Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – galutine šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; atlyginti nusikalstama veika padarytą 599 Eur turtinę žalą; neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. ir 2020 m. birželio 5 d. nutartimis, atmesti teikimai dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – galutine trisdešimt parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta trisdešimties parų arešto bausme ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su gydymusi, mokymusi ar darbu; per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 494,34 Eur turtinę žalą;

4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – aštuonių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė aštuonių metų laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 6 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. K. 2019 m. spalio 6 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiojo V. R. gavęs leidimą laikinai pasinaudoti pastarajam priklausančia transporto priemone – automobiliu „Ford Focus“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 200 Eur, kartu su automobilio bagažinėje buvusiais 3 vnt. statybinių diržų, kurių 1 vnt. vertė 10 Eur, viso – 30 Eur vertės, jis nurodytu automobiliu išvažiavo ir V. R. automobilio negrąžino bei tokiu būdu pagrobė svetimą – V. R. priklausantį viso 230 Eur vertės turtą. Taip G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis G. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad apie šį įvykį žino, kadangi jam dar prieš tai buvo iškelta byla dėl pavogto automobilio, kurioje prisipažino. Automobilis buvo pavogtas iš A., pavardės nepamena. Kai buvo ta byla, išgirdo, kaip V. R. su A. kalbasi apie pavogtą automobilį. Kaltinamojo manymu, norėdami jam daugiau padaryti prikišo dar vieną automobilį, nes to automobilio akyse nematė, tą dieną tuo adresu visai nebuvo. 2019 m. spalio 6 d., kiek atsimena, buvo su broliu ir drauge prie Žaliųjų ežerų, dar buvo su drauge E. M. Gariūnuose apsipirkti. Po to susitikus su broliu vaikščiojo mieste, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur brolio krikšto mama gyvena, ten pabuvo, o vėliau išsiskirstė. Pasak kaltinamojo, nuo 10.00 iki 18.00-19.00 val. tikrai buvo su drauge, šventė E. vardadienį, todėl gerai atsimena šią dieną, o apie 16.30 val. buvo su drauge ir su broliu. Kaltinamojo teigimu, dieną, kai automobilis buvo perduotas, tikrai nedavė savo telefono numerio V. R.. V. R. telefono numerį paėmė iš kitų žmonių prie Kalvarijų turgaus bare, o V. R. jo numerio neėmė, turėjo iš anksčiau. Jis yra skambinęs V. R., kadangi jis dirba su krovininiu automobiliu ir reikėjo, kad pervežtų statybines medžiagas. Tikrai neatsimena datos, kada tai buvo. Nežino, kodėl tą automobilį „kabina“, akyse to automobilio nematė. Jeigu būtų paėmęs, tikrai prisipažintų. Kaina tokia maža, nėra tikslo neigti. Pasak kaltinamojo, tą dieną nebuvo (duomenys neskelbtini). V. R. neprašė pavežti jo su automobiliu. Kaltinamojo teigimu, V. R. tokią istoriją galėjo sukurti, nes buvo byla prieš tai su jo geru pažįstamu A. A.. Galbūt keršija A. A., kadangi pavogė jo automobilį, prisipažino dėl to. Draugai jam tai pasakė, bare gerdavo, kalbėjo, prie vieno stalo sėdėjo. Teismui pagarsinus dalį 2020 m. sausio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad „2019 m. spalio 6 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, aš automobilio iš V. R. nesiskolinau ir neėmiau. Neprisimenu, kur tiksliai tuo metu buvau, tačiau tuo laiku turėjau savo automobilį „Alfa Romeo“ (1 t., b. l. 84), kaltinamasis G. K. parodė, jog ikiteisminio tyrimo neprisiminė ką tuo metu veikė, o dabar prisimena, kad tą dieną buvo su drauge, nes apklaustas pas tyrėją sakė, o tyrėja rašė savo, daug ko neparašė. Apklausos protokolą greitai perskaitė ir pasirašė, viso jo neskaitė. Nežino, kodėl neskaitė.

3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami iš matymo. Pirmą kartą matė jį galbūt 2019 m. liepos mėn. alaus bare Kalvarijų g. 59, trumpai pabendravo dėl krovinių pervežimo. Tuo metu lyg nei vienas nedavė telefono numerio. Po to spalio mėn., apie 12.00-13.00 val., tiksliai nepamena, (duomenys neskelbtini) susitiko su G. K., kai sėdėjo neblaivūs su drauge F. Z. mašinoje „Ford Focus“ ir G. K. ėjo pro šalį. Paklausus jo, ar gali pavairuoti ir nuvežti pas draugą A. K. į (duomenys neskelbtini), G. K. pasakė, kad gali. Nuvežus G. K. pasakė, kad jam reikia pasiimti draugę iš stoties, kadangi draugė atvažiavo iš Šiaulių. Nepamena, ar G. K. sakė jos vardą, tik sakė greitai grįš ir išvažiavo, o jie pasiliko. Laukė valandą, skambino, nes buvo davęs savo telefono numerį prieš važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet G. K. nekėlė ragelio ir negrįžo. Pasitikėjo G. K., nes pasakė, kad dirba taksi vairuotoju, todėl išleido su automobiliu. Atvažiavus A. K. matė, kas atvežė. Pasisveikino su G. K., nors buvo nepažįstami, o G. K. sakė skuba panelę paimti. Pasak nukentėjusiojo, pasitikėjo žmogumi, galvojo, kad sugrįš. Kai G. K. nebegrįžo, juos namo parvežė A. K. tėvas. Buvo išgėręs daug, bet viską atsimena. Paskambino į policiją pranešti, nes žinojo vardą – G.. Pats niekur neieškojo, policija jį surado. Buvo vieną kartą G. K. į barą atėjęs, tai paskambinęs policijai pranešė, kad mato G. K.. Kalbėjo tada su juo, G. K. sakė nieko nežino, nematė automobilio, laikėsi savo versijos. Pasak nukentėjusiojo, jis (V. R.) A. A. nepažįsta, nieko nežino, kad jo automobilis būtų pavogtas, su juo nėra bendravęs. Automobilį pirko kažkur 2 mėn. iki įvykio už 400 Eur. Sutartyje nurodyta 200 Eur, bet mokėjo 400 Eur.

4. Liudytoja I. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes 2019 m. rugpjūčio 13 d. jis pavogė jos vyro A. A. mašiną. Ieškojo kaltinamojo baruose, kazino Kalvarijų gatvėje, kadangi jis ten lankydavosi, kad grąžintų automobilį. Nukentėjusysis nepažįsta jos vyro, tačiau praėjus gal 3 savaitėms ar mėnesiui po automobilio vagystės, susipažino su nukentėjusiuoju. Išgirdo bare nukentėjusiojo pokalbį su ponia, kadangi jie atėję irgi klausė, ar nematė G. K. ir pasakė nukentėjusiajam, kad jie irgi ieško G. K.. Paklausus nukentėjusiojo, prieš kiek laiko dingo mašina, sakė, kad prieš 2 dienas. Nurodė jiems nelaukti, nes irgi vieną parą laukė, paskui iškvietė policiją ir padavė pareiškimą. Tai buvo atsitiktinis pokalbis. G. K. už jų mašiną nuteistas ir sakė teisme, kad pavogęs mašiną iš karto ją pardavė ir nusipirko sau mašiną. Jos vyras davė G. K. mašiną, nes tame bare dirba G. K. teta barmenė, kuriai jos vyras skolingas pinigų. Ji nurodė, kad gali patikėti automobilį G. K., tačiau kaltinamasis automobilio negrąžino.

5. Liudytojas A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta nuo senų laikų. Kaltinamąjį matė, kai atvažiavo ir vairavo automobilį, kadangi jis buvo išlipęs iš automobilio ir atėjo į kiemą, pasišnekėjo. Kažkur prieš metus, rudenį, apie 15.00 val. pas jį atvažiavo V. R. su savo mergina ir atsivežė viskio. Jį atvežė žmogus, kaip supranta, šis jaunuolis (rodo į G. K.), bet jis tada buvo su ilgesniais plaukais. Atvežęs pasakė, kad važiuoja paimti merginos į stotį. Liudytojo teigimu, sakė, kad stabdytų jaunuolį, neleistų važiuoti, tegu kartu išsiveža V. R. su drauge. Pokalbį, kad važiuoja draugės parsivežti girdėjo jis (A. K.), V. R. draugė, galbūt ir draugas A., kurį turėjo išvežti. Po to paskambino nukentėjusiojo draugas ir pasakė, kad negrąžino automobilio. Liudytojo teigimu, negali tiksliai pasakyti koks buvo automobilis, ar žalios ar melsvos spalvos, bet buvo lengvoji mašina, nelabai ir įdomu buvo, pas jį yra medinė tvora, kuri užsidaro. Galbūt jaunuolio vardas ir buvo sakytas, gal G., iš G raidės, bet tikrai neatsimena, ar galėjo būtų G..

6. Liudytoja F. Z. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis, o kaltinamąjį pažįsta – tai žmogus, kuris pavogė mašiną. Tikslios datos neprisimena, su sugyventiniu sėdėjo mašinoje (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie darželio. Kaltinamasis ėjo pro šalį ir kadangi jos vyras jį pažinojo, paprašė, kad nuvežtų iki draugų. Pasitikęs draugas, jo žmona matė ir girdėjo pokalbį. Sėdint pas draugus G. K. paklausė, ar gali pasiskolinti mašiną, sakė grįš po valandos. Liudytojos teigimu, jis norėjo važiuoti į stotį, parsivežti mergaitę. Kaip išvažiavo, taip ir nebegrįžo. Kai negrįžo po 2 val., išsikvietė policiją, padavė paiešką. Pasak liudytojos, ieškojo mašinos, aplinkui klausinėjo apie Kalvarijų turgų. Kartą pamatė G. K. prie Tuskulėnų „Maximos“, bet jis pabėgo, nespėjo sulaikyti. Šio asmens (G. K.) vardą ir pavardę žinojo iš „Facebook“. Jis pasakė savo vardą, kai paprašė pavežti iki draugų, prieš tai vyras turėjo jo telefono numerį. Kai buvo pavogta mašina, telefono numeris jau buvo nepasiekiamas. Žino, kad jis ne pirmą mašiną pavogęs, jau čia gal penkta mašina. Su ta moterimi, kuri buvo praeitame posėdyje, susipažino, kai sėdėjo naktiniame bare. Ji pati pasakė, kad iš jo mašiną pavogė. Pasakė, kad ne iš jos pirmos pavogė, ji (moteris) ketvirta, o ji (F. Z.) penkta. Pasirodo, kad kaltinamasis pas tą moterį gyveno, nuomojosi kambarį ir iš jos kiemo tiesiog pavogė mašiną. Minėtos moters ir jos sutuoktinio iki įvykio jie nepažinojo. Tik įvyko pokalbis.

7. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. spalio 6 d. 18.08 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo V. R. pranešimas apie tai, kad prieš dvi valandas, pranešėjas su žmona pasamdė pažįstamą vyrą (vardo, pavardės nežino), kaip taksi vairuotoją ir leido jam vairuoti savo automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažįstamas kaip išvažiavo ir daugiau negrįžta, į skambučius neatsako. Pranešėjas, kaip įtariama neblaivus, ragelį buvo paėmusi žmona taip pat neblaivi. 2019 m. spalio 6 d. 19.15 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos F. Z. pranešimas apie tai, kad prieš 2 val. iš sodybos su pranešėjai ar jos vyrui priklausančiu automobiliu „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į stotį išvažiavo pranešėjai nepažįstamas vyras, kurį galimai pažįsta jos vyras. Iki šiol automobilio negrąžino, įtaria, kad automobilį pavogė. Taip pat 2019 m. spalio 6 d. 19.17 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo V. R. pranešimas apie tai, kad prie parduotuvės „Lidl“ jis sulaikė vyrą, kuris galimai prieš 3 val. pasisavino jo automobilį ir negrąžina. Be to, 2019 m. spalio 15 d. 3.09 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo V. R. pranešimas apie tai, kad prie Kalvarijų turgaus, bare pranešėjas mato vyrą, kuris prieš tris savaites pavogė jo automobilį (1 t., b. l. 13-17).

8. 2019 m. gruodžio 6 d. V. R. pareiškime dėl civilinio ieškinio nurodoma, kad dėl padarytos automobilio vagystės patyrė 490 Eur turtinę žalą, kurią sudaro automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 400 Eur vertės, 3 vnt. naujų supakuotų statybinių diržų laikyti kroviniams, kurio 1 vnt. kaina 10 Eur, viso 30 Eur vertės bei automobilyje buvo užpilta benzino už 60 Eur (1 t., b. l. 34, 43).

9. Iš 2019 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. R. iš pateiktų nuotraukų atpažįsta vaikiną nuotraukoje Nr. 2 (G. K.) iš veido bruožų, akių plaukų, nes jis nuo 2019 m. spalio 6 d. negrąžina automobilio „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 44-45).

10. Iš 2020 m. gegužės 13 d. akistatos protokolo matyti, kad jos metu, V. R. parodė, jog G. K. yra asmuo, kuris 2019 m. spalio 6 d. paėmė jo automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo negrąžino. Tuo tarpu G. K. parodė, jog jokio automobilio iš V. R. neėmė, 2020 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini), nebuvo ir jo nematė (1 t., b. l. 57-58).

II. Teismo argumentai ir išvados

11. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, pagrobė automobilį. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).

12. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

13. Kaltinamasis G. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, jog žino apie šį įvykį, kadangi jam dar prieš tai buvo iškelta byla dėl pavogto automobilio. Kaltinamojo manymu, V. R. su A. A., norėdami jam daugiau padaryti nemalonumų, prikišo dar vieną automobilį, nors V. R. automobilio akyse nematė, tą dieną (duomenys neskelbtini) visai nebuvo. 2019 m. spalio 6 d., kiek atsimena, buvo su broliu ir drauge prie Žaliųjų ežerų, su drauge E. M. Gariūnuose, po to su broliu mieste vaikščiojo, nuvažiavo į kaimą pas brolio krikšto mamą, ten pabuvo, o vėliau išsiskirstė. Tą dieną atsimena gerai, nes šventė draugės E. vardadienį. V. R. neprašė pavežti jo su automobiliu. Kaltinamojo teigimu, V. R. tokią istoriją galėjo sukurti, nes buvo byla prieš tai su jo geru pažįstamu A. A.. Taigi matyti, jog kaltinamasis G. K. apskritai neigė, jog V. R. prašė pavežti jo automobiliu bei nurodė, kad 2019 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) nebuvo.

14. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai prieštaringi, jie neatitinka tiek paties kaltinamojo proceso metu duotų parodymų, tiek liudytojų parodymų, taip pat kitų byloje esančių objektyvių įrodymų turinio ir laikytini byloje esančiais įrodymais paneigta jo gynybine versija. Dėl šios priežasties kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Teisminio nagrinėjimo metu apklausus nukentėjusįjį, liudytojus bei ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, jog pirmiau nurodytą kaltinamojo gynybinę versiją paneigia kitų tarpusavyje į vientisą loginę grandinę susietų nuoseklių ir patikimų įrodymų turinys.

15. Vertinant šiuos kaltinamojo parodymus, pažymėtina, kad viso proceso metu kaltinamojo pozicija dėl nagrinėjamo įvykio nebuvo nuosekli. Štai apklausiamas teisme G. K. teigė, kad 2019 m. spalio 6 d. buvo su broliu ir drauge prie Žaliųjų ežerų, su drauge E. M. Gariūnuose, po to su broliu vaikščiojo mieste, nuvažiavo į kaimą pas jo krikšto mamą. Po to, teismo posėdžio metu G. K. nurodė jau kiek kitaip, jog spalio 6 d. nuo 10.00 iki 18.00-19.00 val. tikrai buvo su drauge, šventė E. vardadienį, todėl gerai atsimena šią dieną, o apie 16.30 val. buvo su drauge ir su broliu.

16. Taigi matyti, kad tokia kaltinamojo G. K. versija atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, kadangi pagarsinus dalį 2020 m. sausio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad „2019 m. spalio 6 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, aš automobilio iš V. R. nesiskolinau ir neėmiau. Neprisimenu, kur tiksliai tuo metu buvau, tačiau tuo laiku turėjau savo automobilį „Alfa Romeo“ (1 t., b. l. 84), G. K. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo neprisiminė ką tuo metu veikė, o dabar prisimena, kad buvo su drauge. Be to, kaltinamojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas tyrėją sakė tai, o tyrėja rašė savo, daug ko neparašė. Apklausos protokolą greitai perskaitė ir pasirašė, viso jo neskaitė. Nežino, kodėl neskaitė.

17. Visgi, nors kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jo pozicija, kad 2019 m. spalio 6 d. V. R. neprašė pavežti jo automobiliu, atmestina kaip paneigta baudžiamojoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma ir, kaip jau minėta, laikytina gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Pirmiausia šioje dalyje itin svarbūs nukentėjusiojo V. R. parodymai, kuris viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie nagrinėjamą įvykį. Pasak nukentėjusiojo, 2019 m. spalio mėn., apie 12.00-13. 00 val., tikslaus laiko nepamena, (duomenys neskelbtini), sėdėjo neblaivūs su F. Z. mašinoje „Ford Focus“ ir susitiko su pro šalį ėjusiu G. K.. Paprašė jo nuvežti pas draugą į (duomenys neskelbtini). Nuvežus G. K. pasakė, kad jam reikia pasiimti draugę iš stoties, kadangi draugė atvažiavo iš Šiaulių. Laukė valandą, skambino, nes buvo davęs savo telefono numerį prieš važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet G. K. nekėlė ragelio ir negrįžo. Pasitikėdamas G. K. davė jam savo automobilį, nes pasakė, kad dirba taksi vairuotoju. Atvažiavus A. K. matė, kas atvežė, dar pasisveikino su G. K.. Be to, buvo vieną kartą G. K. į barą atėjęs, tai paskambinęs policijai pranešė, kad mato G. K.. Kalbėjo tada su juo, G. K. sakė nieko nežino, nematė automobilio, laikėsi savo versijos.

19. Tokie nukentėjusiojo parodymai proceso eigoje liko nuoseklūs, juos patvirtina ir kitų įrodymų turinys. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalių prasme, vidinį teismo įsitikinimą nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir nuoseklumu bei atitikimu faktinei aplinkybei, kad išties, 2019 m. spalio 6 d. G. K. pavogė automobilį, stiprina ir byloje esantys policijos įvykių registrų išrašai. Štai 2019 m. spalio 6 d. 18.08 val. fiksuotas pirmasis V. R. pranešimas apie tai, tai, kad prieš dvi valandas, pranešėjas su žmona pasamdė pažįstamą vyrą (vardo, pavardės nežino), kaip taksi vairuotoją ir leido jam vairuoti savo automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažįstamas kaip išvažiavo ir daugiau negrįžta, į skambučius neatsako. Praėjus valandai, 19.15 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos F. Z. pranešimas apie tai, kad prieš 2 val. iš sodybos su pranešėjai ar jos vyrui priklausančiu automobiliu „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į stotį išvažiavo pranešėjai nepažįstamas vyras, kurį galimai pažįsta jos vyras. Iki šiol automobilio negrąžino, įtaria, kad automobilį pavogė. Taip pat 19.17 val. gautas V. R. pranešimas apie tai, kad prie parduotuvės „Lidl“ jis sulaikė vyrą, kuris galimai prieš 3 val. pasisavino jo automobilį ir negrąžina. Be to, 2019 m. spalio 15 d. 3.09 val. V. R. pranešė, kad prie Kalvarijų turgaus, bare mato vyrą, kuris prieš tris savaites pavogė jo automobilį (1 t., b. l. 13-17).

20. Taigi, pažymėtina, kad nukentėjusiojo V. R. parodymus patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas A. K., kuris parodė, kad matė kaltinamąjį, kai šis atvažiavo ir vairavo automobilį, kadangi jis buvo išlipęs iš automobilio ir atėjo į kiemą, jie pasišnekėjo. Kažkur prieš metus, rudenį, apie 15.00 val. G. K. atvežė pas jį V. R. su savo mergina. Atvežęs pasakė, kad važiuoja paimti merginos į stotį. Pokalbį, kad važiuoja draugės parsivežti, girdėjo jis (A. K.), V. R. draugė, galbūt ir kartu buvęs draugas A.. Po to paskambino nukentėjusiojo draugas ir sakė, kad negrąžino automobilio. Liudytojo teigimu, jaunuolio vardas galbūt ir buvo sakytas, gal G., iš G raidės.

21. Be to, liudytoja F. Z. apklausiama teismo posėdžio metu detalizuodama išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis V. R.. Ši liudytoja parodė, kad sėdėjo mašinoje (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie darželio, tikslios datos nepamena. Kaltinamasis ėjo pro šalį ir kadangi jos vyras jį pažinojo, paprašė, kad nuvežtų iki draugų. Sėdint pas draugus G. K. paklausė, ar gali pasiskolinti mašiną važiuoti į stotį ir parsivežti panelę, sakė grįš po valandos, tačiau nebegrįžo. Pasitikęs draugas, jo žmona matė ir girdėjo pokalbį. Kai negrįžo, išsikvietė policiją, padavė paiešką. G. K. vardą ir pavardę žinojo iš „Facebook“. Be to, jis pasakė savo vardą, kai paprašė pavežti iki draugų, prieš tai vyras turėjo jo telefono numerį. Su moterimi, kuri buvo praeitame posėdyje, susipažino, kai sėdėjo naktiniame bare. Pasakė, kad ne iš jos pirmos pavogė, ji ketvirta, o ji (F. Z.) penkta. Pasirodo, kad kaltinamasis pas tą moterį gyveno, nuomojosi kambarį ir iš jos kiemo tiesiog pavogė mašiną. Minėtą moterį ir jos sutuoktinio iki įvykio jie nepažinojo. Tik įvyko pokalbis.

22. Liudytojos F. Z., kartu ir nukentėjusiojo V. R. parodymų patikimumą patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. K. parodymai. Pastarosios teigimu, ji pažįsta kaltinamąjį, nes 2019 m. rugpjūčio 13 d. kaltinamasis pavogė jos vyro A. A. mašiną. Liudytoja nurodė, kad V. R. nepažįsta A. A., tačiau praėjus 3 savaitėms ar mėnesiui po automobilio vagystės susipažino su nukentėjusiuoju. Išgirdo bare nukentėjusiojo pokalbį su ponia, kadangi jie atėję klausė, ar nematė G. K. ir pasakė nukentėjusiajam, kad jie irgi ieško G. K., o V. R. nurodė, kad jų automobilis dingo prieš 2 dienas. Tai buvo atsitiktinis pokalbis.

23. Taigi matyti, jog G. K. versija, neva V. R. tokią istoriją galėjo sukurti, nes buvo byla prieš tai su jo geru pažįstamu A. A., paneigta byloje esančiais įrodymais, kadangi visi asmenys nurodė, kad iki automobilio vagystės nebuvo pažįstami ir tik nukentėjusiajam ieškant G. K. atsitiktinai susipažino bare. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad jie siektų apkalbėti kaltinamąjį ir dėl kokių nors aplinkybių tyčia duoti jam nepalankius parodymus, ar dėl kokių nors kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Maža to, kaltinamojo gynyba teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo parodymus gali patvirtinti jo brolis ir draugė E., kurios vardadienį neva šventė kaltinamasis įvykio dieną. Vis tik pažymėtina, kad www.day.lt skelbiama, jog E. vardadienis švenčiamas du kartus metuose, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi ir šiuo aspektu kaltinamojo parodymai nepatikimi. Teismui informavus, jog gynybos nurodyti liudytojai kviesti gynybos iniciatyva, todėl kaltinamasis turi galimybę teismui pateikti minėtų asmenų kontaktus, G. K. nurodė, kad šiuo metu yra sulaikytas ir nėra galimybės skambinti. Tačiau kaltinamasis nurodė kviesti brolį močiutės adresu, kuriuo teismas išsiuntė šaukimą, šaukimas grįžo neįteiktas, liudytojas į teismo posėdį neatvyko. Kita vertus, pati gynyba nerodė didesnių pastangų iškviesti prašomus liudytojus, nors laiko iki sekančio posėdžio buvo daugiau nei mėnuo, vis tik gynyba teismui nepateikė nei minėtos liudytojos kontaktų, nei savo iniciatyva jos nepakvietė į teismo posėdį (1 t., b. l. 179-180).

24. Vertinant įrodymus ir siejant juos į vientisą įrodomąją grandinę, sugretinus pirmiau nurodytas aplinkybes su asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo turiniu, iš kurio matyti, kad V. R. iš pateiktų nuotraukų atpažįsta vaikiną nuotraukoje Nr. 2 (G. K.) iš veido bruožų, akių plaukų, nes jis nuo 2019 m. spalio 6 d. negrąžina automobilio „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 44-45), be to, apklausiamas teisme A. K. parodė, kad V. R. atvežė kaltinamasis. Vis tai sudaro pagrindą išvadai, jog būtent G. K. pavogė nukentėjusiojo automobilį.

25. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog G. K. 2019 m. spalio 6 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiojo gavęs leidimą laikinai pasinaudoti pastarajam priklausančia transporto priemone – automobiliu „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su automobilio bagažinėje buvusiais 3 vnt. statybinių diržų, jis nurodytu automobiliu išvažiavo ir V. R. automobilio negrąžino bei tokiu būdu pagrobė svetimą – V. R. priklausantį turtą. Atsižvelgiant į šioje dalyje ne itin nuoseklius nukentėjusiojo V. R. parodymus apie įsigyto automobilio vertę, jog atliko automobilio patobulinimus dėl ko automobilio vertė išaugo bei byloje esančią automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, teismas tikslina kaltinime nurodyto pagrobto automobilio vertę, ją mažindamas iki 200 Eur. Pažymėtina, jog šios aplinkybės tikslinimas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties ir neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi automobilio pagrobimas, nepriklausomai nuo jo vertės, kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

26. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo G. K. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

III. Dėl skirtinos bausmės

27. Teismas, skirdamas bausmę G. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

28. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam G. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, automobilis negrąžintas, padaryta turtinė žala neatlyginta. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. K. – yra jauno amžiaus, iki veikos padarymo nedirbo (b. l. 138), nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 139), teistas, veiką padarė neišnykus teistumui, be to, šios veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, padarytas iki šio nusikaltimo, tame tarpe ir panašios veikos padarymą (už automobilio vagystę panaudojant smurtą), jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, o šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, jau po šios veikos padarymo (b. l. 105-109), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, daugiausiai iš jų už keliavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis, transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 120-137), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, G. K. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai ir itin intensyviai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, jo padaryti nusikaltimai sunkėja, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių nuobaudų ir teistumų jis nepadarė. Visa tai rodo, kad G. K. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, nusikaltimai iš esmės jo pragyvenimo šaltinis.

29. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam G. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant viršijantį šios bausmės rūšies minimumą (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį G. K. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta galutine aštuonių metų laisvės atėmimo subendrinta bausme, kuri paskirta pastaruoju nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos aštuonių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės aštuonių mėnesių dalį ir G. K. skirti galutinę aštuonių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

31. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytini Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei pagal minėtą nuosprendį nuteistojo atlikta bausmės dalis.

32. Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-102) – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

IV. Dėl pareikšto civilinio ieškinio

33. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

34. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 490 Eur turtinės žalos, kurią sudaro automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 400 Eur vertės, 3 vnt. naujų supakuotų statybinių diržų laikyti kroviniams 30 Eur vertės bei automobilyje užpilto benzino vertė 60 Eur (1 t., b. l. 34, 43). Teismas, įvertinęs kad ši veika padaryta 2019 m. spalio 6 d., susipažinęs su automobilių pardavimų tinklalapiuose esančiomis automobilio kainomis bei įvertinęs nukentėjusiojo parodymus, duotus tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b .l. 26), apie įsigyto automobilio kainą, jame buvusių daiktų ir kuro vertę, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis G. K. važiavo pakankamai netrumpą atkarpą, mano, kad iš esmės nukentėjusiojo nurodytos vertės atitinka protingumo teisingumo kriterijus ir nėra akivaizdžiai per didelės, tačiau atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą automobilio kainą, automobilio vertė mažintina. Nagrinėjamu atveju ieškinys laikytinas įrodytu nukentėjusiojo parodymais, bylos medžiaga ir V. R. ieškinys tenkintinas iš dalies.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

35. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas voke su garso įrašais iš apklausų, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktinas saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta galutine aštuonių metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos aštuonių metų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės aštuonių mėnesių dalį ir G. K. skirti galutinę aštuonių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius bei pagal pastarąjį nuosprendį nuteistojo atliktą bausmės dalį.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš G. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su garso įrašais iš apklausų, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.