Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-689-1123/2020 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnyje 1 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“ sistema) duomenimis, šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. kovo 24 d.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-1011/2020 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, G. K. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

„Liteko“ duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 28 d.;

„Liteko“ sistemos duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.

Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje nustatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba nustato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – ir 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060). Iš nuteistojo prašymo, matyti, kad paskirtas bausmes prašoma sušvelninti pasikeitusio įstatymo pagrindu.

Susipažinus su nuteistojo prašymu, nustatyta, kad G. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį, kuria nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. birželio 20 d. ir 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžius. Iš viso nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, subendrintą pagal penkis teismų nuosprendžius (teismo baudžiamuosius įsakymus).

Teismas, vertindamas aplinkybes dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendyje, t. y. kad G. K. padarė baigtą tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą; jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jis teisiamas trečią kartą (nagrinėjamo nusikalimo metu buvo neteistas), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, ne kartą baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Be to, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžio priėmimo jis vėliau ne kartą buvo nuteistas kitais teismų procesiniais sprendimais. Taigi akivaizdu, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, už kurią jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, neatsitiktinai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad G. K. laisvės atėmimo bausmę keisti į laisvės apribojimo bausmę ar mažinti laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo (pažymėtina, kad pagal naują BK 180 straipsnio 1 dalies redakciją, nebuvo sumažinta sankcijoje nustatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė). Vien nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą teismo savaime neįpareigoja sušvelninti bausmę (paskirti mažesnę paskirtą bausmę ar švelnesnę bausmės rūšį). Dėl to, perkvalifikavus minėtu nuosprendžiu įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalies naują redakciją, G. K. paskirtą bausmę teismas palieka nepakeistą.

G. K. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Nei 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, nei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 nepakeitė BK 129 straipsnio 1 dalies, todėl peržiūrėti šią nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą, nustatė, kad jis nuteistas šiuo nuosprendžiu už automobilio vagystę. Pažymėtina, kad atitinkami BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimai, Kodekso papildymas 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimas netekusiais galios buvo nustatyti priimtu 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), kuris įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d. Iš bylos medžiagos ir „Liteko“ sistemos duomenų matyti, kad G. K. neprašė peržiūrėti jam paskirtos bausmės pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925. Kita vertus, teismas, siekdamas tinkamai išspręsti bausmės švelninimo klausimą visapusiškai, šiuo konkrečiu atveju įvertina ir 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 padarytus atitinkamus BK straipsnių pakeitimus.

Remiantis 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija, nebeliko vagystę kvalifikuojančio požymio – automobilio pagrobimo. To nenustatyta ir kitose BK 178 straipsnio dalyse. Vadinasi, dabartiniu metu įstatymų leidėjas nebeišskiria svetimo turto rūšies kaip automobilio pagrobimo, o svetimos transporto priemonės pagrobimą priskiria bendrai svetimo turto sąvokai. Pagal BK 178 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, diferencijuojama pagal pagrobto svetimo turto vertę. Todėl šiuo atveju būtina nustatyti G. K. pagrobto svetimo turto (automobilio ir daiktų) vertę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nustatyta, kad automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų, kuriuos pagrobė G. K., bendra vertė yra 230 Eur, t. y. 4,6 MGL. Remiantis 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, šiame skyriuje nurodytas turtas yra <...> nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Vadinasi, G. K. pagrobto svetimo turto vertė neviršija 10 MGL, todėl jo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) į BK 178 straipsnio 5 dalį remiantis BK 3 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, vertindamas aplinkybes dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje, ir naujas aplinkybes, nustatytas šioje nutartyje, t. y. kad G. K. padarė tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, automobilis negrąžintas, padaryta turtinė žala neatlyginta; nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; iki nusikalstamos veikos nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka ir kt.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. K. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus maksimalią – 45 parų – arešto bausmę (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).

Nei 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, nei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 nepakeitė BK 178 straipsnio 5 dalies, todėl peržiūrėti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir paskyrus švelnesnę bausmę, taip pat yra teisinis pagrindas keisti šio nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 8 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, subendrinti bausmių apėmimo būdu su naujai paskirta 45 parų arešto bausme, griežčiausia – 8 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 45 parų arešto – bausmę, ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (labai sunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas).

G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 182 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad G. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už 399,51 Eur (7,99 MGL) svetimo turto įgijimą apgaule.

BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., nurodyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra <...> nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, šiame skyriuje nurodytas turtas yra <...> nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925, pakito maksimali riba, iki kurios turtas laikomas nedidelės vertės (nuo 5 MGL (250 Eur) iki 10 MGL (500 Eur)). Vadinasi, šiuo metu galiojanti BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija laikytina įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme, nes dabartiniu metu nusikalstama veika, kuria apgaule įgijimas svetimas turtas, kurio vertė yra nuo 3 MGL (150 Eur) iki 10 MGL (500 Eur), laikoma baudžiamuoju nusižengimu (BK 182 straipsnio 4 dalis).

BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, vertindamas aplinkybes dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendyje, ir naujas aplinkybes, nustatytas šioje nutartyje, t. y. kad G. K. padarė tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei; nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, jauno amžiaus.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. K. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus maksimalią arešto bausmę (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).

Nei 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, nei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 nepakeitė BK 182 straipsnio 4 dalies, todėl peržiūrėti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Kaip minėta, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 buvo pakeista BK 302 straipsnio 1 dalies redakcija, nes šios dalies sankcijoje nustatyta nauja bausmė – laisvės apribojimas, o maksimali laisvės atėmimo bausmė sumažinta nuo 6 metų iki 4 metų. Akivaizdu, kad naujoji BK 302 straipsnio 1 dalies redakcija yra baudžiamasis įstatymas, kuris sušvelnina bausmę, todėl turi grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme. G. K. nusikalstama veika iš BK 302 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) perkvalifikuojama į BK 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vertindamas aplinkybes dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgia į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendyje, ir naujas aplinkybes, nustatytas šioje nutartyje, t. y. kad G. K. padarė tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei; nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, jauno amžiaus. Taigi akivaizdu, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, už kurią jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, neatsitiktinai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad G. K. laisvės atėmimo bausmę mažinti nėra pagrindo. Vien nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą teismo savaime neįpareigoja sušvelninti bausmę (paskirti mažesnę paskirtą bausmę ar švelnesnę bausmės rūšį). Dėl to, perkvalifikavus minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką pagal BK 302 straipsnio 1 dalies naują redakciją, G. K. paskirtą bausmę teismas palieka nepakeistą.

Pakeitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir paskyrus švelnesnę bausmę, taip pat yra teisinis pagrindas keisti šio nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu su naujai paskirta bausme, paskirta BK 182 straipsnio 4 dalį, griežčiausia – 1 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 45 parų arešto – bausmę, ir G. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat yra teisinis pagrindas keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausia – 8 metų laisvės atėmimo – bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, apimant švelnesnę – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų kategorijoms (labai sunkus nusikaltimas ir apysunkis nusikaltimas).

2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 1 straipsnyje (BK 5 straipsnio pakeitimas), 2 straipsnyje (Kodekso papildymas 51 straipsniu), 4 straipsnyje (BK 8 straipsnio pakeitimas), 14 straipsnyje (BK 43 straipsnio pakeitimas), 15 straipsnyje (BK 47 straipsnio pakeitimas), 16 straipsnyje (BK 48 straipsnio pakeitimas), 18 straipsnyje (BK 52 straipsnio pakeitimas), 29 straipsnyje (BK 69 straipsnio pakeitimas), 30 straipsnyje (BK 70 straipsnio pakeitimas), 31 straipsnyje (BK 722 straipsnio pakeitimas), 38 straipsnyje (BK 76 straipsnio pakeitimas), 39 straipsnyje (BK 82 straipsnio pakeitimas), 40 straipsnyje (BK 84 straipsnio pakeitimas), 41 straipsnyje (BK 85 straipsnio pakeitimas), 46 straipsnyje (BK 93 straipsnio pakeitimas) įtvirtinti BK pakeitimai, sunkinantys asmens teisinę padėtį, todėl jie, vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, neturi grįžtamosios galios.

2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog šio įstatymo 5 straipsnio (BK 18 straipsnio pakeitimas), 6 straipsnio (BK 25 straipsnio pakeitimas), 7 straipsnio (BK 27 straipsnio pakeitimas), 8 straipsnio (BK 37 straipsnio pakeitimas), 9 straipsnio (BK 38 straipsnio pakeitimas), 10 straipsnio (BK 39 straipsnio pakeitimas), 11 straipsnio (BK 40 straipsnio pakeitimas), 12 straipsnio (Kodekso papildymas 401 straipsniu), 19 straipsnio (BK 54 straipsnio pakeitimas), 22 straipsnio (BK 61 straipsnio pakeitimas), 23 straipsnio (BK 62 straipsnio pakeitimas), 26 straipsnio (BK 65 straipsnio pakeitimas), 27 straipsnio (BK 66 straipsnio pakeitimas), 37 straipsnio (BK 75 straipsnio pakeitimas) ir 45 straipsnio (BK 92 straipsnio pakeitimas) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

Taigi, atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą ir į tai, kad dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių dėl G. K. yra priimti įsiteisėję ir vykdomi nuosprendžiai, nagrinėjimo procesas yra pasibaigęs, aptarti BK straipsnių pakeitimai dėl nuteistojo negali būti taikomi.

2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 3 straipsnyje įtvirtintas BK 7 straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus, pakeitimas, 13 straipsnyje įtvirtintas BK 42 straipsnio 6 dalies, nustatančios, kad su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, pakeitimas, 17 straipsnyje įtvirtintas BK 51 straipsnio, detalizuojančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimą ir taikymą, pakeitimas, 20 straipsnis, kuriuo BK papildomas 58¹ straipsniu, nustatančiu bausmės skyrimo juridiniam asmeniui ypatumus, 24 ir 25 straipsniai, įtvirtinantys atitinkamai BK 63 straipsnio 11 dalies ir 64 straipsnio 6 dalies pakeitimus, kurie susiję su bausmių bendrinimo taisyklėmis, kai bausmė paskirta ir užsienio valstybės nuosprendžiu, 28 straipsnis, įtvirtinantis BK 67 straipsnio, nustatančio baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir rūšį, pakeitimus, 32–35 straipsniai, kuriais papildomas BK atitinkamai 72⁵–72⁸ straipsniais, susijusiais su baudžiamojo poveikio priemonėmis, 42–44 straipsniai, įtvirtinantys atitinkamai BK 87, 89, 90 straipsnių, kurie susiję su nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę, pakeitimus, 47 straipsnyje, įtvirtinančiame BK 97 straipsnio pakeitimus, susijusius su juridinių asmenų teistumo klausimu, nėra aktualūs dėl G. K., todėl taip pat netaikytini nuteistajam.

2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 21 straipsnyje įtvirtinti BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimai, nustatantys, jog veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas, ir 36 straipsnyje įtvirtinti BK 74 straipsnio 2 dalies pakeitimai, nustatantys baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmes, kurie, pažymėtina, yra lengvinantys nuteistųjų padėtį ir turintys grįžtamąją teisinę galią, tačiau dėl G. K. taip pat nėra aktualūs, todėl negali būti taikomi.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 362 ir 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. K. prašymą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. teismo baudžiamąjį įsakymą:

G. K. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį paliekant tą pačią 45 parų arešto bausmę (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paliekant tą pačią 30 parų arešto bausmę).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. teismo baudžiamojo įsakymo dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendį:

G. K. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį paliekant tą pačią 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį:

G. K. nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir šį klausimą išspręsti tokiu būdu:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 8 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, subendrinti bausmių apėmimo būdu su naujai paskirta 45 parų arešto bausme, griežčiausia – 8 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 45 parų arešto – bausmę, ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendį:

1) G. K. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę;

2) G. K. padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį paliekant tą pačią 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir subendrintos bausmės sumažinimo vienu trečdaliu ir šiuos klausimus išspręsti tokiu būdu:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį, griežčiausia – 1 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 45 parų arešto – bausmę, ir G. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausia – 8 metų laisvės atėmimo – bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, apimant švelnesnę – 8 mėnesių laisvės atėmimo – bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.