- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- 1-300-893/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10093-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, mišriuoju būdu, naudojant Zoom platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės, o būtent jis, 2019 m. sausio 1 d., apgaulės būdu, elektroninėje erdvėje pasinaudojęs V. B. asmens duomenimis jam to nežinant, pateikus jo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdą, sudarė elektroninę sutartį tarp V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl transporto priemonės nuomos ir paslaugų tiekimo. Paslaugos buvo suteiktos „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.. PVM sąskaitos-faktūros NCTB Nr. (duomenys neskelbtini), suma už paslaugas yra 399,51 euras, tokiais savo veiksmais apgaule išvengė turtinės prievolės - pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 399,51 eurus. Šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat, G. K., neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo kito asmens dokumentą, o būtent jis, 2019 m. sausio 1 d., elektroninėje erdvėje, norėdamas sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tikslu išsinuomoti automobilį laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. neturėdamas teisėto pagrindo, apgaulės būdu panaudojo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu išduotą vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdą. Elektroninėje erdvėje per mobiliąją programėlę pateikė svetimo asmens vairuotojo pažymėjimo kopiją taip sudarydamas elektroninę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl transporto priemonės nuomos ir paslaugų tiekimo taip apgaulės būdu išsinuomojo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. už 399,51 eurus, tokiais savo veiksmais neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo V. B. vairuotojo pažymėjimo atvaizdą, pateikdamas ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudarydamas sutartį svetimu vardu. Šiais veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, nurodydamas, kad 2019 m. sausio 1 d. buvo sudaryta sutartis, kurią sudarė jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suvokė, kad V. B. vairuotojo pažymėjimą pateikė neteisėtai. Pripažįsta, kad apgaule įgijo 399,51 eurus už paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kartu neteisėtai panaudojo kito asmens dokumentą.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. nurodė tokias aplinkybes. Jis turi savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Minėtas vairuotojo pažymėjimas iki šiol yra pas jį, jo niekada pametęs nebuvo, niekam nei paskolinęs nei perleidęs nebuvo, taip pat to nedarė su pažymėjimo kopijomis, jų net nėra daręs. Kažkur prieš metus laiko jis persikėlė gyventi į butą adresu (duomenys neskelbtini), iki to laiko jis gyveno bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini). 2021-03-26 adresu, kur jis šiuo metu gyvena, jis gavo pranešimą iš pašto, kad jam yra atsiųsti procesiniai dokumentai. Nuvykęs į paštą ir juos atsiėmęs, jis pamatė, kad jam iš Vilniaus miesto apylinkės teismo atsiųstas ieškinys dėl skolos 435,47 eurų sumoje ir proceso išlaidų 172,30 eurų sumoje, atsiradusius iš sutarties bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat kartu atsiųsti kiti dokumentai. Išnagrinėjęs dokumentus jis nustatė, kad 2019-01-01 jo vardu, pasinaudojus jo asmens duomenimis – vairuotojo pažymėjimu, buvo sudaryta elektroninė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl transporto priemonės nuomos ir paslaugų tiekimo. Paslaugos buvo suteiktos „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui nuo 2019-01-01 iki 2019-01-31. PVM sąskaitoje – faktūroje NCTB Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ji yra išrašyta jo vardu, t. y. „V. B.“, tačiau joje yra klaidingai nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) ir el. paštas (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje nurodyta suma už paslaugas yra 399,51 eurai. Nori pasakyti, kad jis minėtos sutarties tikrai nesudarinėjo, pats jis internetu bei elektroniniu paštu nesinaudoja, nes nemoka, jeigu kažko reikia, tai jo vardu padaro jo dukra. Kadangi kažkur nuo 2018 m. jis turi problemų su kojomis, labai sunkiai vaikščioja su lazdomis, tai nuo to laiko jis išvis automobilio nevairuoja. Taip pat jis negali pasakyti, kas yra asmuo vardu G. K., kurio el. paštas nurodytas sąskaitoje, tokiu vardu ir pavarde jis jokio asmens nepažįsta, nebent iš matymo ir pamatęs galėtų apie tai daugiau pasakyti. Namas adresu (duomenys neskelbtini), taip pat yra bendrabučio tipo, kaip ir namas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis anksčiau gyveno. Kai jis gyveno bendrabutyje, tai gyveno kartu su savo sugyventine D. A. (jos telefono numerio dabar nurodyti negali, jai apie (duomenys neskelbtini), dabar ji gyvena kažkur kitur), pas juos lankydavosi tik pažįstami asmenys. Gyvenant bendrabutyje būdavo atvejų, kad išeinant kur nors trumpam, kambario durų nerakindavo, o viduje buvo paliekami dokumentai, tame tarpe ir jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Savo visus dokumentus jis bendrabučio kambaryje dažniausiai palikdavo viršutinių rūbų kišenėse, o patys rūbai būdavo paliekami prieškambario spintoje. Taip pat bendrabutyje ir nakčiai kartais kambario durų nerakindavo. Jis įtaria, kad būtent pasinaudojus tuo, kad bendrabučio kambarys kažkurio momentu buvo neužrakintas, o viduje buvo jo dokumentai, taip pat ir vairuotojo pažymėjimas, ir kažkas paėmęs jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą juo pasinaudojęs padėjo atgal, arba padarė jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo kopiją, po ko pasinaudojus jo asmens duomenimis, apgaule sudarė elektroninę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl transporto priemonės nuomos ir paslaugų tiekimo. Jis pats niekada jokios sutarties nesudarinėjo, „(duomenys neskelbtini)“ automobilių paslaugomis nesinaudojo. Gavus iš teismo dokumentus jo dukra skambino ieškinį pateikusiai advokatei bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokios konkrečios informacijos jai suteikta nebuvo. Iki gavus dokumentų iš teismo, jis jokių raginimų/priminimų sumokėti skolą gavęs nebuvo, jokie šaukimai į teismą jam siunčiami nebuvo. Naujuosius metus iš 2018 m. į 2019 m. jis šventė namuose adresu (duomenys neskelbtini), jokių pašalinių asmenų šventėje nebuvo (b.l. 17-19). Papildomame liudytojo protokole V. B. nurodė, kad nori papildyti savo 2021-03-29 apklausą. Savo vardu turi išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Minėtas vairuotojo pažymėjimas iki šiol yra pas jį, niekada nebuvo jo pametęs, kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, niekam jo perdavęs, paskolinęs nebuvo. Kas galėjo paimti jo dokumentą neįtaria, bet yra tikras, kad jį paimti galėjo tik bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini). Kada tą galėjo padaryti nežino, tačiau tai galėtų būti 2018-2019 m. Vairuotojo pažymėjimo kopijų pats niekada nėra daręs ir niekam vairuotojo pažymėjimo nebuvo davęs, nieko nebuvo prašęs, kad jam padarytų jo kopijų. Vardas G. K. jam nėra žinomas, išgirdo jį pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu. G. K. tikrai nėra jo pažįstamų arba sugyventinės draugas arba pažįstamas asmuo. V. B. taip pat nurodo, kad jo santykiai su sugyventine D. A. yra geri, moteris tikrai negalėjo be leidimo paimti, juolab pasinaudoti jo vairuotojo pažymėjimu arba jį kam nors perduoti. Apie D. A. šeimyninę padėtį nieko pasakyti negali. Žino, kad D. turi vaikų, kurie yra jau suaugę, su jais nebendrauja. Daugiau apie minėtą įvyki pasakyti nieko negali. Papildyti nenori. (b.l. 23-25) Papildomai apklaustas V. B. nori papildyti savo ankstesnę apklausą, ir patikslinti, kad kai gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini), pas jį nesilankė svečiuose joks jaunuolis, su kuriuo buvo susipažinęs laiptinėje. Jo draugai, pažįstami visi buvo panašaus amžiaus kaip jis. Taip pat niekam niekada nėra leidęs sudarinėti jokių sutarčių savo vardu, juolab naudoti savo asmens duomenis ir išsinuomoti automobilį. Jis nori pakartoti, kad savo vairuotojo pažymėjimo niekam nėra davęs, paskolinęs ar leidęs juo pasinaudoti su tikslu išsinuomoti automobilį. Jokio leidimo niekam nėra davęs, ir tą tikrai gerai atsimena. Taip pat nori dar kartą pasakyti, kad asmens vardu G. K. nepažįsta. Daugiau apie minėta įvykį pasakyti negali. b.l. 29-30 (b.l. 29)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. A. nurodė tokias aplinkybes. Apie 10 metų ji su V. B. gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Išsikraustė tikriausiai 2019 m., tiksliai dabar pasakyti negali, nes turi problemų su atmintimi. Gyvendami ten praktiškai su nieko nebendravo. Vardas G. K. jai iš anksčiau nėra girdėtas. Išgirdo jį pirmą sykį tik, kai buvo pradėtas šitas ikiteisminis tyrimas ir jai papasakojo V. B.. Pas juos svečiuose tikrai nesilankė asmuo tokiu vardu ir juolab ji su tokiu asmeniu nėra bendravusi, bei girdėjus ar mačiusi, kad su juo bendrautų jos sugyventinis V. B.. Aplamai nori pasakyti, kad su jaunimu jiedu niekada negerdavo, ir jauni asmenys pas juos niekada nesilankė. Daugiau apie minėtą atvejį nieko pasakyti negali. (b.l. 57-58)
Iš 2021 m. birželio 10 d. su V. B. atlikto procesinio veiksmo, kuriame jam buvo parodytos keturios asmenų nuotraukos, tarp kurių buvo įtariamasis G. K., matyti, kad atpažįstantysis V. B. nurodė, jog iš pateiktų nuotraukų nepažįsta nei vieno asmens, ne vieno iš parodytų vaikinų nėra matęs savo gyvenime. (b.l. 32-34)
Iš 2021 m. liepos 5 d. su D. A. atlikto procesinio veiksmo, kuriame jai buvo parodytos keturios asmenų nuotraukos, tarp kurių buvo įtariamasis G. K., matyti, kad atpažįstančioji D. A. nurodė, jog iš pateiktų nuotraukų nepažįsta (neatpažįsta) nei vieno asmens, ne vieno iš parodytų vaikinų niekada nėra mačiusi, mato juos pirmą kartą, niekada su jokių iš parodytų vaikinų neteko bendrauti. (b.l. 60-61)
Iš V. B. pareiškimo matyti, kad 2019-01-01, apgaulės būdu, pasinaudojus jo asmens duomenimis, buvo sudaryta elektroninė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl transporto priemonės nuomos ir paslaugų tiekimo, o 2021-03-26 adresu (duomenys neskelbtini), V. B. gavo procesinius dokumentus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, t.y. ieškinį dėl skolos 435,47 eurų sumoje ir proceso išlaidas 172,30 eurų sumoje, atsiradusius iš sutarties bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. (b.l. 6)
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
Teismo vertinimu, kaltinamojo G. K. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina liudytojų parodymai ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad G. K., 2019 m. sausio 1 d., apgaulės būdu, elektroninėje erdvėje pasinaudojęs V. B. asmens duomenimis jam to nežinant, pateikus jo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdą, sudarė elektroninę sutartį tarp V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl transporto priemonės nuomos ir paslaugų tiekimo. Paslaugos buvo suteiktos „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.. PVM sąskaitos-faktūros NCTB Nr. (duomenys neskelbtini), suma už paslaugas yra 399,51 euras, tokiais savo veiksmais apgaule išvengė turtinės prievolės - pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 399,51 eurus, o taip pat 2019 m. sausio 1 d., elektroninėje erdvėje, norėdamas sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tikslu išsinuomoti automobilį laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. neturėdamas teisėto pagrindo, apgaulės būdu panaudojo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdą. Elektroninėje erdvėje per mobiliąją programėlę pateikė svetimo asmens vairuotojo pažymėjimo kopiją taip sudarydamas elektroninę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl transporto priemonės nuomos ir paslaugų tiekimo taip apgaulės būdu išsinuomojo (duomenys neskelbtini) automobilį Toyota Auris, valst. Nr.. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. už 399,51 eurus, tokiais savo veiksmais neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo V. B. vairuotojo pažymėjimo atvaizdą, pateikdamas ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sudarydamas sutartį svetimų vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Teismas, skirdamas kaltinamajam G. K. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir apysunkį nusikaltimą (BK 302 straipsnio 1 dalis), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau teistas ne kartą, tame tarpe, ir už neteisėtą fizinio asmens dokumento panaudojimą, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis G. K. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Kaltinamojo prisipažinimo, teisiamojo posėdžio metu, teismas nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes iš bylos duomenų matyti, kad jo parodymai baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs, o galiausiai jis prisipažino kaltu dėl padarytų veikų verčiamas įrodymų, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veika padarė būdamas recidyvistu. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis – G. K. yra jauno amžiaus, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes G. K. yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas žemesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, G. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė galutinį civilinį ieškinį 435,47 eurų sumai dėl padarytos turtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodyta žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir motyvuotas, be to, kaltinamasis jį pripažino, civilinio ieškinio dydžio neginčijo ir žadėjo jį atlyginti, todėl civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys yra tenkintinas.
Sprendžiant klausimą procesinių palūkanų priteisimo paminėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš G. K. ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Teismui buvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos G. K., išlaidų. BPK 106 straipsnyje nurodyta, kad: kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys; pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju, teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę bei socialinę padėtį, priima sprendimą nepriteisti iš G. K. jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Be to, BPK 106 straipsnyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju, teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį, priima sprendimą nepriteisti iš G. K. civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes sudėti iš dalies, nustatant G. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Priteisti iš G. K. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 435,47 eurus turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.