Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Jelizarovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis 2019 m. liepos 20 d. apie 19.39 val. prie prekybos centro ,,IKI“ adresu Senasis Ukmergės kelias 8, Vilnius, neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo E. G. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdą „CityBee“ transporto priemonės nuomai iš UAB ,,Prime Leasing“. Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. liepos 20 d. kalbėdamas su E. G. pasakė jam, kad gali padėti įsidarbinti, bet tam reikalingi visi asmens duomenys, paprašė, kad E. G. duotų jam dokumentus, kuriuos nufotografavo ir išsisaugojo savo telefone. Jis nukentėjusįjį apgavo, nes jis norėjo tik pasinaudoti jo dokumentais išsinuomoti automobilį iš „CityBee“ savo asmeniniams reikalams tvarkytis. Būdamas Ukmergės g. 8, prie ,,IKI“ parduotuvės, pasinaudojo E. G. vairuotojo pažymėjimu ir išsinuomojo „VW Polo“ markės automobilį iš „City Bee“ įmonės. Tada važinėjosi po Vilnių, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Nuomodamasis automobilį jis pasinaudojo tik nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimu, kadangi pats neturi teisės vairuoti automobilį, visi kiti „CityBee“ pateikti duomenys buvo jo asmeniniai (b. l. 78-79).

Nukentėjusysis E. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 18-19 val. jis kartu su draugu Lazdynų mikrorajone susitiko su kaltinamuoju pakalbėti dėl darbo. Kaltinamasis jam pasiūlė vairuoti autobusiuką, o draugui iškrauti iš jo kažkokį krovinį. Su G. K. sutarė dėl 800 eurų darbo užmokesčio. Tuomet G. K. paprašė, kad jis (nukentėjusysis) duotų savo asmens dokumentą ir vairuotojo pažymėjimą bei „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kuriuos nufotografavo savo mobiliuoju telefonu. Nufotografavęs visus dokumentus, juos grąžino. Dar davė savo mobiliojo ryšio telefoną ir liepė pačiam nusifotografuoti, nes reikalinga jo nuotrauka. Sakė, kad dokumentų nuotraukos reikalingos dėl jo įdarbinimo. G. K. buvo jiems minėjęs, kad policijos pareigūnai iš jo laikinai yra paėmę vairuotojo pažymėjimą. G. K. pasakė, kad po kelių dienų paskambins. Jau išsiskyrus, jis nuėjo i parduotuvę, o jo draugas liko stovėti prie stotelės. Išėjus iš parduotuvės draugas pasakė, kad jam pasirodė, kad kaltinamasis nuvairavo „Citybee“ automobilį. Jis paskambino į „Citybee“ atstovybę ir sužinojo, kad jo vardu yra išnuomotas automobilis. Jis suprato, kad G. K. jį apgavo ir panaudojęs jo duomenis išsinuomojo automobilį. Turtinės žalos nepatyrė (b. l. 29).

Liudytojas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 24 d. patruliuojant su vyriaus. patruliu D. I. apie 21.20 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, nuo Naujininkų g. iki Liepkalnio g. važiuoja automobilis, priklausantis „CityBee“, kurio vairuotojas galimai be vairuotojo pažymėjimo. Atvykę į Liepkalnio g., aikštelėje pastebėjo automobilį „VW“ su „Citybee“ lipdukais, kuris buvo paliktas atviromis vairuotojo durelėmis ir užvestu varikliu, automobilio viduje žmonių nebuvo. Šalia automobilio stovėjo keturi vyrai, kurie paaiškino, kad vairuotojas išėjo iki savo namų pasiimti pažymėjimo ir grįš. Aiškinantis aplinkybes, atvažiavo kelių policijos ekipažas V1832, kuris susisiekė su pranešėju, kuris nurodė asmens, vairavusio galimai be vairuotojo pažymėjimo, požymius (pasakė, kad ant rankos ištatuiruota (duomenys neskelbtini)). Kelių policijos ekipažas apžiūrėjo visus keturis asmenis ir ant vieno iš jų G. K. rankos buvo pastebėta tatuiruotė ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 16-17).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės A. V. 2019 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 20.39 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laukia pranešėjas E. G., kurio pirmą kartą matytas asmuo pasinaudojęs jo duomenimis, išsinuomojo „City Bee“ automobilį. Išsiaiškino, kad tai automobilis „VW Polo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį Liepkalnio g. pastebėjo ekipažas Nr. V1733. Automobilį vairavęs asmuo prisistatė J. K., vėliau paaiškėjo, jog tai G. K. (b. l. 6).

UAB „Prime Leasing“ pateikta informacija, kad pagal duomenų bazėje esančią informaciją, 2019 m. liepos 20 d. tarp 19-20 val. automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi E. G., nurodytas el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-28).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pirmiau nurodyti BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Ši veika yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai pagrobia ar neturėdamas teisinio pagrindo įgyja fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, numato, kad dėl tokios jo veikos nukentėjusysis neteks šių dalykų ir tokių padarinių nori. Šią veiką asmuo daro neturėdamas teisės disponuoti dokumentais.

BK 302 str. numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagal teismų praktiką šio nusikaltimo dalyku, be kita ko, pripažįstamos asmens tapatybės kortelės (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013), vairuotojo pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013), mokinio (moksleivio) pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-592-222/2015, 2K-95/2010), studento pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303-/2015, 2K-255/2006), valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-39-696/2015, 2K-476/2007, 2K–165/2007).

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dokumento panaudojimas neturint teisėto pagrindo suprantamas kaip kaltininko aktyvūs veiksmai, kai jį panaudojus sukuriami tikrovės neatitinkantys dokumentai. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir laikoma baigta nuo tokio dokumento panaudojimo momento. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., dalykas yra dokumento pagrobimas arba pagrobtojo dokumento panaudojimas. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Nagrinėjamojoje byloje pateiktas vairuotojo pažymėjimo atvaizdas patvirtino juridinę reikšmę turintį faktą –teisę vairuoti transporto priemonę. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamasis G. K. 2019 m. liepos 20 d. neturėdamas teisėto pagrindo apgaule įgijo iš G. K. jo asmens dokumentus LR pasą ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos nufotografavo savo telefonu, o 2019 m. liepos 20 d. apie 19.39 val. prie prekybos centro ,,IKI“ adresu Senasis Ukmergės kelias 8, Vilniuje, pateikė vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdą „CityBee“ transporto priemonės nuomai iš UAB ,,Prime Leasing“, tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą.

Įstatymų leidėjas, numatydamas baudžiamąją atsakomybę pagal BK 302 straipsnį, siekė apsaugoti normalią institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. G. K., neteisėtai pateikdamas svetimo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdą, tokiu būdu nurodydamas neatitinkančius tikrovės duomenis, suklaidino UAB „Prime Leasing“ atstovus dėl kaltininko teisės išsinuomoti „City Bee“ automobilį, kurių pagrindu, asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, t.y. kaltininkui, buvo išsinuomotas „City Bee“ automobilis. Šiuo atveju svetimo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdo panaudojimas sukelė teisiškai reikšmingus padarinius, t.y. buvo ne tik pažeistos paslaugų teikimo taisyklės, bet kilo realus pavojus paties G. K. ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad G. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje pasakydamas E. G., kad jo vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl jo įdarbinimo, panaudojo nukentėjusiojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimo atvaizdą „CityBee“ transporto priemonės nuomai. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino G. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino jos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamojo kaltę dėl asmens dokumento panaudojimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo E. G., liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, UAB „Prime Leasing“ pateikta informacija, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

G. K. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 92-94).

Teismas, skirdamas bausmę G. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – yra jauno amžiaus, niekur nedirba, teistas vieną kartą, tačiau jau po šios nusikalstamos veikos padarymo, baustas administracine tvarka.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, G. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 82-83) – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu G. K. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.

G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.

Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

Išaiškinti G. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.