Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20982-894/2016 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. DGKS-3016 darbo byloje Nr. APS-2-9738 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2016 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo A. K. ieškinys atsakovei viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui, kuriame ieškovas prašė:

Pripažinti teisėtais atsakovės įsakymus, kuriais ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos dalimis, kai atostogų dalies trukmę sudarė 1 diena: 2015 m. balandžio 14 d. VDU rektoriaus įsakymas Nr. K-0414/8; 2015 m. balandžio 24 d. VDU rektoriaus įsakymas Nr. K-0424/7; 2015 m. gegužės 18 d. VDU rektoriaus įsakymas Nr. K-0518/27; 2015 m. rugsėjo 3 d. VDU rektoriaus įsakymas Nr. K-0903/1; 2015 m. spalio 12 d. VDU rektoriaus įsakymas Nr. K-1012/9; 2015 m. lapkričio 30 d. VDU rektoriaus įsakymas Nr. K-1130/16; 2016 m. sausio 4 d. VDU rektoriaus įsakymas Nr. K-0104/6.

Pripažinti teisėtais atsakovės veiksmus, kuriais atsakovė nenustatė ieškovui pareigos keistis darbo pamainomis su kitais darbuotojais (budėtojais) 00.00 val. nakties (laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. sausio 26 d.), kuomet ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos dalimis (atostogų dalies trukmė lygi 1 dienai), o ieškovo nepertraukiama darbo pamaina truko nuo 16.00 val. iki kitos dienos 8.00 val.

Pripažinti nepagrįstu atsakovės teiginį (atsikirtimą), kad, jeigu būtų patenkintas ieškovo 2016-01-11 prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo dalimis, kai atostogų dalies trukmę sudaro 1 diena, esant nepertraukiamai darbo pamainai, trunkančiai nuo 16 val. iki kitos dienos 8.00 val., tai, anot atsakovės, ieškovas privalėtų keistis pamainomis su kitais darbuotojais (budėtojais) 00.00 val. nakties ir tuomet, atsakovės nuomone, „susidarytų situacija, kuomet ieškovas atostogautų pusę savo nepertraukiamos darbo pamainos, o kitą pusę privalėtų dirbti. Toks darbo organizavimas, atsakovės teigimu, yra neįmanomas dėl budėjimo pamainos nepertraukiamumo, taip pat nesant galimybės organizuoti budėtojų pasikeitimo naktį 00.00 val., budėtojui išdirbus tik pusę savo pamainos“.

Pripažinti nepagrįstu atsakovės teiginį (atsikirtimą), kad „ieškovas prašydamas suteikti jam atostogas dalimis po vieną dieną, kai jo nepertraukiama darbo pamaina trunka nuo 16.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi nesąžiningai, trukdo darbdaviui sklandžiai organizuoti darbo procesą ir užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.“

Pripažinti nepagrįstu atsakovės teiginį (atsikirtimą), kad „patenkinus ieškovo prašymą“, darbdaviui, kuris turi pareigą užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi (LR DK 147 str. 3 d.), atsakovės nuomone, „to padaryti būtų neįmanoma, būtų pažeistos kitų asmenų (tame pačiame pastate dirbančių kitų budėtojų) teisės ir interesai.“

Pripažinti nepagrįsta ir neteisėta VDU infrastruktūros tarnybos direktoriaus T. M. rezoliuciją ant ieškovo 2016-01-11 prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo dalimis, kurioje teigiama: „Atsižvelgiant į tai, jog nepertraukiama darbo pamaina yra nuo 16 val. iki 8 val., prašymo tenkinti negalime.“

Pripažinti neteisėtu veiksmu VDU bendrabučio valdytojos L. J. reikalavimą ieškovui perrašyti jo 2016-01-11 prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo dalimis ir šiame prašyme nurodyti, kad atostogų dalies trukmę sudaro ne 1 diena, o 2 dienos.

Pripažinti, kad ieškovas turi teisę į kasmetines atostogas dalimis, kai vienos dalies trukmę sudaro 1 diena (esant nepertraukiamai darbo pamainai, kuri trunka nuo 16.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. ryto).

Pripažinti, kad atsakovės atsisakymas suteikti ieškovui kasmetines atostogas dalimis, kai atostogų dalies trukmę sudaro 1 diena (esant nepertraukiamai darbo pamainai, kuri trunka nuo 16.00 val. iki kitos dienos 8.00 val.), yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. DGKS-3016 darbo byloje APS-2-9738.

Nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2016 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. DGKS-3016 atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl atsakovės įsakymų pripažinimo teisėtais, atsakovės teiginių pripažinimo nepagrįstais, rezoliucijos pripažinimo neteisėta ir nepagrįsta ir kitų reikalavimų, susijusių su kasmetinių atostogų suteikimu dalimis, nes ieškovas praleido kreipimosi į darbo ginčų komisiją trijų mėnesių terminą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas neįvykdė CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo pareigos ir nenurodė, kaip ieškovas gali ginti savo pažeistas teises.

Teismas vadovavosi klaidinga Darbo ginčų komisijos išvada, kad ieškovas praleido trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją terminą, o atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė CPK 412 straipsnio 1 dalį.

Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje spręsdamas procesinio teisinio pobūdžio klausimus, išnagrinėjo bylą iš esmės ir nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti Darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 4 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo nustatymas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nustatęs, kad pareikšti ieškinio reikalavimai nepriskirtini prie darbo ginčų ir nėra nagrinėtini Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nustatęs, kad ieškovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi praleidęs procedūrinį terminą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti ieškovo ginčijamą Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakytas nagrinėti ieškovo prašymas.

CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009, 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Pripažintina, jog pareikšto ieškinio reikalavimai suformuluoti gana abstrakčiai, tačiau jei pateiktas ieškinys nėra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nėra suprantami, tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas sprendžiamas per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis, 413 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ieškovas 2016 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu, kuriame nurodė prašymus, analogiškus ieškinio 1–6 ir 1–10 reikalavimams, ir Darbo ginčų komisija ieškovo ginčijamu sprendimu prašymą atsisakė nagrinėti, nustačiusi, kad ieškovas praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir nenurodė termino praleidimo priežasčių. Darbo ginčų komisijai išnagrinėjus ieškovo prašymą, spręstina, kad ieškovas pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl jis turi teisę kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, pažeistų teisių gynimo.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamo Darbo ginčų komisijos sprendimo, neturėjo teisinio pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje spręsti dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nes dėl ieškinio (jo reikalavimo) pagrįstumo teismas turi pasisakyti priimdamas sprendimą iš esmės ieškinį tenkinti ar atmesti.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.