Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2019-08-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: nemokamus darbus ir turtinės žalos atlyginimą/pašalinimą;

2) 2020-01-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 str. 1 d. 30 parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-08-13 apie 3 val., būdamas prie (duomenys neskelbtini), panaudodamas smurtą, t. y. apipylęs nukentėjusiojo A. A. veidą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos sudėties skysčiu, dėl ko šiam pradėjo deginti akis, pagrobė UAB „A“ priklausantį automobilį Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 600 Eur vertės, kuriuo tuo metu pagal automobilio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. A. ir šiuo automobiliu išvažiavo. Tokiu būdu G. K. pagrobė UAB „A“ priklausantį 3 600 Eur vertės turtą (automobilį).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilis Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB “A”, automobilio valdytojas A. A. (t. 1, b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 180 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

BK 180 str. 1 d. numatyta veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas, t. y. kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2011). Nr. 2K-488/2011). Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tačiau, tuo atveju, kai vagystės būdu grobiant turtą ir dar jo neužvaldžius panaudojamas smurtas siekiant šį turtą išlaikyti ir užvaldytą turtą, jei kaltininkas dar neturėjo realios galimybės turtu naudotis ar disponuoti, tokia nusikalstama veika kvalifikuojama kaip plėšimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 8, 11 p., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2012, 2K-488/2011, 2K-251/2004, 2K-189/2009 ir kt.).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo G. K. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis iki nusikalstamos veikos įvykdymo buvusias aplinkybes iš esmės nurodė vienodas. Patvirtino, kad abu susipažino bare, esančiame (duomenys neskelbtini), vėliau paprašius G. K., kartu važinėjo į įvairiais miesto vietas nukentėjusiojo automobiliu Chrysler Grand Voyager, galiausiai atvažiavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Viso jų bendravimo metu, taip pat minėtame bute A. A. pastoviai vartojo alkoholį, tuo tarpu kaltinamasis išgėręs buvo nedaug.

G. K. pripažįsta, kad pagrobė A. A. automobilį šiam esant girtam, tačiau paties pagrobimo aplinkybes kaltinamasis ir nukentėjusysis nurodo skirtingas – G. K. aiškino, kad automobilį pagrobė, kai A. A. bute užmigo, išėjęs iš buto su automobilio rakteliais ir automobiliu nuvažiavęs; A. A. nurodė, kad miegodamas bute ir prabudęs nuo durų uždarymo, apsižiūrėjęs nerado automobilio raktelių, suprato, kad juos pasiėmė G. K., todėl išbėgęs į kiemą bandė jį sulaikyti, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes kaltinamasis kažkuo apipylė jo veidą (pradėjo smarkiai deginti akis) ir automobiliu išvažiavo.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad nagrinėjamu atveju matė, kad G. K. ruošiasi išvažiuoti jo automobiliu, bandė atimti iš kaltinamojo automobilio raktelius, tuo metu staiga pradėjo graužti akis, todėl nuo automobilio atsitraukė (t. 1, b. l. 12). Vėliau apklaustas A. A. nurodė, kad pats G. K. jam prasitarė, jog tuo metu, kai bandė pasišalinti automobiliu, papurškė A. A. dujų (t. 1, b. l. 46). Teisminio nagrinėjimo metu A. A. taipogi patvirtino, kad suvokęs, jog G. K. nori išvažiuoti jo automobiliu, bandė jį sulaikyti, tačiau atidarius automobilio dureles buvo kažkuo apipiltas (degtine ar papurkšta dujų balionėliu), pradėjo deginti akis, todėl nuo automobilio atsitraukė, traukdamasis atbulas parkrito, o kaltinamasis jo automobiliu išvažiavo; pats 10–15 minučių negalėjo atsimerkti, bandė plauti akis, tačiau tik dar labiau jas degino.

Taigi, nukentėjusiojo A. A. parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs, neprieštaringi, taip pat patvirtinantys, kad jam bandant sutrukdyti G. K. pasišalinti automobiliu, kaltinamasis jam į veidą pylė kažkokiu skysčiu (galimai papurškė dujų balionėliu buvusiu nukentėjusiojo automobilyje), dėl kurio poveikio pradėjo smarkiai deginti akis, todėl buvo atsisakyta siekio sutrukdyti kaltinamajam pasišalinti automobiliu. Byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti tokių nukentėjusiojo parodymų patikimumu, todėl jie laikytini objektyviais. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, jog A. A. ne tik nuosekliai, tačiau ir labai detaliai nurodė, visas automobilio pagrobimo aplinkybes, paaiškino, kaip bandė sutrukdyti G. K. pasišalinti, vėliau pargriuvo, kaip su taksi buvo parvežtas namo, kadangi neturėjo pinigų sutarė su taksi vairuotoju atsiskaityti vėliau ir t. t. Taigi, nors nukentėjusysis automobilio pagrobimo metu buvo girtas, tokia jo būsena netrukdė visas aplinkybes aiškiai prisiminti. Todėl G. K. aiškinimai, kad jis jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo padėtį.

Taigi, nagrinėjamu atveju, G. K. dar neužvaldęs iš A. A. pagrobto automobilio, panaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą siekdamas šį turtą išlaikyti; panaudojus smurtą buvo atimta galimybė nukentėjusiam priešintis.

Todėl G. K. veikoje yra visi BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo – plėšimo – požymiai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog G. K. nagrinėjamu atveju panaudodamas smurtą, t. y. apipylęs nukentėjusiojo A. A. veidą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos sudėties skysčiu, dėl ko šiam pradėjo deginti akis, pagrobė A. A. valdomą automobilį ir taip įvykdė BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

G. K. teismo posėdžio metu buvo įspėtas, kad jam pateikti kaltinimai gali būti tikslinami nurodant tą aplinkybę, jog A. A. atžvilgiu buvo panaudotas smurtas jam ant veido užpilant nenustatytos sudėties skysčio, o pati veika gali būti kvalifikuojama ir kaip BK 180 str. 1 d. numatytas nusikaltimas. Taigi jam buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, kaltinamojo procesinės teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeistos.

Teismas, skirdamas G. K. bausmę, parinkdamas jos rūšį ir nustatydamas dydį, vadovaujasi BK 54 str. 1 ir 2 d., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis padarė baigtą, tyčinį, apysunkį, savanaudišką nusikaltimą.

G. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011).

G. K. tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino pagrobęs A. A. automobilį, tačiau neigė, jog pagrobimo metu buvo panaudotas smurtas. Todėl toks kaltinamojo dalinis padarytos nusikalstamos veikos pripažinimas, neigiant esminę ir pačios veikos tinkamai kvalifikavimui reikšmingą aplinkybę – smurto panaudojimą, nelaikytinas BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Sprendžiant G. K. bausmės paskyrimo klausimą vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: teisiamas trečią kartą (nagrinėjamo nusikalimo metu buvo neteistas), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1; b. l. 107–108, 110); ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 104).

Teismas, įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad G. K. už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatytą griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jo trukmę mažesnę negu sankcijoje numatyta vidutinė, t. y. paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-24 baudžiamuoju įsakymu G. K. pagal BK 302 str. 1 d. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs (Liteko duomenų bazė).

Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje ir minėtame baudžiamajame įsakyme nurodytos nusikalstamos veikos įvykdytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-24 baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl visos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. nuostatas. Vertinant kokiu, t. y. apėmimo ar sudėjimo, būdu bendrintinos kaltinamajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad BK 63 str. 5 d. nustatytas bausmių apėmimas taikytinas, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, ar kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str. arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Kita vertus, teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik BK 63 str. 5 d. 2 p. nurodytu formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 str.). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 str., labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

Teismo vertinimu, G. K. šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, t. y. BK 180 str. 1 d. numatytas plėšimas, pagal savo pavojingumo pobūdį labai skiriasi nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-24 baudžiamajame įsakyme nurodytos nusikalstamos veikos (neteisėtas svetimo dokumento panaudojimas), todėl jam šiuo nuosprendžiu ir minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 5 d. 2 p., t. y. apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

G. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės 2019-12-02 nutartį buvo sulaikytas ir laikomas suimtas nuo 2019-12-28 0.55 val. iki 2020-03-13 (t. 1; b. l. 146–147, 150, 160–162, t. 2, b. l. 13–14, 46–47, 60–61). Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str. nuostatomis, šis suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vieną suėmime išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į paskirtos bausmės laiką įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-24 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės dalis.

BK 75 str. 1 d., be kita ko, numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.). Šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant, ar nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kaip minėta, G. K. nagrinėjamą plėšimą įvykdė būdamas neteistas, yra jauno amžiaus, teismo posėdžio metu savo nusikalstamą veiką vertino kritiškai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidedant G. K. paskirtos bausmės vykdymą 2 metų 6 šešių mėnesių terminui, bei paskiriant BK 69 str. 1 d., 75 str. 2 d. 5, 7 p. numatytas poveikio priemones ir pareigas: 1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. A. nusikaltimu padarytą 494,34 Eur turtinę žalą.

Dėl UAB „A“ ir A. A. pareikštų civilinių ieškinių

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). BPK 113 str. 2 d. nustatyta, kad jei nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškovas UAB „A“ pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 3 600 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 9). 2020-01-14 pranešimu dėl civilinio ieškinio atsisakymo UAB „A“ pareiškė, kad ieškinio atsisako (t. 2, b. l. 2).

Atsižvelgus į tai, procesas pagal UAB „A“ pareikštą ieškinį, nutrauktinas (BPK 113 str. 2 d., Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 4 p.).

Nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 494,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 48). Bylą nagrinėjant teismine tvarka nukentėjusysis savo reikalavimą tikslino ir prašė iš G. K. priteisti išmokėti lizingą UAB „A“ ir 1 000 Eur moralinę žalą (t. 2, b. l. 29).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. nagrinėjamu atveju pagrobtas automobilis Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „A“, ir šis automobilis lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Lizingo sutartis) pagrindu buvo perduotas naudotis A. A. (t. 1, b. l. 10–19).

Lizingo sutarties 9.2.3 p., be kita ko, numatyta, kad automobilio pavogimo atveju, kai jis negali būti grąžinamas lizingo davėjo valdyman ir naudojimui, lizingo davėjas turi teisę nutraukti šią sutartį ir pareikalauti sumokėti lizingo davėjo negautų nuomos mokesčių už visą likusį nuomos laikotarpį sumą ir palūkanas už likusį nuomos laikotarpį, ir automobilio likutinės vertės nuomos laikotarpio pabaigai sumą.

Vykdydamas Lizingo sutartį A. A. mokėjo UAB „A“ įmokas bei palūkanas, o byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog automobilio pagrobimo metu nukentėjusysis buvo įmokėjęs bendrovei išviso jo ieškinio pareiškime nurodytą 494,34 Eur įmoką.

A. A. bei UAB „A“ patvirtino, kad minėtas automobilis nuo vagystės nebuvo apdraustas (t.1, b. l 42; t. 2, b. l. 60).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad A. A. patirta žala lygi jo UAB „A“ įvykdytų įmokų sumai, t. y. 494,34 Eur, ir priteistina iš kaltinamojo. Kita vertus, civiliniai teisiniai santykiai pasižymi ta specifika, jog jų pažeidimo atveju teisinė gynyba taikoma esant vienos iš šalių prašymui (reikalavimui atlyginti nuostolius, ieškinio teismui pateikimu ar pan.). Byloje nėra duomenų, kad po automobilio vagystės Lizingo sutarties 9.2.3 p. pagrindu ji būtų nutraukta ir iš A. A. būtų pareikalauta sumokėti sutarties minėtame punkte numatytas sumas. Be to, G. K. jokie sutartiniai santykiai su UAB „A“ nesieja. Taigi, nėra pagrindo kaltinamąjį, kaip prašo nukentėjusysis, įpareigoti išmokėti visą lizingo sutartyje numatytą sumą su delspinigiais ir palūkanomis. Todėl, tik tuo atveju, jeigu UAB „A“ pasinaudos Lizingo sutarties 9.2.3 p. numatyta galimybe nutraukti sutartį bei pareikalaus A. A. sumokėti visą pavogto automobilio kainą, nukentėjusysis patirs nuostolių, kuriuos galės prisiteisti iš kaltinamojo civilinio proceso numatyta tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, A. A. ieškinys tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš G. K. priteistini 494,34 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad patirtą neturtinę žalą pagrįsti, t. y. visas aplinkybes, iš kurių kildinama tokia žala, turi nurodyti ieškovas. Teismui pateiktame prašyme A. A. nenurodo kaip pasireiškė jam padaryta neturtinė žala. Pateikęs prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis būdamas informuotas apie posėdžio vietą bei laiką į teismą neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neteikė. Taigi, teismas negali įvertinti nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio, todėl šioje dalyje jo pateiktas ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 246 str. 4 d.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – DVD diskas, esantis voke, prisegtame prie 1 tomo bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. numatytą nusiklatimą ir skirti jam už tai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

G. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-24 baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme taikant Baudžiamojo 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas, t. y. apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., G. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant tokias Baudžiamojo kodekso 69 str. 1 d., 75 str. 2 d. 5, 7 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su gydymusi, mokymusi ar darbu;

3) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. A. (A. A.) nusikaltimu padarytą 494,34 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 34 ct) turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu bausmės vykdymo atveju į G. K. paskirtos bausmės laiką vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str. įskaityti jo suėmime išbūtą laiką nuo 2019-12-28 0.55 val. iki 2020-03-13, 1 suėmime išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-24 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės dalį.

Nukentėjusiojo A. A. (A. A.) ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš G. K. 494,34 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 34 ct) turtinei žalai atlyginti. Ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Procesą pagal UAB „A“ civilinį ieškinį nutraukti.

Daiktą, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – DVD diską, esantį voke, prisegtame prie 1 tomo bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.