- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- eI2-9449-1161/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01731-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Astos Urbonienės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 10 d. spendimą Nr. 24S96430 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą priimti naują sprendimą.
Skunde paaiškina, kad Migracijos departamentas Sprendimu panaikino 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr.760205293, galiojusį iki 2024 m. lapkričio 24 d. Nurodo, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada (pateikta VSD 2024 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 18-3247) (toliau – ir Išvada), kuriame nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pildydamas Migracijos departamento klausimyną pareiškėjas nurodė, kad 2017-2022 m. dirbo strateginėje Baltarusijos Respublikos valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje „Naftan“ (toliau – ir „Naftan“), kuriai dėl A. Lukašenkos režimo rėmimo Europos Sąjunga (toliau – ir ES) taiko sankcijas nuo 2022 m.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu ir teigia, jog iš Sprendimo matyti, kad VSD Išvada yra visiškai formali, o Migracijos departamentas gautos Išvados pagrįstumo nevertino ir neanalizavo, nors būtent Migracijos departamentas yra atsakingas už sprendimų dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo priėmimą (t. y. ir visus duomenis, reikalingus tokiam sprendimui priimti, turi svarstyti būtent Migracijos departamentas). Mano, jog atsižvelgiant į minimas priežastis Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas gyventi Lietuvoje, yra nepagrįstas, neteisingas, todėl neteisėtas.
Paaiškina, kad 2012 m. baigęs mokyklą įstojo į Polocko valstybinį universitetą, Inžinerijos ir technologijų fakultetą. 2017 m. įgijęs aukštąjį išsilavinimą pagal Baltarusijoje galiojančią tvarką pareiškėjas pradėjo dirbti pagal paskyrimą. Toks darbas pagal paskyrimą yra įprasta praktika, kurios studentai negali atsisakyti – po valstybės finansuojamų studijų yra privaloma atidirbti toje įmonėje, kurioje tuo metu yra darbuotojų poreikis. Pareiškėjui buvo priskirta ekonomisto darbo vieta „Naftan“ logistikos skyriuje.
Pareiškėjas akcentuoja, kad niekada – nei prieš įsidarbindamas „Naftan“, nei darbo šioje įmonėje metu, nei išėjęs iš darbo – niekaip nebuvo susijęs su jokiomis Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar teisėsaugos institucijomis. Pažymi, kad nėra atlikęs net privalomosios karo tarnybos.
Teigia, kad iš darbo „Naftan“ išėjo 2022 metų sausį, kai niekas dar nesitikėjo, kad Rusija gali pradėti karą prieš Ukrainą. Pabrėžia, kad niekada pats nenorėjo ir nesiekė dirbti „Naftan“ ar kokioje kitoje valstybės kontroliuojamoje įmonėje, tad vos tik baigėsi privalomo atidirbimo laikotarpis, ėmė ieškoti galimybių išvykti iš Baltarusijos. Dėl šalyje susiklosčiusios situacijos Baltarusijoje nebematė savo ateities, todėl norėjo įsitvirtinti ir apsigyventi Lietuvoje. Nurodo, kad tuo metu, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, ir kai vėliau ES įmonei „Naftan“ pritaikė sankcijas (2022 m. birželio 3 d.), pareiškėjas šioje įmonėje jau nedirbo.
Atkreipia dėmesį į 2022 m. birželio 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/876 (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), kuriuo „Naftan“ pritaikytos sankcijos, nuostatas, pagal kurias, pareiškėjo vertinimu, įvardijama, kad daugybės „Naftan“ įmonės darbuotojų politinės pažiūros ir moralinės vertybės skiriasi nuo pačios įmonės politikos. Teigia, kad sankcijos pritaikomos būtent dėl to, kad „Naftan“ persekioja savo darbuotojus (t. y. darbuotojai nėra režimo dalis), sankcijos taikomos įmonei, o ne jos esamiems ar buvusiems darbuotojams. Nurodo, jog dėl šios priežasties Sprendimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas pavojingu valstybei ir jam panaikinamas leidimas gyventi Lietuvoje tik tuo pagrindu, kad jis kurį laiką, dar iki karo, pagal paskyrimą dirbo eiliniu, jaunesniojo specialisto pareigas užimančiu darbuotoju „Naftan“ įmonėje, yra nelogiškas, priimtas be pagrindo ir neteisingas.
Teigia, kad Lietuvoje pradėjo dirbti dar iki karo Ukrainoje pradžios. Nurodo, jog kreipėsi dėl Lietuvos darbo vizos D dirbti Lietuvoje transporto įmonėje UAB „Makritas“ tarptautinio transporto vairuotoju. Vizą gavo 2022 m. sausio 20 d., o 2022 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti. Po šešių mėnesių darbo kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kurį gavo 2022 m. lapkričio 24 d. (leidimas galiojo iki 2024 m. lapkričio 24 d.). Teigia, jog gavęs pasiūlymą dirbti autovežio vairuotoju, nusprendė pakeisti darbą ir pradėti dirbti UAB „Vykom“, todėl 2023 m. pateikė prašymą migracijos skyriui dėl leidimo pakeisti darbdavį. Anketoje sąžiningai nurodė savo ankstesnes darbo vietas Baltarusijoje ir Lietuvoje, įskaitant darbą „Naftan“, patvirtino, kad neturi ryšių su Baltarusijos saugumo pajėgomis ir žvalgybos tarnybomis, taip pat pažymėjo savo neigiamą požiūrį į Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir kad Krymo teritoriją laiko ukrainietiška. 2023 m. gegužės 5 d. Migracijos departamentas leidimą pakeisti darbdavį suteikė, dėl pareiškėjo darbo „Naftan“ jokių klausimų nekilo. Kurį laiką pareiškėjas dirbo UAB “Vykom”, tačiau įmonė informavo, kad mažins vairuotojų skaičių. 2024 metų pradžioje įmonės vadovybė teigė planuojanti stipriai sumažinti vairuotojų skaičių ir rekomendavo susirasti kitą darbdavį. Pareiškėjas nurodo, jog susitarė dėl darbo UAB “Danvila”, kuriai reikėjo patyrusių vairuotojų darbui autovežyje. Teigia, jog užsiregistravo Migracijos skyriuje pateikti dokumentus leidimui keisti darbdavį ir 2024 m. sausio 24 d. pateikdamas prašymą vėl sąžiningai nurodė visas ankstesnes darbo vietas, įskaitant „Naftan“, ir patvirtino, kad neturi jokių ryšių su Baltarusijos teisėsaugos institucijomis ir žvalgybos tarnybomis, taip pat pažymėjo savo neigiamą požiūrį į Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir tai, kad Krymo teritoriją laiko ukrainietiška, t. y. nurodė visą tą pačią, nepakitusią informaciją, kurią jau ir anksčiau buvo pateikęs Migracijos departamentui, ir kuri jau anksčiau buvo pripažinta tinkama pareiškėjo buvimui Lietuvoje. Pažymi, kad nepaisant to, 2024 m. balandžio 11 d. buvo nuspręsta atsisakyti leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį, taip pat buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad pareiškėjas neva kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui remiantis vien tuo pagrindu, kad anksčiau, dar iki karo pradžios, pareiškėjas dirbo „Naftan“ ir dėl to gali būti, kad pareiškėjas turi ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.
Pareiškėjas tvirtina, jog nori gyventi ir dirbti Lietuvoje, tačiau Baltarusijoje gyvena jo šeima, giminės, artimieji, ten yra jo gimtinė, todėl natūralu, kad dirbdamas Lietuvoje, esant galimybei, grįždavo į Baltarusiją aplankyti artimuosius. Pareiškėjo žiniomis, tik pastaruoju metu Lietuvoje tai pradėta vertinti neigiamai, o iki tol važiavimas aplankyti artimųjų, gyvenančių kaimyninėje valstybėje, buvo laikomas savaime suprantamu dalyku. Pabrėžia, jog dirbti ir gyventi Baltarusijoje šiai dienai pareiškėjui būtų labai sudėtinga. Baltarusijoje pareiškėjas negalės susirasti darbo dėl to, kad užsienyje dirbę piliečiai yra įtraukti į nepageidautinų priimti į jokias pareigas Baltarusijoje sąrašą, tad pareiškėjas liks pavojingoje politinėje situacijoje ir be darbo.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Migracijos departamentui pripažinus, kad pareiškėjas kaip asmuo kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, ši išvada daro įtaką ne tik pareiškėjo dabartinei situacijai ir galimybei šiandien dirbti Lietuvoje. Toks pareiškėją charakterizuojantis įrašas išliks visą gyvenimą ir galės turėti įtakos pareiškėjui ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse, o gal ir visame pasaulyje. Akcentuoja, jog yra pripažintas grėsme valstybei, nors nėra jokio, net menkiausio pagrindo įtarti, kad savo veiksmais padarė kažką netinkamo, kad kažkada iš tiesų buvo susitikęs ar bendravo su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar kokiomis kitomis Lietuvai priešiškomis institucijomis ar asmenimis. Lietuvoje dirbo ir siekia dirbti paprastą – vairuotojo – darbą, t. y. atlikdamas šį darbą neturi jokių prieigų prie svarbių Lietuvos valstybės duomenų, infrastruktūros objektų, svarbių asmenų ar pan. Mano, jog yra pripažintas kaltu, nors jokia pareiškėjo kaltė nėra nustatyta, ir net teorinės prielaidos kaltei atsirasti nėra įvardintos. Mano, jog tai yra grubus vienos esminių žmogaus teisių – nekaltumo prezumpcijos – pažeidimas.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. 2022 m. lapkričio 19 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760205293, galiojantis iki 2024 m. lapkričio 24 d., pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. lapkričio 28 d.
Pažymi, kad 2024 m. sausio 24 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir užpildė Migracijos departamento klausimyną. Atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno klausimus, pareiškėjas nurodė, kad 2017-2022 m. dirbo strateginėje Baltarusijos Respublikos valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje ,,Naftan“.
Teigia, jog Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, kurią įvertinęs su kitais duomenimis Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą. Nurodo, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 10 d. taip pat priėmė sprendimą Nr. 24S96563 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 24S95597 atsisakyti leisti pakeisti darbdavį, kurie nėra skundžiami nagrinėjamoje byloje.
Tvirtina, jog viešųjų šaltinių duomenimis, „Naftan“ yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai dėl A. Lukašenkos režimo rėmimo, JAV taiko sankcijas nuo 2006 m., o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir ES bei Kanada. Mano, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti, verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad, dirbdamas „Naftan“, pareiškėjas turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui.
Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas. Atkreipia dėmesį į tai, kad priimant ginčijamą Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Nurodo, jog buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios ir turimos aplinkybės (šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika). Teigia, kad pareiškėjo ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai, Migracijos departamento duomenimis Lietuvos Respublikoje jo šeimos nariai negyvena. Pabrėžia, kad pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Pažymi tai, kad pareiškėjas nepertraukiamai dirbo 5 metus, darbą baigė sąlyginai neseniai Baltarusija strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje, tad iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijai palankiais ir lojaliais asmeninis ar kontržvalgybos pareigūnais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo pakeltas pareigose ir nuolatos grįžta į Baltarusiją, t. y. jis nėra nutraukęs ryšiu su Baltarusijos Respublika. Mano, jog pareiškėjo skunde vardijamos aplinkybės (sąžiningai užpildė klausimyną, darbas Lietuvoje, išsakytos politinės pažiūros) nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.
Pabrėžia, kad išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę yra padaryta remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbas). Mano, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip būtų nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
Teigia, jog įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui.
Mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
Nurodo, kad 2024 m. balandžio 5 d. Išvada Nr. 18-3247 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atskleidžia savo vertinimą, kad pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas „Naftan“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl A. Lukašenkos režimo rėmimo JAV nuo 2006 m. „Naftan“ taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir ES bei Kanada.
Nurodo, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus.
Mano, jog pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose Baltarusijos įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.
Teigia, kad nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo skunduose nurodytu 2024 m. balandžio 17 d. LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024, nes ji buvo suformuota byloje, kurioje susiklostė skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje, pvz. užsienietė gimė ir gyveno Lietuvos Respublikoje, buvo sprendžiamas klausimas dėl nuolatinio leidimo gyventi panaikinimo ir pan. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas tvirtina neatlikęs net privalomosios karo tarnybos, tačiau į bylą pateikia tik dalį karinio pažymėjimo kopijos.
Pažymi, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominiai ryšius su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nėra pasiekęs jokio ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje.
Tvirtina, jog, VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimo Nr. 24S96430, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760205293, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), turėjęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį iki 2024 m. lapkričio 24 d.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. mokėsi Polocko valstybiniame institute. 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas „Naftan“ priimtas į darbą šaltkalviu remontuoti technologinius įrenginius „Naftan“ Technologinių įrenginių remonto skyriuje Nr. 5 pagal švietimo įstaigos paskyrimą ir sudarytos darbo sutarties sąlygas. 2017 m. rugsėjo 8 d. Vitebsko srities Polocko miesto karinio komisariato pareiškėjas išleistas į atsargą dėl sveikatos būklės. 2017 m. spalio 12 d. pareiškėjas paskirtas eiti techninių medžiagų aprūpinimo ekonomisto pareigas „Naftan“ Techninių medžiagų aprūpinimo valdymo skyriaus Aprūpinimo ceche Nr. 21. „Naftan“ paskyrimas pagal sudarytą darbo sutartį. 2022 m. sausio 17 d. pareiškėjas atleistas šalių susitarimu, remiantis Baltarusijos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 1 punkto 2 dalimi.
Nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. lapkričio 27 d.(galiojimas buvo nustatytas iki 2024 m. lapkričio 24 d.). Pareiškėjas turėjo nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 20 d. galiojusią Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruojama nuo 2022 m. lapkričio 27 d. Nustatyta, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. asmuo yra įdarbintas Lietuvos Respublikoje ir jam yra mokamos draudžiamosios pajamos. Migracijos departamentas nenustatė, kad užsienietis turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Pareiškėjas duomenų, paneigiančių šią Migracijos departamento nustatytą informaciją, nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė. Taigi sutiktina su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti, o ekonominiai užsieniečio ryšiai Lietuvos Respublikoje nors ir nustatyti, tačiau vertintini kaip trumpalaikio pobūdžio.
VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir 2024 m. balandžio 5 d. pateikė Išvadą Nr. 18-3247, kurioje nurodė, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2017–2022 m. dirbo „Naftan“. Išvadoje nurodyta, kad „Naftan“ yra Baltarusijos Respublikos valstybinė naftos perdirbimo įmonė, kuriai JAV nuo 2006 m. taiko sankcijas, o nuo 2022 m. sankcijas taiko ir ES bei Kanada (dėl A. Lukašenkos režimo rėmimo). VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginio sektoriaus įmonėje kelia kontržvalgybinių rizikų. Atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, VSD nuomone, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas „Naftan“, turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Atsižvelgdamas į surinktą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Į bylą pateiktas pareiškėjo užpildytas klausimynas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, taip pat, kad Krymas priklauso Ukrainai.
VSD Išvados pagrindu Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 7 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. UTPĮ 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
UTPĮ 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.
UTPĮ 50 straipsniu įtvirtintas leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindų sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje klausimus, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023).
LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekanti plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiama (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Iš byloje esančių dokumentų ir informacijos analizės galima daryti išvadą, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui iš esmės nustatyta atsižvelgus į pareiškėjo klausimyne pateiktą informaciją, jog jis 2017–2022 m. dirbo „Naftan“, bei VSD 2024 m. balandžio 5 d. Išvadoje Nr. 18-3247 pateiktą vertinimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Migracijos departamentas vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr. 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
Pirmiausia teismas pažymi, kad UTPĮ 4 straipsnis nustato tokią užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo tvarką, pagal kurią grėsmės vertinimą atlieka VSD ir nustatęs, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, informuoja Migracijos departamentą, kuris, remdamasis VSD vertinimu ir atlikęs individualų asmens vertinimą, priima atitinkamus sprendimus.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos ir Baltarusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, šių valstybių piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos ir Baltarusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą panašaus pobūdžio bylose, yra pažymėjęs, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas Lietuvoje gyvena ir dirba tik trumpą laiko tarpą. Pareiškėjo šeima ir artimieji toliau gyvena Baltarusijoje. Pats pareiškėjas dažnai lankėsi Baltarusijoje ir jau dirbdamas Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų aktyviai, viešai reiškęs neigiamą (priešišką) poziciją A. Lukašenkos režimo atžvilgiu kilmės valstybėje ar Lietuvoje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija) nurodomą Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu, jo visapusiškumu ir objektyvumu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose ir strateginio sektoriaus subjektuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kad jis pats nesirinko, kur bus paskirtas dirbti po studijų, pareiškėjo darbo pobūdis, darbo santykių pasibaigimo priežastys, faktas, kad jis dėl sveikatos neatliko privalomosios karinės tarnybos.
Teisėjų kolegija pritaria atsakovo išvadoms, kad, šiuo atveju, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, ypač įvertinant tai, kad su Lietuva pareiškėjas jokių išskirtinių ryšių neturi (pareiškėją su Lietuva sieja tik trumpalaikiai ekonominiai ryšiai).
Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimą ir šiais aspektais, pažymi, kad pagrindo teigti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, nėra.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas pakankamai detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jo naikinti nei remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Migracijos departamentą priimti naują sprendimą. Atmetus pareiškėjo pagrindinį reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą priimti naują sprendimą pareiškėjo atžvilgiu.
Teismas papildomai pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.