Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, spręsdama ieškovo A. K. ieškinio atsakovei Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. DGKS-3016 darbo byloje Nr. APS-2-9738 panaikinimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 4 d. teisme gautas ieškovo A. K. ieškinys atsakovei Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas prašo: 1. Pripažinti teisėtais šiuos atsakovo įsakymus, kuriais ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos dalimis, kai atostogų dalies trukmę sudarė 1 diena: 1.1. 2015 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) Rektoriaus įsakymas Nr. K-0414/8; 1.2 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) Rektoriaus įsakymas Nr. K-0424/7; 1.3. 2015 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) Rektoriaus įsakymas Nr. K-0518/27; 1.4. 2015 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) Rektoriaus įsakymas Nr. K-0903/1; 1.5. 2015 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) Rektoriaus įsakymas Nr. K-1012/9; 1.6. 2015 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) Rektoriaus įsakymas Nr. K-1130/16; 1.7 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) Rektoriaus įsakymas Nr. K-0104/6; 2. Pripažinti teisėtais atsakovo veiksmus, kuriais atsakovas nenustatė ieškovui pareigos keistis darbo pamainomis su kitais darbuotojais (budėtojais) 00.00 val. nakties (laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. sausio 26 d.), kuomet ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos dalimis (atostogų dalies trukmė lygi 1 dienai), o ieškovo nepertraukiama darbo pamaina truko nuo 16.00 val. iki kitos dienos 08.00 val.; 3. Pripažinti nepagrįstu atsakovo teiginį (atsikirtimą), kad, jeigu būtų patenkintas ieškovo 2016-01-11 prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo dalimis, kai atostogų dalies trukmę sudaro 1 diena, esant nepertraukiamai darbo pamainai, trunkančiai nuo 16 val. iki kitos dienos 08.00 val., tai, anot atsakovo, ieškovas privalėtų keistis pamainomis su kitais darbuotojais (budėtojais) 00.00 val. nakties ir tuomet, atsakovo nuomone, „susidarytų situacija, kuomet ieškovas atostogautų pusę savo nepertraukiamos darbo pamainos, o kitą pusę privalėtų dirbti. Toks darbo organizavimas, - atsakovo teigimu, - yra neįmanomas dėl budėjimo pamainos nepertraukiamumo, taip pat nesant galimybės organizuoti budėtojų pasikeitimo naktį- 00.00 val., budėtojui išdirbus tik pusę savo pamainos“; 4. Pripažinti nepagrįstu atsakovo teiginį (atsikirtimą), kad „ieškovas prašydamas suteikti jam atostogas dalimis po vieną dieną, kai jo nepertraukiama darbo pamaina trunka nuo 16.00 val. iki kitos dienos 8.00 val. piktnaudžiauja savo teisėmis ir elgiasi nesąžiningai, trukdo darbdaviui sklandžiai organizuoti darbo procesą ir užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi“.; 5. Pripažinti nepagrįstu atsakovo teiginį (atsikirtimą), kad „patenkinus ieškovo prašymą“, darbdaviui, kuris turi pareigą užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi (LR DK 147 str. 3 d.), atsakovo nuomone „to padaryti būtų neįmanoma, būtų pažeistos kitų asmenų (tame pačiame pastate dirbančių kitų budėtojų) teisės ir interesai“; 6. Pripažinti nepagrįsta ir neteisėta (duomenys neskelbtini) infrastruktūros tarnybos direktoriaus T. M. rezoliuciją ant ieškovo 2016-01-11 prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo dalimis, kurioje teigiama: „Atsižvelgiant į tai, jog nepertraukiama darbo pamaina yra nuo 16 val. iki 8 val., prašymo tenkinti negalime“; 7. Pripažinti neteisėtu veiksmu (duomenys neskelbtini) bendrabučio valdytojos L. J. reikalavimą ieškovui perrašyti jo 2016-01-11 prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo dalimis ir šiame prašyme nurodyti, kad atostogų dalies trukmę sudaro ne 1 diena, o 2 dienos; 8. Pripažinti, kad ieškovas turi teisę į kasmetines atostogas dalimis, kai vienos dalies trukmę sudaro 1 diena (esant nepertraukiamai darbo pamainai, kuri trunka nuo 16.00 val. iki kitos dienos 08.00 val. ryto); 9. Pripažinti, kad atsakovo atsisakymas suteikti ieškovui kasmetines atostogas dalimis, kai atostogų dalies trukmę sudaro 1 diena (esant nepertraukiamai darbo pamainai, kuri trunka nuo 16.00 val. iki kitos dienos 08.00 val.) yra nepagrįstas ir neteisėtas; 10. Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 4 d. Sprendimą Nr. DGKS-3016 darbo byloje APS-2-9738.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnyje numatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Darbo kodekso 285 straipsnyje nustatyta, jog individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.

Pažymėtina, kad teisme nagrinėjami ginčai, susiję su ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Ieškinyje negali būti formuluojami abstraktaus pobūdžio reikalavimai. Ieškinio reikalavimai turi būti suformuluoti tokiu būtu, kad jų patenkinimo atveju juos perkėlus į sprendimo rezoliucinę dalį, toks teismo sprendimas galėtų būti faktiškai įvykdomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas ieškinį nenurodė, kokius interesus ir/ar teises ieškovas siekia apginti teisme, taip pat kokie ieškovo interesai ir/ar teisės yra pažeisti.

Pirmuoju ir antruoju ieškinio reikalavimais iš esmės prašoma pripažinti teisėtais tam tikrus atsakovo priimtus įsakymus bei atliktus veiksmus. Ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad dėl nurodytų darbdavio priimtų įsakymų ir /ar atliktų veiksmų tarp šalių kilo ginčas. Atsižvelgiant į tai, pirmąjį ir antrąjį ieškinio reikalavimus atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka.

Trečiuoju, ketvirtuoju ir penktuoju ieškinio reikalavimais prašoma pripažinti nepagrįstais atsakovo teiginius (atsikirtimus). Iš minėtų reikalavimų turinio matyti, kad ieškovas iš esmės ginčija atsakovo teisinę poziciją, atsakovo pateiktą konkrečių faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo interpretavimą. Teismas pažymi, jog minėtų atsakovo teiginių (atsikirtimų) teisingumas ir pagrįstumas galėtų būti įrodinėjamas CPK 178 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau negali būti savarankišku bylos dalyku. Todėl trečiąjį, ketvirtąjį ir penktąjį ieškinio reikalavimus taip pat atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka.

Šeštąjį reikalavimą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi nesant konkretaus darbdavio sprendimo darbdavio padalinio vadovo rezoliucijos, užrašytos ant darbuotojo prašymo, pripažinimas neteisėtu pats savaime nesukeltų ieškovui teisinių pasekmių, todėl taip pat negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

Savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku negali būti ir septintasis reikalavimas, kurį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi atsakovo darbuotojos reikalavimo ieškovui perrašyti jo prašymą dėl kasmetinių atostogų, pripažinimas neteisėtu pats savaime nesukeltų ieškovui teisinių pasekmių. Be kita ko, šeštasis ir septintasis reikalavimai reiškiami ne atsakovo atžvilgiu, o infrastruktūros tarnybos direktoriaus T. M. ir bendrabučio valdytojos L. J. atžvilgiu, kurie nėra byloje dalyvaujančiais asmenimis. Darbo kodekso 285 straipsnyje nustatyta, jog individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Teismas pažymi, jog ginčas tarp dviejų darbuotojų, nors juos ir sieja pavaldumo santykiai, nėra priskiriamas prie darbo ginčų.

Aštuntuoju ir devintuoju reikalavimais iš esmės prašoma pripažinti ieškovui teisę kasmetines atostogas dalinti dalimis po 1 dieną ir pripažinti atsakovo atsisakymą suteikti ieškovui kasmetines atostogas dalimis, kai vienos dalies trukmę sudaro 1 diena, neteisėtu. Teismas pažymi, jog šie reikalavimai yra abstraktūs. Jais nėra ginama konkreti ieškovo pažeista teisė. Iš ieškinio turinio teismas sprendžia, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas darbdavio įsakymas netenkinti A. K. prašymo dėl atostogų suteikimo, kuris galėtų būti ginčijamas Darbo kodekso nustatyta tvarka. Todėl aštuntąjį ir devintąjį ieškinio reikalavimus taip pat atsisakytina priimti.

Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, jog ieškovo ieškinio reikalavimai negali būti priskiriami prie darbo ginčų bei nėra nagrinėtini Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nustačius, kad ieškovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi praleidęs teisės aktų nustatytus terminus, nėra pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016 m. liepos 4 d. Sprendimą Nr. DGKS-3016 darbo byloje APS-2-9738, kuriuo ieškovo prašymą buvo atsisakyta nagrinėti.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.