Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-951-934/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-30
Bylos Nr.
e2-951-934/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00968-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
mažosios bendrijos „Lovely mess“
Kategorijos
  • 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-951-934/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00968-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.3.2.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Lovely mess“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Bonum wood“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Lovely mess“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti mažoji bendrija (toliau – MB) „Bonum wood“ (toliau – ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Valeksa“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. ieškovės mokėjimo pavedimą, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 51 600,00 Eur sumai į MB „Lovely mess“ (toliau – atsakovė) sąskaitą negaliojančiu; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 51 600,00 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) pripažinti atsakovės teisę į 51 600,00 Eur kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje; 5) priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio ribose areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei vertybinius popierius, esančius pas atsakovę bei trečiuosius asmenis. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Atsakovė yra nedidelė įmonė, turi turto už 277 897,00 Eur bei įsipareigojimų už 234 996,00 Eur, t. y. jos turimas turtas nežymiai viršija įsipareigojimų dydį, todėl įvertinant turimo turto ir įsipareigojimų dydį, tarpusavio santykį, laikytina, kad 51 600,00 Eur dydžio reikalavimas jai yra labai didelis. Tai yra, yra labai didelė tikimybė, kad siekdama išvengti galimo didelės apimties išieškojimo atsakovė imsis veiksmų paslėpti ar perleisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti, kad tik išieškojimas nepavyktų. Ieškovės manymu vien didelė ieškinio suma šiuo atveju jau yra pakankamas pagrindas prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, atsakovės tiksli turtinė padėtis nėra žinoma. Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad jokio nekilnojamojo turto ji neturi, įregistruotas tik patalpų nuomos faktas. Kitų duomenų apie turimą turtą ieškovė nežino;

2.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą taip pat sudaro atsakovės vadovės ir savininkės L. G. nesąžiningi veiksmai, kurie leidžia teigti, kad atsakovė imsis veiksmų siekiant išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovės vertinimu, be ieškinyje aprašytos situacijos, kuri rodo tam tikrą atsakovės nesąžiningumą, yra daugiau nesąžiningų veiksmų, kuriuos vykdo L. G. su sutuoktiniu G. G., todėl būdama vienintelė atsakovės savininke bei vadove, turėdama visus įgaliojimus priimti įmonės vardu sprendimus, ji gali atlikti nesąžiningus veiksmus slepiant turtą ir šios atsakovės vardu. L. G. ilgą laiką tinkamai nevykdė prievolių savo kreditoriams, prieš ją buvo iškelta civilinė byla Vilniaus apygardos teisme, nepaisydama įmonių, kurioms ji skolinga, interesų, ėmėsi veiksmų prievolių vykdymo išvengimui, perleidinėjo bevertį turtą už skolas, suteikinėjo prioritetą prieš kitus kreditorius atgauti skolą savo valdomai įmonei, todėl tai rodo nesąžiningų veiksmų sistemiškumą, kurio tikslas išvengti prievolių arba suteikti prioritetą savo interesams. Gausybės įmonių steigimas, kai vienos jų su skolomis paliekamos bankrutuoti, o verslai toliau vykdomi per kitas įmones taip pat rodo šių asmenų, tame tarpe atsakovės, nesąžiningumą ir nesąžiningai vystomą verslą, nuo kurio nukenčia jų verslo partneriai (kreditoriai) bei valstybės biudžetai. Be to, tiek L. G., tiek G. G. jokio nekilnojamojo turto neturi, viską ką turėjo pardavė 2021-2022 metais. Ieškovės vertinimu, šie asmenys ėmėsi visų veiksmų paslėpti savo turtą perleidžiant tiek asmeninį, tiek jų valdomų įmonių kitiems asmenims tikslu išvengti gręsiančio žalos ir skolų išieškojimo, apsunkinti kreditorių galimybes atgauti savo skolas. Tokie nesąžiningi veiksmai perleidžiant visą savo nekilnojamąjį turtą sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei vertybinius popierius, esančius pas atsakovę bei trečiuosius asmenis, neviršijant 51 600,00 Eur sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.

4. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės.

5. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės vadovė L. G. ir jos sutuoktinis G. G. savo veiksmais ilgą laiką tinkamai nevykdė prievolių kreditoriams, nepaisė įmonių, kurioms jie skolingi, interesų, ėmėsi veiksmų prievolių vykdymo išvengimui, siekė apsaugoti tam tikrą turtą nuo galimo išieškojimo, perleidinėjo bevertį turtą už skolas, suteikinėjo prioritetą prieš kitus kreditorius atgauti skolą savo valdomai įmonei, nesilaikė mokėjimų eiliškumo, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovė veikė (veikia) galimai nesąžiningai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus. Priešingai, ieškovė rėmėsi prielaidomis ir subjektyviu pavienio veiksmo vertinimu, kuris visų bylos aplinkybių kontekste ir nurodyto teisinio reguliavimo atžvilgiu nepatvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė įrodinėja, kad jos ginčijamas mokėjimas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, o tuo pačiu egzistuoja ir CK 6.66 straipsnyje įtvirtinti sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Atsakovės vertinimu, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra negalimas remiantis CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, nes šios teisės normos nuostatos netaikomas nemokios įmonės sandoriams ginčyti, kai dėl sandorių nuginčijimo kreipiasi bankroto administratorius, todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas CK 6.930¹ straipsnio pagrindu. Be to, egzistuoja reali galimybė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovei nepavyks įrodyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ar jų viseto, todėl ieškinio reikalavimų pagrindimas nėra tikėtinas.

6.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – akcentavo galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vertino ne atsakovės veiksmus ar nesąžiningumo kriterijų, tačiau ieškovės ieškinyje nurodytų fizinių asmenų veiksmus. Atsakovės vertinimu, šie asmenys visiškai nėra susiję su civilinėje byloje nagrinėjamu ginčo dalyku, taip pat paminėti asmenys ir nurodytos situacijos yra susijusios su visiškai kitais teisiniais santykiais, susiklosčiusiais kitose faktinėse ir teisinėse aplinkybėse. Atsakovė yra atskiras ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Vien ta aplinkybė, kad L. G. yra atsakovės vadovė ir savininkė, visiškai nereiškia, kad ieškovė, pateikdama savo prielaidas ir subjektyvų vertinimą apie L. G., pagrindė atsakovės nesąžiningumą ar keliamą riziką dėl būsimo sprendimo įvykdymo. Apeliantės vertinimu, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra vertinti proceso šalies (šiuo atveju – atsakovės) elgesį sąžiningumo aspektu, bet ne šio juridinio asmens dalyvių ar kitų asmenų (ne ginčo šalių) veiką.

Šalies argumentai

6.3. Apeliantė nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis teismas galėjo daryti išvadą, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, o nepritaikius atsakovei laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas. Be to, ieškovė taip pat nepateikė teismui ir jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių realius atsakovės ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir (ar) atlikti kitokius panašius veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovė siekia apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą. Tuo tarpu, aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, savaime nėra pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Net esant prielaidoms konstatuoti, kad ieškinio reikalavimo suma per se laikytina didelė, nei nepakankamai gera apeliantės turtinė padėtis, taip pat savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Be to, atsakovės vertinimu, pateikti įmonės finansinę padėtį atskleidžiantys dokumentai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės finansinė padėtis yra stabili ir gera, pagal įmonės turimo turto sudėtį ir vykdomas apyvartas, pareikštų reikalavimų suma nėra laikytina didelė atsakovei.

6.4. Apeliantės vertinimu, vien ieškinio pateikimas negali suteikti ieškovei pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo. Nagrinėjamu atveju atsakovės teisių suvaržymas, lyginant su ieškovės interesais, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus pinigines lėšas sumai, atitinkančiai ieškinio reikalavimo sumą, atsakovės, kaip aktyvią ūkinę komercinę veiklą vykdančio juridinio asmens, padėtis būtų nepagrįstai apsunkinta.

Atsiliepimas

7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

7.1. Atsakovės argumentai, susiję su ieškinio tikėtinu pagrįstumu, nepagrindžia, kad ieškinys preliminariai nėra pagrįstas, šie argumentai vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės ir pasisakant dėl ieškinio pagrįstumo priimant teismo sprendimą. Atsakovė iš esmės net neginčija faktinių aplinkybių dėl paskolintų lėšų grąžinimo atsakovei pirmiau už kitus kreditorius, bando pateisinti šį veiksmą, tačiau apeliuoja į ieškinio teisinio pagrindo kvalifikavimą, į nemokumo administratorės teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį apskritai.

7.2. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad jos finansinė padėtis yra tokia gera, jog jokios grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra ir kad ieškinio suma atsakovei nelaikytina didele. Atsakovės nurodomi finansiniai pajėgumai nėra tokie stiprūs, kad ieškinio suma atsakovei būtų nedidelė.

Šalies argumentai

7.3. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą netikslinga vertinti kitų asmenų (ne atsakovės) veiksmus, kuriuos ieškovė nurodo kaip nesąžiningus. Juridinis asmuo visas savo teises įgyvendina veikdamas per fizinius asmenis, todėl negali būti ignoruojami fizinių asmenų, kurie gali priimti sprendimus juridinio asmens vardu, nesąžiningi veiksmai. Atsakovės vadovės ir savininkės L. G. nesąžiningi veiksmai yra reikšmingi, nes ji gali priimti atitinkamus sprendimus ir atsakovės veikloje bei apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).

9. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį, antstolio turto apyrašą, tarpinį balansą, duomenis apie finansinę padėtį, apyvartą, pajamas, pelną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kad duomenys apie atsakovės finansinę padėtį, apyvartą, pajamas, pelną jau buvo pateikti byloje kartu su ieškovės ieškiniu (1 t., b. l. 78–80, 222), juos, kaip perteklinius atsisakytina prijungti prie bylos. O atsakovės pateiktas antstolio turto apyrašas bei tarpinis balansas priimtini, kadangi apeliantė pateiktais dokumentais siekia pagrįsti savo argumentus dėl turtinės padėties, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o abejonių kelianti atsakovės finansinė padėtis ir atsakovės vadovės nesąžiningi veiksmai įrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Atsakovė, kvestionuodama jai nepalankią nutartį, teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes ieškinys yra nepagrįstas, be to, nėra realios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui.

Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1794-790/2019). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021).

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina sąlyga – ieškinio prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas nagrinėjamu atveju egzistuoja. Ieškovė pareikštu ieškiniu suformulavo reikalavimą, pateikė faktinius, teisinius argumentus bei ieškovės įsitikinimu reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Todėl teismas, formuojamos teismų praktikos kontekste, neturi pagrindo šiame etape spręsti, jog ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar ieškovė pasirinko neleistiną, ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomas ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šios aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Dėl ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

17. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-340-467/2022).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui susiejo su abejotina atsakovės finansine padėtimi bei nesąžiningais atsakovės veiksmais. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydama, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą apie stabilią ir gerą įmonės finansinę padėtį, o pareikšto reikalavimo suma atsakovei neturi būti laikoma didele. Be to, apeliantė nurodė, kad byloje nepateiktas nei vienas įrodymas, kad jos veiksmuose galima būtų įžvelgti riziką dėl būsimo teismo sprendimo. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės prielaidomis ir subjektyviu atskirų įvykių vertinimu, taip pat nepagrįstai analizavo ne atsakovės, tačiau kitų fizinių asmenų, veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka.

19. Teismų praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į nurodytų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-156-910/2022 ir joje nurodytą teismų praktiką). Aktualioje teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog nepriklausomai nuo atsakovei reiškiamos ieškinio sumos dydžio, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti esant grėsmę būsimo teismo sprendimui įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-516/2022; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-589-910/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2022). Svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-370-516/2022).

20. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovų) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-327-302/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-302/2020 ir kt.). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ieškovė, turėdama pareigą pateikti teismui konkrečius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningumą, objektyvių duomenų, kurie įrodytų atsakovės realius ar tikėtinus ketinimus nesąžiningai paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, pirmosios instancijos teismui nepateikė, tokių duomenų nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Prašymas taikyti laikinąsias priemones iš esmės grindžiamas subjektyviu atsakovės vadovės ir jos sutuoktinio veiksmų vertinimu. Tačiau vien tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta įrodymais, nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, jog atsakovės vadovė ar jos sutuoktinis buvo ne vienos įmonės vadovais, ar, kad pardavė savo turtą, neįrodo, kad atsakovė elgsis nesąžiningai ir sieks išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. Nesant byloje bent tikėtinų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės argumentais, jog ieškinio suma jai nėra didelė. Viena vertus, kaip jau minėta (žr. šios nutarties 19 punktą), pagal aktualią teismų praktiką vien ieškinio sumos kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti esant grėsmę būsimo teismo sprendimui įvykdymui. Kita vertus, byloje nepateikta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog prašoma priteisti ieškinio suma atsakovei yra didelė. Priešingai, apeliantė kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė 2022 m. birželio 30 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. įmonės pardavimo pajamos siekė 285 688,00 Eur, be to, nors praėjusiais finansiniais metais patyrė 34 556,00 Eur nuostolių, tačiau nurodytu laikotarpiu įmonė gavo 21 880,00 Eur pelną. 2022 m. balandžio 30 d. balanse užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. įmonės turtą sudarė 345 329,00 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 95 203,00 Eur, trumpalaikis turtas – 248 611,00 Eur (atsargos – 156 326,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos 42 394,00 Eur, pinigai ir jų ekvivalentai – 49 891,00 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 256 207,00 iš kurių 80 160,00 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos, 176 047,00 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos. Iš viešai prieinamų duomenų (prieiga per internetą: https://rekvizitai.vz.lt/imone/lovely_mess/skolos-sodrai/) matyti, jog nuo 2022-01-20 iki 2022-09-28 socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog įmonė daugiau teisminių ginčų neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, aptartų duomenų visuma, įrodo, jog įmonė veiklą vykdo, veikia nenuostolingai, Sodrai skolų neturi, todėl remiantis ieškovės nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovei prašoma priteisti suma yra itin didelė.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė nesąžiningai ketina slėpti, perleisti ar bet kokia kita forma vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

24. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Bonum Wood“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza