- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-1377-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02788-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- K. L.
- Kategorijos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 800 Eur negrąžintos kredito dalies, 113,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2021 m. sausio 26 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 16 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 800 Eur, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 22 d., 209,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, 9,75 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 23 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. sausio 26 d., 16 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 800 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2020 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K089894506, kuria atsakovui suteiktas 1 800 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 315,12 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 16 proc.), 209,39 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2021 m. sausio 20 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas nustatytu terminu įsiskolinimo nepadengė.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei AB „Neo Finance“ iš atsakovo K. L. 1 800 Eur negrąžinto kredito, 113,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kredito sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 26 d.), 16 procentų negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021-01-26 – 1 538,29 Eur; 2021-02-22 – 1 470,67 Eur; 2021-03-22 – 1 402,15 Eur; 2021-04-22 – 1 332,71 Eur; 2021-05-22 – 1 262,35 Eur; 2021-06-22 – 1 191,05 Eur; 2021-07-22 – 1 118,80 Eur; 2021-08-22 – 1 045,58 Eur; 2021-09-22 – 971,39 Eur; 2021-10-22 – 896,21 Eur; 2021-11-22 – 820,03 Eur; 2021-12-22 – 742,83 Eur; 2022-01-22 – 664,60 Eur; 2022-02-22 – 585,33 Eur; 2022-03-22 – 505,00 Eur; 2022-04-22 – 423,60 Eur; 2022-05-22 – 341,11 Eur; 2022-06-22 – 257,52 Eur; 2022-07-22 – 172,82 Eur; 2022-08-22 – 87,01 Eur) ir kurios pasibaigus sutarties terminui negali viršyti 201,27 Eur, 209,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, 9,75 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 26 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 132,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 248 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatęs, jog atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 1 800 Eur negrąžinto kredito, 113,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos tenkino.
5. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovė turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo. Tačiau pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Akcentavo ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovo veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Įvertinęs, jog iki sutarties nutraukimo dienos atsakovas liko skolingas ieškovei 113,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias teismas priteisė ieškovei, o atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovui iš viso 315,12 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, teismas laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos sudarytų 201,27 Eur (315,12 Eur – 113,85 Eur). Pažymėjo, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos pagrįstai galėjo tikėtis gauti 16 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui negali viršyti 201,27 Eur sumos.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose susitarė dėl 209,39 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 209,39 Eur tarpininkavimo mokesčio laikė pagrįstu ir jį tenkino.
7. Teismas, remdamasis Vartojimo kredito sutarties 6.1. punktu, bei atsižvelgdamas į tai, jog prašomos priteisti 16 proc. kompensuojamosios palūkanos neviršija įstatyme numatyto 18,25 proc. dydžio, 9,75 Eur palūkanos paskaičiuotos už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir į tai, jog atsakovas tinkamai neįvykdė sutarties sąlygų, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 9,75 Eur kompensuojamąsias palūkanas tenkino.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 16 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 800 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra neapibrėžtas, todėl padarė išvadą, jog jis prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinai normai, numatančiai 0,05 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą dieną, tačiau ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Teismas šią sąlygą pripažino niekine ir negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.80 straipsnis), ir reikalavimą priteisti 16 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 800 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-08-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.
Šalies argumentai
9. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškiniu prašoma dalis iš esmės tenkinama, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 248 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė UAB ,,NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei AB NEO Finance, iš atsakovo K. L. 16 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 800 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 22 d.; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
10.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.
10.3. Vadovaudamasi Sutarties 1.8 p., 1.11 p., 1.27 p. nuostatomis, apeliantė pabrėžia, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (315,12 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
10.4. Apeliantė AB NEO Finance yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį.
10.5. Negrąžinta kredito dalis nepamažėjo nuo jos suteikimo dienos. Apeliantės įsitikinimu, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ji turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Teigia, jog būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui negrąžinant nei dalies vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantas kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra jos negautos pajamos (nuostoliai).
10.6. Aukštesnės instancijos teismai vieningai formuoja praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas.
2. Atsakovas K. L. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K089894506, pagal kurią ieškovė AB „Neo Finance“ suteikė atsakovui K. L. 1 800 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 315,12 Eur palūkanas (numatyta 16 procentų metinė palūkanų norma), 209,39 Eur tarpininkavimo mokestį (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 2 324,51 Eur). Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė 2021 m. sausio 20 d. pranešimu nuo 2021 m. sausio 26 d. nutraukė šalių sudarytą sutartį Nr. K089894506. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
6. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos), neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
7. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).
8. Vadovaudamasi minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
9. Taigi, pagal šiuos išaiškinimus, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą kreditorius (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; tačiau taip pat išaiškinta, kad sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pozicija dėl negautų pajamų skaičiavimo pagal sutarties sąlygas tinkamo jos vykdymo atveju paremta būtent paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais. Akcentuodama, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, apeliantė argumentus dėl negautų pajamų skaičiavimo nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos, vis tiek grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas sutarties tinkamai nevykdė. Tai, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai.
11. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismai vieningai formuoja praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė pateikia pavienius tokių sprendimų pavyzdžius, juolab, neatspindinčius naujausios praktikos. Pagal gausią apygardos teismų praktiką negautos kredito davėjo pajamos skaičiuojamos procentais būtent nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-357/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-769-343/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1070-467/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1100-392/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1101-866/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-569-934/2021, 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-491-864/2021 ir kt.).
12. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
13. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.