). Šiai dienai pareiškėjo gaunamų pajamų (apie 1 700 Eur), atskaičius pareiškėjo nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą, nepakanka pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui G. B. bankroto bylą.
7. Teismas nurodė, jog minimali mėnesinė alga šiuo metu (nuo 2025 m.) yra 1 038 Eur, tai fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 950 Eur. Teismas nustatė, kad pareiškėjo bendra vykdytinų įsiskolinimų suma viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą 25 MMA sumą. Pagal teismo gautus 2025 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenis nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomi išieškojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Julianus Inkaso“, UAB „Legal Balance“, UAB „GelvoraSergel“, E. S.. Bendra vykdomosiose bylose iš pareiškėjo išieškoma suma – 33 325,14 Eur. Suinteresuotas asmuo VMI bylos nagrinėjimo metu teismo iniciatyva patikslino, kad 2025 m. spalio 8 d. datai mokesčių nepriemoka yra 8 078,20 Eur, kurią sudaro 1 872,68 Eur GPM, 79,02 Eur delspinigiai ir 5 295,87 Eur PVM mokestis bei 830,63 Eur delspinigiai. VSDFV bylos nagrinėjimo metu teismo iniciatyva patikslino, kad pareiškėjo, vykdančio individualią veiklą, įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2025 m. spalio 8 d. duomenimis sudaro 4 501,05 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro ir 2025 m. birželio 12 d. akcinės bendrovės „Regitra” pažymos duomenis nustatė, kad pareiškėjas neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.
8. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas yra pranešęs visiems savo kreditoriams pagal sąrašą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas yra susituokęs su I. B. (suinteresuotas asmuo), su kuria 2021 m. rugpjūčio 12 d. sudarė Povedybinę sutartį, kuria nustatytas sutuoktinių asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas. Pareiškėjas turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko: pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį teikia po 350 Eur išlaikymą kas mėnesį vaikams D. B. ir L. B., taip pat kiekvieną mėnesį moka po 115 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui K. B. (VSDFV 2025 m. kovo 31 d. sprendimas dėl vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo) ir teikia šiam vaikui 180 Eur išlaikymą kas mėnesį (pareiškime nurodyti duomenys). Pareiškėjas per penkių metų laikotarpį Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose konsultuotas ar gydytas nebuvo (Respublikinio priklausomybės ligų centro 2025 m. gegužės 12 d. pažyma); nėra įrašytas į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą (2025 m. gegužės 9 d. išrašas iš Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro); nėra teistas (2025 m. birželio 2 d. pažyma Nr. 14R-20613).
9. Teismas sprendė, jog kadangi pareiškėjo turimi įsipareigojimai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, pareiškėjas formaliai atitinka šios teisės normos sąlygą, reikalingą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, t. y. nemokumą. Visgi, teismas pažymėjo, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.
10. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė konkrečių jo nemokumą sukėlusių priežasčių, pareiškėjo nurodytos nemokumą sukėlusios priežastys yra prieštaringos ir nedetalizuotos. Pareiškėjas, apibūdindamas nemokumą sukėlusias priežastis, pareiškime nurodė, kad turėjo finansinių įsipareigojimų, negalėjo rasti geriau apmokamo darbo, o dėl pasikeitusio mokesčių teisinio reglamentavimo pareiškėjo finansinė padėtis iš esmės pablogėjo. Pareiškėjas 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu detalizavo, kad dirba bendrovėje „Bolt“ ir 2025 m. pradžioje sužinojo, kad turi sumokėti PVM mokestį už penkerius metus, tai iš esmės pablogino pareiškėjo finansinę situaciją ir dėl šios priežasties pareiškėjas tapo nemokus. Visgi, pareiškėjas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aptariamas aplinkybes.
11. Teismas iš prie pareiškimo pridėtų ir bylos nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų nustatė, kad vykdomosios bylos, kurių pagrindu pareiškėjo atžvilgiu vykdomi išieškojimai pradėtos 2012 – 2018 m. laikotarpiu. Išieškotojo VMI naudai 2025 m. vasario 18 d. pradėta vykdomoji byla, kurioje nurodyta išieškoma suma yra 2 195,52 Eur. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis nustatė, kad ši suma išieškoma VMI 2024 m. lapkričio 25 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoka iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) pagrindu (nurodyme nurodyta suma – 2 195,52 Eur). Kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl 2025 m. pradžioje tekusios itin didelės mokestinės naštos į bylą nepateikta, nors teismas 2025 m. spalio 2 d. protokoline nutartimi atidėdamas bylos nagrinėjimą nustatė pareiškėjui terminą papildomiems įrodymams į bylą pateikti. Teismo iniciatyva išsireikalavus duomenis iš VMI dėl mokestinių nepriemokų, suinteresuotas asmuo VMI nurodė, kad 2025 m. spalio 8 d. datai mokesčių nepriemoka yra 8 078,20 Eur (1 872,68 Eur GPM mokestis, 79,02 Eur delspinigiai ir 5 295,87 Eur PVM mokestis bei 830,63 Eur delspinigiai); detalizuota, kad PVM nepriemoka susidariusi už 2022 – 2025 m. laikotarpius pagal pateiktas PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas. Pareiškėjas aptariamas nemokumą sukėlusias priežastis grindžia abstrakčiais teiginiais, neįvardydamas nei konkrečios nemokumo būseną sukėlusios sumos („siurprizinės“ mokestinės prievolės), nei aiškių aplinkybių dėl privalomų mokesčių mokėjimo tvarkos. Teismas sprendė, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, nemokumas yra sukeltas senesnių skolų (turėtų finansinių įsipareigojimų), o pareiškėjo nurodytas nemokumo momentas, siejamas su 2025 m. pradžia, nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais ar kitais objektyviais bylos duomenimis.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu yra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose, kurių bendra suma siekia 33 325,14 Eur. Pareiškėjo piniginių lėšų jo kredito įstaigose likutis yra 1,34 Eur (Luminor bank AS Lietuvos skyriaus banko išrašas už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d.). Teismas pažymi, kad duomenų apie pinigines lėšas kredito įstaigose laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. (3 metai iki pareiškimo teismui padavimo dienos) iki 2022 m. rugsėjo 30 d. ir už 2025 m. liepos, rugpjūčio mėn. laikotarpius į bylą pareiškėjas nepateikė, nors teismas nurodė tokius duomenis pateikti 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ir 2025 m. spalio 2 d. protokoline nutartimi. Iš Luminor bank AS Lietuvos skyriaus banko išrašo duomenų nustatė, kad pareiškėjo banko sąskaitoje nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2025 m. birželio 30 d. ūkinės operacijos, išskyrus pavienes į banko sąskaitą gautas sumas, nevyko, t. y. į banko sąskaitą nėra gauta pajamų iš darbo užmokesčio, individualios veiklos ar kitų pajamų, kurias pareiškėjas naudotų kasdieniams poreikiams patenkinti.
13. Vis dėlto, pagal 2025 m. spalio 2 d. išrašo apie asmens darbovietę, mokamas išmokas, gautas iš VSDFV, duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjas 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui dienos užsiėmė individualia veikla ir iš šios veiklos gavo atitinkamas pajamas (pvz., pagal VSDFV pateikiamus duomenis 2023 metais pareiškėjo pajamos iš individualios veiklos sudarė 5 035,21 Eur). Tokias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo į bylą pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 – 2024 m. laikotarpius. Aplinkybę, kad pareiškėjas faktiškai 2022 – 2024 m. laikotarpiu gavo atitinkamas pajamas iš individualios veiklos patvirtina ir į bylą pateiktos informacinio pobūdžio mėnesinės suvestinės, kuriose nurodytos kas mėnesį gautos pajamos už keliones, taip pat pareiškėjo sutuoktinės I. B. pildyti pajamų žurnalai. Aptariamas aplinkybes pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo I. B. patvirtino ir teismo posėdžių metu, t. y. kad pareiškėjas pastaruosius metus (apie 6 metus) dirba bendrovėje „Bolt“ ir iš šios veiklos gauna kas mėnesį atitinkamas pajamas, kurios priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus (2025 m. spalio 2 d., 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai).
14. Teismas nustatė, kad aplinkybė, jog pareiškėjo faktiškai gaunamos pajamos neatsispindėjo jo banko sąskaitose, susidarė dėl to, kad visos pajamos, gaunamos pareiškėjo vykdytos individualios veiklos pagrindu, buvo pervedamos ne į jo (pareiškėjo), o į sutuoktinės (I. B.) banko sąskaitą, siekiant išvengti priverstinio antstolių vykdomo lėšų nurašymo kreditoriams. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo I. B. 2025 m. spalio 2 d., 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdžių metu paaiškino, kad visos pareiškėjo gaunamos pajamos buvo pervedamos į sutuoktinės I. B. banko sąskaitą, o sutuoktinė šias pajamas paskirstydavo kasdienėms išlaidoms, einamiesiems mokėjimams ir kreditorių įsiskolinimams dengti (išlaikymams vaikams, antstoliai ir pan.). Paaiškino, kad dalį pinigų pareiškėjas už darbą gaudavo grynaisiais pinigais (klientų atsiskaitymai grynaisiais už pavėžėjimo paslaugą), kuriuos pareiškėjas naudojo kasdieniams poreikiams patenkinti.
15. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas darė išvadą, kad pareiškėjo elgesys 3 metus iki pareiškimo teismui padavimo dienos (nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d.) negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme ir sudarančiu sąlygas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Dėl pareiškėjo veiksmų – pajamų už individualią veiklą gavimo į kito asmens sąskaitą – nėra galimybės nustatyti realios pareiškėjo turto vertės, t. y. turimų pajamų, santaupų, kuriomis pareiškėjas disponavo jo deklaruojamu nemokumo laikotarpiu. Dėl aptariamų veiksmų nėra aiškus ne tik pareiškėjo turimų pajamų, santaupų kiekis, tačiau nėra galimybės nustatyti pajamų panaudojimo būdų, t. y. kokia dalis naudojama kreditorių interesams patenkinti, kasdieniams poreikiams, vaikų išlaikymo prievolės vykdymui, einamiesiems mokesčiams ir mokesčių įsiskolinimui mokėti. Nors pareiškėjas į bylą pateikė žurnalą, kuriame pildomos gaunamos pajamos, tačiau toks dokumentas nėra oficialus, neatskleidžia nei kur gaunamos pajamos yra naudojamos, nei kitų mokėjimų ar turimų santaupų. Pareiškėjo veiksmai, gaunamas pajamas pervedant į sutuoktinės banko sąskaitą, į kurią išieškojimo pagal pareiškėjo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas, nukreipti nebuvo teisinių galimybių, sudarė sąlygas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais teisės aktų nustatyta tvarka, o gaunamas pajamas naudoti savo poreikių tenkinimui ar atsiskaitymui su savo pasirinktais kreditoriais. Tokie pareiškėjo veiksmai atskleidžia nesąžiningumą, siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais vykdymo proceso metu, nors pareiškėjas pajamas už individualią veiklą gavo ir jos galėjo būti panaudotos kreditorių įsiskolinimams padengti.
16. Teismas vertino, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, siekdamas neparodyti savo tikrosios turtinės padėties 3 metus iki pareiškimo padavimo teismui dienos ir taip išvengti lėšų nuskaitymo iš pareiškėjo banko sąskaitos. Pareiškėjas, aptariamu laikotarpiu gaudamas atitinkamas pajamas (kaip nurodė teismo posėdžio metu – apie 1 600 – 1 700 Eur per mėnesį), netvarkė savo lėšų taip, kad būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti su kreditoriais teisės aktų nustatyta tvarka ir sukūrė įspūdį, kad jokių pajamų negauna. Pareiškėjas, neatskleisdamas savo iš individualios veiklos gaunamų pajamų, sudarė kliūtis atsiskaityti su kreditoriais vykdymo procese pagal pradėtas vykdomąsias bylas, o atsiskaitydamas su kreditoriais individualia tvarka (iš sutuoktinės banko sąskaitos) galėjo suteikti nepagrįstą pirmumą atitinkamiems kreditoriams gauti atsiskaitymą už susidariusias skolas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjas veikė sąmoningai, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais teisės aktų nustatyta tvarka (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), kas laikytina nesuderinamu su sąžiningumo reikalavimu ir yra pagrindas nurodytais pagrindais atsisakyti iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Nustatytas pareiškėjo elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad jis iš esmės siekia ne mokumo atkūrimo, o skolų nurašymo ir tai leidžia tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą.
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino. Atsisakęs iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas dėl kitų pareiškėjo prašymų (dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, išlaidų dydžio nustatymo), kaip dėl išvestinių, papildomai nepasisakė ir 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi sustabdytą pareiškėjo turto realizavimą ar išieškojimą iš jo atnaujino (FABĮ 5 straipsnio 9 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Pažymi, kad teismas nemokumo bylose gali ir turi būti aktyvus. Teikia naujus įrodymus, kurių pateikimo poreikis atsirado tik paskutinio posėdžio metu dėl iš esmės teismui kilusio klausimo, kodėl pareiškėjui skirtas atlyginimas iš „Bolt“ buvo pervedamas jo sutuoktinei, kiek buvo pervesta. Ši aplinkybė itin svarbi, nes būtent ja teismas remiasi darydamas išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir tariamo vengimo atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau konkrečių duomenų prielaidai, jai atsiradus, apie nesąžiningumą pagrįsti teismas neišreikalavo.
20. Pažymi, kad išieškojimas per visus 3 metus buvo galimas iš skolininkui priklausančių lėšų. Byloje nėra duomenų, jog buvo ribojamos kreditorių galimybės kreiptis tiesiogiai į „Bolt“, kad skolininkas slėpė nuo kreditorių, jog vertėsi ir kokia individualia veikla vertėsi.
21. Mano, jog šiuo atveju svarbu tai, jog bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė sąžiningai ir atvirai pripažino aplinkybę apie lėšų pervedimą iš „Bolt“ I. B. bei paaiškino aplinkybes dėl ko taip buvo padaryta: po antrosios santuokos sudarymo pareiškėjas turėjo skolų, ypač – pirmajam vaikui, tuo atveju buvo net įsiskolinimas vaikų išlaikymo fondui, kurį administruoja VSDFV. Pareiškėjas akivaizdžiai sudėtingai tvarkėsi su finansais, nemokėjo jų valdyti. Tik perėmus finansų kontrolę sutuoktinei, tos skolų mokėjimas ne tik buvo paskirstytas, bet ir pradėjo mažėti, ilgą laiką pavykdavo subalansuoti įmokas tiek vaiko išlaikymui, tiek valstybei, ir kai kuriems kitiems kreditoriams, kuriems likdavo.
22. Nurodo, kad teikia įmokų kreditoriams mokėjimo, lėšų (priklausiusių pareiškėjui, pervestų į sutuoktinės sąskaitą) panaudojimo suvestinę: per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. iš „Bolt“ I. B. buvo pervesta 45 631,38 Eur (teikia išrašą tik nuo pirmos mėnesio dienos, dėl to suma ne visai sutampa su laikotarpiu, bet tai nėra esminis nesutapimas). Iš šios sumos, bendradarbiaujant su antstolėmis, A. L. ir N. B. jų administruojamų kreditorių reikalavimų tenkinimui per šį laikotarpį buvo pervesta atitinkamai 680 Eur ir 920 Eur (paprastai mokant po 40 Eur per mėnesį). Vaikui iš pirmųjų santykių K. B. 5 319 Eur, iš šios sąskaitos nuimant pinigus ir mokant per PERLO terminalą (nurodant, kad mokėtojas – G. B.). Kitiems dviem vaikams iš šios sąskaitos buvo skiriama vidutiniškai po 300 Eur per mėnesį (tame tarpe vienas turi neįgalumą, o sutuoktinė irgi ne visą laiką dirbo), t. y. 36 × 2 × 300 = 21 600 Eur; VSDFV – 3 607,83 Eur; VMI – 962 Eur ir 549 Eur (PVM). Hipotetinėje situacijoje, jei visos lėšos būtų paskirstytos antstolių, tai paskirstymui būtų suma, iš kurios minusuojamas leidžiamas skolininkui naudoti 450 Eur likutis (per 36 mėn. – 16 200 Eur), vadinasi kreditoriams būtų skirta 29 431,38 Eur. Šiuo atveju sutuoktinė, gavusi lėšas, jei ir neidealiai pagal įstatymo nustatytą tvarką, tačiau iš esmės laikydamasi eiliškumo, pirmiausiai: vaikams, valstybei bei kreditoriams, kurie kreipėsi, paskirstė / pervedė 33 637,83 Eur (tai reiškia, kad iš „Bolt“ pervesto pareiškėjo atlygio jo automobilio ir šeimos poreikiams liko 11 993,55 Eur, t. y. po 333,14 Eur per mėnesį, kas yra mažiau nei antstolių nustatytas likutis).
Atsiliepimas
26. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. B. nurodo, kad pritaria pareiškėjo atskirajam skundui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo G. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
28. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pateiktų įrodymų (ne)priėmimo
29. Pareiškėjas G. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2025 m. spalio 3 d. darbo sutarties ekrano kopiją; išrašo apie suvestinius duomenis iš suinteresuoto asmens I. B. sąskaitos, esančios UAB Revolut Bank, ekrano kopiją; suinteresuoto asmens I. B. bankinių pavedimų, atliktų VSDFV ir VMI, kopijas; suinteresuoto asmens I. B. 2020 m. gegužės 13 d. prašymo antstolei A. L. ekrano kopiją ir suinteresuoto asmens I. B. susirašinėjimo el. paštu su antstole A. L., vykusio 2020 m. gegužės 13 d. ir 14 d., kopiją, suinteresuoto asmens I. B. antstoliui A. A. 2019 m. lapkričio 16 d. siųsto el. laiško kopiją.
30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktą). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas bankroto bylos fiziniam asmeniui (ne)iškėlimo klausimas, įvertindamas pareiškėjo teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, į tai, jog šių įrodymų turinys suinteresuotiems asmenims yra žinomas ir jie turėjo galimybę dėl jų išdėstyti savo poziciją, sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl pareiškėjo nesąžiningumo, kaip bankroto bylos neiškėlimo pagrindo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, vertinimo
33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nemokumo faktas yra konstatuotas ir atskiruoju skundu neginčijamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygos plačiau nepasisako. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, todėl atskirajame skunde keliamas šioje teisės normoje įtvirtintų sąlygų kaip pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą egzistavimo klausimas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šios bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad jis yra nesąžiningas.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pareiškėjo, jo atstovės bei suinteresuoto asmens I. B. teiktus paaiškinimus (įskaitant ir tuos paaiškinimus, kurie pareiškėjo nurodyti atskirajame skunde, bei įrodymus, kurie pateikti su atskiruoju skundu), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas pripažinęs, jog pareiškėjas sąmoningai 3 metus iki pareiškimo teismui padavimo dienos pajamas už individualią veiklą gavo į kito asmens (sutuoktinės – šioje byloje suinteresuoto asmens I. B.) sąskaitą banke, siekdamas išvengti išieškojimo, ir tai pažeidė jo kreditorių interesus.
35. Suinteresuotas asmuo I. B. 2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, kad jau keli metai pareiškėjo pajamos iš individualios veiklos yra pervedamos į jos sąskaitą banke. Į teisėjos klausimą, kodėl buvo nuspręsta pareiškėjo pajamas gauti ne į pareiškėjo sąskaitą banke, ji nurodė, kad pareiškėjo sąskaita banke yra areštuota, kurioje pareiškėjui nustatytos 450 Eur laisvai disponuojamos sumos per vieną kalendorinį mėnesį neužtektų nei pareiškėjo poreikiams patenkinti, nei vaikams išlaikyti, nei mokesčiams mokėti. Nors pareiškėjo atstovė 2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu teigė, taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas sudėtingai tvarkėsi su finansais, nemokėjo jų valdyti, todėl po antrosios santuokos sudarymo sutuoktinė tokiu būdu perėmė pareiškėjo finansų kontrolę ir iš pareiškėjo pajamų, gautų į jos sąskaitą banke, vykdė mokėjimus vaiko iš ankstesnių pareiškėjo santykių išlaikymui, mokesčius valstybei ir kai kuriems kitiems kreditoriams, kuriems likdavo. Tačiau tokie teiginiai apeliacinės instancijos teismo neįtikina.
36. Pirma, kaip 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdyje nurodė pats pareiškėjas, jis yra įgijęs maisto pramonės ir kuro inžinerijos specialybę Kauno technologijos universitete, deklaruojamu nemokumo laikotarpiu pareiškėjas buvo jau pakankamai brandaus amžiaus (peržengęs ketvirtąją dešimtį), turintis gyvenimiškos patirties. Jo sutuoktinė suinteresuotas asmuo I. B. 2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas dalį pajamų iš individualios veiklos gaudavo grynaisiais pinigais (jeigu tokį atsiskaitymo būdą pasirinkdavo pareiškėjo pavežėjo paslaugas užsisakę klientai), už kuriuos pareiškėjas pirkdavo maisto produktus šeimai, remontuodavo automobilį, naudojamą pavežėjimo paslaugoms teikti, įsigydavo automobiliui kuro. Todėl, nesant jokių kitų duomenų apie pareiškėją, laikytina, kad pareiškėjas buvo pajėgus savarankiškai valdyti savo finansus, juo labiau padedamas sutuoktinės patarimais, priminimais kada ir kokius mokesčius, įmokas jis turi sumokėti. Antra, visus reikiamus veiksmus pareiškėjo sąskaitoje banke, pareiškėjui joje gaunant pajamas iš individualios veiklos, būtų atlikę antstoliai, vykdantys išieškojimus vykdomosiose bylose. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prašė antstolių nustatyti didesnę laisvai disponuojamą sumą per vieną kalendorinį mėnesį (papildomai leidžiant sumokėti einamuosius mokesčius, susijusius su vykdoma individualia veikla) ir antstoliai būtų atsisakę tenkinti jo tokį prašymą. Taigi, byloje nenustatyta priežasčių, pateisinančių pareiškėjo apsisprendimą savo pajamų iš individualios veiklos gavimą nukreipti į sutuoktinės sąskaitą.
37. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė suinteresuotas asmuo I. B. pripažino tai, jog pareiškėjas pajamas iš individualios veiklos gaudavo į pareiškėjo sutuoktinės sąskaitą banke, niekaip nekeičia tokių pareiškėjo veiksmų vertinimo ir nesuteikia pagrindo juos laikyti sąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
38. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad išieškojimas per visus 3 metus buvo galimas iš pareiškėjui priklausančių lėšų. Atskirajame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad į pareiškėjo sąskaitą banke deklaruojamu nemokumo laikotarpiu nebuvo gauta jokių pajamų iš vykdytos individualios veiklos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, kaip pats nurodė 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdyje, vykdydamas individualią veiklą ir gaudamas pajamas iš „Bolt“ apie 6 metus, kurios jau kelerius metus pervedamos į sutuoktinės suinteresuoto asmens I. B. sąskaitą banke, būtų apie tai pranešęs antstoliams, kreditoriams ar pastariesiems tokie duomenys būtų žinomi iš kitų šaltinių. VSDFV išrašuose apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas aptariama informacija nenurodyta. Iš pareiškėjo su atskiruoju skundu pateiktų, kaip pareiškėjas teigia, jo bendradarbiavimą su antstoliais patvirtinančių įrodymų turinio matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė suinteresuotas asmuo I. B. antstolei A. L. 2020m m. gegužės 13 d. prašyme, be kita ko, rašo norinti mokėti vyro skolas po 40 Eur kas mėnesį, prašo leisti mokėti kai grįš į darbą, nurodo, kad nemokės tik jei praras darbą, tačiau nenurodo, kad pareiškėjas vykdo individualią veiklą, gauna pajamas iš „Bolt, kurios yra pervedamos į jos sąskaitą banke. Antstoliui A. A. 2019 m. lapkričio 16 d. siųstame el. laiške ji taip pat tokios informacijos nenurodo.
39. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas nuslėpė nuo antstolių ir kreditorių faktą, kad vykdydamas individualią veiklą, gauna pajamas iš „Bolt“, kurios yra pervedamos į sutuoktinės suinteresuoto asmens I. B. sąskaitą banke.
40. Pareiškėjas atskirajame skunde teikia skaičiavimus, kurie, anot pareiškėjo, pagrindžia, kad pareiškėjo sutuoktinė suinteresuotas asmuo I. B., laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. gavusi 45 631,38 Eur pareiškėjo pajamų, iš kurių 33 637,83 Eur paskirsčiusi / pervedusi pareiškėjo kreditoriams (pareiškėjo vaikui iš ankstesnių santykių K. B. 5 319 Eur; kitiems dviem pareiškėjo vaikams D. B. ir L. B. po 300 Eur per mėnesį (36 mėn. × 2 × 300 Eur = 21 600 Eur); VSDFV – 3 607,83 Eur; VMI – 962 Eur ir 549 Eur; antstolėms A. L. – 680 Eur ir N. B. – 920 Eur jų administruojamų kreditorių reikalavimų tenkinimui (paprastai mokant po 40 Eur per mėnesį)), net 4 206,45 Eur skyrė daugiau pareiškėjo pajamų pareiškėjo kreditoriams, nei per tą patį laikotarpį būtų skyrę antstoliai (450 Eur × 36 mėn. = 16 200 Eur; 45 631,38 Eur – 16 200 Eur = 29 431,38 Eur), pareiškėjui laisvai disponuojamą sumą palikdavo ne 450 Eur, o vidutiniškai tik po 333,14 Eur per mėnesį. Iš teikiamos argumentacijos galima suprasti, kad tokiais skaičiavimais pareiškėjas siekia pagrįsti, kad pareiškėjo kreditorių interesai nebuvo pažeisti pareiškėjo sutuoktinei suinteresuotam asmeniui I. B. savo nuožiūra paskirstant pareiškėjo gautas lėšas kreditoriams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji duomenys, juos įvertinus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neleidžia padaryti tokios išvados.
41. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų informacinio pobūdžio „Bolt“ mėnesinių suvestinių matyti, kad pareiškėjo pajamos aptariamu laikotarpiu galėjo sudaryti apie 47 199,12 Eur. Pareiškėjo sutuoktinės suinteresuoto asmens I. B. vestoje pareiškėjo veiklos pajamų ir išlaidų apskaitoje pajamomis nurodytos sumos dažnu atveju (2022 m. liepos, rugsėjo – gruodžio, 2023 m. rugsėjo, lapkričio ir gruodžio, 2024 m. balandžio – liepos mėnesiais) nesutampa su „Bolt“ mėnesinių suvestinių duomenimis, todėl pagrindo remtis pareiškėjo sutuoktinės apskaitos duomenimis nėra.
42. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad „Bolt“ per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. suinteresuotam asmeniui I. B. pervedė 45 631,38 Eur. Kartu su atskiruoju skundu yra pateikti tik 2025 m. lapkričio 4 d. suformuoto išrašo apie suvestinius duomenis iš suinteresuoto asmens I. B. sąskaitos, esančios UAB Revolut Bank, pirmas lapas ir dalis antro lapo iš devyniasdešimt aštuonių lapų, kuriuose matyti tik likučių suvestinė į sąskaitą gautų pinigų (46 959,81 Eur) ir išsiųstų pinigų (46 929,81 Eur) bei keletas sąskaitoje 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 14 d. vykusių operacijų (tarp jų ir keli „Bolt“ mokėjimai – 2022 m. rugpjūčio 1 d. 277,32 Eur sumai ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. 345,15 Eur sumai; keli pervedimai į kitą suinteresuoto asmens I. B. sąskaitą 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. bendrai 452,59 Eur sumai; pinigų išgryninimas 2022 m. rugpjūčio 7 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. ir 2022 m. rugpjūčio 14 d. bendrai 70 Eur sumai ir kitos išlaidos – bendrai 28,53 Eur sumai).
43. Pareiškėjo atskirajame skunde pateiktuose skaičiavimuose neatsispindi pareiškėjo pajamos, gautos grynaisiais pinigais iš individualios veiklos, nors pareiškėjo sutuoktinė suinteresuotas asmuo I. B. 2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, kad pareiškėjas dalį pajamų iš individualios veiklos gaudavo būtent tokiu būdu. Kokią dalį pareiškėjo gaunamos pajamos sudarė grynieji pinigai, pareiškėjas ir jo atstovė negalėjo nurodyti ir bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.
44. Pareiškėjo su atskiruoju skundu nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių jo atskirojo skundo teiginius apie aktualiu laikotarpiu antstolėms atliktus mokėjimus bendrai 1 600 Eur sumai, pareiškėjo sūnui iš ankstesnių santykių K. B. pervestą išlaikymą 5 319 Eur sumai per PERLO terminalą.
45. Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, neturi galimybės pilna apimtimi nustatyti (patikrinti) pareiškėjo aktualiu laikotarpiu gautų pajamų dydžio ir jų panaudojimo būdų, be to, pareiškėjo pateiktus skaičiavimus tik iš dalies patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai.
46. Kaip matyti iš kartu su atskiruoju skundu pridėtų mokėjimo pavedimų, atliktų suinteresuoto asmens I. B. iš savo sąskaitos banke laikotarpiu 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d., VSDFV ir VMI buvo atlikti tik einamieji mokėjimai, susiję su pareiškėjo vykdyta individualia veikla, o ne dengiamos dalimis susidariusios mokestinės nepriemokos (VSD ir PSD kasmėnesinės įmokos asmenims, vykdantiems individualią veiklą, bendrai 3 604,03 Eur sumai, GPM mokestis – 962,09 Eur (339 Eur 2023 m. gegužės 2 d. už 2022 m., 223,09 Eur 2024 m. balandžio 12 d. už 2023 m. ir 400 Eur 2025 m. kovo 24 d. už 2024 m.); nuo 2025 m. gegužės mėn. pradėta mokėti PVM mokestį (sumokėti 205 Eur 2025 m. gegužės 12 d. už balandžio mėn., 161 Eur 2025 m. birželio 23 d. už gegužės mėn. ir 183 Eur 2025 m. liepos 18 d. už birželio mėn.; per šį laikotarpį iš viso sumokėta 549 Eur).
47. Iš atskirajame skunde teikiamų skaičiavimų taip pat matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. bendriems su sutuoktine suinteresuotu asmeniu I. B. vaikams D. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) ir L. B. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) išlaikymą teikė po 300 Eur per mėnesį kiekvienam, tuo tarpu pareiškėjo sūnui iš ankstesnių santykių K. B. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) – vidutiniškai po 147,75 Eur (5 319 Eur ÷ 36 mėn.) per mėnesį. Antstoliui A. A., vykdančiam išlaikymo K. B. išieškojimą, pareiškėjo skola, 2025 m. birželio 9 d. pažymos duomenimis, sudarė 3 340,68 Eur. Byloje (taip pat ir su atskiruoju skundu) nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad šiam antstoliui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas ar jo sutuoktinė suinteresuotas asmuo I. B. atliko mokėjimus. Vaikų išlaikymo fondui (atidėtas vaikų išlaikymo išmokas) pradėta mokėti tik 2025 m. gegužės mėnesį (suinteresuotas asmuo I. B. iš savo sąskaitos banke atliko tris mokėjimus po 115 Eur 2025 m. gegužės 12 d., 2025 m. birželio 16 d. ir 2025 m. liepos 1 d.; per šį laikotarpį iš viso sumokėta 345 Eur).
48. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie duomenys niekaip nepagrindžia pareiškėjo pozicijos, dėstomos atskirajame skunde, jog pareiškėjo kreditorių interesai nebuvo pažeisti pareiškėjo sutuoktinei suinteresuotam asmeniui I. B. savo nuožiūra paskirstant pareiškėjo gautas lėšas kreditoriams. Priešingai, jie tik patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad į pareiškėjo sutuoktinės suinteresuoto asmens I. B. sąskaitą banke gautos lėšos iš pareiškėjo individualios veiklos deklaruojamu nemokumo laikotarpiu buvo panaudotos atsiskaitymui su savo pasirinktais kreditoriais ar savo poreikių tenkinimui. Net ir darant prielaidą, kad pareiškėjo sutuoktinė suinteresuotas asmuo I. B. atlikdavo skaičiavimuose nurodyto dydžio mokėjimus antstolėms A. L. ir N. B., vykdančioms skolų išieškojimus iš pareiškėjo kreditoriams (po 40 Eur per mėnesį), pareiškėjo sūnui iš ankstesnių santykių K. B. (vidutiniškai po 147,75 Eur per mėnesį) (nes tai patvirtinančių įrodymų nepateikta), akivaizdu, kad aktualiu laikotarpiu intensyviausiai buvo tenkinami pareiškėjo bendrų su sutuoktine suinteresuotu asmeniu I. B. vaikų poreikiai (po 300 Eur per mėnesį kiekvienam, kas aktualiu laikotarpiu sudarė net 21 600 Eur). Pareiškėjas atskirajame skunde nemotyvavo ir nepagrindė tokio lėšų paskirstymo visiems kreditoriams būtinumo.
49. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo veiksmai, gaunamas pajamas iš individualios veiklos pervedant į sutuoktinės suinteresuoto asmens I. B. sąskaitą banke, į kurią išieškojimo pagal pareiškėjo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas nukreipti nebuvo teisinių galimybių, sudarė sąlygas pareiškėjui išvengti atsiskaitymo su kreditoriais teisės aktų nustatyta tvarka, o gaunamas pajamas naudoti savo poreikių tenkinimui ar atsiskaitymui su savo pasirinktais kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareiškėjo veiksmai yra akivaizdžiai apgalvoti, sąmoningi, nukreipti į siekį gaunamomis lėšomis naudotis savo nuožiūra, nevaržomai, apeinant ir nepaisant antstolių kontorose vykdomų priverstinių skolų išieškojimų jo atžvilgiu. Tokie pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Nustatęs aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjo elgesį nuo kreditorių (antstolių) nuslepiant informaciją ir turtą, priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad toks pareiškėjo elgesys yra neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Todėl pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą. Atskirojo skundo argumentai ir pateikti nauji duomenys nepaneigia tokių išvadų pagrįstumo.
Dėl teismo vaidmens nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylą
50. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bankroto bylos (įmonių ar fizinių asmenų) yra susijusios su viešuoju interesu, todėl teismas jose turi būti aktyvus, pats rinkti įrodymus. Iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). Sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, jog pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Dėl to teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
51. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio (pagal pareigas) nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, nebuvo aktyvūs, nes nesiėmė priemonių įrodymams surinkti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems atskirojo skundo argumentams.
53. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi ir 2025 m. spalio 2 d. protokoline nutartimi siūlė pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, siekė išsiaiškinti kuo daugiau informacijos 2025 m. spalio 2 d. ir 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdžių metu. Pirmosios instancijos teismas tyrė tiek pareiškėjo, tiek suinteresuotų asmenų pateiktus kitus dokumentus, pareiškėjo, jo atstovės ir suinteresuoto asmens I. B. teiktus paaiškinimus, juos vertino ir dėl to pasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas dalį duomenų surinko ar sutikslino savo iniciatyva (2025 m. rugpjūčio 21 d. išrašas iš AIS apie pareiškėjo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, 2025 m. spalio 2 d. išrašas iš VSDFV apie pareiškėjo darbovietę ir mokamas išmokas, duomenis iš VMI dėl pareiškėjo mokestinių nepriemokų). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja pareiškėjo nurodomo pažeidimo.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintus pagrindus atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą bei kita aktualias proceso teisės normas, jas aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti pareiškėjo G. B. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas priėmė pareiškėjo apeliaciniame procese pateiktus naujus duomenis, juos ištyrė ir dėl jų pasisakė šios nutarties motyvuose. Pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama 2025 m. lapkričio 4 d. teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Kiti atskirojo skundo teisiniai argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.