Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė, sekretoriaujant Almai Mažrimienei, dalyvaujant ieškovei V. U., ieškovės atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, atsakovams A. U., J. U., atsakovų atstovui advokatui Mindaugui Jonaičiui, trečiajam asmeniui notarei Vidai Žerlauskienei, liudytojoms J. G., E. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovams A. U. ir J. U., trečiajam asmeniui notarei V. Ž., dėl laidojimo išlaidų ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. gegužės 29 d. teisme gautas ieškovės V. U. ieškinys, kuriuo ji prašė iš atsakovų A. U. ir J. U., mirus jų tėvui P. U. solidariai priteisti 1295 Eur laidojimo išlaidų, laidojant S. U., taip pat priteisti P. U. paskolintus 600 Eur., bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog P. U., kurių vaikai yra atsakovai A. U. ir J. U., yra mirusiojo P. U. įstatyminiai įpėdiniai. Mirus P. U. motinai S. U., jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Pagal testamentą jis paveldėjo visą S. U. priklausantį turtą. (duomenys neskelbtini) P. U. mirė. Dėl mirusiojo tėvo palikimo pas notarę Vidą Žerlauskienę kreipėsi P. U. įpėdiniai – A. U. ir J. U., kurie P. U. palikimą ir priėmė. A. U. ir J. U. lygiomis dalimis paveldėjo: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: tvartą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Išvardintų paveldimų pastatų vertė yra 3116 Eur. Be išvardintų pastatų mirusiojo P. U. vaikai, įstatyminiai įpėdiniai sūnus A. ir dukra J. taip pat lygiomis dalimis paveldėjo 0.1600 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vidutinė rinkos kaina yra 283.00 Eur., 2 5000 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 6030 Eur vidutinės rinkos vertės, 0.4000 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 948 Eur, taip pat paveldėjo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke. Pažymėjo, jog P. U. jai pasakojo, kad sąskaitoje pinigų nebuvo, todėl jam ir buvo būtinybė skolintis pinigų iš ieškovės laidojant savo motiną S. U., o ir po laidotuvių ir pačiam reikėjo pragyventi, nes į savo vaikus buvo nepatogu kreiptis. K. P. U. gyveno sunkiai, niekur nedirbo, gyveno tik iš savo motinos S. U. gaunamos senatvės pensijos, todėl jai mirus jis neturėjo lėšų palaidoti savo motinos, kuri neturėjo pasilikusi santaupų savo laidotuvėms, o P. U. iškilus bėdai, taip pat pinigų neturėjo Mirus P. U. motinai S. U., P. U. buvo nepatogu prašyti savo vaikų, sūnaus A. U. ir dukters J. U. skirti lėšų motinos palaidojimui, nes motinos palaidojimui iš valstybės jam buvo paskirta tik 314 Eur mirimo pašalpa, kurios akivaizdžiai neužteko palaidojimui. Todėl P. U., kreipėsi į ieškovę, į kitus kreiptis nedrįso, todėl po motinos S. mirties P. U. kreipėsi į ieškovę, kad paskolintų jam pinigų - 2000 Eur laidotuvėms bei užsiimtų visomis laidotuvėmis, o kiek pinigų bus išleista jo motinos laidotuvėms, jis jai atsilygins artimiausiu metu, nes po motinos mirties, priėmęs jos turto palikimą pagal jos testamentą, parduos vieną žemės sklypą ir su ieškove atsiskaitys. Ieškovė su šia sąlyga sutiko, todėl jokio tarpusavio raštelio nesurašė, kadangi buvo giminės , ilgą laiką vienas kitu pasitikėjo ir be to, jis buvo giminaitis, visada buvo sąžiningas žmogus, mirusios močiutės S. sūnus ir juo pasitikėjo, buvo įsitikinusi, kad jam tikrai grąžins paskolintas lėšas, nes iš mirusios motinos paveldėjo nemažą nekilnojamąjį turtą. Po P. U. motinos S. U. mirties, P. U. iš valstybės gavęs skiriamą 314 Eur motinos laidojimo pašalpą, ieškovei davė 200 Eur ir paprašė jos, kad jam leistų sau pasilikti iš minėtos sumos pragyvenimui, 114 Eur. Su šia sąlyga ieškovė sutiko. F. P. U. motiną S. U., laidojo ieškovė savo lėšomis. Viena pati rūpinuosi laidotuvių apeigomis ir už viską, kur tik reikėjo mokėjo pinigus. Atsakovai laidotuvėse dalyvavo, tačiau P. U. vaikai laidotuvių metu ir po jų, net neužsiminė ar reikia prisidėti prie savo močiutės laidotuvių, o ir P. U. apie tai matomai vaikams neužsiminė. Tiek per savo motinos laidotuves, tiek ir po jų, dėdė P. U. pastoviai ieškovei skambindavo ir vis užsimindavo, kad pardavęs nors vieną žemės sklypą, kuo greičiau atsiskaitys su ieškove, bet taip ir liko neatsiskaitęs, kadangi pats P. U. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog ieškovė už laidojimo paslaugas sumokėjo 640,66 Eur. Ieškovės lėšomis buvo apmokėtas duobės iškasimas laidojant S. U., tai -130 Eur, už karsto nešimą - 80 Eur ir papildomai už gėles - 52,30 Eur., kunigo paslaugos – 100 Eur, zakrastijono paslaugos – 20 Eur, muzikantams – 150 Eur., gedulingi pietūs – 300 Eur. Už visas šias apeigas sumokėjo 300 Eur. Pažymėjo, jog viso mirusiojo P. U. negrąžinta skola ieškovei yra 1893,96 Eur. Ieškovė notarei paminėjo faktą, jog mirusiojo vaikai turėtų grąžinti skolą, notarė tam pritarė ir paveldėtojus informavo dėl mirusiojo tėvo skolų, tačiau jie nėra įsitikinę dėl mirusiojo savo tėvo skolos ir mano, jog ieškovei skola galėtų būti grąžinta jų tėvui dar esant gyvam.

2022 m. liepos 20 d. teisme gautas atsakovų J. U. ir A. U. atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovei puikiai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) močiutė S. U. paveldėjo pagal įstatymą mirusios sesers L. J. turtą, kurio vertė 153710,00 litų. 2014 metų sausio 29 d. močiutė S. U. dalį paveldėto turto - butą esantį (duomenys neskelbtini) ir garažą esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo ieškovės seseriai E. U. Padovanojus butą anūkei E. U. močiutė džiaugėsi sakydama, kad da­bar „turiu kas manim rūpinsis ir palaidos“ . Apie tai žinojo visi giminės. 2015 metų birželio 3 dieną močiutė S. U. parduoda paveldėtą žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). 2016 metų vasarą, rugpjūčio mėnesį, ieškovė V. U. iš močiutės S. U. pasiskolino 2000.00 (du tūkstančius) eurų automobilio pirkimui , nusi­pirko automobilį, tuo automobiliu važinėjasi ir dabar. Apie tai taip pat žinojo visi. 2017 metų birželio 8 dieną močiutė S. U. parduoda paveldėtą žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog P. U. paskutinius 20 metų gyveno kartu su močiute S. U. , padėjo jai, turėjo jos pasitikėjimą , močiutės nurodymu naudojosi jos banko kortele , tvarkė jos reikalus, buvo sąžiningas žmogus. Ieškovė V. U. iki močiutės mirties skolos taip ir negrąžino , apie tai tėvas P. U. susitikus su vaikais kalbėdavo, pasiguosdavo. (duomenys neskelbtini) mirus močiutei S. U., atvykus pas tėvą P. U. buvo tariamasi, dėl močiutes laidotuvių, kas ir kaip laidos . Pažymėjo, jog pinigų laidotuvėms turėjo tiek tėvas P. U., tiek atsakovai. Susitikus su ieškove ji pareiškė, kad močiutės laidojimo organizavimu rūpinsis ieškovė , todėl, kad jos sesuo E. U. už dovanotą butą ir garažą (duomenys neskelbtini) žodžiu yra įsipareigojusi palaidoti močiutę ir ji pati yra močiutei skolinga 2000,00 ( du tūkstančius ) eurų ir už šią skolą savo lėšomis palaidos . Tam niekas neprieštara­vo. Po močiutės S. U. mirties, atsakovų tėvas P. U. pagal testa­mentą paveldėjo jos likusį turtą. V. D. dėl 3 ha žemės sklypo pardavimo ir gavo 500,00 Eur užstatą. Per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 13 dienos iki 2019 metų birželio 10 dienos imtinai, pirkėja P. U. sumokėjo dalį pinigų už perkamą žemę – 3500 eurų. (duomenys neskelbtini) dieną buvo sudaryta žemės pirkimo – pardavimo sutartis, tarp pardavėjo P. U. ir pirkėjos V. D. dėl 3,1200 ha žemės sklypo. Už minėtą žemės sklypą P. U. į jo banko sąskaitą buvo pervesta 4660 Eur. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė ir P. U. būtų sudarę rašytinį ar žodinį paskolos sandorį. Ieškovė pati nurodė, kad prašomos priteisti 1295 E. P. U. nebuvo perdavusi, o iš to seka, kad tarp ieškovės ir jos dėdės P. U. nebuvo susiklostę paskolos santykiai. Ieškovės patirtos 1295 Eur išlaidos nebegali būti priteistos iš atsakovų kaip turėtos laidojimo išlaidos, nes buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas. Pažymėjo, kad kreditorei (ieškovei) tenka pareiga įrodyti, kad S. U. įpėdinis P. U. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo buvo informuotas apie turimus įsipareigojimus. Atsakovų duomenimis, ieškovė P. U. gyvam būnant jokia forma nepateikė reikalavimo atlyginti jos turėtas išlaidas močiutės laidotuvių apeigoms apmokėti.

Atsakovai nesutinka su reikalavimu priteisti 600,00 Eur skola, kurią P. U. pasiskolino iš V. U.. Pažymėjo, jog ieškovė paskolos davimą grindžia teismui pateiktomis telefono žinučių kopijomis, iš kurio turinio matyti, jog apie paskolos grąžinimą ieškovė nebuvo net užsiminusi. Ieškovės pateiktuose 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. rugpjūčio 5 d., ir 2018 m. balandžio 4 d. „Swedbank“ AB, sąskaitų išrašuose nėra nurodoma, kad pinigai yra skolinami. Pagal žinučių turinį P. U. prašo paramos, o V. U. tą paramą suteikia. Pažymi, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad savo dėdei P. U. minėtais pavedimais paskolino 600,00 Eur. Šiuos pinigus ieškovė pati grąžino kaip likusią močiutės skolą, kadangi ne P. U. buvo skolingas ieškovei, o ieškovė jam buvo skolinga. P. U. buvo pajėgus finansiškai ir jam skolintis nebuvo reikalo.

2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog su atsakovų atsiliepime nurodytais teiginiais nesutinka, nes Skuodo rajono notarų biuro notarė Vida Žerlauskienė, ieškovės prašymu, įtraukė ieškovę į P. U. paveldėjimo bylą kaip jo kreditorę. Ieškovės reikalavimą priteisti skolą už laidojimo išlaidas patvirtina prie ieškinio pridėti įrodymai. Pažymi, jog faktą, kad ieškovė paskolino P. U. 600,00 Eur patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaip banko sąskaitų išrašai, bet ir ieškovei P. U. siųstų žinučių ekrano kopijos, iš kurių matyti, jog P. U. prašė ieškovės jam paskolinti pinigų. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kuriuose jie nurodo, jog ieškovė nebuvo finansiškai pajėgi skolinti P. U. pinigus, yra nepagrįstos jokiais įrodymais.

2020 m. rugpjūčio 31 d. teisme gautas atsakovų triplikas į ieškovės pateiktą dubliką, kuriame nurodė, jog ieškovė klaidina teismą teigdama, jog P. U. finansinė padėtis buvo sunki, kadangi 2018 m. balandžio mėnesį P. U. su pirkėja V. D. sutarė dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir nuo 2018 m. balandžio 13 dienos iki 2019 m. birželio 14 dienos pirkėja V. D. už žemę P. U. mokėjo dalimis.

2018 m. sausio 24 d. teisme gautas trečiojo asmens notarės V. Ž. atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji nurodė, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimas jokios įtakos jos kaip notarės teisėms ir pareigoms neturės, todėl prašė ją pašalinti iš bylos kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nes šios bylos išsprendimas neturės įtakos jos, kaip notarės teisėms ir pareigoms.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. U. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais bei prašė jį patenkinti. Papildomai parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad atsakovai yra supykę, kad močiutė S. U. padovanojo jos seseriai butą. Seseriai butas buvo padovanotas todėl, kad ji močiutę prižiūrėjo. Pažymėjo, jog močiute rūpinosi P. U. ir ieškovė, kadangi atsakovai močiute nesirūpino – pas ją niekada nevažiuodavo, kai jai būdavo bėda, nekeldavo telefono ragelio. Pažymėjo, kad tą dieną, kai mirė S. U., P. U. paprašė jos pinigų, o pardavęs žemės sklypus, žadėjo skolą grąžinti, tačiau skolos negrąžino, nes S. U. jam buvo surašiusi testamentą ir visą savo turtą paliko P. U., todėl jis ir turėjo laidoti S. U.. Parodė, kad mirus močiutei P. U. patikino ieškovę, jog jis dabar neturintis pinigų laidotuvių išlaidoms apmokėti, todėl ieškovė sutiko savo lėšomis palaidoti S. U. Atsakovai laidotuvių reikalais nesirūpino, su ieškove nebendravo. P. U. ieškovę patikino, jog jis iš S. U. paveldėjo 6 ha žemės – 3 hektarus parduos iš karto ir atsiskaitys su ieškove. P. U. niekur nedirbo, jis buvo išlaikomas S. U.. Kai mirė S. U., P. U., paveldėjęs jos turtą, išlaidavo – važinėjo taksi, pirko buitinę techniką. Paaiškino, kad P. U. gavęs palikimą, išvaistė visus pinigus. Paaiškino, jog P. U. jai davė 200,00 Eur, tačiau daugiau nedavė, kadangi patikino, jog daugiau pinigų neturi. Kunigas, muzikantai už suteiktas paslaugas sąskaitų neišrašė. Kategoriškai neigia atsakovų faktą, jog ji močiutę įsipareigojo palaidoti už jai padovanotą automobilį. Paaiškino, jog pasitikėjo P. U., tikėjosi iš jo atgauti paskolintus pinigus. Jos sesuo neskyrė pinigų močiutės laidotuvėms ir jos palaidoti neįsipareigojo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė palaikė ieškinį ir jame išdėstytus motyvus bei prašė jį patenkinti. Papildomai parodė, kad tikėdamasi, jog ne ginčo tvarka atsakovai, mirus jų tėvui P. U., tinkamai ir sąžiningai atsiskaitys su ja laidojant P. U. motiną S. U.. S. U. mirties dieną jos pajamas sudarė 87 Eur., P. U. 2017 metų spalio 24 d., tai yra, mirus jo motinai S. U., jo likutis banke buvo 294 Eur. Atsakovai nei atsiliepime, nei dublike nekalba apie tai, jog mirus S. U., P. U. būtų davęs ieškovei 1000,00 Eur. Ši versija yra išgalvota, kadangi niekas to, apart kalbų, nepatvirtino. Pažymėjo, kad dovanojimo sutartyje S. U. jokios sąlygos, kad už padovanotą turtą jį ją prižiūrės, nebuvo. Atsakovai manipuoliuoja dovanojimo sutartimi, kuria padovanotas butas E. U.. Mirus S. U., E. U. P. U. klausė, ar jam reikalinga finansinė parama, tačiau jis paramos atsisakė patikindamas, jog S. U. laidos ieškovė. Teismui yra pateiktos visos žinutės, kad dar esam P. U. gyvam, jis prašydavo ieškovės pinigų, tai parodo teismui pateiktos žinutės. Ieškovė tris kartus P. U. pervedė viso 600 Eur., todėl atsakovai turi pareigą atsiskaityti su ieškove.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. U. nesutiko su jam pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė močiute pradėjo rūpintis tada, kai atsirado L. J. palikimas, tai yra nuo 2013 metų. Ieškovė darė finansinį spaudimą P. U., reikalavo, kad būtų užrašytas butas. S. U. mirimo dieną, jam paskambino P. U., kuris paaiškino, jog jis išėmė dalį pinigų, t. y., apie 1000 Eur, kuriuos davė ieškovei bei patikino, jog dalį išlaidų padengs ieškovė. Paaiškino, jog tėvas S. U. palaidojo už savo pinigus. Paaiškino, jog kad notarė jam pateikė ieškovės ranka rašytus kreditorinius reikalavimus P. U. atžvilgiu, tačiau ant šių jis nepasirašė, nes galvojo, jog pasirašydamas pripažins šią skolą. Su tėvu kalbėjo, jog jis davė ieškovei 1000 Eur laidotuvėms, o dalį pinigų pridės ieškovė arba jos sesė. Jis su ieškove kalbėjo dėl laidojimo išlaidų. Ieškovė jį patikino, kad tėvas jai yra skoloje už laidojimo išlaidas, tačiau su šiuo teiginiu jis nesutiko. Tėvas jį patikino, kad ieškovė skolos už automobilį negrąžino. Mirus S. U., P. U. jį patikino, jog ieškovė dalį skolos grąžino. Pažymėjo, jog buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) kapines pas kunigą, į laidojimo namus ir kalbėjo su duobkasiais, kurie parodė, jog už duobės iškasimą P. U. sumokėjo grynais pinigais. Kunigas iš laidotuvių knygos išrašė išrašą, kad visą informaciją ir auką bažnyčiai 50 Eur skyrė P. U. ir atskirai muzikantams ar kitiems laidojimo paslaugų tiekėjams papildomai mokėti nereikėjo. Buvo nuvykęs ir į valgyklą, kurioje patikino, jog visada išduoda čekius.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. U. nesutiko su jai pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Papildomai parodė, kad į Lietuvą ji grįžo laidotuvių ryte. Ji P. U. paklausė, kokia yra situacija su pinigais. Tėvas patikino ją, jog davė pinigų ieškovei. Pažymėjo, kad žinutėse P. U. neprašė paskolinti pinigų, o tik kultūringai bandė susigrąžinti skolą. Ieškovė per laidotuves ją patikino, jog P. U. jai yra skoloje, tačiau kokia skolos suma, tiksliai negali pasakyti. A. U. apie skolos faktą ją informavo. Paaiškino, kad P. U. buvo nedirbantis, jį išlaikė S. U. iš savo pensijos. P. U. po S. U. mirties paveldėjo namą, tvartą, vasarinę ir žemės sklypą. Iš paveldimo sklypo jis nieko nepardavė. Jis buvo perėmęs savo sesers ūkį, kurį per laiką pardavė. P. U. ją patikino, kad ieškovei jis davė 1000 Eur, o viską sutvarkys pati ieškovė. Paaiškino, jog ieškovė galėjo pasiūlyti visiems anūkams prisidėti prie laidotuvių, tačiau to nepadarė.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas Mindaugas Jonaitis su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirus S. U., ji užsiėmė laidotuvių organizavimu, o P. U. prisidėjo 200 Eur., nes jam reikėjo 114 Eur pragyvenimui. Pagal pateiktą ieškinį ir esančius byloje dokumentus, tai neatitinka tikrovės. Paaiškino, jog mirus S. U., ieškovė kartu su P. U. tvarkė visus laidojimo reikalus. Nuvykus į laidojimo namus „Juodoji rožė“ P. U. išrinko karstą, reikalingus daiktus ir įmonės savininkai išrašė PVM sąskaitą – faktūrą. P. U., norėdamas įsigyti laidojimui skirtas prekes, P. U. iš savo banko sąskaitos nuėmė 800 Eur., iš savo sąskaitos išėmė 200 Eur. Pažymi, jog P. U. buvo laidojantis asmuo, kadangi jis dėl laidojimo išlaidų kreipėsi į Sodrą ir kitas institucijas. Į P. U. sąskaitą buvo pervesti 360 Eur., ir viena pensija. P. U. laidojimo dieną turėjo 2000,00 Eur. P. U. sumokėjo duobkasiams. P. U. prašė ieškovės ne paskolinti pinigų, o jį paremti, paskolos dalyko šioje byloje nėra. P. U. visada pinigų turėjo, laidotuvėms jam nereikėjo skolintis. Byloje jokių įrodymų, kad P. U. skolinosi pinigų, nėra. 600,00 Eur buvo grąžinti ieškovės P. U. už ieškovei nupirktą automobilį. Pažymėjo, jog ieškovė už gedulingus pietus nesumokėjo. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. paaiškino, kad S. U. brolis yra jos vyro tėvas. Jos ryšys tiek su S. U., tiek su P. U. sustiprėjo, kai mirė S. dukra. Su S. U. ji bendravo kiekvieną dieną. P. U. pranešus, jog mirė S. U., ji paklausė, kas ją palaidos. P. U. ją patikino, jog paprašys ieškovės. Laidotuvių metu jis ją taip pat patikino, kad ieškovei laidotuvėms davė 1000 Eur. Ji klausė P. U., kodėl S. U. turi palaidoti ieškovė, tada jis ją patikino, kad dėl to, jog ieškovės sesei liko butas (duomenys neskelbtini). P. U. buvo minėjęs, jog S. U. paskolino ieškovei pinigų ir ieškovė skolą pradeda grąžinti.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. U. paaiškino, kad ieškovė yra jos sesuo. Parodė, jog laidotuvių metu P. U. ją patikino, jog šiuo metu laidotuvėmis rūpinasi ieškovė, o kai bus parduotos žemės, jis su ieškove atsiskaitys, kadangi, kaip ją patikino pats P. U., laidotuvių dieną jis pinigų neturėjo. Prieš pasirašant dovanojimo sutartį, kuria jai atiteko paveldimo turto dalis, pas notarę kartu vyko P. U., S. U.. Gedulingi pietūs, kuriuose dalyvavo apie 20 žmonių, vyko (duomenys neskelbtini).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. U. yra mirusiosios S. U. sūnus. P. U. vaikai yra atsakovai A. U. ir J. U. Mirus S. U. paveldėjimo teise S. U. priklausantis turtas perėjo jos sūnui P. U.. (duomenys neskelbtini) mirė P. U.. Dėl to ginčo byloje nėra. Tarp šalių kilo ginčas dėl laidojimo išlaidų, kurias patyrė ieškovė laidodama S. U., tai yra P. U. motiną, bei dėl 600 Eur sumos, kurią ieškovė skyrė P. U.

Dėl atsakomybės už palikėjo skolas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas iš paveldėjimo kilusius teisinius santykius, yra išaiškinęs, jog palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje ieškovė teigia, jog mirus jos močiutei S. U., P. U. ieškovės paprašė pinigų jo motinos S. U. palaidojimui, tai yra 1295 Eur. P. U. ieškovei įsipareigojo pinigus grąžinti tada, kai paveldės mirusios S. U. turtą ir turės piniginių lėšų, tačiau (duomenys neskelbtini) P. U. mirė su ieškove už motinos S. U. palaidojimą taip ir neatsiskaitęs. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė nurodo, kad P. U. buvo skolingas ne tik 1295 Eur už S. U. palaidojimą, tačiau ir 600,00 Eur, kuriuos ieškovė paskolino P. U. pragyvenimui. Taigi, ieškovė reikalavimą kildina iš civilinių teisinių santykių, reglamentuojančių įpėdinių atsakomybę už palikėjo skolas, ir šiuo atveju ieškovė turtinius reikalavimus reiškia mirusiojo P. U. įpėdiniams J. U. ir P. U..

(duomenys neskelbtini) Skuodo rajono notarų biuro notarė Vida Žerlauskienė liudijimu apie įpėdinius, priėmusius palikimą, patvirtino, jog dėl P. U. palikimo kreipėsi įstatyminiai įpėdiniai – vaikai A. U. ir J. U.. (duomenys neskelbtini) J. U. ir P. U. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo jie lygiomis dalimis paveldėjo palikėjo P. U. turtą. Taigi, nurodytu pagrindu, darytina išvada, jog ieškovė yra tinkama kreditorė CK 5.1 straipsnio 2 dalies ir 5.52 straipsnio prasme.

Atsakovai nurodo, jog ieškovė nebegali reikšti turtinio reikalavimo, kadangi buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pažymėjo, kad kreditorei tenka pareiga įrodyti, kad S. U. įpėdinis P. U. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo buvo informuotas apie turimus įsipareigojimus. Pasak atsakovų, ieškovė P. U. gyvam būnant jokia forma nepateikė reikalavimo atlyginti jos turėtas išlaidas močiutės laidotuvių apeigoms apmokėti.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė pareiškimu kreipėsi į Skuodo notarų biuro notarę Vidą Žerlauskienę. Ieškovė pareiškime nurodė, jog ji paskolino atsakovų tėvui, tai yra, P. U. 600,00 Eur. Pareiškime taip pat pažymėjo, jog ieškovė savo lėšomis palaidojo P. U. mamą S. U. dėl ko patyrė 1300 Eur išlaidų. Prašyme taip pat nurodė, jog P. U. ieškovei žadėjo grąžinti minėtą skolą, kai parduos žemės sklypą, tačiau minėtos skolos negrąžino. Pažymėtina, jog P. U. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovams paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir 2020 m. balandžio 21 d. Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. pranešimas, kuriame ji nurodo, jog mirus P. U. jo palikimą priėmė atsakovai A. U. ir J. U.. Pranešime notarė taip pat pažymėjo, jog kreditorės V. U. skola įpėdiniams (atsakovams) buvo žinoma, jie apie tai užsiminė priimdami palikimą, bet teigė, jog nėra įsitikinę apie skolos buvimo faktą. Taip pat atsakovai buvo informuoti apie tai, jog įpėdiniai, padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Kreditorė V. U. kreditorinį reikalavimą pareiškė nepraleidusi įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, kadangi minėtas terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini), o ieškovės kreditorinis reikalavimas pareikštas (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog ieškovė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepraleido.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog atsakovai paveldėjo mirusiojo P. U. palikimą ir jiems buvo žinoma aplinkybė, kad jų tėvas P. U. ieškovei buvo skolingas minėtas pinigų sumas, taip pat buvo žinoma ir aplinkybė, jog įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, todėl už P. U. turtines prievoles šiuo atveju turi atsakyti atsakovai.

Dėl skolos, atsiradusios už ieškovės patirtas laidojimo išlaidas

Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais bei vertintinos bylos aplinkybės. CK 6.291 str. (deliktas) įtvirtinta, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismas, spręsdamas bylą, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Atlyginamos įprastos vidutinės išlaidos, o ta dalis, kuri viršija įprastas išlaidas, neatlyginama (Kauno apygardos teismo 2012-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1009-173/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2012-04-18 civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

Ieškovė nurodė, jog laidojant S. U. ji patyrė 1295 Eur laidojimo išlaidų, kurias sudaro: 640,66 Eur patirtos išlaidos laidojimo paslaugų įmonei „Juodoji rožė“, 130 Eur už duobės iškasimą, už karsto nešimą – 80 Eur, už gėles – 52,30 Eur, už kunigo paslaugas – 100 Eur, zakrastijono paslaugos – 20 Eur, už vargonų muziką – 20 Eur, muzikantams, kurie grojo prie karsto ir laidojant velionę – 150 Eur. Ji pateikė dalį šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų: iš 2017 m. spalio 27 d. IĮ „Juodoji rožė“ PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog ieškovė sumokėjo 640,66 Eur, iš kurių – 3,30 nekrologas, 16,52 portreto gamyba, 28,92 Eur palaikų pervežimas į šarvojimo vietą, 9,00 Eur šaldytuvas, 165,28 Eur karstas, 16,40 Eur žvakės, 49,58 Eur sanitaro paslaugos, 74,38 Eur šarvojimo salės nuoma, 61,98 Eur suknelė, 10,00 Eur pavilktuvas, 8,26 Eur apatiniai rūbai, 0,82 Eur kojinės, 14,80 Eur batai, 4,13 Eur rožančius, 16,52 Eur šeimos kambarėlio nuoma, 49,58 Eur vežimas į kapus katafalku. Šias išlaidas pagrindžia prie bylos pridėtas 2016 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderis Nr. 00280, kuriame nurodyta, jog galutinė kaina už nurodytas paslaugas – 640,66 Eur. 2017 m. spalio 26 d. PVM sąskaita – faktūra, kurioje nurodyta duobės kasimo kaina – 130 Eur., ir karsto nešimo paslaugos – 80 Eur., viso 210 Eur. Taip pat 2017 m. spalio 26 d. pateiktas čekis, iš kurio matyti, jog ieškovė sumokėjo 52,30 Eur., kaip paaiškino teismo posėdžio metu, šios išlaidos buvo skirtos gėlėms. Kitų išlaidų kaip už zakristijono, kunigo ir gedulingų pietų paslaugas neturėjo galimybės patvirtinti, kadangi dėl kai kurių išlaidų neturėjo galimybės gauti kvitų.

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Pažymėtina, jog ieškovė nurodo, kad 100 Eur sumokėjo už kunigo paslaugas, 20 Eur už zakristijono paslaugas, 170 Eur už muzikantų suteiktas paslaugas. Teismas pažymi, jog minėtos išlaidos vertintinos kaip nebūtinos išlaidos. Už kunigo ir zakristijono suteikiamas paslaugas aukojamos aukos, kurios paremtos savanoriškumo principu ir yra asmeninės, jokie konkretūs dydžiai nėra nustatyti. Išlaidos giesmininkams Lietuvos teismų praktikoje nėra laikomos būtinomis (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-551-260/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl gedulingų pietų išlaidų atlyginimo, pažymi, jog ieškovė, reikalaudama priteisti 300 Eur už gedulingus pietus, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių šias patirtas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu tiek E. U., tiek liudyti kviesta J. G. negalėjo tiksliai pasakyti, kiek gedulinguose pietuose dalyvavo žmonių, taip pat tai, jog, kaip parodė teismo posėdžio metu atsakovė, dėl gedulingų pietų kilo ginčas, kadangi atsakovė teigė, jog ieškovė už gedulingus pietus nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti 100 Eur. už kunigo paslaugas, 20 Eur už zakristijono paslaugas, 170 Eur už muzikantų suteiktas paslaugas bei 300 Eur už gedulingus pietus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas sprendžia, kad dokumentais pagrįstos ieškovės išlaidos laidojant S. U. sudaro 902,96 Eur.

Atsakovai nurodo, jog mirus S. U. ir atvykus pas P. U. tartis dėl močiutės laidotuvių, atsakovai jo pasiteiravo už kokias lėšas bus laidojama S. U.. Nurodė, jog P. U. teigė, kad ieškovė jį patikino, jog laidotuvių organizavimu rūpinsis ji, kadangi ieškovės sesuo už dovanotą butą įsipareigojo palaidoti močiutę. Taip pat dėl to, jog S. U. ieškovei paskolino pinigų už automobilį. Pažymi, kad mirus S. U., P. U. ieškovei davė 1000 Eur laidojimo išlaidoms padengti. Šias aplinkybes patvirtino atsakovai bei atsakovų kviesti liudytojai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2014 m. sausio 29 d. dovanotoja S. U. padovanojo vaikaitei E. U. nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Analizuojant dovanojimo sutarties turinį, papildomų sąlygų ar įsipareigojimų dėl S. U. palaidojimo, nenustatyta.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu apklausiami kaip liudytojai asmenys veikia savo vardu, o ne atstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors nepaneigiama, kad jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus vienos iš šalių arba byloje dalyvaujančių asmenų naudai, bet dėl to jie negali būti laikomi to asmens atstovais, jeigu nėra materialinių ar procesinių atstovavimo santykių. Ta aplinkybė, kad asmuo apklausiamas kaip liudytojas gali būti suinteresuotas duoti vienam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 5 dalis), jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis. Šios aplinkybės nėra pagrindas vertinti apklausiamą kaip liudytoją asmenį kaip dalyvaujančio byloje asmens atstovą ir dėl to atsisakyti jį apklausti ar jo parodymų neįvertinti teismo procesiniame dokumente. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota. (LAT 2008 m. kovo 12 d. LAT Civilinė Nutartis Nr.: 3K-3-158/2008).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos J. G. ir atsakovų duoti parodymai tarpusavyje yra tapatūs, atkartojant identiškas bylos aplinkybes. Liudytoja ir atsakovai minėtus faktus grindžia tuo, jog jiems faktą, kad P. U. ieškovei davė 1000,00 E. S. U. palaidojimui, minėjo pats P. U., tačiau byloje nesant šių aplinkybių pagrindžiančių įrodymų bei neturint galimybės šių faktų patikrinti, taip pat ir įvetinant tai, jog atsakovų kviesta liudytoja gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, šie atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl 600,00 Eur skolos priteisimo

Ieškovė byloje reiškia dar vieną reikalavimą – iš atsakovų priteisti 600,00 Eur sumą, kurią ieškovė P. U. paskolino pragyvenimui.

Ieškovė teigia, jog P. U. po S. U. mirties ieškovės paprašė pinigų pragyvenimui, kadangi po motinos laidotuvių P. U. neturėjo piniginių lėšų

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. P. U. trumposiomis žinutėmis ieškovės paprašė paskolinti pinigų, todėl ieškovė į P. U. sąskaitą pervedė po 200,00 Eur. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2018 m. vasario 5 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. balandžio 4 d. sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog atsakovė minėtais laikotarpiais į P. U. sąskaitą pervedė po 200,00 Eur., iš viso – 600 Eur.

Atsakovai, ginčydami šią aplinkybė nurodo, jog šie ieškovės skolinti pinigai buvo skirti paramai, o ne pragyvenimui. Taip pat nurodo, jog ši ieškovės pervedama pinigų suma buvo skirta grąžinti skolai, kurią ieškovė pasiskolino iš P. U. motinos – S. U..

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį parama apibrėžiama kaip paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnį leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. Paramos gavėjais apibrėžiami šie asmenys: neįgalieji, ligoniai, vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai, nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas, bedarbiai, asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas, šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės; asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog iš P. U. siųstų žinučių turinio ieškovei, o būtent: Labas, nepatogu prašyti, dar nieko neperveda, ar negalėtum dar padėti, atsiskaitysim, nebijok“, „Nepadoru beprašyt, ar besugelbėsi ką nors“ bei į siųstų žinučių ir mokėjimo pavedimo laiką matyti, jog P. U. skolindamasis pinigus turėjo ketinimą juos ieškovei grąžinti. Atsakovų kvalifikuotas teisinis santykis tarp ieškovės ir P. U., jog tokiu būdu ieškovė atidavė savo skolą P. U., yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog bylos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, jog nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai yra išimtinai susiklostę tarp ieškovės ir mirusiojo P. U. turto paveldėtojų. Tai reiškia, jog atsakovai privalo ieškovei atlyginti laidojimo išlaidas, tai yra bei 600,00 Eur pinigines lėšas, kurias ieškovė buvo paskolinusi P. U..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 156,85 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur už advokato teisines pasaugas. Atsakovų bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 1000 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (69,72 proc.), iš atsakovų ieškovei priteistina po 403,27 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai (30, 28 proc.), t. y., atsakovams priteistina iš ieškovės 302, 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai:

– 902,96 (devynis šimtus du eurus 96 ct) laidojimo išlaidas;

– 600,00 (šešių šimtų eurų) skolos;

Priteisti iš kiekvieno atsakovo, tai yra A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 403,27 Eur (keturis šimtus tris eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 302,80 Eur (tris šimtus du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovų A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.