- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1804-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02016-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. A.
- Pareiškėjas
- I. P.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu teismas santuoką, 2003 m. rugpjūčio 12 d. apskaitytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2114, tarp D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. A. (Petrauskaitės), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9899-807/2025 nutarta išduoti pareiškėjai I. P. (buvusi pavardė – I. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-268-807/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą dėl nepilnamečio vaiko K. A., gim. 2008 m. kovo 19 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 27 d. gautas suinteresuoto asmens D. A. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties, kuriuo suinteresuotas asmuo prašo: 1) panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba 2) panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ir išspręsti klausimą iš esmės - atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą (DOK-48025).
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos K. S. (buvusi pavardė – K. A.) prašymas panaikinti vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį raštą), nutraukti antstolio vykdomą vykdomąją bylą. Nurodo, kad K. S. (iki santuokos – K. A.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-8356-1195/2025, gavo teismo leidimą sudaryti santuoką nesulaukus 18 metų. K. S. (iki santuokos – K. A.) santuoka su P. S. įregistruota 2025 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Nuo santuokos sudarymo momento, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.5 straipsnio 2 dalimi, K. S. įgijo visišką civilinį veiksnumą ir turi visas galias asmeniškai įgyvendinti savo teises ir pareigas, įskaitant teisę kreiptis į teismą, į išieškojimą ir kt. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju, tėvai (nei motina I. P., nei tėvas D. A.) nėra tinkami atstovai, išieškotojai.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjos K. S. prašymo dalyje dėl vykdomojo rašto panaikinimo bei atsisakė priimti pareiškėjos K. S. prašymą dalyje dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnis nenumato šios teismo pareigos įvykdymo apskundimo galimybės. Atitinkama nuostata, jog teismo nutartis vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalimi išduoti vykdomąjį raštą yra neskundžiama, buvo nurodyta ir skundžiamos nutarties motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) negali skųsti atskiruoju skundu 2025 m. vasario 17 d. nutarties, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo D. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį bei jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apelianto teigimu, teismas spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo (2025 m. vasario 17 d. nutartis), turėjo vadovautis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, tačiau nepagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad pareiškėja kreipėsi dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-268-807/2011 šalių sudarytos 2011 m. birželio 1 d. taikos sutarties, kurioje, be kita ko, buvo numatytas ir išlaikymas nepilnametėms dukroms. Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo vadovautis CPK 646 straipsnio 3 dalimi ir išsiaiškinti bei įvertinti visas aplinkybes, ar tikrai teismo sprendimas nėra vykdomas ir už kokį laikotarpį susidaręs įsiskolinimas, pagal galimybes surinkti ir įvertinti duomenis, susijusius su neva neįvykdyta sprendimo dalimi bei nurodyti skolos dydį, jeigu toks būtų nustatytas. Tik įvertinus tokius duomenis, teismas galėjo priimti sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, juolab, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-268-807/2011 priimtas beveik prieš 15 metų, jis įsiteisėjo, o pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto tik 2025 m. vasario 7 d. Be kita ko, vertinant ir tai, kad CPK nustato penkių metų senaties terminą pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus (CPK 606 straipsnio 2 ir 4 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas nurodė, jog CPK 646 straipsnio 1 dalį taikė remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-715-936/2024 pateiktais išaiškinimais. Tačiau kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 ginčo aplinkybės buvo visiškai kitokios, kadangi byloje teismas sprendė, ar tam tikra sprendimo dalis (dėl turto padalijimo) laikytina priteisimu, t. y. ar ji apskritai gali būti vykdoma priverstinai. Nė viena iš šalių neginčija, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga dėl vaikų išlaikymo gali būti vykdytina. Taigi ginčo esmė yra ne vykdytinumo, o taikytinos teisės normos pasirinkimas – CPK 646 straipsnio 1 ar 3 dalis, sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai yra nutraukta santuoką patvirtinant sutuoktinių sudarytą sutartį.
8.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-916/2023, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019) patvirtina, kad jeigu vykdomasis raštas išduodamas, kai yra teismo patvirtinta taikos sutartis, net jei ji patvirtinta teismo sprendimu (pvz. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis), o ne teismo nutartimi, ginčas dėl tokio vykdomojo rašto išdavimo ar neišdavimo yra skundžiamas atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
8.4. Šiuo atveju buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis, kurios viena iš šalių - pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo, privalėjo remtis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kuri reikalauja išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu teismas rėmėsi CPK 646 straipsnio 1 dalimi, todėl jokių aplinkybių nesiaiškino, nusprendė išduoti vykdomąjį raštą (be kita ko su klaidom) ir tuo iš esmės pažeidė D. A. bei nepilnametės dukros K. A. interesus, kadangi faktinės aplinkybės yra reikšmingai pasikeitę nuo 2011 m. (kada šalys sudarė sutartį). Nepilnametė K. A. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. vasario 4 d. buvo perduota pareiškėjui D. A. (tėvui), nes dukra nenori gyventi su motina, kadangi motina I. P. pažeidžia dukros teises ir neužtikrina dukros interesų. Dėl motinos I. P. elgesio (galimo smurto) prieš nepilnametę dukrą K. A. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08213-25, kuriame nepilnametė K. A. pripažinta nukentėjusiąja. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15705-545/2025 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - nepilnamečio vaiko K. A. nustatyta laikina gyvenamoji vieta su tėvu (ieškovu) D. A., o iš motinos I. P. priteistas dukrai laikinas išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Vaiko tėvas D. A. paskirtas nepilnamečiui vaikui K. A. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal šalių nepilnametės dukros K. A. ir jos draugo P. S. pareiškimą yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-8356-1195/2025 dėl santuokinio amžiaus sumažinimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.
8.5. Apibendrinant, daro išvadą, kad skundžiama nutartis buvo priimta nepagrįstai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo vadovautis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nes vykdymo pagrindą sudarė šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, kuriomis šalys pačios susitarė dėl išlaikymo teikimo tvarkos. Šios sąlygos reikalavo faktinio jų vykdymo aplinkybių įvertinimo. Tačiau teismas nepagrįstai taikė CPK 646 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į bylos specifiką, neištyrė reikšmingų aplinkybių, dėl to nepagrįstai nusprendė išduoti vykdomąjį raštą, o vėliau – nepagrįstai atsisakė priimti D. A. 2025 m. kovo 26 d. atskirąjį skundą.
9. Pareiškėja I. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl vykdomojo rašto išdavimo tvarkos, kai nevykdoma teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių
12. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti suinteresuoto asmens D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pagrįstai vadovavosi CPK 646 straipsnio 1 dalimi.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu nėra tolygu taikos sutarčiai, kiek tai susiję su vykdomojo rašto išdavimo procesinėmis prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienareikšmė.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
15. Teismų formuojama praktika, kad savo esme sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1864-273/2021, 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-182-324/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2162-855/2021; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-867-227/2018; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023).
16. Teisės doktrinoje, dėl anksčiau paminėtos CK 6.985 straipsnio 1 dalies, tiesiogiai įtvirtinančios res judicata (galutinio teismo sprendimo) terminą, nurodoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims tokią pačią teisinę galią kaip ir teismo sprendimas, jeigu jis būtų priimtas dėl šalių ginčo. Jeigu šalis tokio susitarimo nevykdo, kita šalis gali prašyti pradėti priverstinio vykdymo veiksmus (Jokubauskas, R., Kirkutis, M., Tamošiūnienė, E., ir Višinskis, V. (2022). Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas. Mykolo Romerio universitetas, p. 92).
17. Analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje vyraujančios pozicijos ir pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais kritikuojami pirmosios instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai, mano, kad nevykdant teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių padarinių sutarties, vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teismo nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti skundžiama. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties.
18. Teisės doktrinoje nurodoma ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, turi įvertinti pagal galimybes kiek įmanoma aktualesnius (naujesnius) duomenis (Jokubauskas, R., Kirkutis, M., Tamošiūnienė, E., ir Višinskis, V. (2022). Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas. Mykolo Romerio universitetas, p. 112). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametė K. A. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dar 2025 m. vasario 4 d. buvo perduota pareiškėjui D. A. (tėvui); iš I. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai (civilinė byla Nr. e2-15705-545/2025); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi K. A. gavo teismo leidimą sudaryti santuoką nesulaukus 18 metų (civilinė byla Nr. e2-8356-1195/2025).
19. Pažymėtina, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ginčui aktualias proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir šioje dalyje klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens D. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens D. A. atskirąjį skundą ir šioje dalyje perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.